Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarimo, kuriuo patenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P. skundas ir pakeistas Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. vasario 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-270-2024.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2024 m. vasario 8 d. nutarimu E. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 4 dalį ir jai paskirta 1900 Eur bauda.

E. P. nubausta už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstove, nuo 2022 m. vasario 11 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. (duomenys neskelbtini), pateikė importo deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. vasario 11 d.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. balandžio 20 d.), kuriose klaidingai buvo deklaruotos prekės, t. y. kuriose atitinkamai 5 prekė bei 1 prekė turėjo būti deklaruotos TARIC kodu (duomenys neskelbtini) ir papildomu kodu (duomenys neskelbtini). Neteisingai deklaravus prekės TARIC kodą, buvo pažeistos Sąjungos muitinės kodekso 56 straipsnio 1 ir 2 dalies, 57 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos. Apskaičiuota importo mokesčių nepriemoka: galutinis antidempingo muitas – 20 211 Eur, galutinis kompensacinis muitas – 7059 Eur, importo PVM – 5727 Eur. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė E. P., pateikusi neteisingus duomenis nurodytose importo deklaracijose, pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarimu patenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P. skundas ir Institucijos 2024 m. vasario 8 d. nutarimas pakeistas – E. P. paskirta bauda, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sumažinta iki 190 Eur.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2024 m. vasario 8 d. nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nesutiktina su teismo padaryta išvada, kad minimalaus dydžio piniginės baudos taikymas būtų akivaizdžiai neproporcingas savo pasekmėmis ir suvaržymais. Nenustačius E. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei atsižvelgus į kaltės formą (nusižengimas padarytas dėl neatsargumo), Institucijos nutarimu E. P. buvo paskirta ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, nors ji yra ne kartą bausta už neteisingų duomenų deklaracijose pateikimą, o dėl dvejose deklaracijose netiksliai pateiktų duomenų atsiradusių mokestinių prievolių dydžiai gerokai viršija minimalų ANK 212 straipsnio 4 dalies dispozicijoje numatytą mokestinės prievolės dydį.

1.2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl mažesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos minimalios baudos skyrimo, neįvertino dėl netikslių duomenų pateikimo deklaracijose kilusių pasekmių, t. y. atsiradusių mokestinių prievolių, kurios atitinka 14 007 Eur ir 19 025 Eur. Netikslių duomenų deklaracijose pateikimas turėjo įtakos itin didelių mokestinių prievolių atsiradimui, todėl E. P. veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė. Nors teismas nurodė, kad muitinės tarpininko atstovė yra bausta administracine tvarka, tačiau, sprendžiant klausimą dėl nuobaudos dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog ji ne kartą buvo traukiama administracinėn atsakomybėn arba jai buvo pareiškiama žodinė pastaba būtent už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimus ir ši aplinkybė neleidžia administracinėn atsakomybėn traukiamos muitinės tarpininko atstovės asmenybės charakterizuoti teigiamai.

1.3. Vien aplinkybė, kad E. P. dirba su į Klaipėdą per jūrų uostą importuojamomis prekėmis, kurių fizinio patikrinimo galimybės yra apribotos, neturi reikšmės prekių kodo nustatymui, nes paprastai prekės turi techninę dokumentaciją, specifikacijas, kuriose būna nurodyta išsami informacija apie prekės sudėtį, parametrus ir pan., kuri leidžia nustatyti teisingą deklaruojamos prekės kodą. Nagrinėjamu atveju Institucijai atliekant patikrinimą, prekių TARIC kodas nustatytas vadovaujantis techninėmis specifikacijomis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neatliekant laboratorinių tyrimų. Ši aplinkybė pažymėta ne teismo tvarka priimtame Institucijos nutarime. Tai patvirtina ir byloje esantys Mėginio ėmimo protokolai bei Prekės klasifikavimo aktai. Iš E. P. paaiškinimų matyti, kad ji vadovavosi tik importuotojo pateikta informacija apie prekės kodą ir visiškai nesiėmė priemonių patikrinti importuotojo pateikto kodo teisingumo, nereikalavo iš importuotojo techninės dokumentacijos. Tai rodo aplaidų požiūrį į muitinės tarpininko atstovo pareigas ir negali būti vertinama kaip aplinkybė, kuri leistų švelninti atsakomybę.

1.4. Teismas nepagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Įvertinus E. P. paaiškinimus, galima teigti, kad ji nepripažįsta kaltės, atsakomybę bando nukreipti į importuotoją, kaltina Muitinės mokymo centrą dėl nepakankamo mokymo, darbo sąlygas, todėl nėra pagrindo laikyti, kad ji pripažįsta nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi jį padariusi. Net ir šios vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas sudarytų pagrindą skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis, tačiau nesudaro pagrindo skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta bauda. E. P. skunde išdėstytos aplinkybės, kuriomis ji rėmėsi prašydama sumažinti baudą ir į kurias atsižvelgė teismas, t. y. vaiko išlaikymas, finansiniai įsipareigojimai, bedarbis vyras, nepakankamas uždarbis, tam tikru laikotarpiu yra būdingos daugeliui žmonių ir nėra ypatingos ar neįprastos, todėl nelaikytinos pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. P. prašo Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą. Nurodo, kad teismas, paskirdamas jai 190 Eur baudą, neiškreipė įstatymų leidėjo valios ir teisingai įvertino visus pateiktus žodinius ir faktinius įrodymus.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sumažinti E. P. paskirtą administracinę baudą iki 190 Eur.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 3) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 4) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybė daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinės nuobaudos parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtinai demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

Nagrinėjamu atveju E. P. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje (iki 2023 m. gegužės 23 d. galiojusi įstatymo redakcija), kurios sankcijoje numatyta bauda nuo 1900 iki 3000 Eur. Institucijos 2024 m. vasario 8 d. nutarimu E. P. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda (1900 Eur), tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas E. P. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir E. P. paskirtą baudą sumažino iki 190 Eur.

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad apylinkės teismas sprendimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, motyvavo tuo, jog E. P. administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, t. y. netinkamą prekių kodą nurodė ne iš piktavališkų paskatų, o pagal jai pateiktą prekių informaciją. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, konstatuodamas, kad E. P. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgė ir į tai, kad E. P. anksčiau bausta administracine tvarka, o duomenų apie jos teistumą byloje nėra. Įvertinęs šias ir kitas E. P. nurodytas aplinkybes, t. y. kad ji turi kreditorinių įsipareigojimų, jos sutuoktinis šiuo metu nedirba dėl išimtinių aplinkybių, susijusių su jo specialybe, augina mažametį vaiką, sprendė, kad, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, E. P. tikslinga sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą iki 190 Eur dydžio, kuri, apylinkės teismo vertinimu, padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo tikslus. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu apygardos teismas neturi pagrindo sutikti.

Pirmiausia, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog ji pripažino savo kaltę padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad siekiant pripažinti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę svarbu nustatyti ne tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pripažinimą, tačiau ir vieną iš kitų šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės sudedamųjų elementų, t. y. kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą. Tiek iš teismo posėdžio metu duotų E. P. paaiškinimų, tiek iš jos skundo apylinkės teismui matyti, kad ji tik deklaratyviai nurodė, kad pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu E. P. nurodė, kad savo veiksmuose ji nemato tyčios ar neatsargumo, deklaracijų įforminimo metu ji tik vadovavosi jai pateikta prekių gavėjo informacija, laikėsi pozicijos, kad jos veiksmai nesukėlė realios žalos valstybei. Juolab, E. P. teismo posėdžio metu mėgino pateisinti savo veiksmus iš esmės tuo, kad Vilniaus teritorinės muitinės mokymo centras, kuris rengia muitinės tarpininkus ir organizuoja kursus, nesuteikia informacijos kaip nustatyti specifinės prekės kodą (b. l. 152–154). Šie E. P. išsakyti teiginiai ir pats subjektyvus situacijos vertinimas siekiant pateisinti savo elgesį kitų asmenų (prekių gavėjo, Vilniaus teritorinės muitinės mokymo centro) veiksmais patvirtina, jog savo elgesio ji nevertina kritiškai ir nesigaili dėl padaryto administracinio nusižengimo. Įvertinus šias aplinkybes, apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P. administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatytos išimtinės aplinkybės, kurių pagrindu galimas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl E. P. paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo, tinkamai neįvertino, jog ji, kaip muitinės tarpininko atstovė, būdama atsakinga už prekių pateikimą muitinės tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, privalėjo įsitikinti dėl pateikiamų deklaracijų teisingumo ir pareikalauti importuotojo papildomų duomenų, kurių pagrindu būtų galėjusi teisingai suklasifikuoti importuojamas prekes, tačiau dėl savo nerūpestingumo to nepadarė. Be to, E. P. netikslių duomenų deklaracijose pateikimas turėjo įtakos itin didelių mokestinių prievolių atsiradimui, t. y. pagal elektronines importo deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskaičiuotos mokestinės nepriemokos – atitinkamai 14 007 Eur ir 19 025 Eur. Apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė tik padidina jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. P. daug kartų bausta administracine tvarka už pasikartojančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat prekių deklaravimo tvarkos pažeidimus, t. y už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus, taigi jos padarytas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio. Tai sudaro pagrindą manyti, kad E. P. dėl savo neteisėto elgesio nedaro teigiamų išvadų ir turi lengvabūdišką požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde E. P. nurodė, kad ji yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, savo vardu turi finansinių įsipareigojimų, jos sutuoktinis nedirba ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje, abu augina mažametį vaiką, kurį reikia išlaikyti. Apygardos teismo vertinimu, nors šios aplinkybės yra neabejotinai svarbios, tačiau jos egzistavo dar iki administracinio nusižengimo padarymo, todėl jos nelaikytinos ypatingomis, t. y. tokiomis, dėl kurių būtų pagrindas sumažinti Institucijos paskirtą administracinę nuobaudą. Kitos nurodytos aplinkybės, kad Institucijos nutarimu paskirtos baudos dydis būtų neproporcingas, nes viršija E. P. darbo užmokestį, kuris yra reikalingas užtikrinti ne tik vaiko išlaikymą, finansinius įsipareigojimus, bet ir bendras pragyvenimo išlaidas, taip pat savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę baudą, nei yra numatyta ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje. Bylos duomenimis, E. P. darbo užmokestis viršija šalies vidutinį darbo užmokestį (b. l. 15), be to, nors E. P. ir turi finansinių įsipareigojimų, tačiau jie nėra dideli, juolab, iš paskolos sutarties matyti, kad galutinis kredito grąžinimo terminas yra tik iki 2024 m. rugpjūčio 17 d. (b. l. 6–13). Natūralu, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo E. P. patirs įvairių suvaržymų ir nepatogumų, nes skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Institucijos nutarimu E. P. buvo paskirta minimali ANK 212 straipsnio 4 dalies (iki 2023 m. gegužės 23 d. galiojančios įstatymo redakcijos) sankcijoje numatyta bauda, kuri, apygardos teismo vertinimu, yra nėra per griežta, ji yra proporcinga ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. Kitų išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas, o Institucijos 2024 m. vasario 8 d. nutarimas paliktinas galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. vasario 8 d. nutarimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.