Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. 2021 m. kovo 10 d. apie 23.50 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, kai teisė vairuoti šios rūšies transporto priemones yra atimta, vairavo automobilį BMW316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neapdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu bei nustatyta tvarka neįregistruotas, važiuodamas atbulas buvo neatsargus, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į priparkuotą automobilių stovėjimo aikštelėje automobilį Toyota Auris, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas svetimas automobilis. Dėl automobilio Toyota Auris apgadinimo padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 14, 126, 219.1, 219.2, 222, 226 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusioji L. A. pateikė el. paštu gautą draudimo bendrovės Compensa sprendimą žalos byloje Nr. 21-00972, kuriame nurodyta, jog jos automobiliui padaryta žala įvertinta 411,33 Eur (b.l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už asmenų, neturinčių teisės vairuoti transporto priemones, padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Pagal teismų praktiką asmeniu, neturinčiu teisės vairuoti laikytini ir asmenys, kuriems ši teisė yra atimta ar sustabdyta (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. AN2-250-576/2019).

I. K. pripažino, kad įvykio dieną (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį BMW316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau neigė kliudęs kitą automobilį. Teismas, įvertinęs duomenų visumą, laiko įrodytu, kad jis vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį. Kad būtent automobilis BMW316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė Toyota Auris, patvirtino liudytoja S. K., kuri nurodė, jog BMW dideliu greičiu važiuodamas atbulas, galu atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota Auris. Jos parodymai buvo nuoseklūs, vienodi tiek pasakojant eismo įvykio aplinkybes pareigūnui, tiek teikiant rašytinį paaiškinimą gegužės mėn., tiek duodant parodymus teisme. Ant automobilių nustatyti apgadinimai patvirtina jos nurodytą eismo įvykio mechanizmą. Automobiliui BMW apgadinta galinė dalis -užpakalinis bamperis ir užpakalinis kairės pusės sparnas, kas patvirtina kad kontaktas buvo automobilio galu. Tą pačią aplinkybę policijos pareigūnui patvirtino ir K. K., Galiausiai pats I. K. tyrimo metu nei kalbėdamas su pareigūnu, nei teikdamas rašytinį paaiškinimą neneigė kliudęs stovintį automobilį, nurodė galvojęs, kad užvažiavo ant ledo gabalo. Jo versija, kad jo automobilis BMW buvo apgadintas anksčiau tik įsigijus automobilį, atsirado tik bylą nagrinėjant teisme. Teismui neįtikinama, kad tokios svarbios aplinkybės jis nebūtų nurodęs policijos pareigūnams įvykio vietoje ar vėliau atliekant nusižengimo tyrimą.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad I. K. 2020 m. gegužės 28 d. nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą buvo paskirta 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn, administracinio poveikio priemonė vykdoma nuo 2020 m. birželio 17 d.. Atsižvelgiant į šį požymį, kad vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nes tokia teisė yra atimta, I. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį.

Administracinio nusižengimo protokole aukščiau nurodyti I. K. veiksmai kvalifikuoti ir pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nustačius sunkesnio administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. tai, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones asmens padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) (ANK 423 straipsnio 1 dalis), papildomas kvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį yra perteklinis ir nesudarantis savarankiško teisės pažeidimo sudėties. Tokia pozicija grindžiama dvigubo baudimo negalimumu, nes būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, kad už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama du kartus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija 15 penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Iš nukentėjusiosios byloje pateiktų duomenų apie automobiliui Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuotą draudiminę išmoką, nustatyta, jog šiam automobiliui padaryta 411,33 eurų dydžio žala.

Pagal KET 219.1-219.2 punktus, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aiškino, kad jis eismo įvykio nejuto. Teismas tokį jo paaiškinimą vertina kritiškai. Iš liudytojos S. K. parodymų pamatyti, kad smūgio garso būta stipraus – jis buvo girdimas bute pro uždarytą langą, tuo labiau turėjo būti girdimas vairuotojui. Kad smūgio būta stipraus ir jis galėjo sukelti didelį garsą, patvirtina automobilio Toyota apgadinimai – akivaizdžiai lūžęs bamperis ir dužęs žibintas. S. K. nuosekliai nurodė, kad nuo smūgio automobilis BMW net užgeso. Taigi darytina išvada, kad automobilių kontaktas turėjo būti juntamas I. K.. Kaip jau minėta, KET 222 punktas aiškiai nustato, kaip asmuo privalo elgtis, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens vietoje nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neįgyvendino nei vieno elgesio modelio šioje situacijoje – nukentėjusiojo paieškos arba policijos kvietimo, pasišalino iš eismo įvykio vietos jokia forma nepalikęs nukentėjusiajai informacijos apie žalą padariusį automobilį, jo vairuotoją, taip apsunkindamas kaltojo asmens paiešką. Darytina išvada, kad jis neįvykdė pareigos informuoti nukentėjusįjį apie eismo įvykį, taip pat nesiėmė veiksmų pranešti apie jį policijai, sąmoningai pasišalino, siekdamas išvengti atsakomybės. Šalintis iš eismo įvykio vietos jis turėjo ir motyvą, nes vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti buvo atimta. Tokiu savo neveikimu jis pažeidė KET 219.1-219.2, 222 punktų nuostatas. Kadangi svetimai transporto priemonei padaryta žala neviršijo penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių I. K. veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą, o ANK 415 straipsnio 2 dalyje – už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros <...> vairavimą.

Kadangi I. K. vairuotas automobilis BMW316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatitiko transporto priemonei, dalyvaujančiai eisme keliamų reikalavimų: jis neįregistruotas transporto priemonių registre nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, jį vairuodamas I. K. pažeidė KET 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė nežinojęs, kad jo automobilis neturi galiojančio draudimo, jo administracinės atsakomybės nešalina. I. K. aiškina, kad automobilio pirkimo metu draudimas galiojo, kada jis baigiasi, jis nežinojo. Atkreiptinas dėmesys, kad jis vairavo ne pirkimo dieną, o praėjus 20 dienų nuo transporto priemonės įsigijimo. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 3 dalį viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas. Pagal minėtas SEAKĮ 25 straipsnio 3 dalies bei 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, I. K. kaip transporto priemonės savininkas privalėjo domėtis tokiais duomenimis, kontroliuoti, kad automobilis atitiktų reikalavimus, keliamus eisme dalyvaujančiai transporto priemonei. Kaip atsakingas padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, įsigydamas automobilį jis turėjo išsiaiškinti, ar transporto priemonė drausta, kada drausta, iki kada draudimas galioja, kad laiku jį pratęstų. Tai, kad jis buvo abejingas šiai aplinkybei, rodo jo nusikalstamą nerūpestingumą.

Nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimas.

ANK 423 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už šio administracinio nusižengimo įvykdymą yra numatyta bauda vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimties eurų.

ANK 426 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už šio administracinio nusižengimo įvykdymą yra numatyta bauda vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių nuo aštuonių šimtų penkiasdešimties iki dviejų tūkstančių eurų. Be to, už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 str. 7 d.), o vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių – gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 str. 8 d.).

Už ANK 415 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą numatyta bauda vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. Už ANK 415 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusižengimą numatyta bauda vairuotojams nuo trisdešimties iki penkiasdešimties eurų.

I. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, taip pat atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį – transporto priemonės vairavimas, neturint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonių, pavojaus sukėlimas kitų eismo dalyvių turtui ir sveikatai, laikytinas itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Teismas taip pat atsižvelgia į I. K. asmenybę apibūdinančius duomenis – jis jauno amžiaus, dirba, ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimus (iš jų kartą už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kartą už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonių, turi kelias nuobaudas už alkoholio vartojimo pažeidimus), nuobaudos galioja, neteistas.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti I. K. paskyrus baudas, artimas ANK 423 straipsnio 1 dalies, 426 straipsnio 1 dalies, 415 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose nustatytiems baudų vidurkiams. Paskirtos nuobaudos bendrintinos, paskiriant galutinę nuobaudą už sunkiausią iš nusižengimų (ANK 38 str. 2 d.). Įvertinus padarytų nusižengimų pavojingumą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakteristiką, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, I. K. skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams.

Nors I. K. padarė KET pažeidimus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, atsižvelgtina, jog ANK 426 straipsnyje numatytą nusižengimą padarė pirmą kartą, todėl teismas laiko netikslinga taikyti ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą (ANK 29 str. 4 d., 426 str. 8 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 80 (aštuoniasdešimties) eurų baudą.

I. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 40 (keturiasdešimties) eurų baudą.

I. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 400 (keturių šimtų) eurų baudą.

I. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, subendrinti I. K. paskirtąsias nuobaudas ir nustatyti galutinę nuobaudą - 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 7 dalimi, skirti I. K. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviem) metams.

Administracinio nusižengimo teiseną dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, nutraukti, nesant šio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21129377947.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).