Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi išieškotojos UAB „SB lizingas“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, skolininkas V. P., suinteresuoti asmenys I. P., antstolė Nijolė Viešchnickienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

išieškotoja prašė nustatyti, kad skolininkui V. P. priklauso ½ dalis sutuoktinės I. P. gaunamo darbo užmokesčio. Nurodė, kad antstolė Nijolė Viešchnickienė vykdo skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0073/08/01477, kurioje skolininkas yra V. P.. Antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Iš antstolės Nijolės Viešchnickienės gauta ir prie civilinės bylos prijungta vykdomoji byla Nr. 0073/08/01477, kuri susijusi su prašymo nagrinėjimu.

Prašymas (pareiškimas), teismui pateiktas vadovaujantis CPK 667 str. (dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo), nagrinėtinas CPK 593 str. nustatyta tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju žodinis nagrinėjimas nėra būtinas (CPK 593 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (LR CPK 666 str. 1 d.). LR CPK 667 str. 1 d. numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė Nijolė Viešchnickienė vykdo Kauno 6-ojo notaro biuro 2008-07-04 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5931 dėl 155,15 EUR skolos išieškojimo iš V. P. išieškotojos UAB „SB lizingas“ naudai. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolė 2016-10-04 patvarkymu areštavo 1/2 dalį I. P. priklausančio darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį nuo įstatymo leidžiamos sumos. 2016-10-04 antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl V. P. priklausančios dalies iš sutuoktinės I. P. gaunamo darbo užmokesčio.

Nustatyta, kad V. P. 2010-12-31 sudarė santuoką su I. P. ir Vedybų sutarčių registro duomenimis jie nėra sudarę vedybų sutarties. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis jų santuoka nėra nutraukta, todėl sutuoktinių turtui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį režimą. Piniginės lėšos, gautos iš I. P. darbinės veiklos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis skolininkas šiuo metu niekur nedirba, registruoto nekilnojamojo turto, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas, nėra, tačiau sutuoktinė dirba UAB „Utenos prekyba“ ir gauna pajamas iš darbinės veiklos.

Sprendžiant dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, pažymėtina, kad CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik LR CK numatytais atvejais. Tokius atvejus reglamentuojančio LR CK 3.123 str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, yra pažymėta, kad neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). LAT taip pat yra nurodęs, kad kiekvienu atveju pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių buvimas, nukrypimo mastas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinus individualias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas ir nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, nustatytina, jog skolininkui V. P. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės I. P. gaunamo darbo užmokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 290-291 str., 593 str., 667 str., teisėja

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), pajamų, gaunamų iš darbo užmokesčio.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.