Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1293-1199/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-10-26
Bylos Nr.
1-1293-1199/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27427-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudmila Larionova
Kaltinamasis
D. Š.
Advokatai
Janas Kučynskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1293-1199/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27427-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.1.5 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 26 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova,sekretoriaujant Jolantai Voleikienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Dabužinskaitei,kaltinamajam D. Š., jo gynėjui advokatui Janui Kučynskiui (Jan Kučynski),vertėjai Maženai Andruškevič,

viešame teisiamajame posėdyje, naudodama nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM platformą), žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) straipsnio 1 dalį 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, uždraudžiant naudotis specialia teise 3 (trejus) metus.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Š. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 2023 m. liepos 22 d., apie 21.35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus, vairavo motorinę transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį mopedą AGILITY50, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), be valstybino numerio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,17 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. Š. parodė, kad jis išgėrė namuose, tada nuvažiavo pas draugę, kai važiavo namo, jį sustabdė. Iš pradžių buvo pas seserį, po to važiavo pas draugę. Policijos pareigūnai sustabdė jį, nes važiavo neįsijungęs šviesų ir buvo išgėręs. Žino, kad negalėjo vairuoti neblaivus, kad anksčiau buvo teistas už tokio pačio pobūdžio nusikaltimą, jam buvo skirtas specialiosios teisės atėmimas. Labai blogai pasielgė, daugiau taip nedarys. Gyvena su motina, sese ir jos vaiku. Sesė turi problemų su širdimi. Kitų bylų, išskyrus šitą, neturi.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo D. Š. prisipažinimo jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Purvėnų užkardos jaunesnysis specialistas M. Č. parodė, kad 2023 m. liepos 22 d., 21.35 val., (duomenys neskelbtini), vykdydamas tarnybą, pastebėjo keliu važiuojantį raudonos spalvos mopedą be valstybinio numerio ženklo, kurio vairuotojas važiavo vingiuodamas ir pažeisdamas kitas Kelių eismo taisykles, t. y. važiavo be šalmo ir be šviesų. Sustabdžius minėto mopedo vairuotoją, nustatė, kad jį vairavo D. Š., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. D. Š. paaiškino, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones ir yra vartojęs alkoholį. Apie minėtą įvykį pranešė Purvėnų užkardos budėtojui, kuris iškvietė policiją. Iki policijos atvykimo D. Š. buvo visą laiką stebimas, per tą laiką nieko nevalgė ir negėrė. Daugiau dėl įvykio nieko paaiškinti neturi (el. b. l. 27–29).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo I. Z. tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Purvėnų užkardos jaunesniojo specialisto M. Č. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, jog 2023 m. liepos 22 d., apie 21.35 val., (duomenys neskelbtini), D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo mopedą AGILITY50, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), be valstybino numerio ženklo. Nuo D. Š. sklido alkoholio kvapas, vėliau, atvykus į įvykio vietą, 22.35 val. jam buvo nustatytas vidutinis – 2,17 prom., girtumo laipsnis, o 22.55 val. – 2,22 prom. girtumo laipsnis (el. b. l. 3–4).

Neblaivumo nustatymo akte įtvirtinti duomenys patvirtina, kad D. Š. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesa linija – pėda po pėdos, – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), – gali. Prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARLN-0596, sertifikato Nr. 1936897, atliktas D. Š. blaivumo patikrinimas: 22.35 val. jam buvo nustatytas 2,17 prom. girtumas, 22.55 val. – nustatytas 2,22 prom. girtumas. D. Š. aktą pasirašė (el. b. l. 6, 7).

2023 m. liepos 22 d.–2023 m. liepos 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad įvykio vieta yra atviroje vietovėje, žvyrkelyje, įvykio vieta nefilmuojama, nesaugoma. Kelkraštyje stovi raudonos spalvos mopedas be valstybinio numerio ženklo, apžiūrint mopedą nustatytas jo VIN kodas: (duomenys neskelbtini), ant šoninių apdailos dalių yra užrašas AGILITY50. Mopedo apdailos dalys turi apgadinimų, nėra kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio, nėra galinio purvasaugio. Minėtas mopedas paimamas (el. b. l. 10–14) ir priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje (el. b. l. 15).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos apie kelių transporto priemones duomenimis nustatyta, kad mopedas AGILITY 50, be valstybinio numerio, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), neregistruotas (el. b. l. 18).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Žemesnės instancijos teismas

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas sprendžia, kad D. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Teismas savo išvadas grindžia byloje surinktais įrodymais: paties kaltinamojo, neneigiančio kaltinime nurodytų aplinkybių, parodymais; ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo, nurodžiusio, kad vykdydamas tarnybą, pastebėjo keliu važiuojantį mopedą be valstybinio numerio ženklo, kurio vairuotojas važiavo vingiuodamas ir pažeisdamas kitas KET, t. y. važiavo be šalmo ir be šviesų, o sustabdžius minėto mopedo vairuotoją, nustatė, kad jį vairavo D. Š., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, parodymais; policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuoti D. Š. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės; neblaivumo nustatymo aktu, kuriuo užfiksuotas atliktas D. Š. blaivumo patikrinimas, 22.35 val. jam buvo nustatytas 2,17 prom. girtumas, kita bylos medžiaga.

Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2023 m. liepos 22 d., apie 21.35 val., (duomenys neskelbtini), jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1.51 prom. girtumas, t. y. 2,17 prom. neblaivumas. Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad atlikdamas šiuos veiksmus, D. Š. veikė tiesiogine tyčia – suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes D. Š. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

BK straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į D. Š. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. Š. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamasis anksčiau yra teistas už vairavimą esant neblaiviam, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo kelias galiojančias administracines nuobaudas. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad jis padėjo išaiškinti šią veiką. Sutikti su tokiais gynėjo argumentais nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis bei padėjimas išaiškinti šią veiką įstatymo leidėjo yra suformuluotos kaip alternatyvios sąlygos. Tačiau nurodytai baudžiamąją atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti neturi reikšmės, ar yra nustatoma viena ar kelios iš šių alternatyvių sąlygų. Tiek vienu, tiek kitu atveju tai laikoma viena baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kurios pagrindinė sąlyga (kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką) gali būti siejama tiek su viena iš alternatyvių sąlygų, tiek su šių sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2020). Todėl remiantis teismų praktikoje suformuota pozicija, tai, kad D. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi ir nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes laikytina viena, ta pačia, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pažymėtina, kad kaltinamasis D. Š. praeityje teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą − Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, uždraudžiant 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Nagrinėjamoje byloje nustatytos kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. Š. anksčiau paskirtos bausmės (baudos) tikslai nebuvo pasiekti – kaltinamasis nepadarė reikiamų išvadų ir savo elgesio nepakeitė. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina griežtesnė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmės rūšis – areštas. Nustatydamas kaltinamajam skirtinos bausmės dydį, be pirmiau aptartų duomenų, teismas atsižvelgia į kaltinamojo jauną amžių, į jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį ir daro išvadą, kad bausmės tikslų, nustatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti paskyrus kaltinamajam 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam prisipažinus padarius nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 30 (trisdešimties) parų areštą (BK 64¹ straipsnis).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau nėra baustas arešto bausme, prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, yra pakankamai jauno amžiaus, dirba, padeda motinai ir sesei, kuri yra neįgali ir turi sveikatos problemų. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę ‒ mopedą, kaimo vietovėje, kur yra nedidelis eismo intensyvumas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, D. Š. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8 punktais, D. Š. įpareigotinas arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą D. Š. padarė neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,17 prom. neblaivumas ir neblaivumo požymiai. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Nustatant uždraudimo vairuoti visų rūšių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenimis, D. Š. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija (2,17 prom.) daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti transporto priemones (0,4 prom.). Gynėjas pagrįstai pažymėjo, kad nusikaltimo padarymo metu D. Š. vairavo ne automobilį, o kitą motorinę transporto priemonę ‒ mopedą, tačiau, teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės trukmės, ši aplinkybė lemiamos reikšmės neturi. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad, žinodamas apie jam paskirtą draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, kaltinamasis šio draudimo sąmoningai nepaisė. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 4 (ketverius) metus naudotis specialiąja teise, teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Teismo vertinimu, tokios trukmės baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemonę neturėjimas nėra kliūtis taikyti nuteistajam BK 68 straipsnio nuostatas. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.), tarp jų ir sulaikyti asmenį nuo tolesnių nusikaltimų darymo. Todėl tas faktas, kad D. Š. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą ir nuosprendyje nustatytą laiką ateityje. Šiuo atveju ‒ per ketverius metus, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 24 d.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. rugpjūčio 17 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuris įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 7 d. ir buvo atiduotas vykdyti. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, be kita ko, iš kaltinamojo buvo konfiskuota transporto priemonė ‒ motoroleris KYMCO AGILITY 50, be valstybinio numerio, VIN kodas (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 18 d. teisme buvo gautas D. Š. prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui surengti bylos nagrinėjimą teisme paduoti, kuris 2023 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartimi buvo tenkintas. Prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme kaltinamasis pateikė teismui 2023 m. spalio 10 d. O 2023 m. spalio 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyrius teismui pranešė, kad, vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. baudžiamąjį įsakymą Nr. e1-1086-1197/2023, transporto priemonė motoroleris KYMCO AGILITY 50, be valstybinio numerio, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta nerealizuotina, atliekomis ir 2023 m. spalio 3 d. buvo utilizuota. Esant šioms aplinkybėms, teismas, konstatuodamas, kad pirmiau nurodytas mopedas atitinka konfiskuotino turto požymius, šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Kiti klausimai

D. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas − paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, D. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8 punktais, D. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą ir įpareigojant arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti D. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (ketverius) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 24 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią D. Š. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“, išaiškinant, kad per teismo paskirtą laikotarpį – 4 (ketverius) metus, D. Š. draudžiama įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones.

D. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus − panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Išaiškinti D. Š., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Teisėja Liudmila Larionova