Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2024-02-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-432-1199/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-02-29
Bylos Nr.
e1-432-1199/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25938-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudmila Larionova
Kaltinamasis
E. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-432-1199/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25938-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1; 1.2.14.1.2.1; 1.2.26.2; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 29 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėn., skiriant šiuos įpareigojimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 4 mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausyti visą šių programų kursą. 2024 m. sausio 22 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atlikus bausmę ir pasibaigus baudžiamojo poveikio priemonei.

kaltinamas nusikalstamų veikų, nustatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. K. 2023 m. liepos 12 d., apie 21.25 val., būdamas neblaivus (2023 m. liepos 13 d. 0.28 val. nustatytas 1,97 prom. girtumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme laiptinėje, rankoje laikydamas virtuvinį peilį, grasino D. K. ir visus kas pro jį praeis papjauti, nužudyti, taip nukentėjusiesiems D. K. ir A. F. sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrukdyti jų sveikatą gali būti įvykdytas. G. R. iš jo virtuvinį peilį atėmus, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto atidaryto balkono vėl paėmęs kitą virtuvinį peilį grasino D. K. ir A. F., esančius namo kieme papjauti, nužudyti, tuo nukentėjusiesiems D. K. ir A. F. sudarydamas pagrindą manyti, kad grasinimas juos nužudyti ar sunkiai sutrukdyti jų sveikatą gali būti įgyvendintas.

Be to, jis 2023 m. liepos 12 d., apie 21.25 val., būdamas neblaivus (2023 m. liepos 13 d. 0.28 val. nustatytas 1.97 prom. girtumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, laiptinėje, rankoje laikydamas virtuvinį peilį, grasino D. K. ir visus kas pro jį praeis papjauti, nužudyti. Taip nukentėjusiesiems D. K. ir A. F. bei kieme buvusiam G. R. sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrukdyti jų sveikatą gali būti įvykdytas bei įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. G. R. iš jo virtuvinį peilį atėmus, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto atidaryto balkono vėl paėmęs kitą virtuvinį peilį grasino D. K. ir A. F. esančius viešoje vietoje – namo kieme papjauti, nužudyti. Taip nukentėjusiesiems D. K. ir A. F. sudarydamas pagrindą manyti, kad grasinimas juos nužudyti ar sunkiai sutrukdyti jų sveikatą gali būti įgyvendintas ir įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis 2023 m. liepos 4 d., 21.50 val., UAB „Maxima“ priklausančioje parduotuvėje X776 „MAXIMA X“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš alkoholio skyriaus paėmė 1 0,7 l talpos degtinės „Absolut“ butelį, kurio vieneto kaina 14,99 eurų ir, įsidėjęs jį į užantį, nesusimokėjęs ėjo pro parduotuvės kasas. Tuo metu parduotuvės kasininkei-pardavėjai S. Š. pareikalavus sustoti ir atiduoti „Absolut“ degtinės butelį, jis tyčia metė į pardavėją kasininkę energetinio butelio skardinę bei vyr. kasininkei B. B. bandant jį sulaikyti, būdamas įspėtas nutraukti neteisėtus veiksmus, reikalavimui nepakluso ir išbėgo iš parduotuvės nesusimokėjęs už minėtą prekę. Taip tyčia atvirai pagrobė svetimą UAB „MAXIMA LT“ priklausantį 14,99 eurų vertės turtą ir UAB „Maxima“ padarė 14,99 eurų materialinę žalą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. K. parodė, kad dėl pranešime apie įtarimą nurodytų nusikalstamų veikų jis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi. Visų 2023 m. liepos 12 d. įvykio aplinkybių jis nepamena, nes įvykio metu jam buvo sutrikusi sveikata dėl alkoholio vartojimo. Bet jis pripažįsta, kad galėjo pasielgti taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Dėl savo poelgio jis labai gailisi. Pripažįsta, kad 2023 m. liepos 12 d. po 21.00 val., tiksliai laiko nepamena, prie daugiabučio namo, kur jis gyvena, kieme tarp jo ir kaimyno D. K. buvo kilęs žodinis konfliktas. Dėl ko konfliktavo jis nepamena. Galbūt konflikto metu rankoje laikydamas peilį jis pagrasino kaimynui D. K., kad jį papjaus, nužudys. Kas iš kaimynų tuo metu dar buvo namo laiptinėje ir kieme, jis nepamena. Daugiau įvykio aplinkybių jis nepamena, bet pripažįsta, kad galėjo taip pasielgti, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Dėl tokių savo veiksmų jis labai gailisi. Pripažįsta, kad 2023 m. liepos 12 d. savo įžūliu elgesiu, grasinimais, jis piktybiškai tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra savo kaimynams, ir sutrikdė jų rimtį ir viešąją tvarką. Viskas įvyko viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir kieme, kur jis rankoje laikydamas virtuvinį peilį grasino D. K. ir visus kas pro jį praeis papjauti, nužudyti. Įvykio metu jis buvo neblaivus, todėl visų įvykio aplinkybių gerai nepamena. Paaiškino, kad 2023 m. liepos 4 d., galimai apie 21.50 val., būdamas neblaivus, nusprendė nueiti į „Maxima“ parduotuvę adresu (duomenys neskelbtini) ir pavogti degtinės butelį, nes norėjo dar išgerti. Pinigų tuo metu neturėjo. Lankytojų tuo metu parduotuvėje nebuvo. Jis iš karto nuėjo į alkoholio skyrių, kur nuo lentynos paėmė vieną 0,7 l talpos „Absolut“ degtinės butelį. Prieš tai nuo šalia esančios lentynos paėmė energetinio gėrimo „ZET“ skardinę. Degtinės butelio ir energetinio gėrimo skardinės jis neslėpė, juos nešė rankoje. Kai jis ėjo išėjimo iš parduotuvės link, netoli prekybos kasų, sutiko parduotuvės darbuotoją vardu S.. Jis pradėjo bėgti. Bėgdamas, girdėjo, kad jam liepė sustoti ir padėti degtinės butelį. Bėgdamas pro kasą, jis metė energetinį gėrimą „ZET“ ir nesusimokėjęs už „Absoliut“ degtinės butelį, pabėgo iš parduotuvės. Vėliau „Absoliut“ degtinės butelį išgėrė. Degtinės butelį pavogė dėl to, kad norėjo išgerti, o pinigų neturėjo. Dėl tokio savo veiksmo labai gailisi. 2023 m. rugpjūčio 24 d. atlygino UAB „MAXIMA LT“ vagystės metu padarytą turtinę žalą – 14,99 eurų. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė tai patvirtinantį įrodymą – pinigų pervedimo nurodymą „Perlas“. Papildomai pripažino, kad 2023 m. liepos 12 d. po 21.00 val., tiksliai laiko nepamena jis prie daugiabučio namo, kur jis gyvena, kieme tarp jo ir kaimyno D. K. kilusio žodinio konflikto metu galbūt rankoje laikydamas rankoje peilį pagrasino kaimynui D. K. kad jį papjaus, nužudys, bet jam sukelti fizinio skausmo tikrai nenorėjo. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi (el. b. t. 91–93, 189–191; el. b. t. 2, b. t. 18–19, 134–137).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. K. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2023 m. liepos 12 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad, kreipdamasis į teisėsaugos institucijas, nukentėjusysis D. K. (D. K.) parodė, kad 2023 m. liepos 12 d., apie 20.30 val., jis buvo daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini)ir su kaimynais žaidė krepšinį. Išgirdę triukšmą antrame daugiabučio namo aukšte, jie pamatė kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto E. K., kuris daužė savo mamos buto duris. Jis su kaimynais jį nuramino. Kiti kaimynai iškvietė policijos pareigūnus. Iki policijos pareigūnų atvykimo kaimynas išėjo. Kai pareigūnai išvažiavo, po kokių dešimties minučių, grįžo kaimynas. Jis nuėjo į daugiabutį. Išėjęs iš daugiabučio, stovėdamas ant laiptinės laiptų, už nugaros paslėpė virtuvinį peilį. Stovėdamas ant laiptų, kaimynas E. K. šaukė, kad jį papjaus, nužudys visus, kurie pro jį praeis. Vienas iš kaimynų atėmė peilį ir jį padėjo ant įėjimo laiptų. Vėliau E. K. grįžo į daugiabutį. Po kelių minučių E. K. vėl atėjo į kiemą ir, stovėdamas ant daugiabučio laiptinės laiptų bei rankoje turėdamas peilį, jį rodė. Pamatęs, kad jie visi stovi kieme, jis nuėjo į daugiabutį. Tokius kaimyno žodžius jis suprato kaip realius grasinimus jo sveikatai ir gyvybei. Kaimynas elgėsi neadekvačiai jau ne pirmą kartą. Jis nuolat konfliktuoja su savo motina, laužo daugiabučio turtą, jis šaukia, rėkia. Galimai kaimynas vartoja narkotines medžiagas. Dėl tokio kaimyno elgesio jis bijo dėl savo vaikų bei kitų vaikų sveikatos ir gyvybės. Kaimynai ir kieme buvę vaikai matė kaip kaimynas lakstė su peiliu ir grasino visus papjauti (el. b. t. 1, b. l. 1–8).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis D. K. parodė, kad įvykio metu 2023 m. liepos 12 d., apie 21.25 val., kaimynas E. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – jų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje ir kieme įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Šaukdamas, grasindamas, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, jis sutrikdė jo ir visuomenės rimtį bei tvarką. Tai jam sukėlė neigiamas emocijas, nepasitenkinimą, nes tai buvo pašalinių žmonių akivaizdoje. Kaip jis ir minėjo įvykio metu, jis fiziškai nenukentėjo, sužalotas nebuvo, bet patyrė išgąsti ir stresą. Civilinio ieškinio jam nereikš (el. b. t. 2, b. l. 66–67).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis G. R. (G. R.) parodė, kad E. K. yra jo kaimynas. Jis su tėvais gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 12 d., apie 20.00 val., eidamas į butą, koridoriuje sutiko E. K., kuris konfliktavo su kitais kaimynais, t, y. su D. K., A. F.. Jam pasirodė, kad E. K. konflikto metu buvo apsvaigęs. Jis nuėjo į savo butą, bet netrukus išėjo į koridorių parūkyti. Koridoriuje jau nieko nebuvo. Rūkydamas prie koridoriaus lango, jis matė, kad D. K. ir A. F. yra žaidimo aikštelėje, netoli jų daugiabučio namo. Tuo metu, rankoje laikydamas virtuvinį peilį, iš savo buto išbėgo E. K.. Jis nubėgo į pirmą aukštą. Liudytojas nusprendė nueiti jam iš paskos. Nusileidęs į apačią, prie įėjimo į laiptinę durų pamatė stovintį E. K.. Jis už nugaros abejomis rankomis laikė virtuvinį peilį ir kažką rėkė vaikinų, kurie stovėjo žaidimo aikštelėje, kompanijai, maždaug apie 70 m nuo jų namo. Matė, kad ten buvo D. K., A. F. ir kiti. Priėjęs prie E. K., jis rankomis jį pastūmė į laiptinę ir, eidamas jam iš paskos, jį nuvedė į jo butą. Bute jis liepė jam atsigulti ant lovos ir paprašė pažadėti, kad daugiau E. K. taip nedarys. E. K. jam pažadėjo ir jis išėjo. Įvykio metu jis nenukentėjo, nes E. K. jam negrasino. Jis jam jokių pretenzijų neturi. Kas tą vakarą įvyko tarp E. K., D. K. ir A. F. jis nežino ir nematė. Ar E. K. jiems grasino jis nematė ir negirdėjo (el. b. t. 2, b. l. 41–44).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas G. R. parodė, kad įvykio metu 2023 m. liepos 12 d. apie 21.25 val., kaimynas E. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – jų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje ir kieme įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Šaukdamas, grasindamas, keikdamasis necenzūriniais žodžiais jis sutrikdė jo ir visuomenės rimtį ir tvarką. Tai jam sukėlė neigiamas emocijas, nepasitenkinimą, nes tai buvo pašalinių žmonių akivaizdoje. Kaip jis ir minėjo įvykio metu, jis fiziškai nenukentėjo, sužalotas nebuvo, bet patyrė išgąstį ir stresą. Civilinio ieškinio jam nereikš (el. b. t. 2, b. l. 102–103).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. F. (A. F.) parodė, kad 2023 m. liepos 12 d. apie 20.30 val. jo kaimynas E. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini) bute, antro aukšto koridoriuje daužė savo mamos buto duris. Dėl to kaimynas V. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranašė apie įvykį, bet kaimynas iki kol atvyko pareigūnai kažkur išėjo. Kai policijos pareigūnai išvažiavo iš kiemo, kaimynas sugrįžo ir nuėjo į daugiabutį, kuriame jis gyvena. Jis girdėjo, kad jis kažką daužė viduje, bet ką jis daužė jis nematė. Jam būnant daugiabučio namo kieme, matė kaip kaimynas E. K. išėjęs į kiemą ant laiptų rankoje laikė peilį ir šūkavo, sakė: „Ateikit čia“. Kitas kaimynas sugebėjo iš jo atimti peilį ir jį perdavė kitam kaimynui, kuris atnešė peilį prie jo. Kai atėmė peilį E. K. nuėjo į daugiabutį ir į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Tokį kaimyno elgesį jis suprato kaip realius grasinimus jiems, kaip daugiabučio namo gyventojams, nes kaimynas yra neprognozuojamas ir gali įvykdyti savo grasinimus. Daugiabučio namo kieme būna ne tik jie suaugę, bet žaidžia ir vaikai, kurie mato tokį kaimyno elgesį (el. b. t. 1, b. l. 21–22).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas A. F. parodė, kad papildomai jis nori paaiškinti, kad įvykio metu 2023 m. liepos 12d., apie 21.25 val., kaimynas E. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio viešoje vietoje – jų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje ir kieme įžūliai elgėsi. Jis, laikydamas rankoje peilį, grasino, šūkavo, piktybiškai demonstravo nepagarbą jam, aplinkiniams ir aplinkai. Tokiais savo veiksmais jis sutrikdė jo ir visuomenės rimtį bei tvarką. Kadangi tai buvo pašalinių žmonių akivaizdoje, tai jam sukėlė neigiamas emocijas, nepasitenkinimą. Įvykio metu jis fiziškai nenukentėjo, bet patyrė išgąstį ir stresą. Civilinio ieškinio E. K. nereikš (el. b. t. 2, b. l. 100–101).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. G. (V. G.) parodė, kad kaimynystėje, bute Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena E. K. su tėvais. 2023 m. liepos 12 d., apie 20.00 val., būdamas savo bute, laiptinės koridoriuje išgirdo triukšmą. Išėjęs į koridorių, pamatė E. K. ir jo motiną. Jie konfliktavo. Jam pasirodė, kad jie abu buvo apsvaigę. Grįžęs namo, iškvietė policiją. Kol atvyko policijos pareigūnai, E. K. su motina apsiramino ir pasišalino. Apie 20.30 val. išėjęs į kiemą parūkyti, sutiko A. F. ir D. K.. Jie pakalbėjo ir jis ruošėsi eiti namo. Eidamas daugiabučio namo link, prie įėjimo į laiptinę, pamatė stovintį E. K.. Jo dešinė ranka buvo užlenkta už nugaros, tuo pačiu metu jis kvietė D. K.. Jis jam pasirodė agresyvus. Kviesdamas D. K., sakė: „Ateik, (necenzūrinis žodis) tau bus“. Tuo metu iš laiptinės išbėgo kitas kaimynas G. R. ir iš E. K. atėmė peilį bei padavė peilį liudytojui. Tai buvo didelis virtuvinis peilis. Nubėgęs namo, E. K. išėjo į savo buto, esančio antrame namo aukšte, balkoną ir, rankoje laikydamas kitą virtuvinį peilį, šaukė, kad susidoros su A. F. ir D. K., sakė, kad juos papjaus ir nužudys. E. K. elgėsi neadekvačiai. Jis buvo apsvaigęs. Jis nuolat konfliktuoja su savo motina, šaukia, rėkia. Įvykio metu liudytojas nenukentėjo. E. K. jam negrasino. Jis jam jokių pretenzijų neturi. Nori pasakyti, kad tikrai tuo metu E. K. elgėsi neadekvačiai. Jam atrodo, kad tuo metu jis tikrai galėjo realiai kažką padaryti D. K.. Dėl ko E. K. tą vakarą grasino D. K. ir A. F. jis nežino (el. b. t. 1, b. l. 174–176).

2023 m. liepos 12 d. , apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad apžiūros objektas yra daugiabučio namo įėjimo prieigos. Priešais matomas keturių aukštų raudonų-baltų plytų daugiabutis. Prie įėjimo į laiptinę matomi cementiniai laiptai. Iš šonų įrengti metaliniai turėklai. Ant laiptų guli juodos spalvos plastikine rankena, apie 15 cm ilgio, geležtės virtuvinis peilis, kuris buvo išimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Daugiabučio namo įėjimo durys praviros. Virš įėjimo durų, kairėje pusėje, įrengta vaizdo stebėjimo kamera (muliažas). Vaizdo stebėjimo kamerų nėra (el. b. t. 1, b. l. 1–8).

Alkotesterio duomenimis nustatyta, kad 2023 m. liepos 13 d., 0.28 val., E. K. buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumas (el. b. t. 1, b. l. 35–36).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja R. K. parodė, kad ji yra įmonės MAXIMA LT, UAB (duomenys neskelbtini). Ji yra šios įmonės įgaliota atstovė pagal 2023 m. vasario 20 d. įgaliojimą Nr. 5-49. Įmonė yra sudariusi sutartį su fizinės apsaugos paslaugas teikiančia bendrove UAB „Eurocash1“. Kai įvyksta vagystės iš parduotuvių ar kiti incidentai, UAB „Eurocash1“ darbuotojai surašo pareiškimus ir pateikia juos policijai. Dėl vagystės, kuri įvyko 2023 m. liepos 4 d., ji buvo informuota iš karto po šio įvykio UAB „Eurocash1“ darbuotojų. Jie jai atsiuntė surašytą pareiškimą ir vaizdo įrašus, kuriuose buvo užfiksuota vagystė. Ji buvo informuota, kad parduotuvėje „MAXIMA“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), vietinis (duomenys neskelbtini) gyventojas, E. K., paėmė nuo prekybos lentynų 0,7 l talpos 1 vnt. degtinės „Absolut“, kurios vertė yra 14,99 eurų, ir išėjo pro prekybos kasas nesusimokėjęs. Prekė buvo pavogta matant aplinkiniams asmenims, buvo atlikta atvira vagystė. Parduotuvei padaryta turtinė 14,99 eurų žala. Ji, kaip įgaliota atstovė, policijai oficialų pareiškimą įmonės vardu pateikė 2023 m. liepos 19 d. Kadangi nuolat nebūna parduotuvėje „MAXIMA“, adresu (duomenys neskelbtini), nes jos nuolatinė darbo vieta yra kitu adresu, tyrimui reikšmingos informacijos daugiau pateikti negali (el. b. t. 1, b. l. 123–126).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. Š. parodė, kad ji dirba parduotuvėje „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini). Jos pareigos yra kasininkė-pardavėja. 2023 m. liepos 4 d. vakare prieš parduotuvės uždarymą, tikslaus laiko neatsimena į parduotuvę įėjo vaikinas. Išjunginėdama parduotuvėje degančias šviesas, ji pamatė, kad alkoholio skyriuje stovi minėtas vaikinas, kuris nuo prekybos lentynos ima „Absolut“ degtinės butelį. Jis paėmė butelį, įsidėjo sau į užantį ir pradėjo bėgti prekybos kasų link. Ji jo prašė sustoti. Visa tai įvyko apie 21.50 val. Bėgdamas prekybos kasų link, kai liudytoja jį bandė sugauti, vaikinas metė į ją rankoje turėtą energetinio „Zet“ skardinę. Tuo metu iš kasos išbėgo jos kolegė vyr. kasininkė B. B. ir padėjo jai jį gaudyti. Jos kartu ragino vaikiną sustoti kelis kartus, tačiau jis nestojo ir pabėgo pro parduotuvės įėjimo (išėjimo) duris, nesusimokėjęs už užantyje turėtą „Absolut“ degtinės butelį. Parduotuvėje įvykio metu lankytojų nebuvo. Apsaugos darbuotojo įvykio metu nebuvo, nes jis tą dieną nedirbo. Ji žino, kad vagystę įvykdęs vaikinas yra vietinis (duomenys neskelbtini) gyventojas E. K., nes dirba šioje parduotuvėje jau ilgą laiko tarpą ir jį matė ne pirmą kartą, jis gyvena netoliese (el. b. t. 1, b. l. 163–166).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. B. parodė, kad ji dirba parduotuvėje „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), Jos pareigos yra vyr. kasininkė. 2023 m. liepos 4 d. vakare prieš parduotuvės uždarymą, tikslaus laiko ji neatsimena į parduotuvę įėjo vaikinas. Apie 21.50 val. ji būdama kasoje pamatė, kad pro prekybos kasas išbėga minėtas vaikinas, o jam iš paskos bėga jos kolegė kasininkė-pardavėja S. Š.. Vaikinas užantyje laikė degtinės „Absolut“ butelį. S. Š. ragino vaikiną sustoti, tačiau jis nestojo. Bėgdamas, jis metė į S. Š. rankoje turėtą energetinio „Zet“ skardinę. Ji iš karto išbėgo iš kasos ir bandė padėti S. Š. sugauti vaikiną, tačiau jis nestojo ir pabėgo pro parduotuvės įėjimo (išėjimo) duris, nesusimokėjęs už užantyje turėtą degtinės „Absolut“ butelį. Parduotuvėje įvykio metu lankytojų nebuvo. Apsaugos darbuotojo įvykio metu nebuvo, nes jis tą dieną nedirbo. Ji žino, kad vagystę įvykdęs vaikinas yra vietinis (duomenys neskelbtini) gyventojas E. K., nes ji dirba šioje parduotuvėje jau 4 metus ir mato jį ne pirmą kartą, jis gyvena netoliese (el. b. t. 1, b. l. 153–156).

2023 m. liepos 13 d., peržiūrėjus UAB „Maxima“ pateiktus vaizdo įrašus, nustatyta, kad 2023 m. liepos 4 d., 21.50 val., į parduotuvėje esantį alkoholinių gėrimų skyrių įeina liekno kūno sudėjimo, tamsiai rudų plaukų vaikinas. Jis vilki juodos spalvos sportinį džemperį su pilkos spalvos gobtuvu. Vaikinas nuo viršutinės prekybos lentynos paima 1 vnt. degtinės „Absolut“.

Peržiūrėjus kitą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotos parduotuvės „MAXIMA“ prekybos kasos, nustatyta, kad pro prekybos kasas, nesusimokėjęs už alkoholinių gėrimų skyriuje paimtą degtinės butelį, kurį jis laiko užantyje, išeina vaikinas, kurio požymiai yra apibūdinti pirmiau. Papildomai pažymėtina, kad vaikinas vilki juodos spalvos sportinius šortus ir avi juodos spalvos batus. Matoma, kad taip pat jis rankoje laiko skardinę. Vaikinui iš paskos eina parduotuvės darbuotoja, kuri bando jį pagauti. Peržiūros metu taip pat nustatyta, kad pirmoje parduotuvės kasoje sėdi parduotuvės darbuotoja, kuri prisijungia prie darbuotojos, bandžiusios pagauti vaikiną. Jos kartu bando pagauti vaikiną, tačiau jis meta rankose turėtą skardinę į parduotuvės darbuotoją ir toliau bėga su užantyje turimu degtinės buteliu. Vaikinas pabėga pro parduotuves pagrindines įėjimo (išėjimo) duris, turėdamas užantyje minėtą degtinės butelį (el. b. t. 1, b. l. 84–86).

2023 m. rugsėjo 21 d. UAB „Maxima“ rašte esantys duomenys patvirtina, kad E. K. UAB „Maxima“ 14,99 eurų materialinę žalą atlygino (el. b. t. 2, b. l. 20).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant, grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015).

Įvertinus pirmiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad E. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatyme nustatytą uždraustą nusikalstamą veiką – atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, 2023 m. liepos 12 d. apie 21.25 val., (duomenys neskelbtini), kieme laiptinėje, turėdamas peilį, grasino nukentėjusiesiems D. K. ir A. F. juos nužudyti, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrukdyti jų sveikatą gali būti įvykdytas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų, kurie patvirtino, kad veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neadekvatus, rėkavo, šaukė, tad jo veiksmai tikrai sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad jis gali įvykdyti savo grasinimus, parodymais; alkotesterio duomenimis; įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti duomenys patvirtina, kad atvykus policijos pareigūnams, įvykio vietoje buvo rastas ir paimtas virtuvinis peilis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami E. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012).

Teismų praktikoje pažymima, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-124-719/2022).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, jog E. K., būdamas viešoje vietoje – gyvenamojo daugiabučio namo kieme laiptinėje, tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltininko įžūlūs veiksmai pasireiškė tuo, kad jis laikė rankoje virtuvinį peilį, kuriuo grasino D. K. ir A. F. ir visus, kas pro jį praeis, papjauti, nužudyti. Šiais savo veiksmais kaltinamasis piktybiškai tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

E. K. kaltę patvirtina D. K., A. F., G. R. ir E. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais nustatyta, kad E. K. viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, peiliu grasino daugiabučio kieme buvusiems kaimynams, dėl tokių jo veiksmų buvo kviesti policijos pareigūnai, kaltinamojo veiksmai sukėlė aplinkiniams neigiamas emocijas, šoką; alkotesterio parodymais, kurie patvirtina, kad E. K. buvo nustatytas 1,97 promilės neblaivumas.

Pirmiau aptarti įrodymai taip pat patvirtina, kad E. K. suvokė, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir norėjo taip veikti, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje E. K. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad jis atliko kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. 2023 m. liepos 4 d., 21.50 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, jis užėjo į parduotuvę „MAXIMA X“, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „Maxima“ ir tyčia, atvirai, matant parduotuvės darbuotojoms ir bandant jį sulaikyti, iš alkoholio skyriaus pagrobė vieną 0,7 l talpos degtinės „Absolut“ butelį, kurio vertė 14,99 eurų. Kaltinamasis pripažino, kad parduotuvės darbuotojos jį bandė sustabdyti, tačiau jis pabėgo. Taigi, veikos padarymo metu kaltinamasis suprato, kad parduotuvės darbuotojos stebi jo neteisėtą elgesį, bando jį sustabdyti (šaukė, liepdami jam sustoti ir padėti butelį „Absoliut“ degtinės), tačiau jis savo neteisėtų veiksmų nenutraukė. Priešingai, siekdamas pasišalinti iš parduotuvės, metė į paskui jį bėgusią darbuotoją energetinio gėrimo skardinę. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad E. K. veiksmai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

E. K. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 2, b. l. 145–149).

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmes E. K., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – įvykdytas nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK 145 straipsnio 1 dalis), nusikaltimas nuosavybei ir nusikaltimas viešajai tvarkai; jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. K. padarė tris tyčines baigtas nusikalstamas veikas, dvi priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), viena – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas, nustatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje, E. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis teistas vieną kartą (el. b. t. 2, b. l. 130–133), tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimai, dėl kurių padarymo jis pripažįstamas kaltu šiuo baudžiamuoju įsakymu, buvo įvykdyti iki Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamojo įsakymo jam priėmimo, administracine tvarka trijų metų laikotarpiu nebaustas (el. b. t. 2, b. l. 2–3), nedirbantis (el. b. t. 2, b. l. 1), nevedęs. Byloje nėra duomenų apie E. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimų padarymo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. K. už BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą šių straipsnių sankcijose nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį − laisvės apribojimo bausmes be intensyviosios priežiūros, kurių dydis, atsižvelgiant į tai, kad E. K. gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, administracine tvarka nebaustas, teismo turimais duomenimis, po Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamojo įsakymo jam priėmimo baudžiamojo įstatymo reikalavimų pažeidęs nebuvo, parenkamas mažesnis nei BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis, paskiriant E. K. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnį ir 178 straipsnio 2 dalį atitinkamai 6 (šešių), 6 (šešių) ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmes. Jam paskirtų bausmių vykdymo metu kaltinamasis įpareigotinas: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis). Kaltinamajam taip pat draudžiama lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas); turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas); vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Nagrinėjamu atveju E. K. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teismų praktikoje idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad turėdamas peilį ir grasindamas nukentėjusiesiems juos nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą viešoje vietoje (daugiabučio namo kieme, laiptinėje), stebint jo veiksmus kitiems asmenims (kaimynams), kaltinamasis tais pačiais veiksmais įvykdė du pirmiau nurodytus nusikaltimus, kurie tarpusavyje sudaro idealiąją sutaptį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, kaltinamajam pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį skirtinos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pridedant minimaliai galimą už apysunkį nusikaltimą paskirtos bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo bausmės, ir paskiriant kaltinamajam E. K. subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pirmiau teismo nurodytus BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 6 dalyje, nustatytus įpareigojimus ir BK 48 straipsnio 5 dalies 1, 3, 4 punktuose nustatytus draudimus.

Teismas pažymi, kad visos šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam skirtinos bausmės negali būti bendrinamos apėmimo būdu tam nesant teisinio pagrindo (BK 63 straipsnio 5 dalis), tad tokio turinio prokurorės prašymas netenkintinas.

E. K. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su pirmiau nurodytais įpareigojimais ir draudimais mažintina vienu trečdaliu, paskiriant E. K. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis); bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas); 2) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas); 3) vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Pareiškime užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė taip pat prašė teismo paskirti kaltinamajam BK 72² straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis minėtu straipsniu, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Bylos duomenimis nukentėjusieji yra kaltinamojo kaimynai, jokie juos siejantys giminystės ryšiai byloje nenustatyti, todėl prokurorės prašymas skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, netenkintinas.

V. Kiti klausimai

E. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 12 d. 22.10 val. iki 2023 m. liepos 13 d. 16.33 val. (viena diena) (el. b. t. 12–14, b. l. 81–83). Šis kaltinamajam taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinio ieškovo UAB „Maxima LT“ ieškinys dėl 14,99 Eur padarytos žalos atlyginimo (el. b. t. 1, b. l. 141). Į bylą pateiktas UAB „Maxima LT“ įgaliotos atstovės pranešimas, kuriame nurodoma, kad kaltininkas sumokėjo už pagrobtą turtą, atlygino 14,99 Eur sumą, todėl materialinių pretenzijų dėl vagystės parduotuvė neturi (el. b. t. 2, b. l. 20). Kadangi kaltinamasis su civiline ieškove atsiskaitė savanoriškai, bylos dalis dėl civilinio ieškinio nutrauktina.

E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – virtuvinis peilis, 2024 m. vasario 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. Kirvel nutarimu supakuotas į voką Nr. 1, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlius, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas; byloje esantys keturi vaizdo įrašai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. (E. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

bei uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai;

2) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus;

3) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

E. K. (E. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

bei uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai;

2) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus;

3) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

E. K. (E. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

bei uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai;

2) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus;

3) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 5 dalimis bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti E. K. (E. K.) subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Šią bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta E. K. (E. K.) už nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti E. K. (E. K.) subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

bei uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai;

2) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus;

3) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. (E. K.) paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

bei uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai;

2) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus;

3) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. K. (E. K.) taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. liepos 12 d. 22.10 val. iki 2023 m. liepos 13 d. 16.33 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Nutraukti procesą dėl UAB „Maxima LT“ civilinio ieškinio dėl padarytos žalos atlyginimo.

E. K. (E. K.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – virtuvinį peilį, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlius, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti; byloje esančius keturis vaizdo įrašus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti E. K. (E. K.), kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

E. K. (E. K.) taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Liudmila Larionova