Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), anksčiau nebaustas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. sav., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 45 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. sausio 9 d. administracinio nusižengimo protokolas A. R. surašytas už tai, kad jis, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, 2021-01-09, 17.35 val. (duomenys neskelbtini) pl. Klaipėdos m., buvo transporto priemonėje (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini),ir artimai kontaktavo (važinėjo automobiliu sėdėdami šalia vienas kitos( su kitos šeimos ar namų ūkio nariais E. G., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini)), tuo sukėlė pavojų išplisti COVID – 19 ligai, ir tuo nesilaikė nutarimo 2.1.5.1. papunkčio reikalavimų bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1225 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2020 m. spalio 30 d. raštą Nr. 36P-164-(7.1.10) „Dėl teismų funkcijų vykdymo ekstremaliosios situacijos metu“, teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.1 papunktyje (2020 m. gruodžio 23 d. redakcija) nurodyta, jog viešose vietose ir transporto priemonėse, išskyrus miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemones ar transporto priemones, kuriomis vykstama į darbo vietą ar iš jos, būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis (teikiant keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas, transporto priemonės vairuotojas į šį skaičių neįskaičiuojamas). Laidotuvėse gali dalyvauti ne daugiau nei 10 asmenų, išskyrus šeimos ir (ar) namų ūkio narius ir ritualines paslaugas teikiančius asmenis.

ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas, sukėlusias pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Kvalifikuojant administracinį nusižengimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, turi būti nustatyta, jog pažeidus nurodytus teisės aktus (šiuo atveju, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.1 papunktį (2020 m. gruodžio 23 d. redakcija)), buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. AN2-108-581/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartis Nr. AN2-307-873/2020). Pažymėtina, kad nurodytas požymis administracinio nusižengimo protokole pažeidėjui nebuvo inkriminuotas, nenurodyti jokie duomenys, kurie pagrindžia, jog A.R., būdamas trijų asmenų grupėje, automobilyje, sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas, kuris turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017 ir kt.). Kita vertus, pagal formuojamą teismų praktiką, administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788-2017).

Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017).

Nagrinėjamu atveju konstatavus, jog A. R. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.1 papunktį (2020 m. gruodžio 23 d. redakcija), būdamas transporto priemonėje (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), trijų asmenų grupėje, jo veiksmai kvalifikuotini pagal suformuluotą kaltinimą, t. y. pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas ir bylos aplinkybes, už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, jam skirtina minimali bauda, numatyta sankcijoje už padarytą nusižengimą.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nepilnametis, bauda jam skirtina vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 44 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ANK 45 straipsnio 1 dalį ir paskirti 30,00 Eur (trisdešimt eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; Nr. LT78 7290 000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, įmokos kodas – 1001, mokėjimo pavedimo paskirtis – ROIK: 21127498026.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.