- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- 1-173-457/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05887-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Kaltinamasis
- A. R.
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2–3 d.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas – 2024 m. gegužės 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,
- kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. 2024 m. vasario 9 d., apie 21:45 val., gatvėje, ties (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių, tyčia kumščiu vieną kartą smogė O. K. į dešinės pusės veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam O. K. sukėlė fizinį skausmą.
Be to, A. R. 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 09.30 val., lauko virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau kaip 4 kartus, rankomis bei kojomis smogė V. S. į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam V. S. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais krūtinės ląstos kairėje pusėje ir keliuose, galvos minkštųjų audinių sumušimais.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam O. K. (BK 140 straipsnio 1 dalis)
Kaltinamasis A. R. teismo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę dėl nukentėjusiajam O. K. sukelto fizinio skausmo. Paaiškino, kad 2024 m. vasario 9 d., apie 22.00 val., kartu su savo vaiku žaidė kieme, mėtėsi sniego gniūžtėmis. Sniego gniūžtę metė kelis kartus – vieną kartą metė ir pataikė į „BMW“ automobilį, kuriame sėdėjo nukentėjusysis O. K., o antrą kartą nepataikė. Buvo truputį pavartojęs alkoholio. O. K. pavadino jį ne taip, dėl to jis ir sudavė O. K. iš delno ir taip jam sukėlė fizinį skausmą. Įvykio metu buvo neblaivus, būdamas blaivas to tikrai nebūtų padaręs. Tokį savo poelgį vertina negatyviai ir kritiškai.
Iš 2024 m. vasario 12 d. nukentėjusiojo O. K. parodymų protokolo matyti, kad jis pranešė apie tai, kad 2024 m. vasario 9 d., 21.30 val., viešoje erdvėje – prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav., jis bei draugai (K. T. ir D. L. ) atvyko pasiimti draugės G. V. iš jos tetos R. B.. Atvykus į vietą, į jo automobilį metė sniego gniūžtę. Išgirdus smūgį jis pavažiavo atgal pažiūrėti, kas metė į automobilį. Pamatė A. R. bei jo mažametį vaiką, A. R. dar kartą metė sniego gniūžtę į jo automobilį. Tada jis išlipo iš mašinos ir paklausė „ką tu čia darai“. A. R. be jokių žodžių pradėjo bėgti link jo ir pulti. A. R. galimai buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jo draugas K. T., kuris sėdėjo mašinoje, išlipo iš automobilio ir atsistojo prie jo, kad ginti. Tada jie, bandydami išvengti konflikto, bandė trauktis atgal, bet A. R. toliau puolė juos ir smūgiavo ranka jam į dešinįjį žandą, tada bandydamas smūgiuoti ranka K. T., suplėšė jo striukę, K. T. smūgio išvengė. Iš namo, patraukti A. R., atbėgo R. B., G. V. bei A. R. žmona. A. R. nesileido patraukiamas, bandė toliau juos pulti, bet buvo kažkaip patrauktas nuo jų (1 t., b. l. 51-53).
Iš BIRT ataskaitų žiūreklės matyti, kad 2024 m. vasario 9 d., 21.52 val., pranešėja G. V. pranešė apie tai, kad prieš 5 minutes neblaivus kaimynas, atėjęs į kiemą iš (duomenys neskelbtini), kabinėjosi, pastūmė pranešėjos dėdę, šis virto, susiplėšė striukę. Kaimyną į namus parsivedė jo žmona. Policijos pareigūnams atvykus minėtu adresu, juos pasitiko K. T. ir O. K., kurie paaiškino, kad važiuojant su automobiliu, be priežasties nepažįstamas vyriškis metė sniego gniužtę į automobilį, sustojus ir išlipus iš automobilio, vyriškis puolė prie vaikinų ir suplėšė K. T. striukę, o O. K., bandydamas ginti draugą, gavo iš kumščio į veido sritį. Įvykio vietoje taip pat buvo moteris R. B., kuri teigė mačiusi visą įvykį. Moteris paaiškino, kad užpuolęs asmuo, kiek jai žinoma, yra A. R. (1 t., b. l. 59–60).
Iš 2024 m. vasario 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), tarp Nr. 1 ir Nr. 2 namų, kur prieš nukentėjusįjį O. K. buvo panaudotas fizinis smurtas. Įvykio vieta apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota (1 t., b. l. 66–72).
Iš 2024 m. vasario 14 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo vykdoma nukentėjusiojo O. K. apžiūra. Apžiūros metu asmens veido srityje akivaizdžių sužalojimų nestebima, dešinės pusės srityje sužalojimų nestebima (1 t., b. l. 76-80).
Iš 2024 m. vasario 21 d. Specialisto išvados Nr. G 244/2024(04) matyti, kad O. K. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nenustatyta. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (1 t., b. l. 86).
Iš 2024 m. balandžio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausyti Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) Klaipėdos skyriaus pateikti garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip pranešėja G. V. 2024 m. vasario 9 d., 21.52 val. pranešė apie muštynes (duomenys neskelbtini). Pranešėja pranešė, kad jos pasiimti iš tetos atvažiavo draugas, o kaimynas, iš priešais esančio namo, pradėjo sniego gniūžtes mėtyti į mašiną. Jos draugas išlipo iš automobilio, sudrausmino kaimyną ir kaimynas pradėjo muštis. Kaimynas girtas (1 t., b. l. 87–89).
Iš 2024 m. kovo 14 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja R. B. pateikė vaizdo ir garso įrašus (1 t., b. l. 96).
Iš 2024 m. balandžio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti liudytojos R. B. pateikti vaizdo ir garso įrašai. Vaizdo įraše matyti, kad vaizdo kamera fiksuoja gatvę, už jos namas, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav. Namo kieme matosi siluetai mažamečio vaiko ir suaugusio asmens (iš ikiteisminio tyrimo žinoma, kad tai A. R.), iš jų judesių matosi, kad žaidžia sniego gniūžtėmis. 21:40:30 val., gatve atvažiuoja automobilis, markės nesimato, ir sustoja. Pastovėjęs automobilis pavažiuoja kelis metrus atbulas. 21:41:44 val., iš automobilio vairuotojo vietos išlipa asmuo (iš ikiteisminio tyrimo žinoma, kad tai O. K.), kuris prieina prie namo tvoros, matosi, kad link tvoros bėga kieme buvęs A. R.. Kas vyksta nesimato, nes tamsus paros metas, be to, vaizdą užstoja O. K., kuris nugara stovi į kamerą. Vyrai bendrauja. 21:41:51 val., išlipa iš priekinės keleivio vietos asmuo (iš ikiteisminio tyrimo žinoma, kad tai K. T.), kuris eina link vyrų. 21:41:54 val., A. R. pradaro vartus ir dešine ranka smūgiuoja O. K. į galvos sritį, o O. K. virsta, tačiau vaizdą užstoja automobilis ir medis, po to, matosi, kad O. K. stovi greta savo draugo K. T.. Link jų eina A. R.. Matosi, kad jis nusiteikęs agresyviai. O. K. ir K. T. traukiasi atbuli, vyrai išeina iš kameros matymo lauko. Iš to paties (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kiemo išeina moteris, sparčiu žingsniu eina link vyrų. Kitame vaizdo įraše matyti pirmojo vaizdo tęsinys, data 2024-02-09, 21:42:28 val., iš kito namo, kuris yra priešais namą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kiemo išbėga dvi moterys, jos bėga į tą pačią pusę, kur yra vyrai (1 t., b. l. 105–107).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. R. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį O. K., jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo O. K. pranešimas apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai. Kaltinamojo A. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtavo prieš nukentėjusįjį O. K., taip sukeldamas jam fizinį skausmą.
Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Dėl nukentėjusiojo V. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 1 dalis)
Kaltinamasis A. R. teismo posėdžio metu nepripažino savo kaltės dėl nukentėjusiajam V. S. sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo. A. R. parodė, kad kartu su M. D., t. y. būsima žmona, automobiliu atvažiavo pas M. D. tėvą A. S., adresu (duomenys neskelbtini), Joniškio r., kur visi kartu išgėrinėjo. Apie 6.00 val., paskambino V. S. ir pranešė, kad atvažiuos. Uošviui A. S. nuėjus miegoti, V. S. pradėjo necenzūriniais žodžiais įžeidinėti M. D.. Jis kartu su M. D. apramino V. S., visi pasikalbėjo ir toliau išgėrinėjo. Vėliau V. S. išsivedė M. D. pasikalbėti ir nukentėjusysis jį pavadino rusų šnipu, tačiau jiems parėjus vėl viskas buvo gerai iki tol, kol vieną kartą V. S. jam kumščiu smogė į krūtinės ląstą, o jis, gindamasis sudavė V. S. atgal. V. S. siekiant dar kartą jam suduoti, jis gindamasis sudavė antrą kartą ir taip atsakė į kiekvieną V. S. smūgį. Po jo smūgių V. S. nuvirsdavo. Pirmą kartą po jo suduoto smūgio V. S. nuvirto nuo kėdės į lovą, po antro – į stalą. Iš viso jis V. S. sudavė du smūgius kumščiu ir du smūgius koja. Nurodo, kad nebuvo galimybės kitaip išvengti V. S. smūgių. V. S. pirmas pradėjo smūgiuoti, puolė jį su kumščiais, sudavė į krūtinės ląstą, gal dar į šoną, kai jis bandė atsistumti V. S. nuo savęs. M. D. paliepus baigti, jis prispaudė V. S. prie dujų baliono ir laikydamas paklausė V. S., ar jis liko patenkintas, kad taip padarė. V. S. atsiprašė jo, paprašė, kad paleistų ir jam jį paleidus, išbėgo pro duris, krito ant grindinio, atsistojęs ir pabėgęs, dar kartą krito. Jis įvertino tai, kaip priežastį, dėl ko V. S. keliai buvo nubrozdinti. Įvykio metu visi buvo lauko vasarnamyje. Po įvykio jam ir V. S. buvo uždrausta bendrauti. Įvykį matė M. D. ir jos tėvas A. S.. Jis dėl V. S. suduotų smūgių, patirtų sužalojimų niekur nesikreipė. Pripažįsta, kad tokiam jo elgesiui turėjo įtakos vartotas alkoholis. Pripažįsta, kad gindamasis sudavė 4 kartus.
Nukentėjusysis V. S. posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 15 d., ryte, nuvyko pas savo brolį A. S.. Nuvykęs pamatė, kad pas brolį yra atvykusi jo dukra M. D. su draugu, kaip dabar žino, A. R.. Jie visi vartojo alkoholį lauko virtuvėlėje, jis prie jų irgi prisėdo. Visi šnekučiavosi, klausėsi muzikos. A. S. nuėjo pailsėti, o jie toliau šnekučiavosi. Po kiek laiko jis gavo smūgį iš A. R.. Jis pats, prieš jam suduotą smūgį, nepuolė, nieko nedarė. Tuo pačiu metu buvo smūgis į nugaros, galvos sritį, iš rankos, kojos, keturi ir daugiau smūgių buvo. Dabar dar jaučia pasekmes. Išbėgo per sodą į pagrindinį kelią, pargriuvęs nebuvo. Kartu buvo M. D. ir A. S.. Jis neigia, kad sudavė smūgius A. R., viską prisimena. Jis tikrai nepuolė, jam iš nugaros buvo suduota, nežino kas įvyko, nesitikėjo tų smūgių. Jokio ginčo nebuvo, šnekučiavosi, klausėsi muzikos. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, nubrozdinimai. Nuo smūgio griuvo ant tos aslos, susimušė kelią. Sudavė kumščiais, spyrė kojom į nugaros sritį. Civilinio ieškinio nereiškia. Sūnus pamatė, kad jis grįžo sumuštas ir iškvietė greitąją pagalbą. Iki įvykio su kaltinamuoju nebuvo pažįstamas, įvykio aplinkybes prisimena gerai. Jis pirmas nesmūgiavo. Jis šliaužė link durų, norėjo pabėgti, išbėgęs nepargriuvo. Po įvykio A. R. nematė, susitiko tik teismo salėje.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas A. S. posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 15 d. buvo išgėrimas, klausėsi muzikos, jis nuėjo miegoti ir viskas vyko jam miegant. Buvo jis, brolis V. S., dukra M. D., kaltinamasis A. R.. Viskas vyko jo sodyboje, lauko virtuvėlėje. Kol jis buvo kartu, niekas nesipyko ir nieko neįvyko. Kai jis po kiek laiko atsikėlė, pamatė, kaip brolis V. S. išeina iš lauko virtuvėlės ir pradeda bėgti per sodą link savo namų. Jis tą dieną buvo pas brolį nuvažiavęs dviračiu, pamatė jo galvoje guzą. V. S. sakė, kad „primušo“ ir daugiau nieko nepasakojo. Buvo ryte nuėjęs į virtuvėlę, joje buvo M. D. ir A. R.. Kaltinamasis sakė, kad brolis V. S. ant jo ir dukros negražiai kalbėjo. Tada jis nuvyko pas brolį. Ar brolis pirmas ant A. R. puolė, ar A. R. pirmas, čia iš A. R. žodžių taip pasakyta. Jokių sumušimo žymių ant A. R. nebuvo. V. S. gulėjo lovoje, sūnus sakė, kad jį primušė. Suprato, kad brolį primušė A. R., pats brolis nieko nesakė, tik aimanavo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsina liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad A. R. yra jo dukros M. D. sugyventinis, jis jį matė tik kelis kartus. Visų aplinkybių negali papasakoti, nes visko jau gerai neatsimena. 2024 m. rugsėjo 15 d., ryte, lauko virtuvėje jis, jo brolis V. S., A. R. ir M. D. vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Išgertuvių metu nebuvo jokių konfliktų, apsižodžiavimų, visi bendravo darniai. Nebuvo, kad jo brolis ką nors įžeidinėtų. Jam nuėjus miegoti, lauko virtuvėje alkoholį vartoti liko jo dukra, V. S. ir A. R.. Po kiek laiko atsikėlė, nuėjęs į virtuvę, pro langą pamatė, kaip iš lauko virtuvės išeina jo brolis V. S. ir pradeda bėgti per sodą link savo namų. Jis tuoj pat nuėjo iki lauko virtuvės, ten buvo A. R. ir M. D., jie abu papasakojo, kad V. S. pradėjo įžeidinėti A. R. ir M. D.. A. R. papasakojo, kad sudavė vieną smūgį V. S.. Ar prieš A. R. buvo naudotas fizinis smurtas, jis jam nieko neminėjo. Po pokalbio su A. R. ir M. D., jis dviračiu numynė iki brolio V. S., kuris jau buvo namuose, gulėjo lovoje. Jam atvykus, brolis labai dejavo, bet nieko nesakė, jis tik pamatė jo galvoje guzą. Jis išvažiavo, kadangi brolis su juo nieko nekalbėjo. Iš seniau žinojo, kad brolis V. S. būdamas neblaivus gali išprovokuoti konfliktus ir seniau taip būdavo, kuomet brolis išgeria pradeda kalbėti nebūtus dalykus, taip provokuodamas konfliktus (2 t. b. l. 69-72). Liudytojas patvirtino tokius savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytoja M. D. teismo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. rugsėjo 15 d. naktį kartu su A. R. grįžo pas tėvus į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten pasisėdėjo, išgėrė šampano. Buvo ji pati, A. R. ir tėvas A. S.. Vėliau prie jų prisijungė V. S., su kuriuo toliau vartojo alkoholį. A. S. nuėjus miegoti, pasiliko toliau sėdėti ji, A. R. ir V. S.. Išgertuvių metu tarp V. S. ir A. R. kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl ko, nepamena. Nurimus konfliktui, toliau visi trys sėdėjo. V. S. netikėtai trenkė A. R. kumščiu į krūtinę, abu buvo sėdimoje pozicijoje. Po šio smūgio A. R. delnu per veidą sudavė V. S.. Po A. R. suduoto smūgio, V. S. lauko virtuvėlėje nukrito ant sofos. Po šių smūgių sekė dar keli smūgiai vienas kitam. M. D. išskyrus ir nutraukus muštynes tarp A. R. ir V. S., V. S. išbėgo iš virtuvėlės. A. R. V. S. nesivijo. M. D. negali tiksliai nurodyti, kiek smūgių buvo suduota. Ji matė, kad A. R. sudavė du smūgius ir dar kojomis spyrė. Negalėtų tiksliai įvardinti, kiek kartų sudavė ir spyrė, tuo momentu ji juos skyrė, nebuvo laiko skaičiuoti. Po to įvykio su dėde V. S. nebendrauja. Įvykio metu ji buvo blaivi, buvo išgėrusi tik butelį šampano. Ne iš karto trenkė A. R., nuo smūgio pasislinko. A. R. atsistojo ir trenkė V. S. sėdinčiam ant lovos. V. S. nuo kėdės nukrito ant sofos. Jai atrodė, kad jie grumiasi, stojo juos skirti. Nei vienas ant žemės negulėjo, buvo spyris ir nukrista ant sofos. Ji pati jokio smūgio negavo. A. R. stūmė, V. S. buvo ant sofos. Vieną smūgį matė, patį pirmąjį. V. S. išbėgo, pargriuvo ir vėl bėgo.
Iš 2024 m. rugsėjo 15 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad V. S. pranešė apie tai, kad 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 09.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu jį sumušė dukterėčios M. D. draugas A. R.. Pastarasis parvertė jį ant žemės, spardė kojomis ir daužė rankomis į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą. Protokole užfiksuoti ir pirminiai nukentėjusiojo parodymai apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką. V. S. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 07.30 val., jis atėjo pas savo brolį A. S., adresu (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad pas jį yra atvykusi jo dukra M. D. su draugu, kaip vėliau paaiškėjo – A. R.. Jie sėdėjo lauko virtuvėlėje ir gėrė alkoholinius gėrimus, alų ir degtinę. Jis prisijungė prie jų. Jiems bevartojant alkoholį, visi šnekučiavosi, jo brolis išėjo į kambarį miegoti. Jis pasiliko su dukterėčia ir jos draugu, toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Jam bekalbant su dukterėčia, nieko nesakęs ant jo pradėjo pulti jos draugas, rankomis sučiupęs jį, parvertė ant žemės, pradėjo kumščiu daužyti ir kojomis spardyti į galvą bei į kitas įvairias kūno vietas. Sudavė daug smūgių, tikslaus skaičiaus įvardinti negali. Kol A. R. jį spardė ir daužė, jis nušliaužė iki virtuvėles durų, jas pradaręs pradėjo šaukti pagalbos. Sugebėjo greitai atsistoti ir nubėgo link gatvės. Eidamas pamatė, kad iš kairės kojos kelio bėga kraujas, palietęs galvą pajuto, kad ant jos yra didelis guzas, taip pat juto viso kūno skausmus. Jam sukeltą fizinį skausmą įvertino 10 balų iš dešimties. Grįžęs namo, bandė atsigulti į lovą, tačiau jam sunkiai sekėsi, kadangi labai skaudėjo šoną. Atėjęs sūnus A. S. paskambino jo žmonai L. S., kuri grįžusi namo iš darbo, iškvietė medikus. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai, jį pristatė į VšĮ Joniškio ligoninės priėmimo skyrių, kur po apžiūros jam nustatė galvos, krūtinės ląstos ir kelio sumušimus. Tuo pačiu protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kur prieš nukentėjusįjį V. S. buvo panaudotas fizinis smurtas (1 t., b. l. 180–183, 189–194).
Iš BIRT ataskaitų žiūreklės matyti, kad 2024 m. rugsėjo 15 d., 10.23 val., buvo gautas pranešėjos L. S. pranešimas, kad pranešėjai paskambino sūnus ir pasakė, kad ryte tėvą sumušė pažįstamas asmuo. Mušė rankomis ir spardė kojomis, kruvinos kojos. 13.20 val., iš Joniškio ligoninės slaugytojos gautas pranešimas, kad dėl veido, krūtinės, abiejų kelių ir galvos plaukuotosios dalies sumušimų iš namų, 10.53 val., GMP ekipažo atvežtas neblaivus (2.22 prom.) V. S., kuris buvo sumuštas pažįstamų (1 t., b. l. 196–200).
Iš 2024 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnas pranešė apie tai, kad 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 10.31 val., buvo gautas pranešimas, kad pranešėjai paskambino sūnus, pasakė, kad tėvą ryte sumušė pažįstamas asmuo. Mušė rankomis ir spardė kojomis. Sužalota nugara, galva, kruvinos kojos. Nukentėjęs lauks namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus adresu J(duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko V. S. (nustatytas 2,49 prom. girtumas), kuris paaiškino, kad jį anksti ryte sumušė dukterėčios M. draugas, kurio jis nepažįsta, asmenys šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), Joniškio r. Nuvykus tuo adresu, pareigūnai pabendravo su M. D. (10:53 val. nustatytas 2,07 prom. girtumas) ir A. R. (10:56 val. nustatytas 1,57 prom. girtumas). M. D. dėl neblaivumo sunkiai aiškino aplinkybes, nurodė, kad vartojant alkoholį kartu su V. S. ir jos draugu A. R., V. S. pradėjo ją žodiškai įžeidinėti, todėl dėl jo įžeidinėjimų, jos draugas A. R. supyko ir pradėjo mušti V. S.. Aiškino, kad buvo smūgiuota keturis kartus, tačiau vėliau aiškino, kad A. R. V. S. sudavė du smūgius rankomis ir vieną kartą spyrė iš kojos. A. R., paaiškino, kad supyko ant V. S., nes jis pradėjo įžeidinėti jo draugę M. D., todėl sumušė V. S., kiek smūgių ir kur sudavė, paaiškinti negalėjo (2 t., b. l. 1).
Iš 2024 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2024 m. rugsėjo 15 d. garso įrašas, gautas iš BPC. Garso įraše užfiksuota, kad pranešėja L. S. praneša apie tai, kad jai paskambino sūnus ir pranešė, kad tėvas su kažkuo „baliavojo“ pas brolį ir ten jį stipriai sumušė. Sumušė brolio dukros draugas. Sumušė ryte, mušė su rankomis ir spardė kojomis, taip pranešėjai sakė. Pranešėjos vyras V. S.. Sužalota nugara, galva, kojos kruvinos, labai sumuštas, negali pajudėti (2 t., b. l. 7–9).
Iš 2024 m. spalio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūno, vykusio į įvykio vietą, kūno kamera užfiksuotas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta adresu (duomenys neskelbtini). Atvykusiems pareigūnams A. R. paaiškino, kad apsižodžiavo su V. S., pastarasis pradėjo jo moterį įžeidinėti, uošvį ir dar jo moters seserį, tada ant A. R. pradėjo vartoti konfliktinius žodžius, jis V. S. paklausė, kas jam yra ir V. S. puolė su kumščiu prieš A. R., o A. R. gynėsi. A. R. tęsia, kad abu gėrė. M. D. pasakojo, kad V. S. pasikvietė ją pasišnekėti, jie išėjo pasikalbėti, V. S. įtarė, kad A. R. yra rusų šnipas. M. D. parodė, kad viskas vyko lauko virtuvėje. A. R. toliau pareigūnui pasakojo, kad pradėjo įžeidinėti tiek vieną pusę, tiek kitą. A. R. teigia, kad gynė savo pusę, už save stovėjo, buvo savigyna. A. R. sako, kad viskas buvo taip, pradėjo įžeidinėti jo moterį, uošvį ir jį įžeidė, ties tuo ir baigėsi, sako ar nori dar, sako ne, nebenoriu, nu ir viskas, pasakė, kad V. S. - varyk lauk. A. R. toliau pasakojo, kad V. S. pirmas norėjo jam smogti, jis greit spėjo sureaguoti, ta visa savigyna ir jam trenkė. A. R. policijos pareigūnui nurodo nežinantis, kiek kartų trenkė V. S. – 1-2 kartus. M. D. pataiso, kad keturis kartus, ji matė, ji stovėjo viduryje. A. R. paaiškina, kad į veidą sudavė. M. D. paaiškina, kad du smūgius į veidą sudavė ir iš kojos į pilvą spyrė (2 t., b. l. 11–13).
Iš 2024 m. spalio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūno, vykusio į įvykio vietą, kūno kamera užfiksuotas vaido įrašas. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta adresu (duomenys neskelbtini), kur jau yra atvykę greitosios pagalbos darbuotojai, kurie paaiškina, kad žmogų veš į Joniškio priėmimą. Pareigūnams V. S. paaiškina, kad jį sudaužė. Paklausus, kas tai padarė, V. S. atsako, kad žentas. Kieme buvusi moteris paaiškina, kad ne žentas, o brolio mergaitės draugas, visiškai svetimas, pašalinis žmogus. V. S. paaiškina, kad rašys pareiškimą, kad jį sumušė pas brolį A. namuose. Moteris paaiškina, kad „jis nuvažiavo pas brolį į svečius ir tas žmogus sakė, ten žodžiais pradėjo konfliktuoti ir daugiau, sakė, pradėjo daužyti, daužyti, sakė nespėjo nieko iš viso, lesė, lesė ir primušo, buvo išgėrę“ (2 t., b. l. 15–16).
Iš 2024 m. rugsėjo 15 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo atliekama V. S. apžiūra, kurios metu buvo apžiūrimo asmens nurodytos kūno vietas, kuriose asmuo jautė fizinį skausmą (kairės pusės mentė, nugara ties stuburu, kaklas, galvos plaukuotoji sritis, raktikauliai, abiejų kojų keliai). Apžiūrint kairės pusės mentę, matomas nubrozdinimą, kurio išmatavimai yra 4 x 4 cm. Apžiūrint nugarą, ties stuburu, matoma apie 30 cm ilgio kraujosruva. Ant asmens kaklo matoma kraujosruva, kurios išmatavimai yra 5 x 4 cm. Apžiūrint galvos plaukuotąją sritį, prie dešinės ausies matomas nubrozdinimas, kurio išmatavimai yra 4 x 2 cm. Žiūrint kiek aukščiau virš dešinės pusės ausies, matomas nubrozdinimas, kurio išmatavimai yra 1 x 1,5 cm, po nubrozdinimu matomas patinimas, patinimo išmatavimai yra 5 x 5 cm. Taip pat apžiūrint asmenį, ant kairės pusės raktikaulio matoma kraujosruva, kurios išmatavimai yra 1,5 x 1 cm. apžiūrint dešinės pusės raktikaulį matoma kraujosruva, kurios išmatavimai yra 2 x 2,5 cm. Apžiūrint asmens kojas, ant kairės kojos matomas nubrozdinimas, kurio išmatavimai yra 4 x 10 cm., po keliu matomas dar vienas nubrozdinimas su krauju, nubrozdinimo išmatavimai 2,5 x 1,5 cm. Apžiūrint dešinės kojos kelį, matomas nubrozdinimas, nubrozdinimo išmatavimai 5 x 6 cm. Apžiūrint kitas V. S. kūno vietas daugiau jokių akivaizdžių sužalojimų neregima (2 t., b. l. 18–30).
Iš 2024 m. spalio 17 d. specialisto išvados Nr. G1061/2024(05) matyti, kad atlikus asmens sveikatos sutrikdymo masto tyrimą padarytos išvados, kad V. S. padaryti sužalojimai – odos nubrozdinimai krūtinės ląstos kairėje pusėje ir keliuose, galvos minkštųjų audinių sumušimas. Šie sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. rugsėjo 15 d., V. S. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių bukų trauminių poveikių pasėkoje, pašalinės jėgos poveikyje (2 t., b. l. 55).
Kaltinamasis A. R. nepripažįsta savo kaltės šiame epizode, teigia, kad gindamasis nuo nukentėjusiojo V. S. sudavė jam 4 smūgius, nukentėjusysis pirmas jam sudavė smūgį kumščiu į krūtinę, į ką jis gindamasis taip pat atsakė smūgiu ir taip atsakė smūgiais į kiekvieną nukentėjusiojo jam suduotą smūgį. Tokius kaltinamojo A. R. parodymus teismas vertina, kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, juolab, kad šią nusikalstamą veiką kaltinamasis A. R. įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu ir jam gresia reali laisvės atėmimo bausmė. Be to, kaltinamojo A. R. teismo posėdžio metu išsakytos pozicijos nepatvirtina jokie kiti objektyvūs byloje esantys duomenys.
Kaltinamojo A. R. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. smurtavus prieš nukentėjusįjį V. S. ir taip sukėlus jam nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina:
- nuoseklūs nukentėjusiojo V. S. parodymai apie įvykį nuo pat pirmosios jo apklausos ikiteisminiame tyrime, kad 2024 m. rugsėjo 15 d., nukentėjusiojo broliui A. S. nuėjus miegoti, jis, brolio dukra M. D. ir jos draugas A. R. toliau liko bendrauti ir vartoti alkoholį. Taip jiems bebendraujant A. R. pradėjo ant jo pulti, parvertė jį ant žemės, jis nukrito ant kelių ir pradėjo jį daužyti bei spardyti į nugaros ir galvos sritis. Jam pavyko prišliaužti prie lauko durų, atsistoti ir pabėgti į namus;
- liudytojas A. S. parodė, kad jam būnant kartu jis, V. S., M. D. ir A. R. bendravo draugiškai, niekas nieko neįžeidinėjo ir jokių konfliktų nebuvo. Jam nuėjus miegoti ir po kurio laiko atsikėlus bei pažiūrėjus pro langą, pamatė kaip iš laukinės virtuvėlės, kurioje visi vartojo alkoholinius gėrimus, išbėga jo brolis V. S. ir nubėga link savo namų. Jis nuėjo į lauko virtuvėlę, kurioje rado dukrą M. D. ir A. R., kur jie jam pasakė, kad V. S. pradėjo įžeidinėti jį, M. D. ir A. R., todėl A. R. V. S. sudavė smūgį. Kad prieš A. R. būtų suduotas smūgis, pastarasis nieko nesakė, be to, jokių sumušimų ant A. R. nematė. Dviračiu nuvažiavęs pas brolį V. S., pastarąjį rado gulintį ir aimanuojantį lovoje, matė brolio galvoje didelį guzą, brolis sakė, kad jį primušė;
- policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotose vaizdo įrašuose matyti A. R. ir M. D. parodymai apie įvykio aplinkybes, iš karto po pačio įvykio – A. R. atvykusiems pareigūnams pasakojo, kad apsižodžiavo su V. S., nes pastarasis įžeidinėjo M. D., jį ir A. S.. V. S. buvo su kumščiu prieš jį, norėjo jam pirmas smogti, tačiau jis sureagavo greičiau, gynėsi ir sudavė jam 1-2 kartus į veidą. M. D., kuriai buvo nustatytas 2,07 prom. girtumas, paaiškino, kad A. R. V. S. sudavė 4 smūgius, vėliau pasitaisė, kad du smūgius sudavė į veidą ir vieną kartą iš kojos spyrė į pilvą;
- specialisto išvada, kuria nustatyti sužalojimai V. S. – odos nubrozdinimai krūtinės ląstos kairėje pusėje ir keliuose, galvos minkštųjų audinių sumušimas, atitinka nukentėjusiojo V. S. parodymus, į kokias vietas A. R. jam sudavė smūgius.
Taigi, visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina A. R. kaltę, kad jis 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 09.30 val., lauko virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Joniškio r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau kaip 4 kartus, rankomis bei kojomis smogė V. S. į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. A. R. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kai kuriuose procesiniuose baudžiamosios bylos dokumentuose (pvz.: 2024 m. rugsėjo 15 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 180–183, 189–194); 2024 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniame pranešime (2 t., b. l. 1), 2024 m. spalio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolų (2 t., b. l. 11–13; 15-16) ir pan.), įvykio vieta yra nurodoma - (duomenys neskelbtini), Joniškio r. sav. Tačiau iš pranešimo apie įvykį (1 t, b. l. 196-200), liudytojo A. S. asmens ir anketinių duomenų matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Joniškio r. sav., kur buvo įvykdyta nusikalstama veika, todėl ši vieta ir laikytina nusikalstamos veikos padarymo vieta.
Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teismas kritiškai vertina liudytojos M. D. teisme duotus parodymus, nes A. R. yra jos sugyventinis, jie planuoja kurti šeimą, todėl ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Be to, teisme M. D. parodė, kad įvykio metu buvo blaivi, nes buvo išgėrusi tik butelį šampano, nors policijos pareigūno, atvykusio į įvykio vietą, tarnybiniame pranešime nurodyta, kad M. D. dėl esamo neblaivumo sunkiai pasakojo įvykio aplinkybes, jai buvo nustatytas 2,07 prom. girtumas. Be to, pirminiai liudytojos M. D. parodymai apie įvykio aplinkybes, kurie buvo užfiksuoti policijos pareigūno kūno kameromis, neatitinka jos vėlesnių duotų parodymų, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad A. R. ir M. D. susitarė, kokias aplinkybes dėl įvykio parodys, taip siekiant, kad kaltinamasis išvengtų baudžiamosios atsakomybės ir gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės.
Kaltinamasis teisina savo elgesį teigdamas, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo puolimo ir nuo jo smūgių. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 dalis). Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).
Tarkim, kad nukentėjusysis V. S. pasakė liudytojai M. D. įtariantis, kad A. R. yra rusų šnipas arba, tarkim V. S. žodžiais įžeidė M. D., savo brolį A. S. ir kaltinamąjį A. R., nors iki tol, kol liudytojas A. S. nuėjo miegoti, visa keturių asmenų kompanija bendravo draugiškai, klausėsi muzikos ir jokių įžeidinėjimų nebuvo, arba, tarkim, kad nukentėjusysis, būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,49 prom. girtumas), būdamas 14 metų vyresnis už kaltinamąjį A. R., užsimojo kumščiu prieš kaltinamąjį, kaip teigė A. R. atvykusiems pareigūnams, jis į tai spėjo sureaguoti ir smūgio išvengė, tačiau į tai atsakė mažiausiai 4 smūgiais rankomis ir kojomis į pargriuvusio ant kelių nukentėjusiojo nugaros bei galvos sritis, arba, tarkim nukentėjusysis, būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,49 prom. girtumas), būdamas 14 metų vyresnis už kaltinamąjį A. R., sėdėdamas sudavė A. R. į krūtinę, tačiau į tai A. R. atsakė mažiausiai 4 smūgiais rankomis ir kojomis į pargriuvusio ant kelių nukentėjusiojo nugaros bei galvos sritis. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, visą byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad tokiuose kaltinamojo A. R. veiksmuose nebuvo būtinosios ginties požymių, nes jis į nukentėjusiojo įžeidimą arba bandymą suduoti smūgį, arba smūgio sudavimą į krūtinę, atsakė agresyviais, mažiausiai 4 smūgiais rankomis ir kojomis, į nukentėjusiojo nugaros ir galvos sritis, t. y. kaltinamasis A. R. nesigynė nuo pavojingo nukentėjusiojo V. S. kėsinimosi, o įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, todėl turi atsakyti.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. R., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 90–92), naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, po nuosprendžio priėmimo praėjus vos 4 mėnesiams (2 t., b. l. 94–107), ne pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 112–132), dirbantis – vykdantis individualią veiklą (2 t., b. l. 134), pagal Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus pateiktą informaciją – A. R. bausmės vykdymo laikotarpiu pradėjo dirbti, sistemingai dalyvauja pykčio valdymo programoje, tačiau nevykdė probacijos sąlygų, pažeidė teismo paskirtą įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir padarė administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 111), todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų dviejų nusikalstamų veikų įvykdymą paskyrus laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui, numatytam straipsnio sankcijoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 2024 m. gegužės 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu A. R. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su šiuo nuosprendžiu jam paskirta subendrinta bausme.
Bylos nagrinėjimo teisme metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 156,67 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už V. S. gydymą priteisimo iš A. R. (3 t., b. l. 37–40). Bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad A. R. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu, ko pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir jam buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių vertė 156,67 Eur, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš kaltinamojo A. R. priteistina 156,67 Eur suma už V. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Kaltinamajam A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 187–189), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 CD diskai, su vaizdo įrašais iš pareigūnų kūno kamerų ir Bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašu (1 t., viršelis), paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (veika prieš nukentėjusįjį O. K.) 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (veika prieš nukentėjusįjį V. S.) 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir A. R. paskirti subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 2024 m. gegužės 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu A. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu jam paskirta subendrinta bausme ir A. R. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkinti visiškai ir iš A. R. priteisti 156,67 Eur (vieno šimto penkiasdešimt šešių eurų 67 ct) žalos atlyginimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 CD diskus, su vaizdo įrašais iš pareigūnų kūno kamerų, Bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašais, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.