- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-27
- Bylos Nr.
- eCIK-26/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00018-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas (pirm.), Jūratė Varanauskaitė, Artūras Driukas
- Ieškovas
- Leonhard Weiss OÜ
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2023 m. kovo 13 d. paduotu ieškovės Leonhard Weiss OÜ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2023 m. sausio 24 d. nutartimi Nr. DOK-94 atsisakė priimti ieškovės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.
Ieškovės 2023 m. kovo 13 d. pateiktame kasaciniame skunde įvardijama CK 6.971 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo problema. Ieškovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino jungtinės veiklos atsakingo partnerio sąvoką, jo teisių ir pareigų apimtį, netinkamai padalijo iš užsakovo gautas lėšas už faktiškai kiekvieno partnerio atliktus pagal jungtinės veiklos sutartį darbus. Atsakingas partneris turi tam tikrų papildomų administracinio pobūdžio teisių ir pareigų, tačiau neturi teisės nuspręsti dėl gautų pajamų iš jungtinės veikslo nuosavybės teisių apimties. Jungtinės veiklos sutarties šalys susitarė, kad už atliktus darbus gautos lėšos nuosavybės teise priklausys tam, kuris bus tuos darbus atlikęs. Užsakovas sumokėjo už projekto darbus, taigi kiekvienam priklauso tiek lėšų, kiek atlikta darbų. Teismas sprendė, kad atsakingas partneris savo nuožiūra (sudarydamas dvišalius susitarimus) galėjo nuspręsti, kokia bus kiekvieno iš partnerių dalis bendrojoje nuosavybėje. Taigi iš esmės „dvišaliais susitarimais“ buvo padidinta atsakovei tenkanti bendrosios nuosavybės dalis, taip iš esmės sumažinant kitam partneriui (ieškovei) tenkančią dalį. Dėl to susiklostė situacija, kad ieškovė už atliktus darbus gavo mažiau, nei už juos sumokėjo užsakovas, vien tik dėl ankstesnio dvišalio dviejų partnerių susitarimo.