- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-02
- Bylos Nr.
- eAN2-30-634/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01099-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės A. U. (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucija 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16454-2025 (toliau – ir Nutarimas), T. D. nubaustas 60 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2025 m. birželio 30 d. 08.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį ,,Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko ją stovėti nesilaikydamas 5 metrų atstumo nuo kelio, dėl ko stovinti transporto priemonė – automobilis ,,Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), trukdė kitų transporto priemonių eismui ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 150.10, 150.15 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimu, T. D. pateikė skundą apylinkės teismui, kuriame prašė Institucijos nutarimą panaikinti ir teiseną nutraukti. Skundą grindė tuo, kad ginčo žemės sklype keliui būtinų elementų nėra, o Institucijos Nutarime nurodoma, kad užstatė kelią, kuris realiai neegzistuoja.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimu šį skundą tenkino ir teiseną nutraukė. Teismas sprendė, kad ginčo žemės sklypas (žole apželdintas plotas) neatitinka gatvei ar keliui keliamų reikalavimų, todėl Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostata netaikytina, kadangi minėto straipsnio 5 dalyje nurodytų keliui būtinų elementų nėra, taigi inžinierinis statinys, neturintis nei vieno būtino įstatyme nurodytų elemento, negali egzistuoti, o tuo pačiu menamas kelias negali tapti realybe, nepripažinus šio žemės sklypo kaip sumontuoto inžinierinio statinio. Ginčytinas sklypas neturi laikančiųjų konstrukcijų, kurios užtikrintų statinio – kelio mechaninį atsparumą ir pastovumą, todėl tai nėra laikytina inžinieriniu statiniu, tuo pačiu nelaikytina esant keliu. Teismas taip pat padarė išvadą, kad tos pačios gatvės vingis negali būti laikomas nei įvažiavimu į kitą teritoriją, nei dviejų skirtingų kelių (gatvių) sankirta, kas reiškia, jog pareiškėjas negalėjo subjektyviai suvokti, kad palikdamas automobilį stovėti nutarime nurodytoje vietoje pažeidžia KET reikalavimą dėl 5 metrų atstumo iki įvažiavimo į kitą teritoriją ar gatvę arba, kad pastatydamas automobilį trukdys kitų eismui. Anot teismo šį manymą sustiprina, kad iš Š. gatvės nėra tiesiogiai patenkama į K. Č. sklypą, todėl jos pranešimas neatitinka tikrovės.
Šalies argumentai
4. Institucija nesutikdama su Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimu pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo šį nutarimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos Nutarimą nepakeistą, netenkinus šio prašymo, bylą grąžinti nagrinėti iš naujo teismui. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai atmesdamas objektyvius ir patikimus įrodymus, bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymams suteikė didesnę reikšmę jų nesugretinant su bylos duomenimis. Administracinio nusižengimo teisena T. D. atžvilgiu pradėta dėl to, kad jis paliko stovėti transporto priemonę nesilaikydamas 5 metrų atstumo nuo kelio, stovinti transporto priemonė trukdė kitų transporto priemonių eismui;
4.2. Draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir KET nuostatos, kurių 150 punkte nustatyta daugelis draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo, tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Jei ir nėra stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis buvo paliktas stovėti pažeidžiant KET ir padarytas nusižengimas (ANK 417 straipsnio 2 dalyje);
4.3. Byloje esančioje Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. priimtoje nutartyje Nr. e2A-585-886/2024 yra iš esmės visos esminės ir reikšmingos šiai bylai aplinkybės. Nurodoma, kad ginčijama kelio atkarpa yra skirta pėsčiųjų eismui ir privažiuoti asmenims prie savo sklypų. Šiai bylai aktualios aplinkybės yra konstatuotos nutarties 19, 39-46 punktuose, 51, 52, 53, 54, 56, 57, 58, 59, 60, 69, 72 punktuose. Nurodoma eilė duomenų apie T. D. žinomas aplinkybes dėl aptariamos Š. gatvės atkarpos paskirties – užtikrinti susisiekimą. Konstatuota, kad jis deda pastangas apsunkinti Š. gatvės atkarpos būklės gerinimą ir rekonstrukciją. Konstatuota, jog bendro naudojimo kelias (aptariama Š. gatvės atkarpa) buvo ne tik suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir detaliajame plane, bet ir faktiškai egzistavo vietoje, iki kol buvo užstatytas/užtvertas vykdant statybos darbus besiribojančiuose žemės sklypuose (51 p. nutarties). Teismas nevertino ir nepasisakė, kodėl nesivadovavo Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi, ir joje konstatuotus faktus interpretavo priešingai. Formaliai konstatavo, kad Š. gatvės atkarpa neatitinka kelio reikalavimų, tačiau buvo nurodytos aplinkybės dėl ko Š. gatvė fiziškai šiai dienai yra tokia, kokia užfiksuota nuotraukose. Teismas ignoravo priežastis dėl Š. gatvės techninės „išvaizdos“ ir, kad vienas iš asmenų dėl, kurio ši gatvė būtent yra tokia, yra ir T. D.;
4.4. T. D. dar iki 2025 m. birželio 30 d., kai paliko stovėti transporto priemonę, buvo žinoma kokia paskirtis yra vietos į, kurią jis kliudė įvažiuoti, kad ten yra vienintelis kelias kitiems asmenims privažiuoti prie savo sklypų. Teisminiai ginčai dėl minėtos kelio atkarpos vyksta seniai. Kelias, ties kurio įvažiavimu paliko stovėti automobilį egzistavo daugelį metų iki nagrinėjamos situacijos. Bendro naudojimo kelias faktiškai egzistavo iki kol buvo užstatytas/užtvertas asmenų, kurie valstybinėje žemėje buvo įrengę statinius, kuriuos vėliau institucijų įpareigojimais buvo priversti pašalinti. Vien tai, kad dėl asmenų savavališkų veiksmų užėmus keliui skirtą valstybinę žemę, kelio danga apaugo dirvožemiu tai nekeičia kelio paskirties ir nesudaro pagrindo teigti, kad dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų kelias pakeitė savo paskirtį. Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodoma, kad T. D. deda didžiules pastangas tam, kad Š. gatvės atkarpa, turinti būti jų 2017 m. užsitverto bendro naudojimo kelio vietoje, nebūtų įrengta. Teismo konstatuota Š. gatvės paskirtis ir, kad tai yra gatvė, T. D. minėtoje byloje buvo apeliantas, todėl išdėstytos aplinkybės, 2025 m. birželio 30 d. jam buvo aiškiai žinomos, tai rodo jo tyčią;
4.5. Institucija kategoriškai nesutinka su teismo pozicija, kad Š. gatvė nelaikyta keliu ir, kad T. D. veiksmuose nėra tyčios. Teismas net neapklausė liudytojos, pagal, kurios pareiškimą buvo inicijuota teisena padarė išvadas apie jos parodymų neatitikimą. Teismas nesiėmė jokių veiksmų, neapklausė liudytojos, nevertino Institucijos pateiktų duomenų tik perkėlė motyvus iš kitos nutarties Nr. 11-1253-946/2025, kurioje sprendimas taip pat buvo priimtas T. D. atžvilgiu;
4.6. Ginčo objektas – Š. gatvės atkarpa nėra laisvas žemės plotas. Žemė, užimta kelio, bei faktiškai šiuo tikslu ir yra naudojama. Aplinkybės, kad kaip T. D. teigia, ginčijama atkarpa neatitinka kelio reikalavimų – kelio buvimo fakto savaime nepaneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2012). Pagal Kelių įstatymo nuostatas, kelias yra gana sudėtingas inžinerinis įrenginys ir priklausomai nuo kelio reikšmės, jame gali būti įvairių įrengimų ar jų nebūti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 270/2008). Taigi, pagal teismų praktiką, leistina kelio buvimo faktą pripažinti remiantis įvairių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A858-48/2013);
4.7. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punktą, gatvė yra kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą. Pagal 5 punktą kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Tiek pagal paminėtas sąvokas, tiek remiantis bylos duomenimis, ginčijama Š. gatvės atkarpa yra gatvė/kelias skirta transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje išvardinta eilė kelio elementų, kurie nėra privalomi, tai jų sąrašas, kurie gali būti arba jų gali ir nebūti, priklausant nuo kelio funkcinės paskirties;
4.8. Apie tai, kad ginčijama Š. gatvės atkarpa yra kelias yra nurodoma ir VĮ Registrų centro sukurtame atvirųjų duomenų, sprendimų ir viešųjų paslaugų žemėlapyje „REGIA“. Šiame žemėlapyje, Š. gatvėje esanti ginčijama atkarpa yra pažymėta kaip gatvė/kelias. Š. gatvė suprojektuota (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Kauno apskrities viršininko 2003 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 02-05-2410, kuriame buvo numatytas 5 m. pločio valstybinės žemės koridorius (bendro naudojimo kelias) patekimui prie asmeninio ūkio žemės sklypų (Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis, 42 p.). Savivaldybė suteikė šiai gatvei pavadinimą, Š. gatvė (Tarybos 2008 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. TS-76 ir 2009 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. TS-89). Kauno rajono savivaldybės Tarybos 2023 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. TS-122 Savivaldybės Taryba nusprendė perimti vietinės reikšmės kelius ir gatves su jiems priskirtais priklausiniais, tarp kurių ir Š. g. - 0,662 km ilgio. Perėmus turtą jis perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti juo Kauno rajono savivaldybės administracijai. Dalis koridoriaus tarp Š. gatvės ir N. gatvės yra valstybinė žemė, o kita dalis - tai suformuotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis privatiems asmenims. Žemės sklypo naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis 40 p.);
4.9. Š. gatvė (ilgis 939 m) yra įtraukta į Savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių, gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų sąrašus, patvirtintus Tarybos sprendimais <...> (Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis 39 p.). Taip pat Kauno rajono savivaldybės Tarybos 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. TS-493, patvirtintas Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašas, kuriame nurodoma Š. gatvės, N. k., ilgis, pradžia ir pabaiga (sąrašo Nr. 17.1.27). Sąraše nurodoma, kad Š. gatvės pradžia - sankryža su Š. g. (rajoniniu keliu Nr. 1903), pabaiga - ties sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal sklypo unikalų numerį - adresas (duomenys neskelbtini), gatvės ilgis 939 m. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. TS-89 dėl patvirtinta Š. (tąsa), sudaryta Š. gatvės tąsos išdėstymo schema, kurioje aiškiai nurodyta, kad šioje byloje esanti ginčo objekto vieta yra Š. gatvė. Taigi Š. gatvė, kurios ilgis 939 m, 2023 metais perimta Kauno rajono savivaldybės nuosavybėn, įtraukta į savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių, gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų sąrašus, 2024 metais (aktualiausiame sąraše) sąraše nurodoma, kad Š. gatvės pradžia - sankryža su Š. g. (rajoniniu keliu Nr. 1903), pabaiga - ties sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal sklypo unikalų numerį - adresas (duomenys neskelbtini), gatvės ilgis 939 m., kas reiškia, kad į šios gatvės ribas patenka ir ginčo objektas Š. gatvės atkarpa (nuo Š. g. 57 namo iki N. g. 10 namo), todėl teigti, kad šios bylos ginčo objektas nėra gatvė/kelias, pagrindo nėra;
4.10. T. D. 2018 metais baustas administracine atsakomybe pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Nustatyta, kad galimai savavališkai užimta ir naudojama apie 106 kv. m valstybinės žemės (Š. gatvės dalis), kuri yra aptverta segmentine tvora, įrengtos sūpynės. T. D. įvykdė administracinį nurodymą. 2024 metais baustas dėl ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, nes savavališkai pastatė kilnojamas vaikiškas sūpynes ant valstybinės žemės šalia (duomenys neskelbtini) pastato. Taip pat 2023 lapkričio 6, 7 dienomis pastatė ir paliko stovėti automobilius ant valstybinės žemės šalia (duomenys neskelbtini) pastato. 2023 lapkričio 8, 9, 20 dienomis ant valstybinės žemės šalia (duomenys neskelbtini) pastato pastatė ir laikė automobilį. Tokiais veiksmais trukdė laisvam asmenų judėjimui bendro naudojimo teritorijoje pažeisdamas 2018 m. spalio 25 d. „Kauno rajono savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių“ Nr. TS-297, 47.18 punktą ir padarė pažeidimą numatytą ANK 366 str. 1 d.“. Byla užbaigta įsiteisėjusiu Institucijos nutarimu;
4.11. Taigi T. D. jau iki aptariamo KET pažeidimo inicijavo eilę teisminių ginčų dėl Š. gatvės, taip siekdamas, kad Š. gatve negalėtų naudotis kiti asmenys, jau iki šio pažeidimo buvo baustas dėl to, kad buvo palikęs savo transporto priemonę valstybinėje žemėje (Š. gatvėje) taip trukdydamas laisvam asmenų judėjimui bendro naudojimo teritorijoje, todėl jam kuo puikiausiai buvo žinoma ties kokia vieta jis palieka stovėti transporto priemonę ir jam buvo žinomas Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog T. D. veikė tyčia, suvokdamas, kad savo veiksmais trukdo transporto priemonių eismui Š. gatve;
4.12. Teismas neapklausė liudytojos, be jos parodymų padarė išvadą, kad jos pareiškime nurodytos aplinkybės yra neatitinkančios tikrovės. Kitame teismo nutarime Nr. II-1253-946/2025, kur buvo nagrinėjamas analogiškas įvykis pareiškimą pateikusi K. Č. ,apklausta teismo posėdžio metu, paaiškino, kad vienintelis kelias iki jos sklypo yra būtent Š. gatvės atkarpa, ties, kurios įvažiavimu buvo paliktas T. D. automobilis. Atitinkamai nurodė ir tai, kad tai nebuvo pirmas kartas, kai jis paliko stovėti transporto priemonę analogiškoje vietoje ir, kad iki 2025 m. birželio 6 d. ji ne kartą buvo informavusi T. D. ir prašiusi jo patraukti automobilį, tačiau jis tai padaryti atsisakydavo. Nurodė, kad gatvės atkarpa naudojosi tiek iki 2025 m. birželio 6 d. tiek ir po jo. Nurodė, kad iki jos sklypo privažiavimas yra tik per Š. gatvę, nes per N. gatvę ji į savo sklypą patekti negali, nes tai yra privati gatvė, kuri priklauso privatiems asmenims, ja naudotis neturi teisės;
4.13. Atsakant į apylinkės teismo nutartyje nurodytus argumentus, kad vietoje, kurioje stovėjo T. D. automobilis, nebuvo sustoti draudžiamų kelio ženklų, kad nebuvo pažymėta kelio ženklais ir panašiai, Institucija pasisako, kad eismo dalyviai apie automobilio stovėjimo vietos paskirtį turi spręsti atsižvelgdami į joje esančius kelio ženklus ar kelio ženklinimą, o vietovėse, kuriose nėra ženklinimo, atsižvelgdami į vietovės paskirtį (pvz. daugiabučio kiemas, stovėjimo aikštelė ir pan.), taip pat vadovaudamiesi gyvenimiška patirtimi, protingumo principu bei vietovėje įrengtų kelio įrenginių įsiliejimo į bendrą kelio inžinerinių įrenginių infrastruktūrą harmoningumu. Vieta, ties kuria T. D. paliko stovėti automobilį aiškiai išsiskiria savo bendru vaizdu, kelio pradžioje matosi nukasta žemė ir matomos automobilių judėjimo žymės, kas leidžia teigti, kad tai nėra tiesiog žalioji zona;
4.14. T. D. padarytas nusižengimas yra formalus, kuriam nereikia realios žalos. Teismas spręsdamas dėl T. D. tyčios (kaltės) nevertino svarbių aplinkybių. T. D., ties Š. gatvės atkarpa gyvena ne vienus metus iki šio įvykio, todėl nežinoti apie jos paskirtį negalėjo, negalėjo nematyti ir per ją važiuojančių transporto priemonių; T. D. iki šio įvykio aktyviai dalyvavo teisminiuose ginčuose dėl minėtos kelio atkarpos. Paliko stovėti transporto priemonę ties Š. g. 57 namu, kas visiškai nelogiška, kad asmuo stato transporto priemonę visai kitoje gatvėje gyvendamas privačiame name, turinčiame kiemą. T. D. baustas ir dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo ir naudojamo, ir ta valstybinė žemė buvo būtent Š. gatvės dalis, į kurią dabar būtent jis riboja kitų transporto priemonių patekimą, T. D. buvo patrauktas atsakomybėn dėl to, kad 2025 m. birželio 2 d. asmenims atvykus vykdyti kelio gerinimo darbų, tarp jų ir T. D. prasidėjo konfliktas, demonstratyviai trukdė darbuotojams toje pačioje teritorijoje atlikti darbus. Įvykio metu buvo užstatęs jam priklausančią keturratę transporto priemonę numatytoje įrengti gatvėje, savavališkai siekdamas savo asmeninių interesų, kad kiti asmenys nepatektų į teritoriją ir negalėtų toliau vykdyti darbų. Buvo patrauktas atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį, 481 straipsnį. Byloje ROIK (duomenys neskelbtini) esančiame vaizdo įraše girdimi T. D. argumentai, priekaištai dėl bandymo įrengti kelią. Nors ši byla nesusijusi su nagrinėjama, tačiau nustatytos aplinkybės įrodo, kad jam buvo žinoma Š. gatvės atkarpos paskirtis;
4.15. Duomenų visetas įrodo T. D. veiksmų tyčią ir nusistatymą kitų asmenų atžvilgiu, kurie naudojasi Š. gatve, bei įrodo, kad jo automobilis pareiškimą pateikusiam asmeniui trukdė įvažiuoti į Š. gatvės atkarpą per kurią patenkama į jos sklypą ir tai yra vienintelis galimas pateikimas į jos sklypą. KET 150.10 punkte numatytas draudimas nesiejamas išimtinai su tam tikru konkrečiu momentu, t. y. pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė stovi (sustojusi) tokioje vietoje, kad, tai (modeliuojant situaciją) išties galėtų trukdyti eismui. Įvažiavimas į Š. gatvės atkarpą nėra platus, kelyje, yra kitų objektų, o automobilis buvo tokioje vietoje, kad atlikti posūkio manevrą ir įvažiuoti neįmanoma;
4.16. Minėtame žemės koridoriuje fiziškai likusi žolė yra dėl susiklosčiusių aplinkybių, tai yra dėl kitų asmenų savavališkų veiksmų, kuriais buvo užimtas valstybinės žemės plotas, valstybinėje žemėje, kurios paskirtis - užtikrinti susisiekimą, buvo apželdinta gyvatvore, stovėjo tvoros, kurios vėliau pagal institucijų įpareigojimus buvo pašalintos. Taigi byloje ginčijama Š. gatvės atkarpa turi būti naudojama pagal paskirtį pėsčiųjų ir transporto priemonių eismui. Vien tai, kad kelio danga yra ne betonas, nesudaro pagrindo teigti, kad pats kelias prarado savo paskirtį.
Atsiliepimas
5. T. D. atstovas advokatas K. J. pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriame prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą, priteisti iš Institucijos T. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
5.1. Institucijos teiginys, kad galimo pažeidimo vieta – Š. gatvės atkarpa – laikytina keliu ar gatve, yra nepagrįstas, nes minėta atkarpa neatitinka nei Kelių įstatyme įtvirtintos kelio sąvokos, nei byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Tiek kelio, tiek gatvės sąvokos siejamos ne vien su pavadinimo suteikimu ar registravimu, bet pirmiausia su objektyviai egzistuojančiu inžineriniu statiniu, skirtu eismui. Kelias kaip inžinerinis statinys apima kelio elementus, tokius kaip žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, sankryžos ir kiti eismo organizavimui skirti elementai. Šių elementų egzistavimas yra būtina sąlyga tam, kad konkretus žemės plotas galėtų būti laikomas keliu ar jo dalimi. Vien formali teritorijos registracija, pavadinimo suteikimas ar įtraukimas į sąrašus savaime nesukuria kelio kaip inžinerinio statinio. Byloje nėra duomenų, kad ginčo vietoje būtų suformuotas ir eksploatuojamas kelias kaip inžinerinis statinys – priešingai, ši teritorija nėra tinkamai įrengta, o jos faktinis vaizdas neatitinka kelio mechaniniam atsparumui ir pastovumui keliamų reikalavimų. Ginčo vieta yra žole apželdintas žemės plotas, neturintis jokios kelio dangos, nepažymėtas kelio ženklais, neturintis suformuotų važiuojamosios dalies ribų, kelkraščių ar kitų infrastruktūros elementų, būdingų keliui. Š. gatvės ginčo atkarpa nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nurodytoje atkarpoje nėra įrengta jokia gatvės, kaip statinio, infrastruktūra (asfalto danga, šaligatviai, apšvietimas, drenažas ir pan.);
5.2. Teismo išvadas patvirtina Institucijos pateikta nuotrauka (skundo 16 psl.). Teritorija yra žole apželdinta, nelygi, vietomis su atidengtu gruntu ir statybinėmis medžiagomis, neturinti jokios kelio dangos (asfalto, betono ar žvyro), nepažymėta horizontaliuoju ar vertikaliuoju kelio ženklinimu, neturinti eismo organizavimo priemonių. Vaizdas atitinka neįrengtos, laikino pobūdžio teritorijos, naudojamos statybų, sklypų formavimo procese, požymius. Toks faktinis vaizdas nesudaro prielaidų laikyti tą vietą keliu ar gatve ir nesukuria asmeniui pareigos suvokti, kad jis veikia kelių eismui skirtame objekte. Teismas pagrįstai nurodė, jog aplinkybė, kad ateityje ginčo vietoje yra numatyta įrengti kelią ar gatvę, savaime nesuteikia šiai teritorijai kelio ar gatvės statuso nagrinėjamu laikotarpiu. Kelių eismo teisinis reguliavimas taikomas tik realiai egzistuojantiems, įrengtiems ir eismui skirtiems keliams, o ne planuojamiems ar projektuojamiems objektams;
5.3. Institucija apeliaciniame skunde didelę dalį argumentacijos skiria T. D. tyčiai pagrįsti, remdamasi ne tik nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, bet ir kitomis administracinėmis bei civilinėmis bylomis, susijusiomis su Š. gatvės atkarpa, jo gyvenamąja vieta, konfliktais su trečiaisiais asmenimis bei jo veiksmais kitose situacijose. Tačiau toks argumentavimo būdas neatitinka administracinės atsakomybės taikymo principų ir nepagrindžia subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės buvimo nagrinėjamu atveju. Institucija teigia, kad T. D. „negalėjo nežinoti“ Š. gatvės paskirties, nes jis gyvena šalia ginčo vietos, yra dalyvavęs teisiniuose ginčuose dėl šios teritorijos ir jam esą buvo žinoma, kad atkarpa naudojama transporto priemonių eismui. Tačiau toks argumentas grindžiamas prielaida, jog ginčo vieta objektyviai yra kelias ar gatvė Kelių įstatymo prasme, nors būtent ši prielaida pagrįstai buvo paneigta teismo nutarime. Ginčo vietos faktinė būklė – neįrengta teritorija be kelio dangos, eismo ženklų ir ženklinimo – objektyviai nesudarė pagrindo T. D. suvokti, kad jis veikia kelyje KET prasme;
5.4. Institucija kaltę grindžia nuorodomis į kitas administracines bylas yra teisiškai nepagrįstas. Šios bylos neturi jokios prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes jos susijusios su kitais laikotarpiais, kitomis faktinėmis aplinkybėmis ir kitais ginčo bei proceso dalyviais. Aplinkybė, kad asmuo anksčiau buvo trauktas administracinėn atsakomybėn ar dalyvavo ginčuose dėl tos pačios teritorijos, savaime neįrodo jo kaltės dėl konkretaus, šioje byloje inkriminuojamo veikimo. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad T. D. tyčią įrodo jo siekis riboti kitų asmenų patekimą į Š. gatvę ar kiti konfliktai su rangovais bei gyventojais. Net jeigu tokios aplinkybės būtų nustatytos kitose bylose, jos neįrodo, kad 2025 m. birželio 30 d. T. D., palikdamas automobilį suvokė darantis pažeidimą;
5.5. Institucija naudoja K. Č. parodymus, duotus kitoje administracinio nusižengimo byloje kaip liudytojos, apie tai, kad automobilio stovėjimas ginčo vietoje apsunkina ar trukdo pravažiavimą prie jos asmeninio žemės sklypo. Visgi, tokie parodymai gali būti reikšmingi vertinant objektyviąsias eismo sąlygas, tačiau savaime neįrodo T. D. tyčios ar sąmoningo siekio pažeisti KET. Subjektyvioji administracinio nusižengimo pusė negali būti nustatoma vien remiantis trečiųjų asmenų subjektyviu eismo situacijos vertinimu, neįrodžius, kad pats asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir siekė sukelti atitinkamus padarinius. Atsižvelgiant į tai, teismo išvada, kad T. D. subjektyvioji administracinio nusižengimo pusė nebuvo nustatyta, yra teisėta ir pagrįsta.
6. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. D. įgaliotasis atstovas advokatas K. J. pateikė prašymą priteisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. D. patirtas 907,50 eurų (išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės A. U. apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Institucija apeliaciniame skunde nesutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimu T. D. atžvilgiu nutraukti administracinę teiseną pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Apygardos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, nustatė, kad Kauno apylinkės teismas netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad T. D. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių.
8. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. KET 150.10 punktas nustato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui; KET 150.15 punktas nustato, kad sustoti ir stovėti draudžiama kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
9. Institucijos nutarimu, T. D. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2025 m. birželio 30 d. 08.15 val., vairuodamas transporto priemonę sustojo ir paliko ją stovėti nesilaikydamas 5 metrų atstumo nuo kelio, dėl ko stovinti transporto priemonė trukdė kitų transporto priemonių eismui ir tuo pažeidė KET, 150.10, 150.15 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
10. T. D. nesutikdamas su Institucijos nutarimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, nurodydamas, jog faktiškai KET nepažeidė. Automobilis stovėjo Š. gatvės gale – akligatvyje, kur nėra jokių kelio ženklų draudžiančių stovėjimą asfaltuotoje gatvės dalyje, nėra kelio ženklų nurodančių gatvę, menamą sankryžą. Ginčo žemės sklypas tai žole apželdintas plotas, ne kelias. O jis nubaustas, nes užstatė kelią, kuris realiai (fiziškai) neegzistuoja, neturi keliui būtinų elementų. Kauno apylinkės teismas pritardamas šiai pozicijai konstatavo, kad ginčo žemės sklypas (žole apželdintas plotas) neatitinka gatvei ar keliui keliamų reikalavimų, nėra laikytinas inžineriniu statiniu – keliu. Skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad T. D. dėl objektyvių priežasčių (pagal tai, kaip situacija atrodė vietoje) negalėdamas suprasti, kad vietoje, kurioje pastatė savo automobilį, draudžiama statyti transporto priemones, nepagrįstai buvo pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus bei patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
11. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis sprendžia, kad apylinkės teismo išvada, jog T. D. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, būtino subjektyviosios pusės požymio, yra nepagrįsta. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė nevertinęs byloje esančių reikšmingų duomenų visumos.
12. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad gatvė yra kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą. Pagal minėto straipsnio 5 punktą kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.
13. Administracinio nusižengimo byloje esančios Š. gatvės vietos, kurioje stovėjo T. D. vairuojamas automobilis ir ginčijamos atkarpos (dėl kurios kilęs ginčas ar tai kelias/gatvė, ar ne) nuotraukos iš tiesų patvirtina, jog ginčijama atkarpa tarp sklypų yra apželdinta žole ir nėra jokių skiriamųjų ženklų, jog už Š. g. 57 numeriu pažymėto namo, rytų kryptimi toliau tęsiasi Š. gatvė. Tačiau byloje surinktų duomenų visetas patvirtina, kad analizuojamojoje situacijoje vertinant administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymį – tyčią, būtina analizuoti ir aplinkybes susijusias su priežastimis dėl kurių minėta žemės atkarpa vizualiai nėra panaši į kelią bei atsižvelgti į su ginčo žemės atkarpa susijusius ankstesnius įsiteisėjusius teismų sprendimus, bei juose nustatytas svarbias analizuojamu klausimu faktines aplinkybes.
14. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bei administracinio nusižengimo bylos duomenų, matyti, jog T. D. su kitais asmenimis (ieškovai) kreipėsi į teismą dėl kelio, esančio N. gatvėje, servituto nustatymo. 2023 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu ieškinys atmestas. Nustatyta, kad būtent Š. gatvė skirta privažiavimui prie ieškovų sklypų (tarp jų ir T. D., N. g. 10), numatyta teritorinio planavimo dokumentuose, kas reiškia, kad ieškovai (T. D. ir kt.), kaip žemės sklypų / namų valdų savininkai, šia gatve galėtų patekti prie savo namų, t. y. pilnai naudotis savo daiktais pagal paskirtį neapribodami atsakovų nuosavybės teisių. Šis sprendimas buvo patikrintas apeliacine tvarka ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-585-886/2024) 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
15. Institucija priimdama nutarimą nagrinėjamojoje administracinio nusižengimo byloje, kuriuo T. D. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, iš esmės rėmėsi Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas nevertino bei dėl jų nepasisakė. Institucija savo apeliacinį skundą taip pat grindžia minėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis. Aukštesnysis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad minėtoje civilinėje byloje (dėl servituto nustatymo) yra nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios yra aktualios ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje.
16. Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje nustatyta, jog bendro naudojimo kelias (Š. gatvės atkarpa) buvo suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir detaliajame plane, ir faktiškai egzistavo vietoje, iki kol buvo užstatytas ir užtvertas, vykdant statybos darbus ieškovams (tarp kurių ir administracinėn atsakomybėn traukiamas T. D.) priklausančiose žemės sklypuose. Nustatyta, jog ginčijama kelio atkarpa, t. y. žemės intarpas yra skirtas pėsčiųjų eismui ir privažiuoti asmenims prie savo sklypų. Taip pat nutartyje nurodoma, kad Š. gatvės ilgis yra 939 metrai, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. TS-76 suteikti gatvėvardžiai, o būtent aptarimai gatvei suteiktas Š. g. pavadinimas. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. TS-89 suteikti gatvėvardžiai, sprendimu aptariamos gatvės tąsai suteiktas Š. gatvės pavadinimas, nustatytos koordinatės. Šios aplinkybės patvirtina, jog į Š. gatvę įeina ir ginčo atkarpa nuo Š. g. 57 iki N. g. 10.
17. Iš Regionų geoinformacinės aplinkos svetainėje pateikiamų žemėlapių (www.regia.lt) taip pat matyti, kad Š. gatvė prasideda nuo Š. gatvės ir tęsiasi tiesia linija šiaurės kryptimi iki Š. g. 57, tuomet pasisuka rytų kryptimi tarp Š. g. 57 ir Š. g. 56 numeriais pažymėtų namų ir tęsiasi iki N. gatvės. Taigi, ginčijama atkarpa ir pagal www.regia.lt duomenis yra pažymėta kaip Š. gatvės atkarpa. Iš byloje esančios ortofoto nuotraukos matyti, jog dar 2012-2013 metais iki naujo kvartalo įsikūrimo, ginčijamas žemės plotas pažymėtas, kaip kelias (administracinio nusižengimo b. l. 62). Šie duomenys patvirtina, jog viena iš ginčo objekto paskirčių – užtikrinti asmenų patekimą į jiems priklausančius sklypus.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad dar 2015-2017 metais minėtas žemės plotas (Š. gatvės ginčijama atkarpa) buvo neteisėtai užtvertas, o asmenys, tarp jų ir T. D., ilgą laiką nevykdė valstybės institucijų priimtų nurodymų dėl užimtos gatvės atlaisvinimo. Kauno rajono skyrius 2023 m. kovo 9 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą dėl įpareigojimo atlaisvinti valstybinės žemės plotą įvykdymo. Nustatyta, kad valstybinės žemės plotas atlaisvintas, tvoros nukeltos ir gyvatvorė pašalinta. Taigi ginčijamoje žemės atkarpoje, žalia veja atsirado dėl susiklosčiusių aplinkybių, kuomet asmenys savavališkai buvo užėmę bendro naudojimo kelio atkarpą. Be to, minėtoje Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje konstatuota, kad T. D. aktyviais veiksmais siekia sukliudyti įgyvendinti veiksmus susijusius su Š. gatvės ginčijamos atkarpos statybą leidžiančių dokumentų išdavimu, statyba ir (ar rekonstrukcija) (nutarties 69 punktas). Apibendrinant aptartus duomenis daroma išvada, kad vien tai, jog minėtoje Š. gatvės atkarpoje dėl vykstančių teisinių procesų vis dar nėra įrengtas kelias ir vizualiai žemės intarpas tarp sklypų gali būti nepanašus į gatvę, savaime nepanaikina asmenų teisės naudotis šia gatvės atkarpa patekimui į jiems priklausančius žemės sklypus. Be to, byloje esančiose šios atkarpos nuotraukose matyti, jog ši atkarpa išvažinėta automobiliais (b. l. 70). Tai rodo, kad kelias yra naudojamas pagal paskirtį.
19. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimo, pareiškimo apie įvykį, parodymų protokolo matyti, jog K. Č. nurodė, kad T. D. automobilis užstatytas taip, kad ji negali patekti į savo namų valdos sklypą ir jame vykdyti darbų (b. l. 18–20). Nors K. Č. pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta, tačiau byloje pateiktų duomenų visuma, patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes. O būtent, namo – (duomenys neskelbtini) statybos projektas, iš kurio matyti, jog numatomas privažiavimas iki planuojamo sklypo – Š. gatve (administracinio nusižengimo b. l. 36), bei nuotraukos ir vaizdo įrašas, iš kurių matyti, jog „Volkswagen“ automobilis, paliktas stovėti nesilaikant 5 metrų atstumo nuo kelio ir trukdo pravažiuoti kitai transporto priemonei (b. l. 86)
20. Šių duomenų visumoje sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad T. D., gyvenančiam jau ne vienerius metus adresu (duomenys neskelbtini), buvo žinoma, jog ginčijama žemės atkarpa yra skirta privažiuoti asmenims prie savo sklypų, tuo tarpu, tokia teise gali naudotis ir pats T. D., kaip tai išaiškinta aukščiau aptartoje civilinėje byloje dėl servituto nustatymo. Apygardos teismas nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo realiai suvokti ir vertinti, kad palikdamas automobilį stovėti nutarime nurodytoje vietoje, pažeidžia KET reikalavimą dėl 5 metrų atstumo iki įvažiavimo į kitą teritoriją ar gatvę, arba, kad pastatydamas automobilį trukdys kitų eismui. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. D. buvo žinoma apie tikrąją ginčijamos žemės sklypo atkarpos paskirtį, patvirtina aptartos aplinkybės dėl teisminių ginčų, kuriuos inicijavo T. D.
21. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į ankstesniais teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes, daroma abejonių nekeliant išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui – T. D. buvo žinoma ginčijamos žemės atkarpos paskirtis, jog ši atkarpa skirta privažiavimui prie gretimų sklypų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems asmenims. Nepaisant to, T. D. palikęs savo automobilį Institucijos nutarime nurodytoje vietoje sąmoningai suprasdamas, jog tokiais veiksmais pažeidžia kitų asmenų teisę, užstatė pravažiavimą link N. gatvės. Be to, sutinkant su apeliacinio skundo argumentais pažymima ir tai, kad T. D. tyčią patvirtina ir tai, jog automobilis buvo paliktas šalia Š. gatvės 57 numeriu pažymėto namo, nors T. D. gyvenamoji vieta yra visai kitoje gatvėje, tai yra adresu N. g. 10, su kiemu, kur ir galėtų pastatyti bei palikti savo vairuojamą transporto priemonę.
22. Be to, kaip matyti iš LITEKO duomenų, Kauno apygardos teisme jau yra išnagrinėta dar viena iš esmės analogiška administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-21-1049/2026 kurioje T. D. taip pat buvo nubaustas už visiškai analogiškus savo veiksmus toje pačioje vietoje automobiliu užstatant pravažiavimą 2025 m. birželio 26 d., kas vertinant ir vykusių civilinių procesų duomenis visumoje rodo, jog nusižengimas nebuvo atsitiktinis ir padarytas tyčia. Pagrįsti ir Institucijos apeliacinio skundo argumentai, kad T. D. tyčią rodo ir tai, jog jis jau buvo baustas už tai, kad 2023 lapkričio 8, 9, 20 d. ant valstybinės žemės šalia (duomenys neskelbtini) pastato pastatė ir laikė automobilį bei tokiais savo veiksmais trukdė laisvam asmenų judėjimui bendro naudojimo teritorijoje. Taip pat, kad 2025 m. birželio 2 d. adresu (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, trukdė darbuotojams toje teritorijoje atlikti darbus, užstatė keturratę transporto priemonę numatytoje rengti gatvėje, dėl ko nubaustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, 418 straipsnio 1 dalį. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog T. D. buvo žinoma, jog ginčijama bendro naudojimo atkarpa yra skirta asmenų ir transporto priemonių judėjimui.
23. Konstatuotina, kad T. D. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai. Kauno apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą byloje esančius įrodymus vertino selektyviai ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą. Todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimas panaikinamas ir paliekamas galioti Institucijos 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimas.
Dėl išlaidų teisinei pagalbai
24. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. D. įgaliotasis atstovas advokatas K. J. pateikė prašymą priteisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. D. patirtas 907,50 eurų išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos tik tais atvejais, kai asmeniui nutraukiama administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo nutarimas panaikinamas, o Institucijos nutarimas kuriuo T. D. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį paliekamas galioti, todėl priteisti išlaidas teisinei pagalbai nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės A. U. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-16454-2025 nepakeistą.
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto T. D. įgaliotojo atstovo advokato K. J. prašymą priteisti išlaidas advokato pagalbai.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.