Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-12-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1781-459/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-07
Bylos Nr.
2S-1781-459/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09899-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Pareiškėjas
M. R., L. R.
Suinteresuotas asmuo
Kretingos rajono savivaldybės administracija, M. R., L. R., Virginijus Domarkas
Advokatai
Viktoras Gecas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1781-459/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09899-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos:
3.5.1; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. R. ir L. R. (toliau – pareiškėjai) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-21 nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Brigitos Tamkevičienės (toliau – antstolė) pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys Kretingos rajono savivaldybės administracija, M. R., L. R., Virginijus Domarkas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolė 2017-07-17 pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą, juo prašė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui paskirti 300 Eur baudą.Antstolė nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/17/00979 (toliau – vykdomoji byla) pagal 2017-05-12 Klaipėdos apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-521-342/2017 (dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-03-20 sprendimo administracinėje byloje Nr. I- 521-342/2017 (toliau – teismo sprendimas), kurio pagrindu Kretingos rajono savivaldybės administracija (toliau – savivaldybės administracija) teisės aktuose nustatyta tvarka iš naujo įpareigota atlikti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje (toliau – žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūrą. Antstolė nurodė, kad 2017-06-06 patvarkymu Nr. S17012929 įpareigojo savivaldybės administraciją per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos įvykdyti teismo sprendimą, kurį savivaldybės administracijai įteikė 2017-06-09.Antstolė nurodė, kad 2017-06-20 gavo pareiškėjų elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad savivaldybės administracija įpareigojimo atlikti veiksmus neįvykdė, todėl administracijos vadovui turi būti paskirta bauda. Antstolė nurodė, jog įvertinusi vykdomosios bylos medžiagą bei pareiškėjų pateiktą informaciją, 2017-07-13 priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-17-5-13036, kuriame nurodė nustačiusi, kad remiantis išieškotojų 2017-07-20 pranešimu Kretingos rajono savivaldybės administracija neįvykdė teismo sprendimo, t. y. iš naujo neatliko išieškotojų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūros. Antstolė 2017-07-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė teismo skirti savivaldybės administracijos direktoriui 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, tai yra nuo 2017-06-20 (nuo 2017-06-06 patvarkymu dėl įpareigojimo Nr. S-17012929 nustatyto termino pabaigos).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017-08-21 nutartimi antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo savivaldybės administracijos direktoriui atmetė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad savivaldybės administracija iki antstolės 2017-07-13 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-17-5-13036 priėmimo kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, apie tai informavo antstolę, prašė išieškotojų bendradarbiauti, kad galėtų realiai įvykdyti teismo sprendimą, t. y. buvo aktyvi ir nevengė bendradarbiauti su antstole ir išieškotojais. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismo sprendimo savivaldybės administracija įvykdyti negalėjo dėl objektyvių priežasčių ir pačių išieškotojų nebendradarbiavimo ir procedūros neinicijavimo naujai teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. jiems nesikreipus į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRI sistema), kad savivaldybės administracija iš naujo galėtų atlikti sprendime nurodyto išieškotojų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūrą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nepagrįstai prašoma skirti maksimalią baudą asmeniui, kuris sprendimo negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių ir kuriam nebuvo sudarytos galimybės tokį sprendimą įvykdyti, todėl baudos skyrimas savivaldybės administracijos direktoriui nagrinėjamu atveju už antstolės patvarkymo nevykdymą neatitinka baudos skyrimo tikslų, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjai (toliau – apeliantai) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-21 nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir aiškino skolininko pareigą vykdyti teismo sprendimą, todėl be teisinių pagrindų iš esmės nutartimi nepagrįstai sudarė prielaidas skolininkui nevykdyti teismo sprendimo.Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo išvados, kuo pasireikštų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų pažeidimas tuo atveju, jeigu skolininkui būtų paskirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą. Nurodė, kad teismas neleistinai ir be jokių teisinių argumentų paneigė išieškotojų teisėtus lūkesčius ir interesus ir nepagrįstai leido skolininkui nevykdyti teismo sprendimo.Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, nes teisės aktas neįpareigoja projekto rengėjo iš naujo teikti žemės sklypo projektą derinti tuo atveju, jeigu teismas panaikina ankstesnį institucijos sprendimą dėl projekto nederinimo ir įpareigoja instituciją iš naujo atlikti projekto derinimo procedūrą. Apeliantai nurodė, jog savivaldybės administracija privalėjo tęsti projekto derinimo procedūrą nustatyta tvarka, tačiau šių veiksmų neatliko, o tai, kad liudytojos I. S. nurodytos aplinkybės, jog ŽPDRI sistema neleidžia atlikti veiksmų, negali būti aiškinama skolininkų veiksmų apribojimu. Nurodė, kad elektroninės ŽPDRI sistemos ydingumas nestabdo teisinės valstybės gyvavimo ir ši netobula sistema niekaip neriboja viešojo administravimo subjekto veiksmų privalomai vykdant teismo sprendimą. Apeliantai nurodė, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvas, kad išieškotojai neįvardijo kokių nors kliūčių ar papildomų išlaidų, kurių sudarytų išieškotojams naujas kreipimasis į ŽPDRI sistemą dėl pakartotinės derinimo procedūros inicijavimo. Nurodė, kad išieškotojai patyrė bylinėjimosi išlaidas Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje, be to, nėra privalomas pakartotinis žemės sklypo projekto pateikimas į ŽPDRI sistemą, kadangi projektas jau yra pateiktas elektroninėje ŽPDRI sistemoje. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje pasisakė apie žemės sklypo projekto rengėjo teises ir pareigas, tačiau šio asmens neįtraukė į teismo procesą suinteresuotu asmeniu, todėl teismas pasisakė dėl neįtraukto į civilinės bylos procesą asmens teisių ir pareigų, o tai yra vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nurodė, kad teismo viešas paskelbimas apie teismo procesą negali būti laikomas tinkamu suinteresuoto asmens dalyvavimo teismo procese užtikrinimu, kadangi iš teismo skelbimo turinio žemės sklypo projekto rengėjui nebuvo įmanoma suprasti, kad bylos esmė yra susijusi su konkrečiu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu. Atsiliepimu į atskirąjį skundą savivaldybės administracijos direktorius prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.Savivaldybės administracijos direktorius nurodė, kad nesutinka su apeliantų argumentais, jog savivaldybės administracija be priežasties nevykdo teismo sprendimo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus bei su ŽPDRI sistema dirbančios specialistės liudijimus, kurie įrodo, kad suinteresuotieji asmenys nepagrįstai nebendradarbiauja su savivaldybės administracija nesikreipdami į ŽPDRI sistemą dėl žemės sklypo projekto sprendinių derinimo pakartotinės procedūros ir taip trukdo savivaldybės administracijai įvykdyti teismo sprendimą teisės aktuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet ir įvertinti reikalavimo neįvykdymo priežastis.Rašytinės bylos medžiagos ir vykdomosios bylos medžiagos duomenimis nustatyta, jog pagal teismo sprendimą savivaldybės administracija teisės aktuose nustatyta tvarka iš naujo buvo įpareigota atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūrą. 2017-06-06 antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-17012929, kuriuo įpareigojo savivaldybės administraciją per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos vykdyti teismo sprendimą, teisės aktuose nustatyta tvarka iš naujo atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūrą (vykd. b. l. 7). Savivaldybės administracija 2017-06-19 raštu informavo antstolę dėl kliūčių vykdyti teismo sprendimą, taip pat informuodama antstolę, kad institucija rengia prašymą administraciniam teismui dėl antstolės vykdomo sprendimo išaiškinimo pagal ABTĮ 96 straipsnio 3 dalį (vykd. b. l. 15). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija iki antstolės 2017-07-13 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo akto Nr. S-17-5-13036 priėmimo kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, apie tai informavo antstolę, prašė išieškotojų bendradarbiauti, kad galėtų realiai įvykdyti teismo sprendimą, t. y. buvo aktyvi ir nevengė bendradarbiauti su antstole ir išieškotojais. Taip pat nustatė, jog Kretingos rajono savivaldybės administracija teismo sprendimo negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, dėl pačių išieškotojų nebendradarbiavimo ir procedūros neinicijavimo iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. nesikreipiant į ŽPDRI sistemą, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija iš naujo galėtų atlikti sprendime nurodyto išieškotojų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūrą.Taigi, rašytinės bylos duomenys patvirtina, jog pagal esamas technines galimybes norėdami įvykdyti teismo sprendimą, apeliantai turi iš naujo inicijuoti žemės sklypo derinimo procedūrą, kad savivaldybės administracija galėtų iš naujo atlikti sprendime nurodytą apeliantų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūrą. Kitų galimybių tai padaryti ir įvykdyti teismo sprendimą nenurodė nei apeliantai, nei savivaldybės administracija, nei su ŽPDRI sistema dirbanti specialistė. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog savivaldybės administracija negalėjo įvykdyti teismo sprendimo dėl objektyvių priežasčių.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog baudos skyrimas savivaldybės administracijos direktoriui nagrinėjamu atveju už antstolės patvarkymo nevykdymą neatitiktų ne tik baudos skyrimo tikslų, bet ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino antstolės pareiškimo skirti savivaldybės administracijos direktoriui baudą už teismo sprendimo nevykdymą.Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliantų skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neįtraukė į teismo procesą žemės sklypo projekto rengėjų ir tai yra vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantai pirmosios instancijos teismui kaip suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimą į antstolės pareiškimą, apeliantų atstovas, kaip suinteresuotų asmenų atstovas, dalyvavo 2017-08-18 teismo posėdyje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-21 nutartyje kitų duomenų apie kitus žemės sklypo projekto rengėjus nėra nurodyta. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje.Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuotų asmenų M. R. ir L. R. atstovas, advokatas Viktoras Gecas pateikė prašymą suinteresuotų asmenų naudai iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos priteisti 363 Eur teisinės pagalbos išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme padengti. Su prašymu pateikė sąskaitos išrašą patvirtinantį patirtų išlaidų dydį. Atskirojo skundo netenkinus, turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-21 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Raimonda Andrulienė