Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Violetai Kavaliauskienei, Krisinai Stamulienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei J. D. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarės Nijolė Pukėnaitė ir Rita Slapšienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai pažymėjo, kad jo tėvas A. P. visada yra sakęs, kad visą turtą paliks jam, savo sūnui nors jo ir neaugino. Po tėvo mirties pradėjęs tvarkyti dokumentus, sužinojo, kad butas paliktas tėvo sugyventinei. Su tėvu palaikė normalius santykius, jį lankydavo epizodiškai, kadangi pats ilgai gyveno Vilniuje, prieš kelerius metu grįžo gyventi į Ukmergę, nes reikia slaugyti mamą. Niekada nebuvo kilę klausimų dėl palikimo, nes buvo aišku, kad tėvo turtas po jo mirties liks jam – vieninteliam sūnui. Jam buvo žinoma tėvo alkoholizmo problema. Paskutiniu metu prieš mirtį tėvas labai stipriai pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Vizualiai buvo matyti, kad tėvo sveikata pablogėjusi, jis buvo stipriai sulysęs. Nuo 2020 metų sausio mėnesio tėvas jau nebedirbo. Bendraudamas su tėvu karantino laikotarpiu, pastebėjo, kad tėvas pradėjo keistis, buvo justi, kad jo kalba nenuosekli, yra palūžęs, paniręs į gilią depresiją. Apie atsakovei surašytą testamentą jam tapo žinoma po tėvo mirties praėjus mėnesiui ar dviem pradėjus tvarkyti paveldėjimo dokumentus. Su atsakove dėl testamento sudarymo aplinkybių nebuvo kalbėjęs. Visą likusį tėvo turtą, išskyrus Butą, paveldėjo jis. Testamento sudarymo laiku su tėvu nebuvo galima susikalbėti dėl jo prarastos orientacijos vartojant alkoholį.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad ieškovas nesutinka su ekspertizės akto išvadomis, kadangi neteisingai įvertinta jo tėvo sveikatos būklė, neatsižvelgta į liudytojų parodymus. Prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

Liudytoja V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji buvo mirusiojo A. P. kaimynė, jį patį pažinojo apie 20 metų. Nurodė, kad A. P. buvo darbštus žmogus, pavyzdingas. Yra mačiusi A. P. neblaivų ne kartą. Iki A. P. mirties paskutiniu metu, apie pusmetį, jis atrodė neadekvatus, matėsi nuolatinio alkoholio vartojimo pasekmės. Paskutiniu metu matėsi, kad A. P. jautėsi silpnai ir jam buvo būtina medicininė pagalba. Ne kartą yra sakęs, kad yra alkanas. Prieš mirtį jis praktiškai nebuvo blaivus arba jo sveikatos būklė buvo tokia bloga, kad jis taip atrodė. A. P. buvo sakęs, kad atsakovės nemyli, su ją gyvena tiesiog šiaip, tačiau apie palikimo klausimus jie niekada nėra kalbėję. Jai taip pat nėra žinoma, kad A. P. kažkada būtų gydytas nuo alkoholio ir panašiai. Jai lankiusis A. P. namuose buvo matyti netvarka.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad mirusįjį A. P. pažinojo apie trisdešimt metų, buvo kaimynai. A. P. iki mirties paskutiniu metu gyveno sunkiai, dažnai buvo alkanas, sugyventinė jį mušdavo. Nurodo, kad A. P. nevengdavo alkoholio, išgerdavo. Būdavo, kad jie kartu išgeria. Iki mirties A. P. matė likus dviem savaitėm, jis atrodė blogai. Jam nesuprantama, kodėl sugyventinė jo neišvežė į ligoninę. A. P. dažnai skųsdavosi, kad jam sugyventinė neduoda valgyti, jį muša. Nėra pastebėjęs, kad A. P. būtų buvęs neadekvatus ar neblaiviai mąstytų. Apie palikimo klausimus jie niekada nėra kalbėję.

Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo mirusiojo A. P. kaimynė apie dešimt metų. Iki mirties paskutinį kartą A. P. matė, kai jis jau buvo išėjęs į pensiją. Jai niekada nekėlė abejonių A. P. psichikos sveikatos būklė, jis neatrodė neadekvatus, tačiau pripažįsta, kad išėjęs į pensiją jis tapo liūdnesnis, mažiau kalbesnis, lyg būtų užpuolusi depresija. Kai eidavo į darbą, jį matė blaivų, taip pat buvo atvejų, kai matė ir išgėrusį. Jai nėra žinoma apie A. P. gydymąsi nuo alkoholio. Apie palikimo klausimus tarpusavyje nėra kalbėję.

Liudytojas J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su mirusiuoju A. P. buvo kaimynai, taip pat buvo ir kolegos. Niekada nėra įtaręs, kad A. P. turėtų psichikos problemų. Jis visada bendravo adekvačiai. Likus porai mėnesių prieš mirtį, lankėsi A. P. namuose, padėjo jam apsikirpti, nusiskusti. Likus dviem savaitėm iki mirties A. P. buvo silpnas, eidavo pasiramstydamas, tačiau buvo blaivaus mąstymo. Neneigia, kad galėjo dažnai būti ir neblaivus. Nebuvo žinoma apie A. P. gydymąsi ligoninėje ar kitas sveikatos problemas. Tarpusavyje apie šeimos problemas nesikalbėdavo, taip pat nebuvo kalbėję ir apie palikimo klausimus.

Liudytojas J. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo ir mirusiojo A. P. sodybos buvo kaimynystėje. Pažįstami buvo nuo mažens. Iki mirties A. P. matė likus nepilnai mėnesiui iki mirties, kai A. P. buvo atvykęs į sodybą su žmona. Tuo metu A. P. jau buvo silpnas, ėjo pasiramstydamas. Jie pabendravo, matėsi, kad jis ligotas, silpnas. Kaime sklido kalbos, kad A. P. žmona nori gauti jo butą. Jie nebuvo labai artimi, apie šeimos santykius jie nebendraudavo, apie palikimo klausimus jie taip pat nėra kalbėję.

Liudytoja O. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra mirusiojo A. P. giminaitė. Iki mirties A. P. matė prieš tris mėnesius, ji lankėsi pas jį namuose. A. P. buvo silpnas, ligotas, išpurtęs, pageltęs, drebančiomis rankomis. Neneigia, kad A. P. buvo išgeriantis. A. P. skundėsi, kad yra neprižiūrimas, jam namuose negaminamas maistas. Jis nebuvo toks, kaip anksčiau, atrodė keistas. A. P. pasakojo, kad sugyventinė yra davusi jam tuščią lapą, prašydama, kad jis pasirašytų, nes jai reikia tvarkyti kažkokius reikalus. A. P. jai buvo sakęs, kad visą turtą paliks sūnui, nes jį vienintelį turi. Apie testamento surašymą nieko nežinojo, tai buvo staigmena.

Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji ir mirusysis A. P. buvo kaimynai, jų sodybos buvo kaimynystėje. Paskutinį kartą A. P. matė 2019 m. birželio mėnesį sodyboje. Ji mano, kad A. P. pats vairavo automobilį tuo metu, tvarkė aplinką. A. P. orientavosi aplinkoje, buvo adekvatus, kalbėjo apie ateities planus. Niekada nebuvo pastebėjusi, kad A. P. pyktųsi su atsakove. Apie A. P. ir jo sūnaus santykius nieko nežinojo. A. P. buvo sakęs, kad su sūnumi nebendrauja. Nėra mačiusi A. P. girto, taip pat ir atsakovė nėra skundusis dėl jo išgėrinėjimų. Apie palikimo klausimus jie nėra kalbėję.

Liudytojos V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su mirusiuoju A. P. buvo kolegos, kartu dirbo (duomenys neskelbtini). Prieš jam išeinant į pensiją, A. P. buvo adekvatus, jo psichikos būklė nekėlė jokių abejonių. Geras darbuotojas. Darbe niekada nėra pastebėjusi A. P. neblaivaus. A. P. buvo pakankamai atviras žmogus, tačiau apie turtinius reikalus, palikimo klausimus niekada nėra kalbėję. Jai buvo žinoma, kad jis gyvena su atsakove, o sūnų ji pirmą kartą pamatė per A. P. laidotuves.

Liudytoja Ž. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji buvo A. P. šeimos gydytoja. A. P. lankydavosi retkarčiais, nebuvo rūpestingas savo sveikatos atžvilgiu. Galimai turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau, kad jis turėtų psichikos sutrikimų, būtų neadekvatus, fiksuota nebuvo. Nuo karantino paskelbimo dėl kilusios koronaviruso pandemijos jis nebesilankė fiziškai.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Rita Slapšienė teismo posėdžiuose nedalyvavo, teisme gautas jos prašymą civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (2 t., el. b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

Byloje kilo ginčas dėl asmens prieš mirtį sudaryto oficialiojo testamento galiojimo.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes 2020 m. gegužės 5 d. testamentu (toliau ir – ginčo sandoris, ginčo testamentas) testatorius A. P. nurodė, jog dalį jam priklausančio turto, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), palieka savo sugyventinei J. D. (1 t., el. b. l. 15). Ginčo sandorį patvirtino trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Nijolė Pukėnaitė, notarinio registro Nr. 1789. Kaip patvirtina (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 8) Kaip patvirtina 2021 m. vasario 15 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, 2021 m. vasario 15 d. testatoriaus A. P. palikimą priėmė atsakovė J. D. (1 t., el. b. l. 43-44). Kaip patvirtina ieškovo gimimo liudijimas, ieškovas M. P. yra A. P. sūnus, pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (1 t., el. b. l. 9). Kaip patvirtina (duomenys neskelbtini) Santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. mirė ištuokoje (1 t., el. b. l. 10). Ieškovo teigimu, jis po tėvo mirties sužinojo apie sudarytą ginčo sandorį, kuriuo dalį turtą ieškovo tėvas paliko atsakovei. Ieškovo įsitikinimu, šio sandorio sudarymo metu ieškovo tėvas nesuprato atliekamų veiksmų esmės, be to, prieš jį buvo panaudotas spaudimas, pasinaudota testatoriaus bejėgiška būkle, todėl ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 ir 1.91 straipsnių pagrindais.

Ieškovas savo poziciją grindė tuo, kad ginčo testamentas surašytas testatoriui sunkiai sergant, taip pat turint alkoholizmo problemą, dėl ko jam, buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Nuo išėjimo į pensiją, pasak ieškovo, jo tėvas įniko į alkoholio vartojimą, todėl ginčo sandorio sudarymo metu tėvas negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų padarinių. Šias aplinkybes įrodinėjo ieškovo paaiškinimais, liudytojų V. P. (kaimynės), A. S. (kaimyno), A. P. (ksimynės), J. M. (kaimyno), J. Č. (kaimyno), O. C. (mirusiojo buvusios žmonos sesers), Ž. M. (šeimos gydytojos) parodymais, medicinos dokumentais, pagrindžiančiais prastą ieškovo fizinės sveikatos būklę. Nors ieškovas gyveno atskirai nuo tėvo, tačiau, kaip ieškovas paaiškino teismo posėdžio metu, per vieną paskutinių judviejų pokalbį, tėvas skundėsi savo gyvenimo sąlygomis, sutiko su ieškovo siūlymu gydytis nuo alkoholizmo, tačiau bendraujant ieškovas pastebėjo, kad tėvo psichologinė būsena bloga, jis tapęs apatišku, galimai lengvai paveikiamas. Anot ieškovo, atsakovė, gyvendama su ieškovu, juo tinkamai nesirūpino, buvo akivaizdu, kad reikia tik tėvo buto, kai tuo tarpu tėvas visada nuosekliai dėstė poziciją, visą jam priklausantį turtą palikti vieninteliam sūnui – ieškovui. Pastarosioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas įrodymų neteikė.

Atsakovė J. D. su pareikštu ieškiniu nesutiko, ir šį nesutikimą grindė tuo, kad ieškovas nepateikė įrodymų sandorio negaliojimo pagrindams pagrįsti. Anot atsakovės, ieškovas su tėvu bendravo mažai, jo nelankydavo, jų ryšys nebuvo tvarus. Be to, A. P. iki išeinant į pensiją dirbo, problemų dėl alkoholizmo problemų neturėjo, nors kartais pavartodavo silpnųjų alkoholinių gėrimų, tačiau tai nebuvo problema. Situacija pasikeitė, kai A. P. išėjo į pensiją, alkoholio vartojimas padažnėjo, atsirado daugiau sveikatos problemų, likus mėnesiui iki mirties A. P. pradėjo išvien vartoti stipriuosius alkoholinius gėrimus. Atsakovė nurodė, kad A. P. telefonu buvo informavęs ieškovą, kad ketina butą palikti atsakovei, todėl ieškovui jo tėvo valia buvo žinoma. A. P. būnant gyvam, ieškovas nekvestionavo jo valios, neprašė pakeisti testamento ar atlikti kitų veiksmų. Savo poziciją grindė atsakovės paaiškinimais, liudytojų V. S. (kaimynės), V. B. (mirusiojo kolegės), parodymais, medicinos dokumentais, teismo ekspertizės akto išvadomis.

Ieškovo prašymu nagrinėjamoje byloje buvo paskirta ir atlikta pomirtinė A. P. teismo psichiatrijos ekspertizė. 2023 m. spalio 3 d.–2023 m. spalio 10 d. ekspertizės akte pateikdamas bendrą atsakymą į teismo užduotus du klausimus (1) Ar pil. A. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ginčijamo sandorio, t. y. 2020m. gegužės 05 d. testamento sudarymo metu, sirgo kokia nors psichikos liga? 2) Ar pil. A. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), pagal savo būsenos (ligos ar susirgimo) pobūdį, sudalydamas testamentą 2020 m. gegužės 5 d., suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti turtinių santykių srityse? 3) Ar pil. A. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), turėta diagnozė (duomenys neskelbtini) turėjo įtakos pastarojo asmens veiksmų reikšmei ir galėjimui juos valdyti 2020 m. gegužės 05 d. sudarant testamentą? 4) Ar pil. A. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), sudarydamas ginčijamą sandorį, t. y. testamentą, galėjo sąmoningai suformuoti savo valią ir ją autentiškai išreikšti?), teismo ekspertas nurodė, duomenų apie A. P. psichikos būklės sutrikimus testamento sudarymo metu (2020 m. gegužės 5 d.) nėra, todėl jis pagal savo psichikos būklę tuo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Nijolė Pukėnaitė palaikė atsakovės poziciją, kad ieškinys turėtų būti atmestas. Teismo posėdžio metu notarė paaiškino, jog ginčo sandorio sudarymo dieną nebuvo jokių požymių, kad A. P. būtų apsvaigęs ar nesuvoktų, kur jis yra, aiškiai dėstė savo valią, pagrindė savo apsisprendimą dalį turto palikti ne sūnui, o atsakovei, puikiausiai atsakinėjo į klausimus.

Vadovaujantis CK 1.89 straipsnio 1 dalimi, fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Kasacinio teismo yra pažymėta, jog šioje teisės normoje nustatyta, kad gali būti pripažintas negaliojančiu sandoris, kurį fizinis asmuo sudarė nors ir būdamas juridiškai veiksnus – nesant galiojančio teismo sprendimo dėl pripažinimo neveiksniu – bet kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagrindu, t. y. faktiškai neveiksnus sudarant sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, o būtent: 1) vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar sandorio šalis suprato savo veiksmų reikšmę, ar pati sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė; 2) testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant pačios sandorio šalies, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie sandorio šalies sveikatos būklę; 3) teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.); 4) asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

Byloje esančių įrodymų visuma leido teismui įsitikinti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu A. P. suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. spalio 3 d.–2023 m. spalio 10 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-201/2023 teismo ekspertas pateikė kategoriško pobūdžio atsakymus į jam pateiktus klausimus, nurodydamas, jog duomenų apie A. P. psichikos būklės sutrikimus testamento sudarymo metu (2020 m. gegužės 5 d.) nėra, todėl jis pagal savo psichikos būklę tuo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Taigi nagrinėjamu atveju teismo eksperto išvada pripažintina tiesioginiu įrodymu.

Teismo ekspertas pažymėjo, kad A. P. testamento sudarymo metu (2020 m. gegužės 5 d.) psichikos sutrikimas nekonstatuojamas, jis galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, galėjo teisingai suvokti sudaromo juridinio sandorio esmę ir numatyti jo padarinius, tuo tarpu diagnozė (duomenys neskelbtini) A. P. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), bet ne testamento sudarymo metu (2020 m. gegužės 5 d.). Ekspertas nurodė, jog medicinos dokumentacijoje psichikos sutrikimų požymių neaprašyta. Ekspertizės išvadoje pažymima, jog teismo posėdžio metu liudijusi testatorių gydžiusi gydytoja nurodė jo psichikos sutrikimų požymių nestebėjusi. Tokiomis teismo ekspertizės aktų išvadomis, atsižvelgiant į ekspertizės aktuose nurodytus faktinius duomenis, į bylą pateiktus medicininius dokumentus, teismas neturi pagrindo abejoti (CPK 185 straipsnis).

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, jog teismo ekspertas iš esmės neatsakė į užduotus klausimus, apsiribojo tik medicinos dokumentų aprašymu, kam specialiosios žinios nereikalingos, todėl ekspertizės išvados kvestionuojamos. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo ieškovo vertinimu. Ieškovas nenurodė, kokių konkrečių byloje esančių duomenų ekspertas būtų neįvertinęs. Priešingai, iš ekspertizės akto matyti, jog ekspertas vertino ne tik rašytinius byloje esančius įrodymus, tačiau išklausė ir teismo posėdžio metu liudytojų duotus parodymus. Ieškovas iš esmės rėmėsi medicinos dokumentuose užfiksuotais A. P. fizinės sveikatos sutrikimais, tačiau psichinės sveikatos sutrikimas fiksuotas tik (duomenys neskelbtini), kai A. P. buvo pristatytas į stacionarą likus dviem dienom iki jo mirties. Neatmestina tikimybė, kad fizinės sveikatos sutrikimai gali turėti įtakos ir psichinei sveikatai, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo atveju taip ir buvo, ir kad alkoholio vartojimo poveikis buvo tokio masto, kad asmuo nebesugebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, t. y. faktiškai buvo neveiksnus.

Šias teismo ekspertizės akto išvadas patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai. Liudytojai V. P., A. S., A. P., J. M., J. Č., O. C. teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. P. turėjo alkoholizmo problemą, tačiau nei vienas liudytojas iš paminėtųjų, o taip pat ir liudytojos V. S. ir V. B., nenurodė, kad būtų pastebėję A. P. neadekvatų elgesį, keliantį pagrįstų abejonių dėl jo psichikos būklės. Šeimos gydytoja Ž. M. paaiškino, kad psichikos sutrikimų tikrai nebuvo, A. P. buvo visiškai sąmoningas. Nors tiek ieškovas, tiek ieškovo atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, jog A. P. dėl nuolatinio alkoholio vartojimo buvo neadekvatus, ką liudijo ir liudytoja O. C., tačiau byloje tiek proceso šalių, tiek kitų dalyvių parodymai labiau susiję su A. P. fizinės, o ne psichinės, sveikatos būkle. Svarbu tai, jog nė vienas iš teisme liudijusių asmenų nepatvirtino, kad jiems būtų kilę abejonių dėl A. P. gebėjimo suvokti atliekamų veiksmų esmę ginčijamo sandorio sudarymo metu.

Ieškovas neginčijo, kad su A. P. bendravo epizodiškai, jie daugiau bendraudavo telefonu, tačiau aplankius tėvą likus neilgam laikui iki jo mirties, jis liko sukrėstas tėvo fizinės sveikatos būklės, bendraujant su tėvu pajuto jo psichologinį silpnumą, atitinkamą depresinio sutrikimo išraišką, kas iš esmės ir suponavo jo suvokimą apie tėvo psichikos sveikatos sutrikimą. Teismo vertinimu, vien šis epizodas, kuris buvo jau po oficialaus testamento sudarymo, nėra pakankamas spręsti apie ieškovo tėvo psichikos būklę ginčo sandorio sudarymo metu. Todėl nei ieškovo, nei liudytojų V. P., A. S., A. P., J. M., J. Č., O. C. paaiškinimais teismas nesiremia kaip pagrindžiančiais, jog A. P. ginčo sandorio sudarymo metu nesugebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Taigi, ieškovo pozicija, jog A. P. ginčijamo sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės, iš esmės buvo grindžiama prielaidomis, kurių bylos nagrinėjimu metu nepatvirtino jokie įrodymai (CPK 178 straipsnis).

Teismui šioje byloje nekilo abejonių ir dėl ginčijamo sandorio naudingumo, pagrįstumo, protingumo, t. y. aplinkybių, sietinų su sudaryto sandorio turiniu. Bylos šalys ir liudytojai paliudijo, kad A. P. kone dešimtmetį gyveno kartu atsakove kaip šeima bute, esančiame (duomenys neskelbtini), abu tvarkėsi A. P. priklausiusioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), ką patvirtino liudytojos V. S. ir V. B., tuo tarpu pats ieškovas nurodė, kad su tėvu bendravo labiau epizodiškai, kadangi tėvai buvo išsiskyrę, jį augino mama, su tėvu dažniau susiskambindavo telefonu. Notarė Nijolė Pukėnaitė teismo posėdžio metu paaiškino, jog A. P. ginčijamo testamento sudarymo metu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad dalį jam priklausančio turto, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), nori palikti sugyventinei, tuo trapu, nurodęs, kad turi vieną sūnų, konsultavosi, kokia tvarka visą jam likusį priklausantį turtą paveldės sūnus. Anot notarės Nijolės Pukėnaitės į jos biurą atėjęs A. P. atrodė užtikrintas ir motyvuotas savo sprendimu.

Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui teko pareiga pagrįsti A. P. nesugebėjimą suprasti savo veiksmų. Šioje byloje nei A. P. būsena (jo sveikata, psichikos būklė ir kita), nei sudaryto sandorio turinys (jo naudingumas, pagrįstumas, protingumas ir kita) neleido teismui spręsti, kad A. P. negebėjo suprasti savo veiksmų. Šiuo atveju ieškovas neįrodė fakto, jog ginčijamo sandorio metu A. P. nesuprato savo veiksmų reikšmės ar negalėjo jų valdyti (CPK 178 straipsnis).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas dėl ieškovo pareikštų reikalavimų, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

Atsižvelgiant į tai, ieškinį atmetus, ir šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 20 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas padaryti įrašą viešame registre dėl nekilnojamojo turto – buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registruoto atsakovės J. D. vardu, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė patyrė iš viso 700,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų (1 t., el. b. l. 47; 2 t., el. b. l. 86-87). Atsakovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokių teisinių paslaugų suteikimą. Atsakovės atstovės su 2022 m. gegužės 9 d. prašymu teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad prašomos priteisti išlaidos atsakovės buvo faktiškai patirtos.

Teismas patyrė 33,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Sprendimui įsiteisėjus, gydymo įstaigoms grąžintinos A. P. ligos istorijos.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-41575-20 medžiaga sprendimui įsiteisėjus grąžintina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-260, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,33 Eur (trisdešimt trijų eurų 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre dėl nekilnojamojo turto – buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registruoto atsakovės J. D. vardu, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Sprendimui įsiteisėjus gydymo įstaigoms grąžinti A. P. ligos istorijas.

Sprendimui įsiteisėjus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui grąžinti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-41575-20 medžiagą.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti notarėms Nijolei Pukėnaitei ir Ritai Slapšienei.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.