Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-304-494/2014

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-04-23
Bylos Nr.: 2-304-494/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas: L. Č.
Atsakovas: R. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: S. B., Vilniaus miesto

Kategorijos

30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
34.4.10pavadinimo nepavyko patikrinti
99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
114.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
116.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2-304-494/2014Procesinio sprendimo kategorija: 30.5; 34.4.10; 99.7; 113.1; 114.9.1; 114.9.2; 114.9.3.1; 116.4;

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 23 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant E.Drungilaitei,dalyvaujant ieškovui L. Č., jo atstovui adv. A.Sebeikai,atsakovei R. B., jos atstovui adv. V.Sviderskiui,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K. B.,trečiojo asmens S. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovui S. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. Č. patikslintą ieškinį atsakovams R. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biurui, S. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl pažeistų teisių gynimo, paveldėjimo teisės liudijimo bei viešojo administravimo aktų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.l.18-21, t.5), kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-o notarų biuro 2004-02-23 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), toje dalyje, kurioje R. B. paveldėjo namų valdos žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį tarp taškų A, B, C, D (280 kv. m) ir D, E, F (5 kv. m); 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-08 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei T. K.“ dalyje, kuria pastarajai atkurtos nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį Individualios S. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ plane pažymėtą taškais A, B, C, D (280 kv. m) ir D. E, F (5 kv. m); 3) panaikinti projekto autoriaus S. B. 2002-11-09 parengtą ginčo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrisą ir 2002-11-09 Žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą dalyje, kuris namų valdos žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta žemės dalis, Individualios S. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ plane pažymėta taškais A, B, C, D (280 kv. m) ir D,E, F (5 kv. m); 4) įpareigoti atsakovą naujai suformuoti žemės sklypą namų valdos (duomenys neskelbtini) privatizavimui, t.y. patikslinti 2008-05-09 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“ prijungiant prie namų valdos žemės ploto Individualios S. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ plane taškais A, B, C, D (280 kv. m) ir D, E, F (5 kv. m) pažymėtas sklypo dal bei priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis paveldėjo po savo dėdės M. Č. mirties (duomenys neskelbtini) metais. Susitvarkęs namo paveldėjimo dokumentus, (duomenys neskelbtini) metais jis kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl namų valdos žemės sklypo privatizavimo, tačiau iki 2006 metų jokios informacijos apie tai, kad namų valda yra ne (duomenys neskelbtini) miesto, o (duomenys neskelbtini) rajono teritorijoje, niekas jam nesuteikė. Tik po daugkartinių kreipimųsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją jis sužinojęs, kad dėl namų valdos privatizavimo turi kreiptis į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, 2006-06-16 pateikė prašymą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, kad ieškovui būtų suformuotas ir įstatymų nustatyta tvarka parduotas namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone. 2006-12-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)-(1.12) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius kreipėsi į individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“ dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo. Namų valdos žemės sklypas nesuformuotas iki šiol, be to, 2008-03-18 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius informavo, kad prie namo bus suformuota tik 2,5 aro namų valdos žemės sklypas. Tokia informacija nustebino ieškovą, nes ieškovui priklausantis namas visuomet stovėjo 17,41 aro žemės sklype kartu su kitu namu (duomenys neskelbtini), priklausančiu R. B.. Ieškovui pradėjus domėtis esama situacija paaiškėjo, kad T. K., kurios teisių perėmėja yra R. B., nuosavybės teisių atkūrimui buvo suformuotas namų valdos žemės sklypas, iš inventorinės bylos plane pažymėto 17,41 aro 14,91 aro priskiriant T. K. namų valdai bei ją išplečiant iki 27 arų šalia esamos laisvos valstybinės žemės sąskaita, o prie ieškovui namų valdos privatizavimui paliekant tik 2,5 aro namų valdos žemės sklypo dalį. 2003-04-08 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) T. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į suformuotą sklypą, o po jos mirties 2004-02-23 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu sklypas perėjo R. B. nuosavybėn (unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo eigoje, Vilniaus apskrities viršininkas 2008-05-09 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo papildė (duomenys neskelbtini) kadastro žemės reformos žemėtvarkos projektą ir prie ieškovui priklausančio namo suformavo 2,5 aro namų valdos žemės sklypą. Tokiais viešojo administravimo aktais buvo pažeistos ieškovo teisės, dėl ko pastarieji, o taip pat paveldėjimo teisės liudijimas, naikintini dalyje dėl žemiau nurodytų motyvų.

Ginčo santykių atsiradimo metu galiojo Žemės ir miškų ministro 1998-04-23 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodika. Minėto įsakymo 2 p. buvo nustatyta, kad Metodika privalo vadovautis žemės reformą vykdantys specialistai bei žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys fiziniai, juridiniai asmenys ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, rengiant dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodant ar nuomojant žemę, mišką, vandens telkinius. Metodikos 19 p. Nustatė, kad grąžinamo natūra žemės sklypo paženklinimą vietovėje atliekantis projekto autorius arba matininkas praneša pretendentui ir kitiems kviestiniams asmenims registruotu laišku apie žemės sklypo paženklinimą vietovėje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki žemės kslypo paženklinimo, nurodydamas, kad pretendentui ir kitiems kviestiniams asmenims neatvykus, žemės sklypas bus paženklintas jiems nedalyvaujant. Ženklinant natūra gražinamo žemės sklypo ribas, kviečiami dalyvauti: pretendentas, kuriam gražinama žemė natūra, asmenys naudojantys šį žemės sklypą, asmenys, kuriems numatyta grąžinti natūra besiribojančius žemės sklypus, besiribojančių žemės sklypų savininkai ar patikėtiniai. Nagrinėjamu atveju teisiškai yra reikšminga tai, kad T. K. grąžintinas žemės sklypas suprojektuotas atidalijant dalį iš žemės sklypo, kuriame buvo dviems savininkams priklausantys gyvenamioje namai. Sklypo suprojektavimo padarinys – ribos tarp dviejų namų valdos žemės sklypų atsiradimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad besiribojančios žemės sklypo dalies naudotojams būtų buvę pranešta apie vykdomas procedūras ir kad su šios sklypo dalies naudotojais poįstatyminių aktų tvarka būtų buvę suderintos ribos. Remiasi teismų praktika ir nurodo, jog „iš ne teisės negali kilti teisė“, todėl, esant netinkamai įformintam žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktui, jo nesuderinus su visais suinteresuotais asmenimis, tolimesni veiksmai su sklypu: jo registracija NTR, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo) yra negalimi. Ieškovas, būdamas gyvenamojo namo savininkas, siekia įgyvendinti įstatymu įtvirtintą teisę – įsigyti nuosavybėn naudojamą žemės sklypą. Ginčo atveju, šalys nebuvo individualaus gyvenamojo namo bedraturtės, tačiau jų nuosavybės teisės valdomi atskiri gyvenamieji namai buvo viename žemės sklype, todėl atsakovė, formuodama atskirus namų valdos žemės sklypus, turėjo atsižvelgti į tai, kokio ploto gyvenamuosius namus valdi jų savininkai ir namų valdai priskiriamą plotą apskaičiuoti proporcingai turimų individualių gyvenamųjų namų plotui. NTR išrašai patvirtina, kad T. K. priklausančio namo užstatytas plotas yra 76 kv. m, ieškovui – 29 kv. m, be to 2,5 aro likusioje sklypo dalyje yra T. K. (R. B.) priklausantis ūkinis pastatas, unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), užimantis 8 kv. m užstatytą plotą. Pastatas įregistruotas savarankišku objektu, o tai reiškia, kad suformuotame 2,5 aro sklype dalis bus paskirta R. B. šio pastato eksploatacijai. Todėl skaičiuojat proporciją būtina atsižvelgti į visų minėtų pastatų plotus bei nustayti jų tarpusavio procentinį santykį. Atsakovei R. B. gyvenamojo namo ploto ir minėto ūkinio pastato dalis bendrojoje masėje yra 97,26 proc., ieškovo - 32, 74 proc. Tai, fomuojnt namų valdą prie R. B. namo jo eksploatacijai iš 17, 41 aro galėjo būti paskirta 67,26 proc. Sklypo dalis, t.y. 11,71 aro (17,41x67,26 proc. yra 11,71 aro), o formuojant namų valdą ieškovo namo ir R. B. ūkinio pastato eksploatacijai iš 17,41 aro turėjo būti skirta 5,70 aro, nors iš byloje esančių įrodymų matyti, kad palikta tik 2,5 aro, t.y.3,2 aro mažiau. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo, kad minėtų statinių eksploatacijai skirta namų valdos dalis būtų padidinta iki 5,35 aro, kas yra mažiau, nei priklausytų pagal įstatymą. Be to, ieškovo teisė pažeista ir tuo, kad ne tik, kad nėra pranešimo apie atliekamus matavimus bei sklypų ribų parodymą-paženklinimą, nėra pasiūlymo namų valdos naudotojams susitarti dėl valdos, reikalingos statinių eksploatacijai, dydžio nustatymo, bet nėra apskrities viršininko sprendimo dėl atkuriamos ir privatizuojamos namų valdos dalies dydžio nustatymo bendraturčiams nesutarus, kas nuosekliai reiškia, kad ginčijami viešojo administravimo aktai yra neteisėti ir naikintini.

Atsakovas neatsižvelgė į ieškovo interesus ir nepagrįstai T. K. namų valdai priskyrė didesnę namų valdos dalį nei priklauso pagal įstatymą, o ieškovuo namų valdai buvo paliktas nepagrįstai mažas 2,5 aro namų valdos žemės sklyas. Tokio dydžio namų valdos žemės sklypas neatitinka namų valdos eksploatacijos reikalavimų, kiemui praktiškai nepalikta jokio ploto, T. K. suformuotos namų valdos riba tarp taškų F ir D praeina vos 50 centimetrų atstumu nuo namo kampo, o riba pažymėta taškais C ir D eina prie pat pastato kampo, dėl ko tinkamas namo eksploatavimas, priežiūra ir remontas tampa praktiškai neįmanomais, nes nustatyti per maži sklypo ribų atstumai nuo pastatų, tuo pažeidžiant tuo metu galiojusių LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1992-12-15 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų (duomenys neskelbtini) normų 2.7 punkto antrą pastraipą, nustatančią, kad „Minimalus atstumas atskirai stovinčių statinių nuo kaimyninio sklypo ribos turi būti ne mažesnis 1 metro. Tais atvejais, kai pastatas talpinamas pietų pusėje nuo sklypo ribos, šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998-07-23 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino naujų žemės sklypų dydžius rajonuose. Šiuo nutarimu buvo nustatyta, kad nauji žemės sklypai Vilniaus rajone negali būti mažesni kaip 4 arų dydžio. Nors šiuo atveju kalbama ne apie naują žemės sklypą, o apie naudojamą namų valdos žemės sklypą, šį Vyriausybės nutarimą laiko kaip orientacinį kriterijų sprendžiant apie sklypo atitikimą namų valdos eksploatavimo reikalavimams. Įstatymų leidėjas nustatydamas minimalų 4 arų naujo žemės sklypo plotą atsižvelgė į galimybę tokį sklypą patogiai naudoti, į sklypo naudojimo racionalumą bei jo atitikimą minimaliems eksploatavimo reikalavimams. Mano, kad atsakovas, formuodamas namų valdą T. K., namų valdai turėjo palikti ne 2,5 aro namų valdos dalį, bet ir ieškovo naudojamą 2,8 aro namų valdos dalį, pridedamame Individualios S. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)" plane pažymėtą taškais A, B, C, D bei atitraukti nuo namo kampo sklypo ribą pažymėtą taškais F, D namų valdai paliekant 5 kv. m plotą, pažymėtą taškais D, E, F.

Šalies argumentai

Ieškovas teismo posėdžio metu, palaikydamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad apie T. K. mirtį jam nieks nepasakė. Kai mirė jo dėdė jis sužinojo iš karto. Žeme pradėjo domėtis po atsakovės R. B. skambučio. Jis pats žemės dokumentų netvarkė, o buvo išdavęs įgaliojimą žemės reikalų tvarkymui D. M.. Pastaroji visada važinėjo į žemėtvarką, sakė, kad jam priklauso 5-6 arai. Nežino kur yra jo sklypo riba su R. B., jam buvo suprojektuotas 1 aras, o dabar 2 arai, jam priklausančio statinio plotas gal 8 kv. m. Atsakovės tualetas ir malkinė yra jo sklype, greta jo namo yra dar atsakovės garažas. Patvirtina, kad 2004-09-08 P. R. centrui (b.l.103, t.4) yra jo parašas.

Ieškovo atstovas, palaikydamas ieškinyje nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildydamas ieškovą, paaiškino, kad ieškovas iki 2006 metų buvo vedžiojamas už nosies. Ieškovo sklypas yra (duomenys neskelbtini) miesto ir (duomenys neskelbtini) rajono ribose, todėl ieškovo prašymas dėl namų valdos nebuvo persiųstas į Vilniaus rajono žemėtvarką. 2002 metais formuojant atsakovės R. B. sklypą buvo pažeisti ieškinyje paminėtos metodikos reikalavimai. Ieškovas nebuvo kviečiamas dalyvauti sklypo ribų nustatyme. Atsakovės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo akte nėra nurodytas ieškovo dėdė M. Č. kaip kaimynas, nėra jo parašo. Kai ieškinys reiškiamas dėl teisės, taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, o ne paveldėjimo teisei nuginčyti CK 5.8 str. nustatytas sutrumpintas senaties terminas, nes tokiu atveju ginčijama ne paveldėjimo teisė, o jos įforminimas. Ieškovas siekia apginti savo pažeistą teisę privatizuoti naudojamą namų valdos žemės sklypą. Akivaizdu, kad ginčas yra kilęs dėl civilinių teisių ir pareigų, todėl šioje byloje taikytinas bendras nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris yra nepraleistas. Ieškovas apie tai, kad 2008-05-09 įsakymu buvo suformuotas jo sklypas, sužinojo tik kai byla buvo nagrinėjama antrą kartą (teisėjas V.Ambrulevičius), be to, kaip ieškovas gali žinoti visą tikslią informaciją, jei atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba slėpė, kokio dokumento pagrindu buvo suformuotas atsakovei R. B. žemės sklypas, tai paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu.

Atsiliepimas

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, palaikydamas atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus (b. l.27-38, t.5) bei ankstesnio nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus, teismo posėdyje nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad byloje nėra keliamas ginčas dėl T. K. teisės atkurti jai nuosavybės teise į žemę. iki 2008 metų ieškovas pasirinko žemės sklypą 2,5 aro, kuris buvo suprojektuotas, iki jo pasirinkimo ieškovas gi galėjo pasirinkti laisvą valstybinės žemės sklypą. Byloje nekeliamas ginčas dėl ieškovui suprojektuoto 2,5 a sklypo, tik, kad ieškovas nori daugiau žemės. Nesutinka, kad jo atstovaujama institucija nuo 2008 metų nuslėpė informaciją apie 2008 metais parengtą projektą, tai yra visiems prieinama informacija, viešai skelbiama. Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas iki (duomenys neskelbtini) metų, VAVA neturėjo informacijos kas buvo ieškovo statinio savininkas, nes M. Č. mirė. (duomenys neskelbtini) metais 2,5 aro sklypas buvo suformuotas tinkamai, ieškovas nepateikė jokių argumentų, kad toks sklypas yra netinkamas eksploatuoti. Mano, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą administraciniams aktams ginčyti, t.y. turi būti taikomas pagal ABTĮ 1 mėnesio terminas jiems ginčyti. Ieškovas šio termino atnaujinti neprašo. Iš ieškovo teismui pateiktų dokumentų – IĮ S. B. „(duomenys neskelbtini)“ 2007-06-07 užimtų žemės sklypo dalių plano pagal ieškovo pageidavimą teismui, galima daryti išvadą, jog ieškovas apie atsakovei R. B. priklausantį 0,27 ha ploto namų valdo žemės sklypą bei apie ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-08 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei T. K.“ žinojo jau 2007 metais. Apie pateiktą ieškinį Vilniaus rajono apylinkės teismui jo atstovaujama institucija buvo informuota teismo 2008-08-26 pranešimu.

Atsakovė R. B., palaikydama atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytus argumentus, nurodė (b.l.40-45, t.5), kad su ieškovo ieškiniu nesutinka. Papildomai parodė, kad T. K. mirus, ji paveldėjo 27 arus žemės ir namą, (duomenys neskelbtini), 2004 metais pradėjo daryti geodezinius matavimus. Ieškovas 2004 metais buvo atvažiavęs į kaimą ir ji jam parodė, kuris namas jam priklausė, o nuo 2005 metų ieškovas ten nesirodo, buvo atvažiavusi tik D. M. kaip įgaliota ieškovo atstovė, kuri žinojo apie atsakovės atliekamus sklypo matavimus. Matininkas kai jai matavo žemę, rėmėsi tvoromis, apie atliekamus matavimus ji sakė visiems kaimynams. Ji siūlė ir ieškovui tvarkytis žemę, žino, kad jai priklausanti malkinė ir tualetas yra ieškovo žemėje. Atliekant jos sklypo matavimus iš ieškovo nereikėjo sutikimo, nes jo sklypas buvo valstybinėje žemėje.

Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, prašė taikyti vieno mėnesio ieškinio senatį, kuri turi būti skaičiuojama nuo 2004-09-08, nuo kada ieškovas asmeniškai kreipėsi į Registrų centrą dėl jam priklausančio nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos kopijos. Taigi šis terminas praleistas. Be to ieškovas buvo atstovaujamas jo įgalioto asmens D. M., kuriai buvo žinoma apie sklypų plotų derinimą. Ieškovui tik 2004 metais buvo išduotas paveldėjimo taisės liudijimas. Atkreipė mėnesį, kad ieškovo ūkiniai statiniai yra smarkiai įsiterpę tarp atsakovės statinių, todėl sunku būtų nustatyti kitokias sklypo ribas.

Trečiojo asmens Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro atstovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Liudytojas A. Š. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini) ‘(duomenys neskelbtini). 2005 metais jis matavo atsakovei R. B. priklausančią namų valdą, (duomenys neskelbtini). Jam buvo pateiktas projekto išrašas iš registro, dalyvavo sklypo savininkė – atsakovė, gretimų sklypų savininkai. Kadangi atsakovės sklypas ribojosi su valstybine žeme, kvietė ir žemėtvarką. Projektas, sudarytas S. B., buvo pagrindas. Greta atsakovės sklypo buvo pastatas valstybinėje žemėje, kam jis priklausė, jis nežino, matuojant atsakovės sklypą, jis vadovavosi riboženkliais, su tvorų ribom atsakovės sklypo ribos sutapo.

Liudytojas R. Z. parodė, kad atliko atsakovės sklypo ribų konstatavimą, turėjo A. Š. matavimus ir registro centro sklypo koordinates. šiaip tai mano, jog teritorijų planavimo dokumentus galima keisti, bet dėl vieno sklypo, jų duomenų nieks nekeičia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teisė kreiptis į teismą turi procesinę teisinę formą ir materialinį teisinį turinį. Procesiniu teisiniu aspektu teisė kreiptis į teismą yra suprantama kaip teisė pareikšti ieškinį. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o ši suinteresuoto asmens teisė įgyvendinama pareiškiant ieškinį. Ieškinio turinį apibūdina jo dalykas ir pagrindas. Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, o pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo materialinis teisinis reikalavimas (dalykas). Ieškovas privalo įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 178 str.), kad jo materialinis teisinis reikalavimas būtų patenkintas.

Dėl ieškinio senaties termino.

Pagal CK (įsigal. nuo 2001-07-01) 1.125 str. 1 d. bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, o pagal LR CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal ABTĮ 33 str. 1 d. administracinio pobūdžio bylose nustatytas 1 mėn. terminas kreipimosi į teismą.

Ieškininė senatis yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį ginama pažeista teisė. Ieškininės senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau apginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Ieškininės senaties institutas nustatytas abiejų teisinio santykių šalių interesais. Ieškinio senaties institutas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą į šį pažeidimą per visą ieškininės senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, kita ieškinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nagrinėjamoje byloje), 2013-02-15 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2013 (b.l.151-132,t.2), jog kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Giora“ ir kt. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. T. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2010; kt.). Kasatorius ieškinyje suformulavo tiek civilinio, tiek administracinio teisinio pobūdžio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kasatoriaus įgaliotas asmuo buvo supažindintas su kasatoriui suprojektuoto žemės sklypo plotu, t. y. supažindinimo data (2007 m. balandžio 26 d.) laikytina sužinojimu apie tariamą teisės pažeidimą momentu, o įgalioto asmens įgaliojimų apimtis neturi reikšmės sužinojimo faktui. Su šiais apeliacinės instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija turi pagrindą nesutikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius savo teisių pažeidimą visų pirma kildina iš administracinio akto, kuriuo buvo patvirtintas žemėtvarkos projektas, kuriame atsakovei suformuotas atskiras namų valdos žemės sklypas, neįvertinus aplinkybės, jog yra du namų valdoje esančių statinių savininkai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką, ieškovas savo teisių pažeidimą sieja su jo pažeistomis teisėmis, atsiradusiomis ginčo administracinių aktų pagrindu, todėl ieškovo keliamas ginčas byloje yra civilinio teisinio pobūdžio ir jam taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Todėl ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino ginčyti ieškinio reikalavimuose prašomus panaikinti iš dalies administracinius aktus ir paveldėjimo teisės liudijimą, nei šį terminą skaičiuojat nuo pirminio ieškinio padavimo į teismą (b.l.1-4, t.1), nei jį skaičiuojant nuo 2004-09-08, t.y., kai ieškovas pasikreipė į Registrų centras dėl jam priklausančio nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos dublikato (b.l.103, t.4) ir po to 2004-11-03 kreipėsi į VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių dėl jam priklausančios namų valdos pardavimo (b.l.25, t.1), nei, juo labiau, 2008-03-18 gavęs pranešimą (b.l.27, t.1) apie jam ketinamą suprojektuoti 2,5 aro žemės sklypą namų valdai. Kita vertus, tik bylos nagrinėjimo metu, 2013-10-04 Nacionalinės žemėtvarkos tarnybai pateikus raštu teismui pateiktą informaciją (b.l.13-15, t.5), tapo žinoma, jog ginčo žemės sklypas buvo suformuotas ginčijamo 2002-11-09 projekto autoriui S. B. parengiant ginčo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrisą bei surašant žemės sklypo parodymo-paženklinimo aktą.

Atsakovų nurodyti argumentai, kad ieškovo įgaliotas asmuo D. M. dar 2007-04-26 susipažino ir sutiko su Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2007 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuriuo L. Č. buvo suprojektuotas 2,5 aro žemės sklypas (t.1, b.l. 157), o ieškinys teismui paduotas 2008-04-16, yra nepagrįsti. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovų argumentai dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

Kaip nustatyta byloje (Registro centras medžiaga, b.l.2-193, t.4, nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l.1-82, t.3), Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas; namų valda esanti (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas, kiemo pastatai ir statiniai, žemės sklypas) priklausė vienai savininkei T. K., namų valdai buvo priskirtas naudojimui 17,41 aro žemės sklypas (t.1, b.l. 29). 2003-04-08 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) T. K. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko A. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 0,27 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant jį natūra kitai paskirčiai (namų valdai), t. y. atkurtam žemės sklypui buvo priskirta 14,91 aro iš namų valdai priklausančio žemės sklypo (t.1, b.l. 33). (duomenys neskelbtini) mirė T. K. , ieškovo dėdė M. Č. mirė (duomenys neskelbtini), (b.l.167, 177, t.4); ieškovui po dėdės M. Č. mirties, paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini), o atsakovė R. B. priėmė palikimą po T. K. mirties (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 23-24).

2003-04-08 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) T. K. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko A. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 0,27 ha žemės, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant jį natūra kitai paskirčiai (namų valdai); 2004-02-04 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu VĮ Registrų centre įregistruotos ieškovo L. Č. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)., o atsakovei R. B. 2004-02-23 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu VĮ Registrų centras 2004-03-28 įregistravo atsakovės R. B. nuosavybės teises į gyvenamąją namą bei ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini); nuo 2002-11-09 d. buvo pradėta žemės sklypo bei statinių inventorinė byla, kuri VĮ Registrų centre įregistruota 2004-09-13 d.; sudarytas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrisas, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje pagal suderintą 2005-07-29 planą (1 t., b.l. 29-30-32). 2004-11-03 ieškovas kreipėsi į VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių dėl jam priklausančios namų valdos pardavimo (b.l.25, t.1); 2006-02-24 įgaliojimu L. Č. įgaliojo D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti visus reikalus, susijusius su nuosavybės teisės atstatymu į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); gauti ir pateikti reikiamus dokumentus, atstovauti įgaliotojo interesus Vilniaus apskrities viršininko administracijoje bei jos padaliniuose, Vilniaus miesto žemėtvarkos tarnyboje, VĮ Registrų centre bei kitose įstaigose ir organizacijose; visose teismo įstaigose vesti jo civilines bylas su visomis teisėmis, įstatyme suteiktomis ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui ir nukentėjusiajam (...); gauti žemės sklypo nuosavybės dokumentus ir įregistruoti turtą Valstybės įmonės Registrų centre, rašyti įgaliotojo vardu prašymus bei pareiškimus, už jį pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, su šiais pavedimais. Įgaliojimas galioja iki 2008-02-24 (1 t., b.l. 198)\; 2006-12-08 raštu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius pavedė IĮ „Arensta“ suformuoti sklypą pagal L. Č. 2006-06-16 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 26, 196); ieškovas 2008-03-18 gavo pranešimą (b.l.27, t.1) apie jam ketinamą suprojektuoti 2,5 aro žemės sklypą namų valdą, (duomenys neskelbtini); ieškovas pateikė teismui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-03-18 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad ieškovas L. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), turi gyvenamąjį namą ir priklauso 0,025 ha (2,5 arų) žemės (1 t., b.l. 27).Individuali S. B. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2007-06-07 sudarė užimtų žemės sklypo dalių planą pagal ieškovo pageidavimą (1 t., b.l. 34); Vilniaus apskrities viršininko 2008-05-09 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo, Vilniaus rajone, patvirtino individualios M. A. įmonės „Arensta“ 2007 metais parengto Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, jame suformuotų žemės sklypų ribas ir plotus, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, jiems taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei servitutus (4 priedas) (...); pavedė M. A. įmonei „Arensta“ atlikti projekte suformuotų žemės (miško) sklypų paženklinimą vietoje, parengti dokumentus žemės nuosavybės ar naudojimo teisės įforminimui, per 15 dienų nuo projekto patvirtinimo patikslinti laisvos valstybinės žemės (miško) fondo duomenis ir pateikti juos tvirtinti Vilniaus apskrities viršininkui (1 t., b.l. 153-154); asmenų, kuriems rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą suformuoti sklypai, sąraše pretendentais į sklypą projekto plane Nr. (duomenys neskelbtini) (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)), įrašyti L. Č. bei R. B., minėto sklypo plotas – 0,025 ha; eiliškumo grupė – XVI (1 t., b.l. 155-156) ; šis sklypas pažymėtas teismui pateiktame Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ištraukoje (1 t., b.l. 152); Individualios M. A. įmonės „Arensta“ parengtame Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2007 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 16 grupės pretendentais gauti žemę 2007-04 žiniaraštyje už pretendentus 6-oje eilutėje, ties L. Č. ir R. B. pavardėmis, dėl sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, kurio plotas – 0,025 ha, numeris plane – (duomenys neskelbtini), grafoje „žemės sklypų išdėstymas ir ribų suderinimas“ 2007-04-26 pasirašė pagal įgaliojimą D. M. (1 t., b.l. 157); iš teismui pateiktos nuosavybės teisės atkūrimo bylos kopijos (b.l.1-82, t.3), matyti, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) kaime rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekte savininkei T. K. suformuotame 0,27 ha žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte (įmonė, rengianti projektą - Individuali S. B. įmonė „(duomenys neskelbtini)“) 2002-11-09 pasirašė T. K., tą pačią dieną – kviestiniai asmenys – J. M., G. A. (pagal įgaliojimą), bei 2002-11-14 – R. J. R.; akte nurodytos gretimybės su 1-2B.G. D. skl., Nr. (duomenys neskelbtini); 2-3 (duomenys neskelbtini) riba; 3-4 kelias (duomenys neskelbtini); 4-5 pravažiavimas; 6-1.

Taigi, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetas, tik pagrindžia ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytą ieškinio dalyko ir pagrindo argumentaciją, kuria yra grindžiamas ieškinys. Tiek ieškovui, tiek atsakovei R. B. priklausantys gyvenamieji namai buvo viename žemės sklype. Atkreiptinas dėmesys, jog iki ieškovui ir atsakovei R. B., tampant nekilnojamojo turto – statinių, esančių žemės sklype, (duomenys neskelbtini), savininkams, tarp buvusių anksčiau statinių savininkų naudojimosi tvarka žemės sklypu nustatyta nebuvo, tokių duomenų byloje nėra. Tuo metu galiojusio Žemės ir miškų ministro 1998-04-23 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodika, kuria privalėjo vadovautis žemės reformą vykdantys specialistai bei žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys fiziniai, juridiniai asmenys ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, rengiant dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodant ar nuomojant žemę, mišką, vandens telkinius. Metodikos 19 p. nustatė, kad grąžinamo natūra žemės sklypo paženklinimą vietovėje atliekantis projekto autorius arba matininkas praneša pretendentui ir kitiems kviestiniams asmenims registruotu laišku apie žemės sklypo paženklinimą vietovėje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki žemės sklypo paženklinimo, nurodydamas, kad pretendentui ir kitiems kviestiniams asmenims neatvykus, žemės sklypas bus paženklintas jiems nedalyvaujant. Ženklinant natūra gražinamo žemės sklypo ribas, kviečiami dalyvauti: pretendentas, kuriam gražinama žemė natūra, asmenys naudojantys šį žemės sklypą, asmenys, kuriems numatyta grąžinti natūra besiribojančius žemės sklypus, besiribojančių žemės sklypų savininkai ar patikėtiniai. Nagrinėjamu atveju teisiškai yra reikšminga tai, kad T. K. grąžintinas žemės sklypas suprojektuotas atidalijant dalį iš žemės sklypo, kuriame buvo dviems savininkams priklausantys gyvenamieji namai. Žemės reformos žemėtvarkos projektas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatomis, Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašu bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje", Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998-04-23 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo" patvirtinta žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika. Žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš etapų (darbų stadijų): 1) grąžinamos natūra žemės, miško, vandens telkinio pažymėjimas žemėtvarkos projekto plane, išskyrus tuos atvejus, kai nereikalaujama žemėtvarkos projekto patvirtinimo; 2) žemėtvarkos projekto parengiamieji darbai; 3) projektavimo darbai; 4) žemėtvarkos projekto svarstymas, derinimas ir patvirtinimas; 5) žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas vietovėje; 6) duomenų žemės nuosavybės ar naudojimo įteisinimui parengimas; 7) baigiamieji darbai: dokumentų tekstinės bei grafinės dalies sutvarkymas.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 str. 2 d. nustato, kad ne žemės ūkio paskirčiai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Šią tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai). To paties nutarimo 8 punkto antroje pastraipoje buvo įtvirtinta nuostata, kad kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito pastato, įrenginio arba kito statinio perkamo žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma remiantis rašytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio arba kito statinio bendraturčių susitarimu. Bendraturčiams nesusitarus, parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato, Įrenginio arba kito statinio dalį.", Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. nustatyta, kad „parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nagrinėjamoje byloje), 2013-02-15 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2013, konstatavo, kad ieškovo teisinis interesas šioje byloje kildinamas iš jo, kaip namų valdos savininko, teisių. Būdamas gyvenamojo namo savininkas, ieškovas siekia įgyvendinti įstatymu įtvirtintą teisę – įsigyti nuosavybėn naudojamą žemės sklypą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 8 punktą, jeigu individualus gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), namų valdos žemės sklypas prieš parduodant jį gyvenamojo namo bendraturčiams padalijamas ir suformuojami atskiri žemės sklypai, jeigu taip numatyta detaliajame ar žemės sklypo ribų specialiajame plane. Jeigu pagal šiuos teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypo padalyti (atidalyti jo dalies) natūra negalima arba jeigu namo bendraturčiai padalyti namų valdos žemės sklypo nepageidauja, namų valdos žemės sklypas namo bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Namų valdos žemės sklypas padalijamas (atidalijama jo dalis) natūra, taip pat kiekvieno savininko žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma remiantis rašytiniu namo bendraturčių susitarimu. Namo bendraturčiams nesusitarus, žemės sklypas padalijamas natūra, taip pat parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią namo dalį. Nutarimo 13 punkte nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, rajono arba miesto žemėtvarkos skyriui pagal žemės sklypų buvimo vietą pateikia: 13.1. prašymą pirkti žemės sklypą, 13.2. dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; 13.3. naudojamo žemės sklypo plano kopiją iš techninės apskaitos bylos; 13.4. statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, teisinio registravimo dokumentus; 13.5. apskrities viršininko išduotą leidimą įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, – kai žemės sklypą nori pirkti Konstitucinio įstatymo nustatyti nacionaliniai ir užsienio subjektai; 13.6. namo bendrasavininkių rašytinį susitarimą dėl žemės sklypo dalių, įsigyjamų bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatymo arba (kai namo bendraturčiai nesutaria dėl žemės sklypo pasidalijimo) šios tvarkos 8 punkte nustatytais atvejais priimtą apskrities viršininko sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys nebuvo individualaus gyvenamojo namo bendraturtės, tačiau jų nuosavybės teise valdomi atskiri nekilnojamieji daiktai – gyvenamieji namai – buvo viename žemės sklype. Byloje ir kilo ginčas dėl to, kaip turėtų būti nustatytas naudojamo (parduodamo) žemės sklypo plotas, kai pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą suformuotame žemės sklype yra kelių savininkų pastatai, t. y. kai jie nėra pastato bendraturčiai. Pažymėtina tai, kad tokios situacijos, kai dviem savininkams nuosavybės teise priklausantys gyvenamieji namai, nesantys bendrąja šių asmenų nuosavybe, yra pastatyti viename žemės sklype, ir šių namų savininkai siekia atskirų namų valdų suformavimo bei žemės sklypų privatizavimo, įstatymų leidėjas tiesiogiai nereglamentuoja, tačiau tai nereiškia, kad tokiais atvejais neturi būti laikomasi racionalios žemėnaudos ir proporcingumo principų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) individualaus gyvenamojo namo, priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise keliems asmenims (bendraturčiams), savininkų teisės apimtį įsigyti nuosavybėn naudojamą žemės sklypą tiesiogiai sieja su nuosavybės teise priklausančia namo dalimi, t. y. ši teisė yra grindžiama proporcingumo principu. Byloje nustatyta, kad faktinė situacija, kai viename žemės sklype yra dviejų savininkų gyvenamieji namai, susiklostė dar iki 2001 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo. Pažymėtina tai, kad kasacinio teismo praktikoje, aiškinant tokius žemėnaudos santykius, yra pasisakyta, jog pirmiau nurodytas Vyriausybės teisės aktas išleistas iki naujojo CK įsigaliojimo, kai dar nebuvo įtvirtinta statinių ir viso, kas yra žemės sklype kaip priklausinių, o žemės kaip pagrindinio daikto, statusas. Įgyjant statinius ginčo namų valdoje statinių savininkui atsirado teisė naudotis atitinkama namų valdos dalimi, t. y. žemėnaudos teisė. Pagrindinis daiktas buvo gyvenamasis namas. Ūkiniai pastatai, kiti statiniai yra priklausiniai, kuriuos ištikdavo pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas ar sutartis nenumatė kitaip. Kartu su gyvenamuoju namu buvo įgyjama ir papildoma teisė – namų valdos žemės sklypo žemėnaudos teisė. Ji atsirasdavo lygiai tokiais pat pagrindais, kaip ir dėl kitų priklausinių – šią teisę ištikdavo pagrindinio daikto likimas, jei įstatymas ar sutartis nenumatė kitaip. Gyvenamojo namo dalies savininkui pagal sutartį atsirasdavo žemėnaudos teisė į proporcingą žemės sklypo dalies naudojimą, jei įstatymas ar sutartis nenumatė kitaip. Tokia pat taisykle reikia vadovautis, kai viename namų valdos sklype yra keli gyvenamieji namai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. D. M. v. V. B. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2004). Kita vertus, įvertinus žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto, paskirtį, ir kilus ginčui dėl atskiro namų valdos žemės sklypo suformavimo kiekvienam savininkui, turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks žemės sklypas reikalingas statiniams eksploatuoti. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai viename žemės sklype yra kelių savininkų statiniai, atidalijami žemės sklypai turi būti racionalių ribų, tinkami naudoti pagal jų tikslinę paskirtį, formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų sąlygos gretimų sklypų savininkams, o vienu iš kriterijų naujai formuojamo žemės sklypo dydžiui nustatyti gali būti pripažįstamas nuosavybės teise valdomų statinių plotas.

Apskrities viršininkas ir jam pavaldžios institucijos vykdo viešosios teisės normomis jam priskirtas funkcijas, vadovaudamasis įstatymais ir poįstatyminiais aktais, todėl, pagal ginčo metu galiojusius teisės aktus, institucija, vykdydama jai priskirtas funkcijas turėjo imtis priemonių, kad sklypo bendrasavininkams tenkanti sklypo dalis būtų paskaičiuota pagal bendrasavininkių gyvenamojo namo ar kito pastato dalį. Pastatų buvimą žemės sklype, į kurį atkurtos nuosavybės teisės T. K., turėjo fiksuoti kompetentingų valstybės institucijų pareigūnai, sprendę dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurie turėjo teisės aktų nustatyta tvarka spręsti dėl žemės sklypo ir pastatų savininkų interesų derinimo, nežiūrint į tai, kad žemės darbų derinimo metu ir priimant ginčo Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-08 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo dėdė M. Č. buvo miręs (mirė (duomenys neskelbtini), b.l.177, t.4). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Kai valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą ar kitą teisės aktą, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis generalinis prokuroras v. D. P., E. T. ir kt. byloje Nr. 3K-3-194/2006; 2010 m. kovo 30 d. nutartis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. E. M. ir kt. byloje Nr. 3K-3-141/2010).

Teismas sutinka su ieškinyje nurodytais šalims priklausančių pastatų plotų paskaičiavimais (remiantis Nekilnojamojo turto išrašais) bei nurodytą jų procentinį santykį, o būtent, jog atsakovei R. B. gyvenamojo namo ploto ir jai priklausančio ūkinio pastato dalis bendrojoje masėje sudaro 97,26 proc., ieškovo - 32, 74 proc., fomuojant namų valdą prie R. B. namo jo eksploatacijai iš 17, 41 aro galėjo būti paskirta 67,26 proc. Sklypo dalis, t.y. 11,71 aro (17,41x67,26 proc. yra 11,71 aro), o formuojant namų valdą ieškovo namo ir R. B. ūkinio pastato eksploatacijai iš 17,41 aro turėjo būti skirta 5,70 aro, nors kaip nustatyta byloje, ieškovui palikta tik 2,5 aro, t.y. 3,2 aro mažiau, negu priklausytų ieškovui. Todėl ieškovui paskiriant tik 2,5 aro namų valdai, neatsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, buvo pažeista LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) 8 p. nuostatos, tuo tarpu ieškovas kreipdamasis su prašymu dėl namų valdos išsipirkimo, laikėsi šio Vyriausybės nutarimo 13 p. nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. (duomenys neskelbtini)) 10 straipsnio 6 dalis nustato, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Darytina išvada, jog Vilniaus apskrities viršininko 2008-05-09 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme dalyje, kuri yra ginčijama, buvo netinkamai nustatytas ieškovui priklausantis žemės sklypo dydis, todėl minėtas ginčijamas aktas turi būti šioje dalyje patikslintas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant iš ieškinio pagrindą ir dalyką liudytojų A. Š. ir R. Z. parodymai neturi reikšmės, todėl teismas jų parodymais nesivadovauja.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nagrinėjamoje byloje), 2013-02-15 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2013, taip pat nurodė, jog ginčo santykių atsiradimo metu galiojo žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika (toliau – Metodika). Šio įsakymo 2 punktu nustatyta, kad Metodika privalo vadovautis žemės reformą vykdantys specialistai bei žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys fiziniai, juridiniai asmenys ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, rengiant dokumentus nuosavybės teisėms atkurti grąžinant natūra, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodant ar nuomojant žemę, mišką, vandens telkinius. Bylos duomenimis, nuosavybės teisės T. K., kurios teisių perėmėja yra atsakovė R. B., buvo atkurtos vadovaujantis ginčijamu įsakymu patvirtintu žemėtvarkos projektu, grąžinant natūra žemės sklypą namų valdai. Metodikos 19 punkte nustatyta, kad grąžinamo natūra žemės sklypo ženklinimą vietovėje atliekantis projekto autorius arba matininkas praneša pretendentui ir kitiems kviestiniams asmenims registruotu laišku apie žemės sklypo ženklinimą vietovėje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki žemės sklypo ženklinimo, nurodydamas, kad, pretendentui ir kitiems kviestiniams asmenims neatvykus, žemės sklypas bus paženklintas jiems nedalyvaujant. Ženklinant natūra grąžinamo žemės sklypo ribas, kviečiami dalyvauti: pretendentas, kuriam grąžinama žemė natūra; asmenys, naudojantys šį žemės sklypą; asmenys, kuriems numatyta grąžinti natūra besiribojančius žemės sklypus; besiribojančių žemės sklypų savininkai ar patikėtiniai. Nagrinėjamos bylos atveju teisiškai reikšminga tai, kad T. K. grąžintinas žemės sklypas žemės sklypas minėtu žemėtvarkos projektu buvo suprojektuotas atidalijant dalį iš žemės sklypo, kuriame buvo dviem savininkams priklausantys gyvenamieji namai. Taigi, šio žemėtvarkos projekto sudarymo padarinys – ribos tarp dviejų namų valdų žemės sklypų atsiradimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad besiribojančios žemės sklypo dalies naudotojams būtų buvę pranešta apie vykdomas procedūras ir kad su šios sklypo dalies naudotojais poįstatyminių aktų tvarka būtų buvę suderintos ribos.

Esant aukščiau nurodytom aplinkybės, ieškinys yra tenkintinas (CPK 178, 185 str. str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96 str. str.).

Ieškovas už ieškinio pateikimą sumokėjo 582 Lt žyminio mokesčio (b.l.18, t.1), todėl, kadangi ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaido, t.y. 582 Lt žyminio mokesčio. Duomenų apie kitas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas (jo atstovas nepateikė). Kadangi ieškinys tenkintinas, iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu – 51,47 Lt pašto išlaidų.

2013-09-26 ieškovo atstovas pateikė raštu atsisakymą nuo ieškinio dalyje, kuriuo prašė - panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį, kuria namų valdos žemės sklypui buvo priskirta žemės dalis, individualios S. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ plane pažymėta taškais A, B, C, D (280 kv. m) ir D, E, F (5 kv. m), nurodė, kad atsisakymo nuo ieškinio šioje dalyje procesinės pasekmės žinomos, todėl prašo bylą nutraukti (b.l. 2-3, t.5). Todėl, vadovaujantis CPK 140 str. 1 d. , kadangi atsisakymo nuo ieškinio nurodytoje dalyje pasekmės yra žinomos, atsisakymas nuo ieškinio nurodytoje dalyje yra priimtinas, civilinė byla - nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 263, 264, 265, 269, 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-o notarų biuro 2004-02-23 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), toje dalyje, kurioje R. B. paveldėjo namų valdos žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį tarp taškų A, B, C, D (280 kv. m) ir D, E, F (5 kv. m);

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-08 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei T. K.“ dalyje, kuria pastarajai atkurtos nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį Individualios S. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ plane pažymėtą taškais A, B, C, D (280 kv. m) ir D. E, F (5 kv. m);

Panaikinti projekto autoriaus S. B. 2002-11-09 parengtą ginčo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrisą ir 2002-11-09 Žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą dalyje, kuris namų valdos žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta žemės dalis, Individualios S. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ plane pažymėta taškais A, B, C, D (280 kv. m) ir D,E, F (5 kv. m);

Įpareigoti atsakovą naujai suformuoti žemės sklypą namų valdos (duomenys neskelbtini) privatizavimui, t.y. patikslinti 2008-05-09 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini)“ prijungiant prie namų valdos žemės ploto Individualios S. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ plane taškais A, B, C, D (280 kv. m) ir D, E, F (5 kv. m) pažymėtas sklypo dalis.

Kitoje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Priteisti iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, j.a.k. (duomenys neskelbtini), ir R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 582 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno po 291 Lt (du šimtus devyniasdešimt vieną litą).

Priteisti iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, j.a.k. (duomenys neskelbtini), ir R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 51,47 Lt (penkiasdešimt vieną litą 47 ct.) pašto išlaidų, t.y. iš kiekvieno po 25,73 Lt (dvidešimt tirs litus 73 ct.).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė