- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-15
- Bylos Nr.
- 1-366-825/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-01641-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Kaltinamasis
- R. M.
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamajam R. M., jo gynėjai advokatei R. A.,
vertėjai V. D.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs (jo paaiškinimu turi vieną vaiką), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. M. kaltinamas tuo, kad tiesiogiai pažadėjo duoti kyšį valstybės tarnautojams siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, o būtent: 2014 m. gruodžio 5 d., apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini), policijos tarnybiniame automobilyje „Mitsubishi L200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažadėjo atnešti po 1 valandos ir duoti 200 litų kyšį, kurių vertė 57,92 euro, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyresniesiems patruliams T. K. ir R. V. už pageidaujamą neteisėtą jų neveikimą, kad šie policijos pareigūnai neatliktų savo pareigų ir jam nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., t. y. transporto priemonės vairavimą esant apsvaigusiam nuo alkoholio ir vengiant neblaivumo patikrinimo.
Kaltinamasis R. M. teisme kaltu neprisipažino dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 5 d., 17.15 val., jį pradėjo kaltinti, kad jis padarė eismo įvykį, kad sudaužė kaimynės mašiną. Paskui kaltino, kad jis policininkams siūlė pinigus. Paskui jį nuvežė į policijos nuovadą, davė pasirašyti dokumentus. Po pokalbio sakė, kad lietuviškai nesupranta ir atsisakė pasirašyti. Tuomet jį apkaltino, kad jis policijos pareigūnams davė kyšį. Nors liudytojai sakė, kad jis kalbėjo lietuviškai, tačiau jis žino lietuvių kalbos tik elementarius žodžius, tik mokosi lietuvių kalbą. Jokių pinigų nei lietuvių, nei rusų kalba nesiūlė.
Teisėjas pagarsino kaltinamojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (I tomas, 31 - 32 b. l.), po kuriais ranka parašyta R. M., parašas bei prierašas lietuvių kalba „Protokolą perskaičiau, surašyta tiksliai“. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad parodymai klaidingi.
Teisėjui supažindinus kaltinamąjį su byloje esančiu dokumentu, kuriame yra tekstas surašytas ranka lietuvių kalba (I tomas, 33 b. l.), kaltinamasis patvirtino, kad parašas yra jo.
Teisėjui pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (I tomas, 44 b. l.), kuriuose jis paaiškino, kad parodymus duos rusų kalba, nes lietuvių kalba ne viską supranta. Pagal pareikštą įtarimą nieko pasakyti negali, nes neprisimena, nes buvo daug išgėręs. Prisimena, kad jį policijos pareigūnai pasikvietė į automobilį, atsisėdo galinėje sėdynėje ir jį vežė į skyrių. Pareigūnai su juo kalbėjo lietuvių kalba, jiems sakė lietuviškai supranta tik truputį. Prisimena, kad skyriuje jam liepė pasirašyti. Jokio kyšio pareigūnams nesiūlė, nes neturėjo pinigų. Neprisimena, ar prašė ar ne, kad jį pareigūnai išleistų ir nerašytų administracinio teisės pažeidimo.
Pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (I tomas, 44 b. l.), kaltinamasis nurodė, kad ne viską supranta.
Teisėjui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos tarp kaltinamojo ir liudytojo R. V. parodymus (I tomas, 50 b. l.), kurios metu nustatyta, kad kaltinamasis R. V. parodymus neigia. Nors jo išsilavinimas vidurinis, tačiau mokyklą baigęs Rusijoje. Jo motina J. M. yra Lietuvos pilietė, todėl jis gavęs Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu. Lietuvoje nuolat gyvenantis nuo 2013 m., taip pat turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Jo lietuvių kalbos žodynas yra labai skurdus, lietuviškai pasiūlyti pareigūnams kyšio nebūtų sugebėjęs, kadangi jo net ir rusų šnekamoji kalba yra buitinė ir labai skurdi.
Pagarsinus akistatą tarp kaltinamojo ir liudytojo R. V. (I tomas, 50 b. l.), kaltinamasis parodė, kad neatsimena dėl ko viskas buvo.
Teisėjui parodžius kaltinamajam dokumentą (I tomas, 32 b. l.), kaltinamasis nurodė, kad žodžiai virš jo pavardės rašyta ne jo ranka, o vardas, pavardė rašyta jo paties. Kai sudaužė kaimynės mašiną, buvo girtas. Atsimena, kad sudaužė kaimynės automobilį, tačiau nepilnai atsimena pokalbį, kuris vyko policininkų automobilyje. Automobilyje policininkai pildė kažkokius dokumentus, blaivumo nenustatinėjo. Pokalbio apie pinigų davimą neatsimena, tam neturėjo finansinių galimybių ir net neketino siūlyti pinigų. Prie policijos automobilio buvo priėjusi moteris, kurios automobilį sudaužė, ką ji kalbėjo, atsimena miglotai. Su policijos pareigūnais kalbėjosi rusiškai.
Liudytojas T. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. 2014 m. gruodžio 5 d. gavo iškvietimą iš kolegų, suforminti eismo įvykį Vilijampolėje. Atvyko su kolega R. V., išsiaiškino eismo įvykio aplinkybes. Automobilis kliudė kitą automobilį kiemo teritorijoje, vairuotojas buvo galimai neblaivus. Pakvietė į tarnybinį automobilį, kad nustatyti girtumo laipsnį, nes kalba buvo nerišli, sklido alkoholio kvapas. Jis sutiko ateiti į automobilį. Buvo paprašyta pasitikrinti girtumą, pūsti į alkotesterį, ir asmuo pradėjo siūlyti kažkokią sumą pinigų, kad nebūtų forminamas įvykis. Sakė, jeigu nesutiks paimti, jis su nieko nesutinka ir niekur nepasirašys. Jis nepūtė, todėl vežė į priklausomybės ligų centrą, vėliau į kelių policiją. Žmogus dėl atsakomybės buvo perspėtas. Jis kelis kartus siūlė. Jis sakė, kad vėliau atneš, priveš. Daugiausia buvo rusų kalba bendraujama. Jis lietuviškai tikrai suprato, pinigus siūlė lietuvių kalba. Daugiau su juo bendravo kolega rusų kalba, nes daugiau supranta. Sumos neprisimena, kurią siūlė. Jie jam siūlė pūsti į alkotesterį, sakė, jeigu nesutinkam paimti kyšio, jis (R. M.) nesutinka su pažeidimu, niekur nepasirašys ir nieko nepūs.
Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nepažįsta kaltinamojo. 2014 m. gruodžio 5 d., apie 18.00 val., formino eismo įvykį, Kaune, Panerių gatvėje. Dirbo su kolega K. T.. Buvo kolegos tarnybinis pranešimas, kad yra neblaivus vairuotojas. Perdavė kaltinamąjį M.. Kad asmuo buvo neblaivus, suprato iš elgesio, sklido alkoholio kvapas. Kad neblaivus nesiginčijo. Įforminant aplinkybes, braižant schemą, kaltinamasis šnekėjo, kad nevažiavo, duos pinigų, skirstomės, atnešiu. Schemą braižė tarnybiniame automobilyje. Įsisodino į tarnybinį automobilį, norėjo nustatyti girtumą, tačiau jis atsisakė. Paskui jis keitė savo parodymus. Jis sakė, kad jei nesutiks paimti pinigų, nepasirašys. Vėliau sakė, kad atneš. Jie informavo M., kad negalima, bus suformintas įvykis, kad už tai yra baudžiamoji atsakomybė. Jis nusijuokė ir viskas, sakė „nenorit, nereikia“. Po kažkiek laiko vėl siūlė. M. atsisakė tikrintis, todėl važiavo į priklausomybės ligų centrą, ten nepūtė. Vaizdo įrašai tame automobilyje nebuvo daromi. Bendravo lietuviškai ir rusiškai. Ko jis nesuprato, viską V. rusiškai pasakydavo. Jis nepageidavo vertėjo. Protokolas M. buvo surašytas vėliau ir ne jų. Jie braižė schemą. Kyšis buvo siūlomas ir lietuviškai, ir rusiškai. Nekilo abejonių, kad jis nesuprato, jei jis lietuviškai klausė, pareigūnai jam atsakė lietuviškai, jei jis rusiškai, pareigūnai jam rusiškai. Siūlė 200 litų.
Liudytojas N. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra mamos kaimynas, gyvena (duomenys neskelbtini), o mama gyvena (duomenys neskelbtini). Tą dieną atvažiavo pas mamą ir sutiko R. M. stipriai išgėrusį, jis vos paėjo, sienomis ramstėsi, kalbino jį. Jiems kalbant atėjo du policininkai, paklausė kieno BMW automobilis. Jis nesuprato apie ką eina kalba. Policininkai išsivedė R. M.. R. M. bendravimą su policija tik laiptinėje matė, policijos automobilyje bendravimo nematė. Kyšio davimo nematė. R. M. buvo išgėręs, tai matėsi akivaizdžiai, jis svyravo, buvo laimingas, išsišiepęs, sklido alkoholio kvapas. Ruslanas bendrauja rusiškai, lietuviškai jis nieko nesupranta.
Liudytoja J. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis R. M. yra jos kaimynas, su juo bendrauja nedaug, kalba rusiškai. Jai pranešė kito buto kaimynas, kad į jos automobilį atsitrenkė kaltinamojo automobilis. Įvykio metu su kaltinamuoju nebendravo, jis buvo girtas. Kaltinamasis su kitais asmenimis bendrauja rusiškai. Kokia kalba kaltinamasis kalbėjo su pareigūnais, ji negirdėjo.
Teisėjui pateikus liudytojui N. G. susipažinti su baudžiamosios bylos Nr. 24-1-01018-14 medžiaga (baudžiamosios bylos Nr. 24-1-01018-14 medžiaga, 80 - 86 b. l.), liudytojas N. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tai yra jo parašai, R. M. apklausa vyko lietuvių kalba. Jei asmuo būtų nurodęs, kad nemoka lietuvių kalbos, tai būtų kviečiamas vertėjas. Po apklausos, nei R. M., nei jo gynėjas pastabų nepateikė. Prieš apklausiant, jie paklausia, ar asmuo moka lietuvių kalbą, jei nemoka, yra kviečiamas vertėjas.
Tarnybiniais pranešimais (I tomas, 11, 12 b. l.) nustatyta, kad policijos pareigūnai R. V. bei T. K. informuoja, kad forminant kelių eismo įvykį R. M. siūlė susitarti, kad nebūtų forminamas jo padarytas pažeidimas, jis kelis kartus siūlė 200 litų kyšį, kurį žadėjo perduoti už valandos, jeigu jie jį paleisiantys, savo siūlymą kartojo nuolat. Buvo sulaikytas ir pristatytas į Žaliakalnio policijos komisariatą.
Pakvitavimu (I tomas, 33 b. l.) nustatyta, kad R. M., su lietuvių kalbos rašybos klaidomis surašė pakvitavimo tekstą ir jį pasirašė (I tomas, 33 b. l.).
ICDB duomenų bazės ,,Asmens duomenys“ duomenimis (I tomas, 59, 60, 61 b. l.), nustatyta, kad R. M. Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą yra deklaravęs nuo 2003 m. sausio 17 d., jam 2003 m. vasario 20 d. išduotas Lietuvos Respublikos piliečio asmens pasas, 2003 m. vasario 14 d. asmens tapatybės kortelė.
Administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 20P-22707908-14 (I tomas, 75 - 76 b. l.) nustatyta, kad jis surašytas 2014 m. gruodžio 5 d. R. M., kad jis 2014 m. gruodžio 5 d., 17.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, važiuodamas atbulas nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarimu (I tomas, 72, 73 b. l.) nustatyta, kad R. M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 126 str. 4 d.. Nutarime teigiama, kad R. M. buvo nuvežtas į gydymo įstaigą girtumo patikrinimui, buvo surašytas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, iš kurio matyti, kad R. M. neblaivus, vengia ištyrimo.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. M. kaltė dėl siūlymo duoti kyšį pilnai įrodyta aptartais įrodymais.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį žadama, siūloma duoti ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius. Pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių – psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-406/2011). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnis) klausimą reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) – turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-540/2013).
Nors kaltinamasis R. M. savo kaltės nepripažino, tačiau byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. M. tiesiogiai pažadėjo policijos pareigūnams 200 litų, kas atitinka 57,92 eurų, kyšį už tai, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už transporto priemonės vairavimą esant apsvaigusiam nuo alkoholio ir vengiant neblaivumo patikrinimo. Nors apklausiamas teisme kaltinamasis neigė žadėjęs duoti policijos pareigūnams kyšį, savo versiją grindė tuo, kad lietuvių kalbos nesupranta bei lietuviškai pasiūlyti pareigūnams kyšio nebūtų sugebėjęs bei pokalbio su policijos pareigūnais įvykio metu dėl pinigų davimo neatsimena, nors patį įvykį atsimena, tačiau jo gynybinė versija paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Policijos pareigūnai, t. y. liudytojai T. K. ir R. V. patvirtino, kad kaltinamasis jiems siūlė pinigus ir nors kaltinamajam buvo išaiškinta, kad negalima, už tai jam gali kilti baudžiamoji atsakomybė, kaltinamasis vis tiek intensyviai keletą kartų siūlė pinigus. Netikėti policijos pareigūnų T. K. ir R. V., kurie tik atliko savo pareigas, parodymais nėra pagrindo. Be to, liudytojai R. V. ir T. K. patvirtino, kad kyšis buvo siūlomas lietuvių ir rusų kalbomis, jie bendravo ir rusų kalba.
Tai, kad kaltinamasis nurodė, kad jis nesupranta lietuvių kalbos, paneigta ne tik liudytojų T. K., R. V. parodymais, tačiau ir liudytojas N. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-01018-14 (baudžiamosios bylos Nr. 24-1-01018-14 medžiaga, 80 - 86 b. l.) kaltinamojo R. M. apklausa vyko lietuvių kalba. Jei R. M. būtų nurodęs, kad nemoka lietuvių kalbos, būtų kviečiamas vertėjas. Be to, po apklausos, kuri vyko lietuvių kalba, nei R. M., nei jo gynėjas nepateikė pastabų. Taip pat, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2-107-660/2015, kurioje priimta nutartis ir R. M. nubaustas dėl 2014 m. gruodžio 5 d. įvykio pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 str. 3 d., 126 str. 4 d., nėra duomenų, kad R. M. nebūtų supratęs lietuvių kalbos. Tai, kad R. M. supranta lietuvių kalbą, sugeba net rašyti lietuvių kalba, patvirtina pakvitavimas (I tomas, 33 b. l.) surašytas ranka lietuvių kalba, kurio surašymo kaltinamasis teismo posėdžio metu nepaneigė, bei kiti aukščiau aptarti įrodymai.
Tai, kad liudytojai N. R. bei J. P. nurodė, kad kaltinamasis R. M. bendrauja rusiškai ir nenurodė, kad girdėję, kaip jis kalba lietuviškai, nepaneigia kaltinamojo kaltės, tik patvirtina, kad kaltinamasis kalba rusų kalba.
Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio pasiūlymas, pažadėjimas ar susitarimas jį duoti, jo davimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-429/2011, 2K-266/2014). Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Taigi, kaltinamasis savo veiksmais nuo pasiūlymo duoti pareigūnams 200 litų, kas atitinka 57,92 eurų, už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus pasiūlymo momento – jau buvo padaręs baigtą nusikalstamą veiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo padaryta tyčia, kas patvirtina, kad pareigūnams įspėjus kaltinamąjį dėl daromos neteisėtos veikos, jis nekreipė dėmesio ir vis tiek keletą kartų intensyviai siūlė pinigus.
Liudytojų T. K., R. V., N. R., J. P., N. G. parodymais bei byloje esančiais ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. M. tiesiogiai pažadėjo duoti kyšį valstybės tarnautojams siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, o būtent: 2014 m. gruodžio 5 d., apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini), policijos tarnybiniame automobilyje „Mitsubishi L200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažadėjo atnešti po 1 valandos ir duoti 200 litų kyšį, kas atitinka 57,92 eurus, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2 - ojo būrio vyresniesiems patruliams T. K. ir R. V. už pageidaujamą neteisėtą jų neveikimą, kad šie policijos pareigūnai neatliktų savo pareigų ir jam nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., t. y. transporto priemonės vairavimą esant apsvaigusiam nuo alkoholio ir vengiant neblaivumo patikrinimo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, jo veika kvalifikuota teisingai.
Kaltinamojo R. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. M. įvykdė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Skiriant bausmę, vertinami ir kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys: R. M. neteistas, baustas administracine tvarka, jauno amžiaus, dirbantis, nevedęs, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė.
Siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgęs į R. M. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti skiriant sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą. Nustatydamas bausmės dydį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį. Teismas taip pat svarbiais laiko ir aukščiau paminėtus kaltinamojo asmenybę teigiamai apibūdinančius duomenis – tai, kad jis neteistas, dirba.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje ir skirti bausmę – 10 MGL, t. y. 376,60 (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 eurocentų) eurų, dydžio baudą.
Pateiktas medžiagas (baudžiamosios bylos Nr. 24-1-01018-14 medžiaga, Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-107-660/2015) grąžinti pateikėjams.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.