Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, dalyvaujant atsakovei N. G., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei N. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Transporto priemonės Audi A6, v.nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ atlygino padarytą žalą, išmokėjo 1845.96 Lt dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro : 1294 Lt už sugadintą turtą ir 500 Lt moralinei žalai atlyginti bei 51.96 Lt kelionės išlaidoms padengti.

LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. nuostatas, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis padarė žalos, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Atsakovė žalos ieškovei neatlygino pagal siųstą pretenziją.

Atsakovė ieškinį pripažino pilnai, tik prašė priteistą žalos atlyginimą išdėstyti mokėti per 24 mėnesius, motyvuojant sunkia atsakovės turtine padėtimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, 2012-08-21 buvo sudaryta tarp draudėjo L. B. ir darudiko AB „Lietuvos draudimas“, apdraudžiant automobilį Audi A6 , v.nr. (duomenys neskelbtini), metams laiko( b.l. 8-9), o tokias aplinkybes patvirtina ir išduotas Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas ( b.l. 10).

2013-09-13 nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje, N. G. buvo pripažinta padariusi administracinio teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str.3d.,123 str.1d. ir 124¹ str.7d. ir vadovaujantis LR ATPK 33 str.2d. paskirta galutinė nuobauda – 4000 (keturių tūkstančių ) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, nustatant sumokėti kas mėnesį po 200 (du šimtus ) litų. N. G. nubausta dėl to, kad 2013 m.gegužės 21 d. 14 val.45 min., būdama neblaivi lengvame girtumo laipsnyje (nustatytas 0,93 _+ 5% promilių girtumas), Varėnos m Vytauto- Šilo gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį AUDI A6 v/n (duomenys neskelbtini), kuriam nebuvo atlikta techninė apžiūra, sukdama iš dešinio kelkraščio į kairę, nepraleido ta pačia kryptimi važiavusio automobilio VW PASSAT v/n (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, bei po autoįvykio nepateikė privalomojo transporto priemonės draudimo dokumento, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9,16,106,111 ir 238 punktus bei tuo padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str.3d.,123 str.1d. ir 124¹ str.7d. ( b.l. 11-12).

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 1294 Lt (b.l. 21) ir 551.96 Lt (b.l. 26) draudimo išmokas ir atlygino atsakovės padarytą žalą nukentėjusiam asmeniui R. K.. Ieškovei atgręžtinio reikalavimo teisė atsakovo atžvilgiu atsirado CK 6.263 str. 2 d., 6.280 str. 1 d., 6.1015 str. 1 d., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. numatytais pagrindais. Atsakovo civilinė atsakomybė žalos padarymo metu buvo apdrausta, tačiau ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę, nes atsakovė sukėlė eismo įvykį būdama neblaivi ( vairavo transporto priemonę būdama neblaivi). Atsakovė dėl to yra pripažinta kalta įsiteisėjusiu 2013-09-13 Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimu Nr. A2.6.-324-308/2013. Atsakovės atsakomybę ieškovės atžvilgiu naikinančių teisės aktų numatytų sąlygų nenustatyta.

Atsakovo kaltė (kaip civilinės atsakomybės sąlyga) dėl 2013-05-21 eismo įvykio yra įrodyta. Atsakovės neteisėtų veiksmų faktas bei atsakovo veiksmų priežastinis ryšys su kilusiais nuostoliais taip pat yra įrodyti byloje esančiais rašytiniais dokumentais.

Ieškovė turi teisę reikalauti, o atsakovė turi prievolę atlyginti ieškovei 1845.96 Lt, nes tokio dydžio suma buvo išmokėta nukentėjusiam asmeniui. Žalos dydis įrodytas surinktais ir ištirtais įrodymais : transporto priemonės techninės apžiūros aktu ( b.l. 17-18), išvada apie transporto priemonės likutinę vertę (b.l. 19).

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas.

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai, kurie yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Nuostata, kad asmens turtui padarytą žalą privalu atlyginti visiškai, įtvirtinta ir CK 6.263 straipsnio 2 dalyje. Kartu CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje visiško nuostolių (žalos) atlyginimo principą, taip pat numatyta galimybė įstatyme nustatyti šio principo išimtį. Tokia išimtis numatyta būtent CK 6.282 straipsnio 3 dalyje, kuri suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Kadangi CK 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma yra išimtis iš bendrosios taisyklės, įtvirtintos CK 6.281 straipsnio 1 dalyje, tai ji gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais.

Žalą padariusio asmens sunkios turtinės padėties sąvoka yra vertinamoji, todėl teismui apie tai paliekama spręsti pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Be to, pagal CK 1.5 straipsnio 3 dalį, sprendžiant teismo diskrecijai priskirtus klausimus, taigi ir taikant CK 6.282 straipsnio 3 dalį, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Aplinkybės, kad atsakovė šios bylos nagrinėjimo metu neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, gaunamos savarankiškos pajamos mažos, turi ir išlaiko nepilnamečius vaikus, savaime yra nepakankama CK 6.282 straipsnio 3 dalies taikymui šioje byloje. Šiuo atveju atsakovė turi įrodyti, kad kaip atsakingas už padarytą žalą asmuo neturi objektyvių galimybių atlyginti padarytą žalą. Tokiu atveju vertinama ar atsakovės sunki turtinė padėtis yra pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio. Tai reiškia, kad turi būti įvertinama ne tik žalą padariusio asmens turtinė padėtis, egzistuojanti bylos nagrinėjimo metu, bet ir šio asmens sveikatos būklę, šeiminę ir socialinę padėtį apibūdinančios bei kitos reikšmingos aplinkybės, kurios gali daryti įtaką jo turtinei padėčiai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ateityje.

Atsakovė yra pakankamai jauno amžiaus, turi išsilavinimą, yra darbingas asmuo, todėl ieškovei padarytą žalą gali atlyginti visiškai. Pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus nustatyta abiems tėvams, o ne tik vienam iš jų.

Ieškinys visiškai tenkinamas, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 72 Lt sumokėto žyminio mokesčio priteistinos iš atsakovo CPK 93 str. 1 d. numatytu pagrindu. Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė prašo priteistą žalos atlyginimą išdėstyti mokėti per 24 mėnesius.

CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Iš atsakovės priteisiant žalos atlyginimą, kai jos dydis neviršija dviejų Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių atlyginimų, sudaro atsakovei galimybę grąžinti kreditoriui skolą atitinkamomis pinigų sumomis. Šiuo atveju teismas vertina šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymą, ar jų tarpusavio teisės ir pareigos nė vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingos ir bus atsižvelgta į sutartinės pusiausvyros ir lygiateisiškumo principą. Apskritai pagal bendrą nuostatą, jeigu kiekvienam draudėjui bus išdėstomas priteistos žalos mokėjimas dalimis, sutartinių įsipareigojimų pusiausvyra bus pažeista ir nenaudinga ieškovei (draudikui).

Atsakovei N. G. administracinėje byloje buvo išdėstytas paskirtos baudos mokėjimas, atsižvelgiant į jos gaunamą sąlyginai nedidelį darbo užmokestį, tai, kad turi du nepilnamečius vaikus, neturi nekilnojamojo turto.

Vertinant konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes matyti, kad jeigu atsakovė būtų buvusi pakankamai atidi ir rūpestinga, laikytųsi nustatytų teisinių santykių reguliavimo tvarkos, automobilį nebūtų vairavusi neblaivi, apskritai nekiltų pareiga atlyginti padarytą žalą. Šiuo atveju atsakovė vairavo transporto priemonę neblaivi ir buvo neatidi, nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimų, ko pasekoje įvyko eismo įvykis. Taigi ji ir turi prisiimti kilusias nenaudingas pasekmes. Atsakovė yra darbinga, turi išsilavinimą, todėl gali gauti didesnias pajamas, bent jau pajamas iki vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Priteistos žalos atlyginimo išdėstymas mokėti per tam tikrą laiko tarpą būtų nenaudinga ir pačiai atsakovei, nes atsiranda prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o tai įtakotų jos turtinę padėtį.

Vadovaujantis LR CPK 259, 263-265 str., 268-270 str. , teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovės N. G., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. (duomenys neskelbtini), es. J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini), “Swedbank“, AB, b. k. 73000, naudai vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis litus 96 centus (1845.96 Lt) ( 534.63 EUR ) žalos atlyginimo, penkių procentų (5 %) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-05-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, septyniasdešimt du litus (72 Lt) (20.85 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.