- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 2-54-638/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- UAB D. G.
- Kategorijos
- 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, sekretoriaujant Eglei Šiugždinytei ir Renatai Spirinai, dalyvaujant ieškovui E. K., atsakovo UAB D. G. ir partnerių juridinės kontoros direktoriui D. G., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui UAB D. G. ir partnerių juridinė kontora dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio ir su darbo užmokesčiu susijusių išmokų priteisimo, ir atsakovo priešieškinį dėl žalos atlyginimo, dokumentų ir turto išreikalavimo, paskleistos informacijos paneigimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo; į darbą negrąžinti;Priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už visą nedirbtą laiką nuo 2012-10-25 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;Priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ( b.l.3-4).
Šalies argumentai
Ieškovas prašė patenkinti ieškinį. Paaiškino, kad 2012-07-10 buvo priimtas dirbti atsakovo įmonėje teisininku. Sutarė su darbdaviu, kad dirbs pusę darbo dienos, atlyginimas bus pusė minimalios Vyriausybės nustatytos algos. Su darbo grafiku supažindintas nebuvo, apskritai darbo grafiko įmonėje nebuvo, su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ar kitais lokaliniais norminiais aktais supažindintas nebuvo. Darbo užmokestį atsakovas sumokėjo tik už liepos mėnesį, už rugpjūtį ir rugsėjį nesumokėjo, todėl ieškovas pradėjo reikalauti, kad darbo užmokestis būtų sumokėtas. Atsakovo direktorius pradėjo slapstytis. Ieškovas nurodė, kad atvykęs į darbą 2012 spalio 15 dieną, jis negalėjo patekti į kabinetą, kuriame dirbo, nes buvo pakeistos spynos. 2012 m. spalio 16 dieną ieškovas turėjo vykti į teismo posėdį, tačiau supainiojo dienas, todėl nenuvyko į teismo posėdį. Be to, susirgo ieškovo dukra, kurią reikėjo slaugyti, todėl ieškovas į darbą neatvyko ir kitomis dienomis. Skambino atsakovo direktoriui, tačiau šis liepė rašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Išeiti iš darbo savo noru nesutiko. 2012 m. spalio pabaigoje nuvykęs į VSDFV skyrių sužinojo kad nuo spalio 25 dienos yra atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. Mano, kad yra atleistas iš darbo neteisėtai ir nepagrįstai, nes į darbą neatvyko dėl objektyvių priežasčių- pakeistos kabineto durų spynos ir vaiko ligos. Be to, su juo nebuvo atsiskaityta, nesumokėtas priklausantis atlyginimas, kompensacija už nepanaudotas atostogas. Į darbą grįžti nepageidauja, nes su atsakovo direktoriumi santykiai tapo blogi. Atsakovo neteisėtais veiksmais jam padaryta neturtinė žala, kurią prašo priteisti.
Ieškovas pripažino, kad jau iškėlus bylą teisme gavo dalį jam priklausančio atlyginimo, tačiau ar pilnai yra atsiskaityta, negali pasakyti, nes nežino, kaip skaičiuoti.
Atsiliepimas
Atsakovo direktorius D. G. prašė ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad ieškovas spalio 15 dieną darbe buvo, jokių nusiskundimų dėl pakeistos spynos, netinkamų raktų, nereiškė. Spalio 16 dieną ieškovas turėjo dalyvauti teismo posėdyje, atstovauti atsakovo klientą, tačiau teismo posėdyje nepasirodė. Spalio 17, 18 ir kitomis dienomis ieškovas į darbą nėjo, su juo susisiekti nepavyko. Todėl 2012 m. spalio 25 dieną atleido ieškovą iš darbo už pravaikštas- šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Pripažįsta, kad atleidimo dieną neatsiskaitė, nes ieškovas pats neatvyko ir nereikalavo atsiskaityti. Kuomet ieškovas iškėlė bylą teisme, su juo atsiskaitė išsiųsdamas pinigus pašto perlaidomis.
Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriame išdėstė tokius reikalavimus:
įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui iš darbo vietos savavališkai paimtus du įmonės antspaudus, ieškovo vardinį antspaudą, LR administracinių teisės pažeidimų kodeksą su administracinių bylų teisenos įstatymu, LR darbo kodeksą, LR civilinio proceso kodeksą, LR baudžiamąjį kodeksą, LR baudžiamojo proceso kodeksą, dalis civilinės bylos Nr.2-10977-777/2012 bei civilinės bylos Nr. 2-2180-214/2012 dokumentų, skaitmeninę laikmeną su klientų bylų duomenimis bei įrodymais, dviejų mėnesių darbo užmokesčio žiniaraščius;priteisti iš ieškovo 1210 Lt, priklausančių atsakovui;įpareigoti ieškovą viešai paneigti mestus kaltinimus pateikiant rašytinį paneigimą Lietuvos teisininkų draugijos valdybai ir Lietuvos teisininkų draugijos Kauno skyriui per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ( b.l.49-58).
Atsiliepimas
Atsakovo direktorius prašė patenkinti priešieškinį. Paaiškino, kad ieškovas paėmė įmonei priklausančius antspaudus ir dokumentus, įrodymų, kad tie dokumentai perduoti ieškovui, neturi. Ieškovas paėmė iš klientės I. S. 1210 Lt, išrašė sąskaitą ir kasos pajamų kvitą, tačiau paimtų pinigų atsakovui neperdavė, kvito originalo tikriausiai pats ieškovas klientei nedavė, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje byloje klientei yra priteistos bylinėjimosi išlaidos pagal pateikto kvito kopiją.
Atsakovo direktorius atsisakė reikalavimo įpareigoti ieškovą viešai paneigti mestus kaltinimus pateikiant rašytinį paneigimą Lietuvos Teisininkų draugijai ( b.l.117).
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priešieškinio netenkinti. Paaiškino, kad jokių antspaudų ir dokumentų, knygų nepaėmė. Iš klientės I. S. paėmė ne 1210 Lt, o 600 Lt. Sąskaitą ir kvitą išrašė pagal atsakovo direktoriaus telefonu jam duotus nurodymus, gautus pinigus paliko stalo stalčiuje, atsakovo įmonės būstinėje.
Motyvuojamoji dalis
Atsisakymas nuo reikalavimo įpareigoti viešai paneigti mestus kaltinimus priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina.
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 str.).
Nustatyta, kad ieškovas 2012-07-10 sudarė su atsakovu darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo rimtas dirbti teisininku, darbo užmokestis nustatytas 0,5 minimalios mėnesinės algos, darbo laikas- po 4 val. 5 dienas per savaitę ( b.l. 29). Teismui nepateikta duomenų, kad ieškovas buvo supažindintas su pareigine instrukcija, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, kad jam būtų buvęs nustatytas darbo grafikas.
Nustatyta, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2012-10-25 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ( kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, ( b.l.30)).
Ieškovas teigė, kad negalėjo patekti į savo darbo vietą 2012-10-15, nes buvo pakeista durų spyna. Atsakovo direktorius tokios aplinkybės nepripažino. Teismui nepateikta įrodymų, kad 2012 spalio 15 dieną ieškovas negalėjo patekti į savo darbo vietą, todėl teismas konstatuoja, kad tokia aplinkybė nenustatyta. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad ieškovas 2012 m. spalio 15 dirbo ( b.l. 82).
Nustatyta, kad ieškovas 2012 m. spalio 16 d. neatvyko į teismo posėdį Kauno rajono apylinkės teisme, kur turėjo atstovauti UAB „Litaksa“ pagal savo darbo pareigas atsakovo įmonėje ( b.l.23). Ieškovas pripažino, kad jis neatvyko į teismo posėdį spalio 16 d., paaiškino, kad supainiojo dienas, galvojo, kad posėdis turėjo būti spalio 18 d. ( b.l.122). Be to, ieškovas aiškino, kad spalio 16 ir vėlesnėmis dienomis sirgo jo dukra, jis negalėjo eiti į darbą, nes slaugė dukrą, pateikė lopšelio-darželio „Ežiukas“ pažymą, kad dukra nelankė darželio nuo spalio 5 iki spalio 31 d. ( b.l.96). Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad pranešė darbdaviui, t.y. atsakovo direktoriui, kad į darbą neatvyks dėl pateisinamų priežasčių, arba kreipėsi į gydymo įstaigą gauti nedarbingumo pažymėjimą šeimos nariui slaugyti. Iš darbo laiko žiniaraščio matyti, kad ieškovas nebuvo darbe nuo 2012-10-16 iki 2012-10-25, aštuonias darbo dienas iš eilės ( b.l. 82). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad tomis dienomis jis dirbo atsakovo būtinėje arba bent jau atliko kokius nors darbus atsakovo įmonės naudai ir interesais nebūdamas fiziškai atsakovo būstinėje. Spręstina, kad ieškovas padarė pravaikštas, nes aštuonias darbo dienas nebuvo darbe.
Pravaikšta yra pripažįstama šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu ( DK 235 str. 2 d.). Atsakovas pagrįstai įvertino ieško veiksmus kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir atleido ieškovą iš darbo.
Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su juo nebuvo pilnai atsiskaityta jo atleidimo iš darbo dieną: nesumokėtas darbo užmokestis už 2012 metų rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius ( b.l.121). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad darbo užmokestis už rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesį buvo sumokėtas iki atleidimo iš darbo dienos. Atsakovas pateikė pašto perlaidos kvitą, kad 2013-01-15 išsiuntė ieškovui 300,30 Lt ( b.l.81), o 2013-02-20 išsiuntė ieškovui pašto perlaida 773,50 Lt ( b.l. 105). Atsakovo direktorius nurodė, kad tai yra galutinis atsiskaitymas su ieškovu ( b.l.122). Ieškovui pagal darbo sutartį buvo nustatytas 0,5 minimalios Vyriausybės nustatytos algos, t.y. 425 Lt per mėnesį darbo užmokestis ( b.l.29, 41-42). Ieškovas 2012 m. rugpjūčio mėnesį dirbo visą mėnesį ( žiniaraščio duomenys, b.l. 84), todėl jam turėjo būti išmokėta 386,75 Lt ( atskaičius mokesčius). Ieškovas 2012 m. rugsėjo mėnesį dirbo visą mėnesį ( b.l. 83), todėl jam turėjo būti išmokėta 386,75 Lt, spalio mėnesį dirbo 11 darbo dienų ( b.l.82), todėl turėjo būti išmokėta 202,58 Lt ( vienos darbo dienos užmokestis 20,24 Lt, dauginta iš 11 ir atimta 9 proc. socialinio draudimo ir sveikatos draudimo mokesčiai). Kompensacija už nepanaudotas atostogas ieškovui turėjo būti paskaičiuota ir išmokėta atitinkamai 95,93 Lt. Ieškovas iš viso turėjo gauti 1072,01 Lt.
Ieškovas pašto perlaidomis gavo 1073,80 Lt. Spręstina, kad atsakovas per du kartus ( 2013-01-15 ir 2013-02-20) išmokėjo ieškovui priklausančius darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Toliau teismas sprendžia, ar su ieškovu buvo atsiskaityta tinkamu laiku, ar nebuvo vėluojama. DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais (...) nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 206 str. nustato, kad darbuotoją atleidžiant iš darbo visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos: kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba ( dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.)- per vieną darbo dieną nuo tos dienos, kurią atleistasis iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti.
Ieškovas nepateikė duomenų, kad jis pareikalavo atsiskaityti iki pateikdamas ieškinį teismui (2012-11-12). Ieškinyje ieškovas nurodė, kad „spalio 12 d. paklausiau atsakovo dėl man priklausančio bet negauto darbo užmokesčio“ ( b.l.3), tačiau ieškinio reikalavimuose neišdėstė reikalavimo priteisti negautą darbo užmokestį už rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius. Ieškovas reikalavimą priteisti jam atlyginimą išreiškė tik 2013-01-15parengiamojo teismo posėdžio metu ( b.l.46). Teismas sprendžia, kad šią dieną galima laikyti atleisto darbuotojo reikalavimo atsiskaityti diena, nes posėdyje dalyvavo ir atsakovo direktorius, todėl reikalavimą atsiskaityti neabejotinai girdėjo ir suprato. Kaip jau minėta, dalis sumos ieškovui buvo išsiųsta pašto perlaida 2013-01-15, o kita dalis- 2013-02-20. Laikytina, kad atsakovas vėlavo atsiskaityti 36 kalendorines dienas arba 26 darbo dienas, skaičiuojant nuo 2013-01-15 iki 2013-02-20. Ieškovas prašė priteisti jam darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas ieškovui vidutinis darbo užmokestis už 26 darbo dienas skaičiuojant po 20,24 Lt, iš viso 526,24 Lt ( priskaityta suma).
Reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Atsakovas pagrįstai atleido ieškovą iš darbo, o dėl pavėluotai išmokėto darbo užmokesčio yra priteisiamas darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, laikytina, kad tai pakankama satisfakcija ieškovui.
Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 1210 Lt, kuriuos ieškovas paėmė iš atsakovo klientės I. S. už ieškinio ir kitų procesinių dokumentų paruošimą. Iš pateiktos sąskaitos- faktūros ir kasos pajamų orderio kopijų matyti, kad 2012-07-16 ieškovas išrašė I. S. sąskaitą-faktūrą Nr.126, kasos pajamų orderį Nr.0050 ir kasos pajamų orderio kvitą Nr.0050, kuriuo patvirtino, kad gavo iš I. S. 1210 Lt ( b.l.67,68). Ieškovas aiškino, kad numerius sąskaitai ir kvitui jis gavo telefonu kalbėdamas su atsakovo direktoriumi. Atsakovo direktorius nepripažino, kad padiktavo ieškovui numerius, teigė, kad apskritai neleido ieškovui imti apmokėjimą iš klientų. Ieškovas pripažino, kad jis paėmė iš I. S. 600 Lt, kuriuos paliko atsakovo buveinėje, stalo stalčiuje.
Nors teismui nebuvo pateiktas kasos pajamų orderio kvito originalas, tačiau teismas sprendžia, kad ieškovas paėmė iš I. S. 1210 Lt kaip apmokėjimą už paslaugas ir šie pinigai buvo skirti atsakovo įmonei. Neatmestina, kad ieškovas neišdavė ieškovei kvito, o prie paruošto ieškinio pareiškimo pridėjo kvito kopiją, kuri ir buvo pateikta Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėjant bylą pagal I. S. ieškinį. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje 2-24-777/2013 matyti, kad teismas pripažino I. S. turėtas bylinėjimosi išlaidas 1210 Lt. Ieškovo teiginius, kad jis priėmė tik 600 Lt teismas vertina kaip gynybinę poziciją, ir šio fakto nepripažįsta nustatytu. Ieškovas, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, galėjo ir turėjo suprasti, kad priimdamas pinigus turi nurodyti tokią sumą, kokią ir gauna, o ne mažesnę. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad gautus pinigus jis perdavė atsakovo direktoriui. Todėl iš ieškovo priteistina atsakovui 1210 Lt.
Priešieškinio reikalavimas grąžinti dokumentus, antspaudus, knygas netenkintinas, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad minėti daiktai buvo perduoti ieškovui.
Šalys nepateikė duomenų apie viena kitos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo priteistina 16 Lt žyminio mokesčio valstybei. Iš ieškovo atsakovui priteistina 36 Lt žyminio mokesčio išlaidų.
Pašto išlaidos yra mažesnės negu 10 Lt, todėl iš šalių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Priimti atsisakymą nuo reikalavimo įpareigoti viešai paneigti mestus kaltinimus ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „D. G. ir partnerių juridinė kontora“, įm.k. (duomenys neskelbtini), 526,24 Lt ( penkis šimtus dvidešimt šešis litus ir 24 ct, priskaityta suma) darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.
Priteisti atsakovui UAB „D. G. ir partnerių juridinė kontora“, įm.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo E. K., a.k(duomenys neskelbtini) 1210 Lt ( tūkstantį du šimtus dešimt litų) gautų lėšų ir 36 Lt ( trisdešimt šešis litus) žyminio mokesčio išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB „D. G. ir partnerių juridinė kontora“, įm.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 16 Lt ( šešiolika litų) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.