Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas M.Gvozdovičius Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01232-2011-9

2013 m. gegužės 22 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-13 nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu:

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (2011-07-27 nusikalstamos veikos epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2012-02-23 nusikalstamos veikos epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012-12-20 nusprendžiu paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta D. K. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimo bausmė.

D. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš nuteistojo D. K. motinos ir jo atstovės pagal įstatymą A. G. nukentėjusiojo V. B. naudai priteista 5322,53 (penki tūkstančiai trys šimtai dvidešimt du litai ir 53 ct.) Lt nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

D. K. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpas, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2011-07-27 19.00 val. iki 2011-07-28 9.00 val., sudaužęs G. K. įmonei priklausančios kavinės, esančios Vilniuje, Naugarduko g. 26/30-4, durų stiklą ir taip įsibrovęs į kavinės patalpas iš ten buvusio kasos aparato pasikėsino pagrobti nenustatytą pinigų sumą, bet savo veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes iš kasos aparato vietoj pinigų pagrobė G. K. įmonės kasos inkasacijos čekius, 40 vnt., tokiais savo veiksmais įsibrovęs į patalpą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.

Be to, jis nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent:

jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2012-02-23 apie 5.00 val., Vilniuje, Algirdo g. 37, sulaužė parduotuvės „Laverna“ durų apsaugines žaliuzes bei spyną ir taip įsibrovęs į parduotuvės patalpas pagrobė V. B. firmai „Laverna“ priklausančius daiktus: CD grotuvą PIONEER DEH-2400UB, 304.21 Lt vertės, CD grotuvą PIONEER DEH-1400UB, 283.16 Lt vertės, CD grotuvą PIONEER DEH-1400UBB, 283.16 Lt, magnetolą PIONEER MVH-1400 UB-2400UB, 219 Lt vertės, stiprintuvą AXTON A490, 527 Lt vertės, žemų dažnių kolonėlę su stiprintuvu AXTON AB20A, 512 Lt vertės, stiprintuvą EMPHASER EA1800D, 2359 Lt vertės, žemų dažnių kolonėlę CALIBER BCT112A, 469 Lt vertės, automagnetolą CALIBER, RMD068, 177 Lt vertės, automagnetolą CALIBER RMD 266, 199 Lt vertės, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą V. B. firmai “Laverna” priklausantį 5322.53 litų vertės turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

jis, laikotarpiu nuo 2011-07-27 19.00 val. iki 2011-07-28 9.00 val., sudaužęs G. K. įmonei priklausančios kavinės, esančios Vilniuje, Naugarduko g. 26/30-4, durų stiklą ir taip įsibrovęs į kavinės patalpas iš ten buvusio kasos aparato pasikėsino pagrobti nenustatytą pinigų sumą, bet savo veikos nebaigė, nes iš kasos aparato vietoj pinigų pagrobė G. K. įmonės kasos inkasacijos čekius, 40 vnt., tokiais savo veiksmais pagrobė juridinio asmens - G. K. įmonės dokumentus, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d.

2013-04-11 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo D. K. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo pakeiti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-13 nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Apelianto argumentai, jog teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, atmestini, kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs D. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, jog, D. K. baustas administracine tvarka, teistas 5 kartus turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė du naujus – vieną nebaigtą ir vieną baigtą apysunkius nusikaltimus (BK 11 str. 5 d.), kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir nenori paklūsti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 56 str., pagrįstai paskyrė jam realias laisvės atėmimo bausmes, kurios, būdamos ženkliai mažesnės už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, yra aiškiai ne per griežtos, galutinė bausmė yra tinkamai subendrinta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją dar labiau švelninti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutar ė:

Nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.