Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kelmėje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti Kauno teritorinėje muitinėje vyriausiąja inspektore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Domeikava, Kauno r., neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. 2015-06-29 apie 21.55 val. Kauno r. Domeikavos sen. Pakalnės g., vairuodama automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo Mindaugo g. link Mildos g., sankryžoje su Vandžiogalos pl. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 154 punktų, kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimus, tuo kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje įvažiavusi iš šalutinio kelio, nedavė kelio ir susidūrė su pagrindiniu keliu, iš dešinės pusės nuo Žemaičių pl. važiavusiu motociklu „Honda CB600F“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu V. G., dėl ko motociklo „Honda CB600F“ vairuotojui V. G. ir keleiviui M. R. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015-12-08 specialisto išvada Nr. pG3363/2015(02), iš kurios matyti, kad V. G. konstatuota kapšelio sumušimas, kairio sėklinio virželio sumušimas, trauminis lėtinis kairio antsėklidžio uždegimas. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėms bei nurodytam traumos laikui, nėra. Gavus papildomų duomenų apie sveikatos sutrikdymo trukmę dėl konstatuoto sužalojimo V. G. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes V. G. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 65).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015-08-14 specialisto išvada Nr. G2268/15(02), iš kurios matyti, kad M. R. konstatuota kairio stipinkaulio galvos lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus kairės alkūnės sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2015-06-29. Kairio stipinkaulio galvos lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b. 1. 45).

Civilinio atsakovo AB Lietuvos draudimas 2016-04-19 raštu, 2016-02-17 pranešimais apie žalos atlyginimą, iš kurių matyti, kad dėl 2015-06-29 eismo įvykio atsakovas M. R. išmokėjo 3000 Eur neturtinės žalos, o V. G. – 2000 Eur, nurodant, jog pagrįsta turtinė ir neturtinė žala atlyginta, nebėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo priteisti kokias nors sumas iš AB Lietuvos draudimas (b. l. 120, 122, 123, 137).

E. B. veika ikiteisminio tyrimo metu ir atiduodant ją teismui buvo kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 str. 1 d.

Teismas sprendžia, kad kaltinamoji turėjo objektyvią galimybę pamatyti pagrindiniu kelio važiuojantį motociklą su nukentėjusiaisiais ir, jeigu E. B. būtų laikiusis šių KET reikalavimų, įvykis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Taigi tarp jos veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad E. B. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 str. 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 str. 10 d., 109 str. nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. R. pareiškė 5000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo žalos atsiradimo momento iki visiško žalos atlyginimo ir 100 Eur gydymo, transportavimo išlaidas (b. l. 53-55).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. G. pareiškė 5000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo žalos atsiradimo momento iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 73-75).

Nukentėjusysis M. R. teismui pateikė patirtų išlaidų dėl įvykio metu patirtų sužalojimui gydymui pirktų vaistų (b. l. 60). Dėl pinigų, išleistų vaistams, ir transportavimo išlaidų buvo prašoma atlyginti turtinė žala.

Tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas tik iš dalies. Kaip matyti iš byloje esančio civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pateikto rašto, nukentėjusiesiems buvo išmokėta iš viso 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nurodyta, kad buvo išmokėta pagrįsta turtinė žala (mokėta išmoka už motociklą ir Teritorinėms ligonių kasoms), kuri nedetalizuota.

Iš teismui pateiktų BENU vaistinės kvitų matyti, kad buvo pirkta: nesterilus pleistras, gelis, Brontex tabletės ir kažkokios tabletės, kurių pavadinimo nesimato, iš viso už 32,04 Eur sumą. Tačiau atlikus paiešką apie vaistus internete nustatyta, jog Brontex tabletės yra skirtos atsikosėjimui lengvinti, sergant ūminėmis bei lėtinėmis bronchų ir plaučių ligomis, kurių metu susidaro tąsaus sekreto (žr. pvz. http://www.vaistai.lt/nereceptinis-vaistas/kv%C4%97pavimo-sistem%C4%85-veikiantys-vaistai/vaistai-nuo-kosulio-ir-per%C5%A1alimo/brontex-30mg-tablet%C4%97s-n20.html.).

Kaip matyti iš specialisto išvados, M. R. konstatuotas kairio stipinkaulio galvos lūžimas. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju Brontex tabletės tiesiogiai neturi ryšio su jo eismo įvykio patirtu sužalojimu, todėl pinigai už jas neturi būti priteisti. Be to, iš kvito, kurio suma 20,98 Eur, neįmanoma įžiūrėti, kokie vaistai buvo pirkti (į bylą pateikta labai blogos kokybės kopija). Negalint nustatyti, kas buvo pirkta, 20,98 Eur reikalaujama atlyginti turtinė žala yra neįrodyta, todėl negali būti priteista. Todėl šiam civiliniam ieškovui turi būti priteista tik 8,46 Eur turtinės žalos atlyginimo už pirktą nesterilų pleistrą ir gelį (0,82+7,64 Eur).

M. R. taip pat prašo priteisti ir transportavimo išlaidas, kurios, kaip sprendžiama, atėmus iš 100 Eur už vaistus išleistą sumą, pagal čekius, kuriuos jis pateikė, sudaro 67,96 Eur. Tačiau byloje nėra jokių dokumentų ar duomenų, kurie pagrįstų prašomas priteisti transportavimo išlaidas, todėl jos yea neįrodytos, dėl ko šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Pagal Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Draudimo Priežiūros Komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47, 7 str. 3 p., draudimo sutarties draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1000000 Eur dėl žalos turtui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiajam M. R. priteistina iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 8,46 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurie buvo išleisti vaistinėje (už gelį ir pleistrą), nes duomenų, jog šią turtinę žalą kompensavo draudimo bendrovė, civilinis atsakovas į nagrinėjamą baudžiamąją bylą nepateikė.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kilusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant su vertinamaisiais aspektais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą ir toliau formuojamą teismų praktiką.

Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiesiems buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuomet sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tai neabejotinai kėlė ne tik fizinį, bet ir dvasinį diskomfortą. Nors V. G. ir M. R. patirti sužalojimai turėjo ir galimai turės įtakos jų asmeniniam gyvenimui, vidiniam pasauliui, fizinei bei psichinei savijautai, gyvenimo kokybei, vis dėlto, padarinių, kurių būtų nebeįmanoma pašalinti, nesukelta.

Todėl prašoma priteisti neturtinė žala, kurią nukentėjusieji kiekvienas įvertino 5000 Eur, remiantis aukštesnės instancijos teismų praktika, yra per didelė. Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.

Nagrinėjamu atveju, V. G. ir M. R. patirti sužalojimai nėra tokie sudėtingi, o prašoma priteisti neturtinė žala iš esmės nesuderinama su nustatytų bylos aplinkybių visuma bei formuojama teismų praktika panašaus pobūdžio bylose.

Todėl siekiant užtikrinti protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiojo asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsti tik iš dalies.

Nustatant konkretų padarytos neturtinės žalos dydį būtina pažymėti, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ V. G. išmokėjo 2000 Eur, o M. R. – 3000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad nukentėjusieji būtų reiškę pretenzijas dėl jiems išmokėtų sumų.

Nustatyti duomenys apie civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems išmokėtas sumas rodo, kad V. G. dėl nusikalstama veika veika jam padarytos neturtinės žalos jau yra gavęs 2000 Eur, o M. R. – 3000 Eur. Tokia suma, įvertinus jau aukščiau teismo aptartas aplinkybes dėl nukentėjusiųjų patirtų sužalojimų bei dėl to patirtų nepatogumų, išgyvenimų ir patirto diskomforto, taip pat aptartą teismų praktiką, teismo nuomone, yra net didesnė nei analogiškomis aplinkybėmis yra nustatoma teismų kitose tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Todėl teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nustatyti didesnio padarytos neturtinės žalos dydžio. Taigi, minėto civilinio atsakovo apskaičiuotos ir nukentėjusiesiems išmokėtos sumos yra visiškai pakankamos tam, kad šioje byloje konstatuoti, jog nukentėjusiesiems nusikalstama veika padaryta neturtinė žala yra visiškai atlyginta. Todėl nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti turi būti atmesti.

Konstatuotina, kad ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuotą nusikaltimą, dėl ko būtų pagrindas pripažinti ją kalta ir paskirti bausmę.

Kadangi apklausiama kaltinamoji išreiškė norą būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 str. 2 d. yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 str. tik esant visų šio straipsnio 2 d. išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 str. 1 ir 3 d.yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Todėl atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad E. B. padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat tai, kad ji anksčiau nėra teista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, realiai nusikalstama veika padaryta turtinė žala V. G. yra visiškai atlyginta, o M. R. iš dalies, neturtinė žala nukentėjusiesiems jau yra visiškai atlyginta, yra gautas laiduotojo K. B., kuris yra kaltinamosios sutuoktinis, prašymas dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją jam pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji E. B. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. perduodant ją pagal laidavimą K. B. vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., nutraukti (BK 40 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad K. B. galima pasitikėti kaip laiduotoju, nes jis nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, yra kaltinamosios sutuoktinis. Teismas sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Kokių nors duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju, byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 107 str., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. perduodant ją laiduotojo K. B. atsakomybėn BK 40 str. pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti E. B., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Procesą dėl V. G. pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. R. civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies – priteisti nukentėjusiajam M. R. iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 8,46 Eur (aštuonis eurus 46 ct) turtinės žalos atlyginimo, o procesą dėl jo pareikšto ieškinio dalies neturtinei žalai atlyginti nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.