Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės ir Justo Namavičiaus,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. T. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo (tolaiu – ir gynėjas) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. T. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byloje, kurioje R. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 2 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą tuo, kad organizavo dviejų vaikų ir mažamečio verbavimą, įgijo du vaikus ir mažametį, siekdamas, kad vaikai būtų išnaudojami kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, nesunkiai sutrikdė sveikatą bei disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai, o būtent:jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su Z. G. ir L. C., siekdamas įgyti nepilnamečių merginų, tinkamų dalyvauti jo organizuojamose ir vykdomose fotosesijose, skirtose daryti fotonuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuos žiūrėdamas jis tenkintų savo lytinę aistrą, naudodamas apgaulę – pranešdamas Z. G., L. C. ir nepilnametėms merginoms, kad filmavimai ir fotografavimai bus vykdomi užsienio režisierių prašymu ir naudojami kuriamam filmui, nuo 2015 metų vasario pabaigos nurodė Z. G., o nuo 2016 metų liepos mėnesio nurodė ir L. C. surasti – užverbuoti už piniginį atlygį šioms fotosesijoms tinkamas nepilnametes merginas bei pristatyti šias sutartu laiku į jo nurodytą vietą.Vykdydama bendrą susitarimą Z. G., siekdama materialinės naudos gauti piniginį atlygį už merginų verbavimą, 2015 metų gegužės mėnesio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, pasiūlė fotosesijose dalyvauti savo giminaitei nepilnametei K. P., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, ir pasinaudodama pastarosios pažeidžiamumu, t. y. nepilnametyste bei sunkia šeimos materialine padėtimi, panaudodama apgaulę – nurodydama, kad fotonuotraukos ir filmuota medžiaga bus naudojama užsienyje filmams kurti, įtikino nepilnametę K. P. dalyvauti fotosesijose. Toliau veikdami pagal bendrą susitarimą, laikotarpiu nuo 2015 metų gegužės mėnesio iki rudens, R. T. išnaudojimo tikslais už piniginį atlygį – sumokėdamas Z. G. ne mažiau kaip po 40,00 Eur už vieną kartą, ne mažiau kaip penkis kartus įgijo jam Z. G. pristatytą nepilnametę K. P., ir piktnaudžiaudamas įgytu pasitikėjimu, už sutikimą fotografuotis bei filmuotis pažadėjęs sumokėti nukentėjusiajai tam tikrą pinigų sumą, taip paskatindamas ir nulemdamas nukentėjusiosios apsisprendimą dalyvauti fotosesijoje, naudodamas iš anksto paruoštas įvairias surišimo priemones (virves, drabužius, skaras, skudurus, šokdynes bei kitas priemones), rūbus bei apatinį dėvėtą trikotažą, nurodydamas (reikalaudamas) nukentėjusiajai persirenginėti, pozuoti bei vaidinti, dalyvaujant Z. G. ir L. C., nepilnametę K. P. fotografavo bei filmavo ne mažiau kaip penkis kartus įvairiose vietose – savo darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje miške automobilio salone ir bagažinėje, taip pat nedalyvaujant Z. G. ir L. C. ne mažiau kaip septynis kartus nepilnametę K. P. filmavo bei fotografavo savo darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užrišant nepilnametei K. P. rankas bei kojas, užkemšant ar užrišant skudurėliais arba dėvėtomis kelnaitėmis burną, taip imituojant erotinio pobūdžio smurtines scenas su vaikais, panaudojant apgaulę, t. y. nurodant, šiai, kad nuotraukos bei nufilmuota medžiaga bus siunčiama užsakovams filmams kurti į Vokietiją, sąmoningai neatskleidžiant tikrojo veiklos pobūdžio, kad šią vaizdinę bei video medžiagą naudos tenkinti savo seksualinę aistrą, tokiu būdų pažeidė nepilnametės seksualinį neliečiamumą bei išnaudojo ją kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, šiais veiksmais padarydamas žalą nepilnametės K. P. psichikos sveikatai ir dėl atsiradusių kitų reakcijų į stiprų stresą, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios psichikos sveikatą.Vykdydama bendrą susitarimą L. C., siekdama materialinės naudos – gauti piniginį atlygį už merginų verbavimą, 2016 metų liepos mėnesio 27-28 dienomis, pasiūlė fotosesijose dalyvauti savo kaimynei nepilnametei K. G., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, ir pasinaudodama pastarosios pažeidžiamumu, t. y. nepilnametyste bei sunkia šeimos materialine padėtimi, panaudodama apgaulę – nurodydama, kad fotonuotraukos ir filmuota medžiaga bus naudojama užsienyje filmams kurti, įtikino nepilnametę K. G. dalyvauti fotosesijose. Toliau veikdami pagal bendrą susitarimą, R. T. išnaudojimo tikslais už piniginį atlygį – sumokėdamas L. C. ne mažiau 40,00 Eur, 2016 m. liepos 29 d. įgijo jam L. C. pristatytą nepilnametę K. G., ir piktnaudžiaudamas įgytu pasitikėjimu, už sutikimą fotografuotis bei filmuotis pažadėjęs sumokėti nukentėjusiajai tam tikrą pinigų sumą, taip paskatindamas ir nulemdamas nukentėjusiosios apsisprendimą dalyvauti fotosesijoje, naudodamas iš anksto paruoštas įvairias surišimo priemones (virves, drabužius, skaras, skudurus, šokdynes bei kitas priemones), rūbus bei apatinį dėvėtą trikotažą, nurodydamas (reikalaudamas) nukentėjusiajai persirenginėti, pozuoti bei vaidinti, dalyvaujant L. C., nepilnametę K. G. fotografavo bei filmavo savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užrišant nepilnametei K. G. rankas bei kojas, užkemšant ar užrišant skudurėliais arba dėvėtomis kelnaitėmis burną, taip pat imituojant erotinio pobūdžio smurtines scenas su vaikais, panaudojant apgaulę, t. y. nurodant šiai, kad nuotraukos bei nufilmuota medžiaga bus siunčiama užsakovams filmams kurti į Vokietiją, sąmoningai neatskleidžiant tikrojo veiklos pobūdžio, kad šią vaizdinę bei video medžiagą naudos tenkinti savo seksualinę aistrą, tokiu būdu pažeidė nepilnametės seksualinį neliečiamumą bei išnaudojo ją kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, šiais veiksmais padarydamas žalą nepilnametės K. G. psichikos sveikatai ir dėl atsiradusių kitų reakcijų į stiprų stresą, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios psichikos sveikatą. Be to pagal BK 157 straipsnio 2 dalį R. T. kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą įgyti mažamečių, tinkamų dalyvauti jo organizuojamose ir vykdomose fotosesijose, skirtose daryti fotonuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuos žiūrėdamas jis tenkintų savo lytinę aistrą, 2016 metais laikotarpiu nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio 3 d., nurodė L. C. surasti – užverbuoti už piniginį atlygį, pažadėjęs L. C. sumokėti ne mažiau 50,00 Eur, šioms fotosesijoms tinkamas mažametes bei pristatyti šias sutartu laiku į jo nurodytą vietą. Vykdydama bendrą susitarimą L. C., siekdama materialinės naudos – gauti piniginį atlygį už mažametės verbavimą, 2016 m. rugpjūčio 3 d., pasinaudodama savo kaimynės J. G. sunkia šeimos materialine padėtimi, pasiūlė šiai leisti savo mažametę anūkę A. Š., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, kartu su giminaite nepilnamete K. G., gimusia (duomenys neskelbtini) metais, dalyvauti R. T. organizuojamose fotosesijose, pažadėdama už sutikimą fotografuoti bei filmuoti mažametę A. Š. sumokėti tam tikrą pinigų sumą bei panaudodama apgaulę – nuodydama mažametės A. Š. senelei, kad fotonuotraukos ir filmuota medžiaga bus naudojama užsienyje filmams kurti ir tokiu būdu įgijusi J. G. pasitikėjimą, užverbavo mažametę A. Š. ir apie tai pranešė R. T.. R. T., turėdamas tikslą įgyti mažametę A. Š. ir nepilnametę K. G. bei išnaudoti nukentėjusiąsias kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, t. y. fotografuoti bei filmuoti savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užrišant vaikams rankas bei kojas, užkemšant ar užrišant skudurėliais arba dėvėtomis kelnaitėmis bumas, taip imituojant erotinio pobūdžio smurtines scenas su vaikais bei šią vaizdinę bei video medžiagą naudoti savo seksualinei aistrai tenkinti, nurodė L. C. 2016 m. rugpjūčio 5 d. apie 13.00 val. mažametę A. Š. ir nepilnametę K. G. pristatyti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Toliau tęsiant nusikalstamus veiksmus, L. C. tą pačią dieną apie 13.00 val. savo automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno mažametę A. Š. ir nepilnametę K. G. prie R. T. darbo vietos, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur R. T. ir L. C. nusikalstamus veiksmus nutraukė juos sulaikę policijos pareigūnai.Be to, R. T. pagal BK 309 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad tiksliai tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. rugpjūčio 5 d., naudodamasis informacinėmis technologijomis, iš tyrimo metu nenustatyto šaltinio neteisėtai įgijo elektroninę bylos medžiagą „DOAC6417134AF404019A75EAB05D524AB“, kurioje vaizduojami vaikai ir neteisėtai laikė šią elektroninę bylą (foto medžiagą) savo kompiuterio „Hewlett Packard, (modelis ZE4420US) standžiajame diske „Hitachi“ (modelis IC25N040 ATCS04-0) iki 2016 m. rugpjūčio 5 d., kol atliktos kratos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.Be to, jis, tiksliai tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. rugpjūčio 5 d., naudodamasis informacinėmis technologijomis, iš tyrimo metu nenustatytų šaltinių neteisėtai įgijo 4 elektronines bylas (fotomedžiagą): „3DEE18A29EA4D45B2D1 8E58953CE9B646F1116B7.jpg“,“8FlA4121AF40BA74A0AE548C77F98402551C9404.jpg“, 1982A8 227A1575F39E79269C68C8C18804FE55AD.jpg“, „C4AC5C6D9FFAA9A9133BClF936A5540BFF EC905D.jpg“, kuriose vaizduojami vaikai ir neteisėtai laikė šias elektronines bylas (foto medžiagą) savo sisteminio bloko „CD-RW DVD“ standžiajame diske „Hitachi“ (modelis „HDT722516DLAT80“) iki 2016 m. rugpjūčio 5 d., kol atliktos kratos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.Be to, jis tiksliai tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. rugpjūčio 5 d., naudodamasis informacinėmis technologijomis, iš tyrimo metu nenustatytų šaltinių neteisėtai įgijo 2 elektronines bylas (foto medžiagą): „3FD703910157E3 DFAOF2899A778530B6093C73B6.jpg“,„14BlD0E781ElFDDB71D118969686E26F785A8FDA.jpg“, kuriose vaizduojami vaikai ir neteisėtai laikė šias elektronines bylas (foto medžiagą) savo nešiojamojo kompiuterio „Samsung“ (modelis NP300E5A) standžiajame diske „Wester Digital“ (modelis – WD7500BPVT) iki 2016 m. rugpjūčio 5 d., kol atliktos kratos biure, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. T. laikinai sulaikytas 2016 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, jos terminą nustatant vienam mėnesiui. 2016 m. rugsėjo 5 d. ir 2016 m. spalio 12 d. prokuroro nutarimais R. T. buvo paskirtos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir pasižadėjimas neišvykti.Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi kaltinamajam R. T. 2016 m. rugsėjo 5 d. ir 2016 m. spalio 12 d. prokuroro nutarimais paskirtos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir pasižadėjimas neišvykti buvo pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo R. T. sulaikymo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam paskirta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teismas konstatavo, kad švelnesnės kardomosios priemonės neužtikrina kaltinamojo dalyvavimo teisiamajame posėdyje bei netrukdomo bylos nagrinėjimo, jomis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis palikta galioti.Vykdant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29d. nutartį R. T. sulaikytas 2018 m. gegužės 21 d. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartimi kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d., konstatavus, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas suėmimo taikymo pagrindas nėra išnykęs.Kaltinamojo R. T. gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartį.Skunde nurodoma, kad skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartis naikintina, nes R. T. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas nepagrįstai. Gynėjo teigimu, teismo argumentai, kuriais suėmimo būtinybė grindžiama kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumu, prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatytiems principams. Suėmimo taikymo negalima pagrįsti vien tik galimos bausmės griežtumu. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai grėsmės, kad įtariamasis ar kaltinamasis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, realumą patvirtina kitos aplinkybės. Šiuo atveju, anot gynėjo, tokių aplinkybių teismas nenustatė.Gynėjo teigimu, byloje nėra jokių duomenų, jog R. T. gali pasislėpti nuo teismo. Pasak gynėjo, R. T. turi pastovią gyvenamąją vietą ir šeimą, dirba. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios yra praėję beveik du metai ir per tą laiką kaltinamasis nė karto nebuvo pasislėpęs. Kaltinamojo motina N. T. serga sunkia onkologine liga. Jos sveikatos būklė yra pablogėjusi, jai reikalinga pastovi priežiūra, o tai sumažina tikimybę, jog būdamas laisvėje kaltinamasis R. T. slėpsis nuo teisėsaugos institucijų. Gynėjas nurodo, kad į kelis paskutinius teismo posėdžius R. T. neatvyko dėl pateisinamų priežasčių – jis patyrė sužalojimus ir dėl sveikatos būklės (kaulų lūžių) negalėjo atvykti į teismo posėdžius. Apie savo neatvykimą ir neatvykimo priežastis jis visada iš anksto informuodavo teismą, teismui yra pateikta jo neatvykimą pateisinanti nustatytos formos pažyma. Aplinkybė, kad R. T. anksčiau yra teistas, gynėjo nuomone, neturi reikšmės parenkant jam kardomąją priemonę. Juo labiau kad kaltinamasis visas jam paskirtas bausmes yra atlikęs, nuo bausmių nesislapstė.Skunde nurodoma, kad kaltinamasis R. T. kitoje byloje yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau nuosprendis yra apskųstas kasacine tvarka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi bausmės vykdymas yra sustabdytas dėl R. T. sveikatos būklės, o būtent dėl tų pačių sužalojimų, dėl kurių R. T. negalėjo atvykti į teismo posėdžius Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje. Gynėjo nuomone, Vilniaus apygardos teismo sprendimas pakeisti R. T. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą į suėmimą ir šios kardomosios priemonės termino pratęsimas, ignoruojant priežastis dėl kurių R. T. negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, yra kerštas už tariamą teismo posėdžių nelankymą. Toks elgesys nesuderinamas su teismo bešališkumo principo reikalavimais.Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė jo skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.Kaltinamojo R. T. gynėjo skundas atmetamas.Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis R. T. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo R. T. parodymuose; nukentėjusiųjų K. P. ir K. G. parodymuose; liudytojų parodymuose; 2016 m. lapkričio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK-0 122/20166(01); 2016 m. spalio 25 d. ir 2016 m. lapkričio 3 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto (specialisto) išvadose Nr. EA-54 ir Nr. EA-57; elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, kratos ir apžiūros protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju veikos kvalifikavimo, bylą nagrinėjančio teismo bešališkumo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartimi kaltinamajam R. T. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y., esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, motyvuojant tuo, jog jis neatvyko į penkis teismo posėdžius, jo pateikti medicininiai dokumentai neatitinka dokumentų, pateisinančių neatvykimą į teismo posėdį, formai keliamų reikalavimų, be to, remiantis teismo iniciatyva gautais medicininiais dokumentais kaltinamasis galėjo atvykti į 2018 m. kovo 28 d. vykusį teismo posėdį, tačiau neatvyko. Be to, kaltinamasis teistas net keturiolika kartų, šiuo metu vykdomas dar vienas ikiteisminis tyrimas.Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto pagrindo buvimo, tinkamai įvertino visumą šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Kaltinamajam R. T. inkriminuoti nusikaltimai, įtvirtinti BK 157 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Už šių nusikaltimų padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusią griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki penkiolikos metų. R. T. taip pat kaltinamas padaręs vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus, nustatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 309 straipsnio 2 dalyje. Nepaisant to, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Priešingai nei teigiama gynėjo skunde, apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas R. T. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes, pagrindžiančias manymą, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis R. T., kuriam 2016 m. rugsėjo 5 d. ir 2016 m. spalio 12 d. prokuroro nutarimais buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir pasižadėjimas neišvykti, neatvyko į 2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. vasario 1 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 15 d. ir 2018 m. kovo 28 d. Vilniaus apygardos teismo posėdžius. 2017 m. gruodžio 28 d. vykusiame teismo posėdyje R. T. gynėjas nurodė, kad kaltinamojo motinai pablogėjo sveikata, todėl šis turėjo ją vežti į ligoninę, o neatvykimą pateisinančius dokumentus kaltinamasis pateiks vėliau, tačiau tokie dokumentai teismui nebuvo pateikti. 2018 m. sausio 30 d. kaltinamasis R. T. Vilniaus apygardos teismui adresuotame elektroniniame laiške nurodė, jog patyrė dubens ir mentės kaulų lūžius, dėl kurių negalės atvykti į 2018 m. vasario 1 d. teismo posėdį. Prie šio elektroninio laiško pridėtas 2018 m. sausio 26 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodoma, kad R. T. diagnozuoti gūžduobės, mentės sąnarinės duobės ir kaklo lūžiai, patirti 2018 m. sausio 25 d. 2018 m. vasario 26 d. elektroniniu laišku kaltinamasis Vilniaus apygardos teismui pranešė, kad negalės dalyvauti 2018 m. vasario 28 d. teismo posėdyje, nes tebesigydo klubo ir raktikaulio lūžius, medikai jam neleidžia vaikščioti. Elektroniniame laiške kaltinamasis taip pat nurodė, kad jis galės dalyvauti 2018 m. kovo 15 d. teismo posėdyje ir pateiks neatvykimą pateisinančius dokumentus. 2018 m. kovo 14 d. kaltinamasis elektroniniu laišku kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir nurodė, kad dėl raktikaulio lūžio komplikacijų ir galimo šonkaulių lūžio jis negalės dalyvauti 2018 m. kovo 15 d. teismo posėdyje. Prie šio elektroninio laiško kaltinamasis pridėjo UAB „Ortopedijos paslaugų klinika“ 2018 m. kovo 14 d. medicinos dokumentų išrašą. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad kaltinamojo elektroniniu paštu teismui atsiųsti medicininiai dokumentai, neva pateisinantys jo neatvykimą į teismo posėdžius, neatitinka pažymai dėl neatvykimo į teismą keliamų reikalavimų ir nepatvirtina, kad dėl savo sveikatos būklės kaltinamasis negalėjo atvykti į iš anksto suplanuotus teismo posėdžius. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 15 d. raštu dėl duomenų pateikimo kreipėsi į UAB „Ortopedijos paslaugų klinika“, prašydamas nurodyti ar dėl 2018 m. sausio 25 d. patirtų sužalojimų kaltinamasis R. T. gali atvykti į 2018 m. kovo 28 d. teismo posėdį ir duoti parodymus. 2018 m. kovo 22 d. UAB „Ortopedijos paslaugų klinika“ elektroniniu paštu teismui pateikė 2018 m. kovo 22 d. medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, kad R. T. gali atvykti į 2018 m. kovo 28 d. teismo posėdį ir duoti parodymus. Tačiau į 2018 m. kovo 28 d. į teismo posėdį R. T. neatvyko ir nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių, jog jis posėdyje nedalyvavo dėl BPK 37 straipsnyje numatytos svarbios priežasties. Taigi, R. T. į 2018 m. kovo 28 d. teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties, o tai sutrukdė bylos nagrinėjimą, jį teko atidėti. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. balandžio 26 d. vykusiame teismo posėdyje Lietuvos apeliaciniame teisme kaltinamojo R. T. gynėjas pateikė 2018 m. balandžio 25 d. VšĮ „I. K. šeimos klinika“ išduotą medicininę pažymą dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą, kurioje nurodyta, kad R. T. dėl ligos negalėjo atvykti į teismą nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartyje konstatavo, kad šioje pažymoje nurodyti duomenys nepaneigia UAB „Ortopedijos paslaugų klinika“ 2018 m. kovo 22 d. medicinos dokumentų išraše nurodytų duomenų, jog R. T. galėjo atvykti į 2018 m. kovo 28 d. teismo posėdį ir duoti parodymus. Baudžiamajame procese kaltinamasis turi ne tik teises, bet ir pareigas, viena iš kurių yra netrukdyti procesui. BPK 247 straipsnyje nustatyta, kad jeigu kaltinamasis (nuteistasis) kviečiamas į teisiamąjį posėdį neatvyksta be svarbios priežasties, teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį (nuteistąjį), taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne. Vilniaus apygardos teismas tinkamai pasinaudojo šia įstatymo suteikta teise ir, įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą, patvirtinančią išvadą, jog kaltinamasis sąmoningai vengia dalyvauti procese, pagrįstai sprendė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis R. T. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, ir siekdamas užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą kaltinamajam taikytas švelnesnes kardomąsias priemones 2018 m. kovo 29 d. nutartimi pakeitė griežčiausia kardomąja priemone – suėmimu. Šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas jau minėta 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi. Duomenų, jog BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas suėmimo taikymo pagrindas yra išnykęs, byloje nėra. Šio pagrindo išnykimą patvirtinančių duomenų skunde nepateikė ir gynėjas. Nuteistojo gynėjo skunde nurodyti duomenys, kad kaltinamasis R. T. yra vedęs, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir rūpinasi onkologine liga sergančia motina, neleidžia manyti, jog tai sulaikys kaltinamąjį nuo galimybės bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaltinamasis anksčiau buvo teistas keturiolika kartų. Jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis galėjo padaryti neišnykus teistumui, o tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų nustatytos tvarkos (taip pat ir nesilaikyti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nustatytų sąlygų). Juo labiau kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl R. T. galimai padaryto nusikaltimo (t. 14, b. l. 17). Be to, priešingai nei teigiama gynėjo skunde, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis savaime nepatvirtina išvados, kad dėl savo sveikatos būklės kaltinamasis R. T. negali būti laikomas suėmime. Minėta nutartis priimta 2018 m. vasario 15 d., nuo jos priėmimo praėjęs jau gan ilgas laiko tarpas (daugiau nei penki mėnesiai), o byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad dėl kaltinamojo 2018 m. sausio 25 d. patirtos traumos jo sveikatos būklė ir toliau blogėja. Be to, priimant minėtą nutartį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomas 2018 m. kovo 22 d. UAB „Ortopedijos paslaugų klinika“ medicinos dokumentų išrašo turinys.Teisėjų kolegija pažymi, jog kuo sunkesnė, didesnės apimties ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktiką, kad viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimus, kuriais kaltinamas R. T., atsižvelgus į jų pobūdį ir sunkumą, paties kaltinamojo nesąžiningą elgesį proceso metu, viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamojo R. T. teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo taikymo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. T. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartį.