- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- 1-281-843/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00794-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- E. V.
- Civilinis atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Vaidotė Radvilavičienė
sekretoriaujant Agnei Grizevičiūtei, Aldonai Daudaitei, Linai Žiupsnienei, Vaidai Skinulytei,
civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams: direktoriui E. P. ir advokatei Vaidotei Radvilavičienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo universitetinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2012 m. vasario 23 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 09 „Dėl darbų vadovo paskyrimo“ paskirtas įgaliotu asmeniu, t. y. nuo 2012-02-23 paskirtu atsakingu statybos darbų vadovu bei atsakingu už darbų saugą statybos objekte Pilaitės sodų 6-ojoje gatvėje, Vilniuje, atliekant vandentiekio ir nuotekų sistemų išvystymą Buivydiškėse, vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimą prie Vilniaus miesto tinklų, pažeidęs Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 14 straipsnio 1 dalį, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų 2008-01-15 (Žin., 2008 Nr. 10-362) 4 priedo 42.1 punktą, Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, patvirtintų 2011-06-17 (Žin., 2011, Nr. 76-3683) 5 punktą, Saugos ir sveikatos norminį teisės aktą - Specialiųjų darbo vadovo pareiginės instrukcijos, patvirtintos 2009-10-14, 7.12 punkto reikalavimus, t. y. neužtikrinęs, kad darbo vietos aplinka atitiktų įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, ir būtų įrengta taip, kad dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ir pavojingų rizikos veiksnių, nesiėmė reikiamų dirbant tranšėjoje saugos priemonių, kurios užtikrintų šlaitų pylimų patikimumą, neužtikrino saugų darbą, aplinkos apsaugą bei tinkamas sąlygas statybvietėje, prieš pradedant dirbti pavojingus darbus, neapmokė ir neatestavo pagalbinio darbininko E. V. darbams iškasose, dėl to darbuotojas nebuvo tinkamai instruktuotas darbo vietoje apie pavojingus veiksnius bei konkrečius jų poveikio išvengimo būdus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, t. y. 2012-04-19, apie 10:40 val., E. V. einant tranšėja staiga nuslinko dalis šlaito ir smėlingas gruntas prispaudė E. V. iki krūtinės ląstos prie kito tranšėjos šlaito, dėl ko E. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs politrauma: dubens srities suspaudimu, gaktinės sąvaržos ir kairio kryžmeninio klubo sąnario plyšimais (prasiskyrimais) bei kairio klubakaulio ir stuburo juosmens 3, 4, 5 slankstelių skersinių kairės pusės ataugų lūžimais; šlapimo pūslės sumušimu, atsiradusiems dėl vieno trauminio faktoriaus poveikio (žemių užgriuvimo).
Motyvuojamoji dalis
Taip V. V. padarė BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. V. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2012 m. vasario pradžioje jis įsidarbino (duomenys neskelbtini). Balandžio mėnesį jie pradėjo dirbti objekte Buivydiškių gt., klojo vamzdynus. Jis dirbo specialiųjų darbų vadovu. Už darbų saugą buvo atsakingas statybos vadovas, nes įsakymo skirtį jį (V. V.) į šias pareigas, tai yra atsakingu už darbų saugą, nebuvo. Pateikus susipažinti su 2012-02-23 įsakymu Nr. 9 (t. 1, b. l. 82) V. V. nurodė, kad šis įsakymas jam nėra žinomas, jis su juo nebuvo supažindintas. Jame esantis parašas yra tikrai ne jo. Pirmą kartą jis jį pamatė apklausos metu, jam įsakymą parodė tyrėja. Tada jie diskutavo, kas jame parašyta, kad negerai parašyta. Pagal savo pareigybę jis organizavo darbą, medžiagas, kurą, vykdė darbų patikrinimus, pridavimus ir panašiai. Priimant jį į darbą nieko konkrečiai nebuvo pasakyta. Buvo “parodyta kryptis” ir viskas. Jo pareigos buvo bendrauti su brigadomis, prižiūrėti darbą, kad būtų laiku atvežtas kuras. Buivydiškių gt. buvo vienintelis jo objektas. Įvykio dieną į objektą jis atvažiavo prieš 8 val. Nurodė kloti vandentiekio vamzdžius. Jie pradėjo kasti šulinį, pradėjo kloti vandentiekio tinklus. Iškasė gal 10 metrų, nusišlaitavo. Taip buvo nurodyta projekte. Su brigada kalbėjosi, kad reikės šlaituoti. Galimybė tai daryti buvo. Ten nebuvo užstatyti sklypai, tad vietos šlaitavimui buvo. Gylis irgi nebuvo didelis. Buvo nušlaituota gal 10-15 metrų. Šlaitai stovėjo, rizikos nebuvo, to pakako. Liepė kasti, o pats nuvažiavo prie kitos brigados. Iš viso buvo dvi brigados. Tada jam paskambino meistras ir pasakė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Toje brigadoje dirbo V., D., G., L.. Kalba dėl klojinių buvo, nes po poros dienų jie turėjo prieiti sankryžą ir ten šlaituoti nebus galimybės. Apie tai kalbėjo su brigada, su direktoriumi, gamybos direktoriumi. Buvo pasakyta, kad kol galės, tol šlaituos, o po to reikės klojinių, nes šlaitavimui nebus vietos. Konkrečiai apie įvykio vietos išramstymą su E. V. jis nekalbėjo. Nepamena, ar darbuotojai prašė išramstymų. Jis nežino, kodėl nuslydo žemė, jo galva šlaitavimo pakako. Jis turi hidrotechnikos inžinieriaus išsilavinimą. Tai galėjo pasakyti ir iš patirties. Instruktuoti dėl darbų saugos jis turi teisę, nes turi atestatus. Jei objekte niekas to neaiškina, tai aiškina jis, nors jam tai nepriklauso. Kažkam reikia bendrauti su žmonėmis. Meistras už darbų saugą neatsako, atsako už brigados darbą, vadovauja jai ir rūpinasi jos darbais. Jis perduoda užsakymus jam, o jis – valdžiai. Už paskyrų išdavimą buvo atsakingas M. D.. Pateikus susipažinti su paskyra – leidimu Nr. 13 (t. 2, b. l. 39) kaltinamasis nurodė, kad ji išrašyta jo ranka. Paskyra – leidimas išrašoma prieš pradedant darbus, kur saugos priemonės rašomos iš darbų technologinio projekto. Jis jo neturėjo. Išramstymas rašomas kaip garantuota saugos priemonė. Todėl jis įrašė sienas. Kai pradėjo darbus ir jis gavo techninį projektą, jame buvo nurodytas šlaitavimas, o kur negalima – tuomet išramstymas skydais. Kur buvo galimybė – jie šlaitavo. Paskyrą jam liepė rašyti M. D.. Joje yra jo (V. V.) parašai. Dokumentas surašytas viena ar dvi dienos prieš darbų pradžią. Su juo darbuotojai supažindinti taip pat prieš darbų pradžią, gal iš vakaro ar ryte. E. V. pasirašė prieš darbų pradžią, kaip ir visi kiti. Su pareigine instrukcija jis buvo supažindintas. Joje visur buvo įrašyta statybos vadovas, o ne specialiųjų statybų vadovas. Šių pareigybių darbai skiriasi. Specialieji statybos darbai yra požeminės komunikacijos. Statybos vadovas yra atsakingas už objektą, kad būtų laiku ir kokybiškai padarytas. Statybos vadovas gali būti ir specialiųjų darbų vadovas, jei turi atestatus. Statybos darbų vadovas yra ir specialiųjų statybų vadovas. Neatitikimas yra tik formalumas. Vadovas gali pasirašyti ir paskirti specialiųjų statybų vadovu. Nukentėjusįjį jis lankė ligoninėje, pirko vaistus, pastoviai bendravo telefonu. Jis kalbėjo su vadovybe dėl vaistų kompensavimo, bet niekas neišreiškė noro. Nukentėjusysis dėl avanso pasirašė, vadovas davė gal 500 Lt. Nepamena, ar vežė jam pinigus. Jei vežė, tai mano, kad ne su J. S.. Be avanso E. V. daugiau nieko nedavė pasirašyti. Jis buvo pasirašęs iki darbų pradžios. Negali pasakyti, ar ką nors pasirašyti davė J. S.. Statybos vadovas buvo atsakingas už darbų saugą, nes taip sako teisės aktai. Įsakymu nebuvo paskirta kitaip. Jis domėjosi, kodėl M. D. nesilanko objekte, šis žadėjo užvažiuoti. Jis koordinuoja visus reikalus. Jis (V. V.) buvo atsakingas už siaurą darbą. Į M. D. buvo kreiptasi ne kartą ir ne du. Prieš darbų pradžią jis (V. V.) buvo sudaręs sąrašą, ko reikia objektui. Ten buvo įrašyti išramstymai. Šioje įmonėje oficialios paraiškos, ko reikia dirbant, nebuvo. Jis priėmė sprendimą šlaituoti vadovaudamasis technologiniu projektu, nes nebuvo statybų vadovo. Kai išvyko, vyko šlaitavimas. Buvo iškasta kaip reikia. Darbuotojai kasė tranšėja toliau. Kaip jie iškasė kai jis išvažiavo, jis negali pasakyti. Tai jau turėjo vertinti meistras. Nuo jo išvažiavimo iki nelaimės praėjo apie valanda ar pusantros. Nurodymo lipti į tranšėją jis negalėjo duoti, nes buvo su kita brigada. Darbuotojai gali atsisakyti lipti į tranšėją, jie turi numatyti, kad pavojinga, patys įvertinti padėtį. Atsisakyti dirbti todėl, kad nėra klojinių, galima tik teoriškai, praktiškai – ne. Darbuotojai buvo instruktuoti, kaip reikia šlaituoti, o kaip negalima. Dirbti į objektą jis atėjo kartu su nukentėjusiuoju, abu turi darbo patirties. Spaudė terminai, todėl reikėjo dirbti. Įvykio dieną klojinių nereikėjo. Jam atrodo, kad nukentėjusysis nesakė, kad tuo metu reikia skydų. Jis negali komentuoti, ką šis sakė ikiteisminio tyrimo metu. Nemano, kad jis (V. V.) galėjo pasakyti, kad bus dirbama pasikliaujant sėkme. Taip nebūtų galėjęs padaryti iš žmogiškos pusės.
Nukentėjusysis E. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Objektas buvo adresu Pilaitės sodų 6-oji g., Vilnius. Jie tiesė vandentiekio ir nuotekų vamzdžius. Darbams vadovavo ir nurodymus davė V. V.. Įvykis buvo ketvirtą jo darbo dieną, tai yra 2012-04-19. Jis, S. ir G. gavo iš V. V. nurodymą įrengti šulinį ir nutiesti 50 metrų vandens vamzdžių. Jie nurodymą vykdė, pradėjo darbus. Nebuvo gavę automobilio, šlaito atramų. Iki nelaimės prakasė maždaug 10 metrų ilgio tranšėją. Nebuvo ramsčių, žemės gruntą pylė ant šlaito. G. ir S. dirbo šonuose, o jis buvo tranšėjoje, lygino dugną, kad lygiai būtų pakloti vamzdžiai. Tuo metu jį užgriuvo žemės ir sužalojo. Įvykio vietoje V. V. nebuvo, buvo tik brigadininkas. Darbo saugos taisyklių nebuvo laikomasi. Turėjo būti ramsčiai, automobiliu turėjo būti išvežamas gruntas, bet to nebuvo. V. V. liepė ir jie dirbo. Jis (V. V.) žinojo, kad jie dirba pavojingomis sąlygomis, žadėjo atvežti ramsčius. Tokiomis sąlygomis jie dirbo tris dienas ir laukė, kol atveš ramsčius, automobilis išveš gruntą. Jis (E. V.) suprato, kad V. V. negaudavo ramsčių ir automobilio, bet reikėjo padaryti ir jie dirbo. V. V. to nesakė, bet davė suprasti, kad reikia padaryti. 2012-04-13, tai yra pirmą dieną po įdarbinimo, V. V. pravedė instruktažą, instruktavo kelis kartus per mėnesį. Instruktažas vykdavo žodžiu, vėliau jie pasirašydavo. Sakė nelipti į nesutvirtintą tranšėją, nedirbti be atramų, bet jie dirbo. Įvykio vietoje buvo jis (E. V.), G., S. ir brigadininkas E., kuris dirbo kelias dienas. V. V. sakė, kad šlaitas gal nesugrius, darbus reikia padaryti greitai, skydų ir mašinos nėra. Jam (E. V.) reikėjo darbo, todėl ir dirbo tokiomis sąlygomis. Kiti darbuotojai tada nebuvo atvykę. Reikėjo išvežti žemes ir ramstyti, šlaitavimui nebuvo vietos. Tranšėją kasė ekskavatorius. Jie ėjo iš paskos. Visi suprato, kad taip dirbti pavojinga, bet tikėjosi, kad nieko neatsitiks. Jis nežino, ar kada nors buvo ramstomi šlaitai. Tokio pobūdžio darbus iki tol dirbo 8 metus, įgūdžių turėjo. Po įvykio ligoninėje J. S. davė jam kažką pasirašyti. Tuo metu buvo po operacijos, beveik komoje. J. S. sakė, kad reikia pasirašyti, ir jis pasirašė, tačiau nežino ką. Paskyroje-leidime Nr. 13 gal būt yra jo parašas. Nežino, kada pasirašė, gal ligoninėje. Instruktaže pasirašė kitus dokumentus. Tokio dokumento prieš įvykį nepasirašė. Anksčiau pasirašydavo žurnale (t. 1, b. l. 62-63). Taip pat pasirašė priimant į darbą (t. 1, b. l. 76). Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba. Po ligoninės dar dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo lapkričio mėn. vidurio iki balandžio mėn., vėliau jį pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dabar ten dirba tokį patį darbą. Prašo priteisti 3000 litų turtinės žalos už vaistus. Surinko ne visus čekius, kiek išleido vaistams. Jam buvo dubens kaulų, stuburo, šlapimo pūslės sužalojimai. Jis tris mėnesius nesikėlė iš lovos, vėliau vaikščiojo su ramentais. Reikėjo kasdien vartoti vaistus. Patyrė stresą. Nedarbingumas nustatytas iki 2015 metų. Jis liko invalidu. Šiuo metu dirba tokį patį darbą kiek gali. Negali nieko sunkiai kelti, ilgai vaikščioti. Tai įtakoja darbo pasirinkimą. Po traumos reikėjo jį slaugyti. Gyvena su sugyventine ir dviem vaikais, kuriuos išlaiko. Gauna 1300-1400 Lt darbo užmokestį. Iki šiol vartoja raminančius vaistus. Keičiantis orui jaučia skausmą, tenka vartoti vaistus nuo skausmo. Kai pasibaigė nedarbingumas jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, prašė atlyginti išlaidas už vaistus, sakė, kad neturės daugiau pretenzijų, bet jam atsakė, kad čia ne vaistinė. Su kaltinamuoju V. V. santykiai normalūs, jis lankė jį ligoninėje, ant jo nepyksta. Taip pat papildė, kad incidento metu ekskavatorius buvo nusisukęs į priešingą pusę, variklis nedirbo. Jie lygino dugną. Gruntas buvo sudėtas šalia tranšėjos ant viršaus, neišlaikė svorio ir sugriuvo. D. K. buvo maždaug 5 metrų atstumu nuo ekskavatoriaus, maždaug 7 metrų atstumu nuo jo paties.
Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad datos nepamena, jam buvo pirma darbo toje brigadoje diena. Brigadoje dirbo E. V., N., meistras. Reikėjo tiesti vandentiekį. Jie iškasė tranšėją, kurioje dirbo trys darbininkai. Jis ėjo su nivelyru matuoti aukštį. Išgirdo šūksnį ir pamatė, kas atsitiko, kad E. V. užgriuvo žemės. Jie bandė kasti žemes, jis skambino darbų vadovui, greitajai medicinos pagalbai. Visus instrumentus turėjo darbų vadovas V., kuriam priklausė šis objektas. Tai liudytojas žino iš žodžių, dokumentų nematė. V. atvažiavo ryte į objektą ir paskirstė darbus, kas ir ką privalo padaryti, atvežė reikalingas medžiagas. Situaciją V. V. matė. Dirbti tokiomis sąlygomis nebuvo saugu. To niekas nesakė, bet visi suprato. Siauros gatvės, nebuvo kur pilti grunto, kuris galėjo bet kada nukristi. Buvo liepta šlaituoti kraštus, sutvirtinimų nebuvo. Išvežti grunto taip pat nebuvo galimybės, nes nebuvo mašinos. Dirbti šį darbą jis turi tinkamą išsilavinimą. Tikėjosi, kad atveš skydus, kad tranšėja neužgriūtų, bet neatvežė. Iš pradžių nežinojo, kad įmonė neturi skydų. Tai sužinojo vėliau. Paskambino tą pačią dieną kitam darbų vykdytojui ir sužinojo, kad jų nėra. Po nelaimės įmonės nurodymu atgabeno du skydus. Nelaimė įvyko 10-11 val. Jis buvo kaip atsarginis darbų vadovas. Prieš įvykį toje vietoje buvo ir matė, kad tranšėjoje buvo trys darbininkai. E. V. nuėjo į priešingą pusę ir ant jo užgriuvo gruntas. Vieta, kur įvyko nelaimė, niekuo nesiskyrė, buvo vienodai nušlaituota. Griuvo, nes šalia buvo grunto krūva. Gruntą krovė į krūvas tarp medžių, nes kitur nebuvo vietos, medžių neleido pjauti. Su V. V. jis nekalbėjo, kad nesaugu taip dirbti. Tranšėją kasė ir šlaitavo ekskavatorius. Darbininkai turėjo palyginti dugną. Kai ekskavatorius kasa, žmonės eina šone. E. V. pats nuėjo po kaušu. Mano, kad taip jis pažeidė saugos reikalavimus. Nelaimės priežastis, jo nuomone, nesutvirtintas gruntas ir neatsakingas darbuotojo elgesys. Po nelaimės jis matė visus dokumentus. Objekto techninės dokumentacijos nematė. Turi būti atliekamas šlaitavimas ir šlaitai sutvirtinami metaliniais skydais. Nežino, kas buvo numatyta šiuo atveju. Momento, kai griuvo gruntas, jis nematė. E. V. ėjo link ekskavatoriaus ir palindo, kur negalima. Ekskavatoriaus kaušas tuo metu buvo pakeltas. Iškastą gruntą jie dėjo į vieną vietą. Tranšėjos buvo iškasta gal 10 metrų. Užgriuvimo vieta buvo maždaug už 2 metrų nuo ekskavatoriaus. Toje vietoje nušlaituota buvo tinkamai. Kol ekskavatorius kasa, negalima lipti į tranšėją. Kai nušlaituota, iš dugno reikia išimti nukritusį gruntą ir išlyginti dugno paviršių. „V. V.“ buvo M. D.. Jis buvo statybos vadovas, kartais atvažiuodavo į objektą.
Liudytojas N. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2012-04-19 soduose jie kasė tranšėją ir žemės užgriuvo ant E. V.. Dirbo trise - jis, V. S. ir E. V.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbų saugą buvo atsakingas J. S.. Objekto darbų vykdytojas buvo V. V.. Jie klojo vandentiekį. Nurodymus davė darbų vykdytojas V. V.. Dirbti buvo nesaugu, nes nebuvo išramstyti šlaitai. Kiek įmanoma, buvo nušlaituota. Abiejose tranšėjos pusėse augo medžiai, jie neturėjo kuo ramstyti šlaitų. Darbų vadovas tai žinojo, bet davė nurodymą dirbti, elgtis atsargiai. Iškastą gruntą jie dėjo ant šlaito. Toje vietoje, kur užgriuvo E. V., buvo žemių krūva. Nuo E. V. jis buvo maždaug 1 metro atstumu. Toliau dirbo V. S.. Jie lygino dugną. Pamatė, kad krenta gruntas, jis spėjo pabėgti, o E. V. užgriuvo. Kai ekskavatorius iškasa tranšėją, maždaug už 5 minučių jie pradeda lyginti dugną. Tuo metu ekskavatorius nuo jų buvo maždaug už 8 metrų. Atskiro nurodymo pradėti lyginti dugną nebuvo. Šlaito apsaugos buvo reikalingos, bet jų nebuvo, jie pasikliovė sėkme. Gal niekas nesakė, kad reikia greičiau atlikti darbus. Situaciją objekte V. V. žinojo. Techninės dokumentacijos jis nematė, tačiau žino, kad šlaitai turi būti ramstomi. Ten nebuvo pakankamai vietos šlaituoti. Tranšėjos dugno plotis buvo apie 1 metrą, viršuje plotis buvo apie 3 metrus, bet to neužteko, šlaitas vis tiek užgriuvo. Lipant į tranšėją jokių abejonių nekilo. Jokio atskiro reikalavimo palaukti, kol nuvažiuos ekskavatorius, nėra. Kai jis dirba, niekas nelenda. Kai pasitraukia, jie lipa patys iš karto ir lygina dugną. Tą dieną jie gavo darbą ir dirbo. V. V. incidento metu nebuvo. Tokį darbą liudytojas dirba apie 3 metus. Jie įsidarbino visi trys kartu. Įsidarbinus juos instruktavo J. S., jie pasirašė žurnale.
Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nelaimė įvyko 2012-04-19 Buivydiškėse, gatvės neprisimena. Buvo iškasta tranšėja, jie lygino dugną, spėjo pasitraukti, o E. V. liko ir ant jo užgriuvo žemė. Darbų vadovas buvo V. V.. Jie dirbo vykdydami jo nurodymus. V. V. nurodė, ką kasti, palyginti dugną. Dokumentų liudytojas nematė. Taip dirbti buvo nesaugu, nebuvo apsauginių skydų. V. V. tai žinojo. Jie su juo apie tai nekalbėjo. Žemę pylė į šonus, nors tai buvo nesaugu. Išvežti žemę gal nebuvo transporto. Ką dėl to sakė V. V. jis neprisimena. Ekskavatorius dirbo toliau, įvykio metu nekasė, darbą buvo baigęs prieš 5-10 minučių. Visuomet, kai ekskavatorius iškasa tranšėją, jie eina lyginti dugno, atskiro nurodymo tam nebuvo. Paskyroje-leidime (t. 2, b. l. 39) yra jo parašas. Neprisimena, kada pasirašė, gal 2012-04-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kabinete pirmame aukšte. Padavė pasirašyti galimai J. S.. Neprisimena, ar tai buvo prieš nelaimę, ar vėliau. Neprisimena ir tai, ar ten jau buvo E. V. parašas. Anksčiau pasirašė darbų saugos dokumentus žurnaluose J. S. nurodymu. Taip pat yra pasirašęs darbo sutartį. Neprisimena, ar pasirašė dar ką nors. Atvažiavus į objektą klojinių nebuvo. Jis tai suvokė, bet lipo į tranšėją, vykdė nurodymus. Negali pasakyti, kodėl neprieštaravo. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas (t. 1, b. l. 129). Meistras liepė lipti į tranšėją. Tuo metu jis lipti nebijojo. Jis ir G. jau buvo išlipę iš tranšėjos. Į tranšėją lipo toje pusėje, kur buvo šulinys, link ekskavatoriaus, atstumo neprisimena. Buvo apklaustas po nelaimės. Rašant paaiškinimą Darbo inspekcijai jis nežinojo, ką rašyti. Paklausė V. V. kaip rašyti, nuo ko pradėti ir jis padiktavo. Jis nevertė rašyti to, ko nebuvo. Paklausė tik dėl paaiškinimo formos. Dabar jau tiksliai neprisimena, ar N. G. spėjo išlipti iš tranšėjos, bet jeigu paaiškinime (t. 1, b. l. 60) nurodė, kad spėjo, reiškia taip ir buvo. Prisimena, kad E. V. buvo tranšėjoje, lygino dugną. Prieš tai žemės į tranšėją nebyrėjo. Žemė pilama toliau nuo tranšėjos krašto, kad nebyrėtų atgal, nors kažkurį laiką vis tiek byra. Iškasus tranšėją, ji apšlaituojama ir reikia lipti palyginti dugną. Šiuo atveju nušlaituota buvo nedaug, nes daugiau nušlaituoti nebuvo galimybės. Tranšėjos plotis viršuje buvo iki 5 metrų, apačioje – 1-1,5 metro. Spręsdamas, kad buvo per mažai nušlaituota, jis remiasi savo logika.
Liudytojas K. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2012-04-19 dirbant objekte Buivydiškėse, tikslesnio adreso neprisimena, E. V. užgriuvo žemė ir jis buvo sužalotas. Tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekskavatorininku, bet ne tame objekte. Kažkada yra dirbęs ir minėtame objekte. Žino, kad už darbų atlikimą atsakingas V. V.. Jis buvo darbų vadovas. Kiekvieną dieną paskirstydavo darbus. Tai žinojo iš kalbų. Paskyroje-leidime (t. 1, b. l. 129) yra jo parašas. Neprisimena, kada pasirašė, gal prieš įvykį. Pateikė gal V. V. objekte Buivydiškėse. Ar kas nors buvo pasirašęs prieš jį jis nepamena. 2012-04-19 įvykio tranšėjos nematė, nežino, ar joje reikėjo apsauginių skydų.
Liudytojas S. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. pavasarį E. V. užgriuvo žemė dirbant objekte Buivydiškėse. Tuo metu liudytojas dirbo ekskavatorininku UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo kasama tranšėja ir klojami vandentiekio vamzdžiai. Dirbo tame objekte, kai įvyko nelaimė. Iškastą gruntą jis pylė ant šlaito, nes nebuvo transporto išvežti. Darbams vadovavo V. V.. Tai jis žinojo iš kalbų. Jie turėjo užduotį iškasti tranšėją ir pakloti vamzdžius. V. V. liepė šlaituoti. Tai buvo padaryta galimai pakankamai. Apačioje tranšėjos plotis buvo maždaug 1,5 metro, o viršuje - maždaug 5 metrai. Nelaimės momento jis nematė, nes buvo nusisukęs. Darbą buvo baigęs gal prieš 10 min. Nematė, ar toje vietoje buvo supiltos žemės, kurias pylė į krūvas. Šlaitai nebuvo ramstomi, nebuvo skydų. Nežino kodėl, gal nebuvo poreikio. Po nelaimės skydai atsirado. Dirba šį darbą apie 5 metus. Mano, kad šlaitavo tinkamai. Objekte negirdėjo kalbų, kad reikia tvirtinti šlaitus. Mano, kad griuvo netvirtas gruntas. Žemes pylė ant šlaito tarp medžių. Tranšėjos gylis buvo apie 2 metrus. Įvykio metu objekte V. V. nebuvo. Atlikti didesnio šlaitavimo negalėjo, nes nebuvo vietos.
Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo nuo 2011-12-02 iki 2013-04-09. Buvo UAB „Vilniaus vandenys“ užsakymas pakloti vandens vamzdyną Buivydiškėse. Įsakymu (1 t., b. l. 82) darbų vadovu paskirtas V. V.. Jeigu ant įsakymo yra jo parašas, reiškia, kad su įsakymu buvo supažindintas. Dėl įsakymo galiojimo laiko gal padaryta techninė klaida, bet V. V. turėjo suprasti. Antroje pastraipoje vietoje „ nuo š. m.“ turėjo būti įrašyta „nuo 2011 m.“ Jis tai pastebėjo šiemet. Su įsakymais darbuotojus supažindina administratorė Č. G.. Kada tiksliai su šiuo įsakymu supažindintas V. V. jis negali pasakyti. Įsakymo originalo jis nerado. Visi įmonės įsakymai yra byloje. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau neveikia. Jie netikrino, kokie įsakymai buvo perduoti. Sutartis su UAB „Vilniaus vandenys“ sudaryta 2011-11-24, V. V. darbų vadovu paskirtas 2012-02-23 įsakymu, vadovaujantis minėta sutartimi. Darbų vadovo pareigos numatytos įsakymo 2.1 punkte. Paskyras-leidimus pagal šį įsakymą formina gamybos direktorius ir perduoda darbų vadovui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paskyras-leidimus atsakingas M. D., kuris užpildo paskyras-leidimus, surašo darbuotojų pavardes ir perduoda darbų vadovui. Darbuotojus instruktuodavo darbų vadovas. Šiuo atveju tai V. V.. M. D. atsakingas už visą objektą. Už konkrečius darbus, t. y. kokios technikos reikia ir panašius reikalus, jis neatsako. Į darbų saugą dėmesys buvo kreipiamas. Už visos įmonės darbo saugą buvo atsakingas vadovas, kuris paskirdavo atsakingus konkrečiam objektui darbų vadovus. Šlaitų tvirtinimo skydus savo nuosavybėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo. Jie buvo gal kitame objekte ar įmonės bazėje. Darbų vadovas paprašo ir jie juos pristato. Šiuo atveju, jeigu V. V. būtų paprašęs, tvirtinimo skydai būtų pristatyti į objektą. Už reikalingus instruktažus įmonėje atsakingas darbų saugos inspektorius J. S.. Paskyros-leidimo Nr. 13 ir jame nurodyto 2009 m. spalio 26 įsakymo Nr. 67 jis neprisimena. Abiem objektams šlaitų ramsčių gal neužtektų, tada juos išsinuomotų. Tačiau paraiškos dėl šlaitų ramsčių iš darbų vadovo jie negavo, tokios paraiškos jis nematė. Tame objekte tai buvo pirma darbo diena. Ko reikia objektui, sprendžia darbų vadovas. Įmonės vadovas nesprendžia, ko reikia objektui. Tai numatyta įsakyme. Dirbo apie 12 žmonių. Dėl apsaugos priemonių paskyrą-leidimą pildė gal darbų vadovas V. V.. Konkrečiai nežino, spėja. Su 2012-02-23 įsakymu Nr. 9 V. V. buvo supažindintas, yra jo parašas. Mano, kad jam (V. V.) buvo viskas aišku, jis dirbo ir vadovavo objektui.
Liudytojas M. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2012-04-19 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriumi. Apie nagrinėjamą įvykį žino, nors V. V. įvykio dieną jo neinformavo. Nelaimingas atsitikimas įvyko Buivydiškių gt., kur buvo vykdomi vandentiekio, kanalizacijos darbai. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2012-02-23 įsakymu Nr. 9 jis yra susipažinęs, juo jis buvo paskirtas statybos vadovu. Jo pareigos buvo medžiagų, mechanizmų tiekimas, sandėliavimas, strategija, įsakymu jis buvo paskirtas išduoti paskyras – leidimus. Konkrečius darbus jis atliko direktoriaus įsakymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu atsakingu už vykdomus statybos darbus vadovu buvo paskirtas V. V.. Būtent jo pareiga buvo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą objekte. Jis pats buvo statybos darbų vadovas, nebuvo atsakingas už darbų saugą. Atsakingu už darbų saugą buvo V. V.. Jis (M. D.) turėjo išrašyti paskyrą – leidimą, kurį išrašė atsakingam statybos darbų vadovui. Jame nurodė, ką jis turi atlikti prieš pradėdamas darbus, ką turi supažindinti, pagal kokias instrukcijas turi atlikti darbus. V. V. supažindino darbininkus, paėmė parašus. Baigus darbą paskyrą – leidimą jis jam grąžino. Objekte Buivydiškių gt. jis buvo, tačiau būdavo ne kiekvieną dieną. Įvykio dieną nebuvo, buvo kitą dieną. Matė, kaip kasama tranšėja. Pagal instrukcijas turėjo būti nušlaituojama 1:2 ar 1:3 arba sutvirtinti panaudojant klojinius, priklausomai nuo grunto. Kasdamas tranšėją atsakingas statybos darbų vadovas matė, koks yra gruntas, vertino, ko reikia. Jis pats (M. D.) tu nežiūrėjo, nes jo kitokios funkcijos. Matė, kad objekte vėliau buvo naudojamo klojiniai iki 3 metrų gylio. Ar buvo naudojami klojiniai įvykio dieną jis negali pasakyti. Gal trukdė kabeliai, dujos, pamatai. Ten sodininkų bendrijoje labai siaura. Įvykis buvo pirmą ar antrą darbų dieną. Bendrovė turėjo klojinių ramstyti šlaitus, juos naudoja. Jei jų nepakanka – nuomoja. Jis aprūpina pagal direktoriaus įsakymą. Jei atvažiavęs į objektą mato, kad nenaudojama ko reikia, jis stabdo darbus. Taip yra daręs ne vienam objekte. Ką reikalinga atlikti jis užrašo paskyroje – leidime. Atsakingas statybos darbų vadovas turi pagal instrukcijas instruktuoti darbininkus, surinkti parašus. Paskyroje - leidime yra grafa „dirbti leidžiu“, kur jis pasirašo. Be šito darbininkas gali nedirbti. Įvykio objekte darbų jis nesustabdė. Jei objekte jis pamato kažką ne taip, apie tai informuoja generalinį direktorių, šis imasi priemonių. Jei ko neturi – greitai įsigyjama, kad galima būtų toliau tęsti darbus. Su 2012-02-23 įsakymu jis buvo supažindintas, jame yra jo parašas. Jis negali pasakyti, ar buvo supažindintas tą pačią dieną, ar kitą. Įsakyme jis pats parašė „M. D.“, o „susipažinau ir sutinku“ bei datą negali pasakyti, kas parašė. Tai padarė ne jis, galimai – administratorė Č. G.. Ji supažindino. Negali pasakyti, ar supažindinimo metu buvo ir V. V., nes praėjo daug laiko. V. V. turėjo žinoti apie šį įsakymą, nes jis vykdė darbus, atvažiavo su visa brigada iš kitur. Nebuvo taip, kad V. V. nežinotų už ką yra atsakingas. Jis žinojo, už ką atsakingas. Jis pradėjo vykdyti darbus tame objekte, žinojo, ką turi padaryti. Iš jo (M. D.) pusės buvo kontrolė. V. V. rašė paraiškas, o jis tvirtino, davė medžiagas, davė viską, kas buvo prašyta. Negali pasakyti, ar V. V. pirmomis darbo dienomis įvykio objekte buvo atsivežęs klojinius. Jam atrodo, kad įvykio vietoje reikėjo tik daugiau nušlaituoti. Negali pasakyti, ar buvo sąlygos pakankamam nušlaitavimui. V. V. įvykio dienai išramstymų neprašė, tokios kalbos nebuvo. Jis įsakymu yra patvirtintas atsakingu asmeniu išrašyti paskyras – leidimus. Paskyra - leidimas yra reikalingas prieš pradedant vykdyti darbus. Paskyra reikalinga visuose objektuose, kurie yra įvardyti įmonės generalinio direktoriaus įsakyme – elektros darbams ir panašiai. Įvykio objektui buvo išrašyta paskyra – leidimas Nr. 13, jis jį pildė. Dalį pildė V. V. kas buvo jo pasakyta – dėl klojinių, dėl komunikacijų. Jis pasirašė. Paskyroje surašyta, ką V. V. turi padaryti, priemonės, rizikos veiksniai. Pildant jie buvo kartu. Paskyrą – leidimą jis registruoja žurnale. Pagal tai, kas yra reikalaujama, V. V. turėjo supažindinti su instrukcijomis žmones, yra jų parašai. Tada jis įrašė „leidžiu pradėti darbus“. Jis nematė, kaip V. V. tai įrašė. Supažindina ir surenka parašus V. V.. Instrukcija yra patvirtinta. Joje išaiškinta, kad jei yra 1,5 m tranšėjos, jos turi būti iškastos su šlaitais. Jei gruntas prie molio, turi būti šlaitai 1:2, jei smėlingas gruntas, turi būti 1:3, bet jei negalima to padaryti, turi būti naudojami klojiniai. Jei nėra klojinių, darbininkai gali nedirbti, jie yra supažindinami su instrukcijomis. Jei yra komunikacijos, dujotiekis, vandentiekis, tai jie turi būti sutvirtinti. Apie tai darbininkai žino. Tvirtinant vadovauja brigadininkas. Jei šie darbai nėra padaryti, darbininkas gali nedirbti. Jis apie tai žino, yra pasirašęs instrukciją. Darbininkas turi vertinti situaciją, jis mato, gali atsisakyti dirbti ir bus teisus. Praktikoje yra buvę tokių atvejų. Tokiu atveju alga jam mokama, nes ne jo kaltė, jog nėra sudarytos tinkamos sąlygos dirbti. Paskyra – leidimas buvo išduota 2012-04-17. Ji galioja mėnesį. Ji galėjo būti paimta ir anksčiau, nebūtinai tą dieną, kaip pradedami darbai. Jam yra žinoma, į kurį objektą yra vežami klojiniai, nes užsakymai daromi per jį arba per generalinio direktoriaus pavaduotoją. Esant poreikiui dedamos pastangos, ieškoma, kad būtų saugu dirbti.
Liudytojas J. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2012-04-19 jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi darbų saugos specialisto pažymėjimą, įmonėje instruktavo dėl darbų saugos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus patvirtintas instrukcijas. Prieš priimant į darbą jis kiekvieną darbininką instruktuoja pagal darbo saugos ir sveikatos instrukcijas. Darbuotojas instruktuojamas įvadiniu instruktažu apie laiką, pareigybinius nuostatus ir pan. Dar yra darbų saugos instrukcijos tam tikriems darbams: žemkasio, darbo iškasose, darbo su kilnojamais įrankiais ir pan. Žemkasio instrukcijoje nurodyta, kokiuose gruntuose, kokiuose gyliuose turi būti statomi išramstymai, kokius reikia dėvėti rūbus, kokie įrankiai reikalingi darbo vietoje, kas draudžiama daryti, kad nepažeisti instrukcijų. Atskiru punktu yra nurodytos darbininko teisės. Jei darbininkas mato, kad nesilaikoma darbo saugos taisyklių, jis gali atsisakyti dirbti. Su šiomis teisėmis darbininkai buvo supažindinti, buvo perskaitoma. 2012-04-19 įvykis jam yra žinomas. Darbuotojas E. V. buvo gavęs instruktažą. Jis buvo instruktuojamas ne vienas, iš viso per dieną būdavo instruktuoti 6 žmonės. Tai buvo V. V. brigada. Instruktavo po 3 žmones. Po įvykio nukentėjusiajam jis pasirašyti nieko nedavė. To nebuvo niekada gyvenime. Pas jį ant stalo yra instrukcijos, darbo saugos žurnalai, darbuotojas iš karto pasirašo. Įvykio dieną jam paskambino V. V. ir pasakė apie nelaimingą atsitikimą. Įvykis atsitiko, nes buvo pažeistos darbo saugos instrukcijos, apie kurias žinojo ir darbų vykdytojas, ir darbuotojas. Jie buvo instruktuoti tokiais klausimais. Vietoje jie galėjo matyti, koks yra gruntas, kokia iškasa, kaip nušlaituota, koks tranšėjos gylis. Jei jis iki 1,5 metro, tranšėja turėjo būti nušlaituota. Jei virš 1,5 metro – turėjo būti statomis išramstymai. Jei tai buvo pažeista, darbuotojas turėjo pasakyti, kad blogai nušlaituota, kad jis nelips. Darbuotojui buvo nurodyta, kad draudžiama lipti į neparuoštą vietą, apie tai jis supažindintas instruktavimo metu. Kodėl buvo lipta, kas liepė, jis negali pasakyti. Objekte yra darbų vadovas, meistras. Darbininkas galėjo įvertinti nušlaitavimą. Instrukcijoje yra schemos, brėžiniai, išramstymų, nušlaitavimų brėžiniai, kiek galima mašina privažiuoti prie tranšėjos krašto. Instruktuojant jis rodė detaliai, paaiškino. Pas E. V. į ligoninę jis buvo nuvažiavęs, bendravo su juo. Jo būsena buvo normali, jie kalbėjosi. E. V. sakė, kad jį aptvarstę, kad nebe taip skauda. Jam matant ligoninėje niekas nebuvo pasirašoma, jis pats nukentėjusiajam pasirašyti nieko nepateikė. Jis buvo atvykęs norėdamas pas gydytojus sužinoti apie traumos sunkumą ir dėl blaivumo ar narkotinių medžiagų nustatymo. Jis turėjo teisę ir pareigą patikrinti, kaip darbo vietoje laikomasi darbo saugos reikalavimų. Jei objekte nesilaikoma darbų saugos ir sveikatos taisyklių reikalavimų, jis turėjo parašyti rašytinį įspėjimą darbų vykdytojui, kad jis stabdytų darbus, kol nebus pašalinti trūkumai. Projekte yra technologinės kortelės, instrukcijos, darbų vadovas tai žino. Vasarą įvykio objekte jis buvo 5-6 kartus. Iki įvykio objekte nebuvo, buvo 2012-04-20, po įvykio. Technologinėje kortelėje numatyto darbų saugos būdo kasant tranšėją laikytis privalu. Yra darbų saugos instrukcijos, kurios papildo. Jos yra aukščiau už tai, kas surašyta technologinėse kortelėse, nes instrukcijoje smulkiau parašyta.
Liudytoja Č. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore. Pateikus susipažinimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2012-02-23 įsakymą Nr. 9 (t. 1, b. l. 82) liudytoja nurodė, kad šį dokumentą ji yra mačiusi, jį rašė ji. Darbų vykdytojas ir direktorius susitaria ir tuomet yra rašomas įsakymas. Jo turinys yra standartinis, nelabai keičiasi, tik pavardės ir parašai. Įsakyme yra techninė klaida, antroje pastraipoje žodžių „šių metų“ neturėtų būti, turėtų būti 2012 m. ir vasario mėn. Patikslino, kad įsakymas buvo surašytas 2012-11-23. Įsipareigojimai pagal sutartį atsirado nuo lapkričio 23 d. Įsakyme nurodyta lapkričio 24 d. siejasi su 2011-11-23 sutartimi. Įsipareigojimai kyla iš šios sutarties. Jos vykdymui numatyta data – lapkričio 24. Įsakymas buvo rašytas vėliau. Kol nebuvo priėmę V. V. į darbą, buvo kitas vykdytojas. Kai atėjo V. V., įsakymas buvo perrašytas ir jis pradėjo dirbti nuo tų metų. Antroje pastraipoje minima sutartis yra 2011-11-23, įsipareigojimai – nuo 2011-11-24, tad teisingai turėjo būti lapkričio mėn. 2011 m. Už darbų saugą buvo atsakingas V. V.. Taip ir yra parašyta įsakyme. Taip nurodyta 2 ir 3 punktuose. Nauja pavardė nenurodyta, vadinasi ir 3 punkte yra V. V.. Paskyrą – leidimą tvirtina gamybos direktorius. 2012-02-23 įsakyme Nr. 9 yra V. V. parašas. Šio įsakymo originalas buvo, tačiau prieš Naujus metus buvo daromas susirinkimas, ir dokumentai buvo nunešti į patalpas. Tose patalpose 2012-12-27 kilo gaisras. Kopija buvo padaryta anksčiau. Taip pat dingo etatų sąrašas, kiti sąrašai. Jie buvo užpilti ir panašiai. Kada V. V. buvo supažindintas su įsakymu ji nepamena. Surašytą įsakymą ji perduoda kitiems asmenims, kurie važiuoja į objektą, kad perduotų žmogui pasirašyti, nes surašant jo nebūna. Įsakymas nebuvo pasirašytas jai matant. Tarp jo surašymo ir pasirašymo galėjo būti dienos ar dviejų tarpas. V. V. įsakymo turinys buvo aiškus, jis nieko nesakė, kad kažkas jam neaišku. Dirbo tame objekte, nes būtent tam objektui jis ir buvo priimtas. Įsakyme „susipažinau“, pavardės parašytos jos ranka.
Liudytoja N. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos sugyventinio E. V. bendradarbiai iš darbo paskambino ir pasakė, kas nutiko. Tą pačią dieną ji nuvažiavo į Lazdynų ligoninę. Tuo metu jam darė tyrimus. Operavo naktį. Trys dienos po įvykio į ligoninę atėjo J. S.. Tai buvo gal 22 d. Jis paklausė, ar reikia pinigų. Ji atsakė, kad reikia. Tada jis davė avansą ir pasirašyti dokumentus. Ji matė, kad yra dvejų žmonių parašai ant atskiro lapo už saugumą. Vienas lapas buvo už avansą, o kitas, kaip suprato, už saugumą. Ji matė duodant pasirašyti pastarąjį lapą. Teksto nematė. Tuo metu buvo šalia, kitoje lovos pusėje. Sakė, kad pasirašoma už saugumą. Nepamena, kas taip sakė. E. V. neklausinėjo, pasirašė ir viskas. Ji nematė, kieno dar parašai ten buvo. Ten buvo vienas lapas su linijomis. Negali pasakyti, ar E. V. tik pasirašė, ar dar kažką rašė, gal datą. V. V. E. V. lankė, buvo atėjęs tris kartus. Jis davė pasirašyti lapą už avansą, o po to pakišo lapą už saugumą.
2012-12-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2776/12 (01) E. V. konstatuota politrauma: dubens srities suspaudimas. Gaktinės sąvaržos ir kairio kryžmeninio klubo sąnario plyšimai (prasiskyrimai) bei kairio klubakaulio ir stuburo juosmens 3,4,5 slankstelių skersinių kairės pusės ataugų lūžimai; šlapimo pūslės sumušimas. Sužalojimai padaryti didelės kinetinės energijos poveikyje, sumušant – suspaudžiant dubenį ir tai galėjo atsitikti užgriūvant žemių masei, nuslinkus griovio šlaitui. Sužalojimai padaryti ne už ilgo prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Pagal pateiktuose medicinos dokumentuose nurodytą konstatuotų sužalojimų (gaktinės sąvaržos, kryžmeninio klubo sąnario plyšimai, kairio klubakaulio ir juosmens 3,4,5 slankstelių skersinių kairės pusės ataugų lūžimai, šlapimo pūslės sumušimas) lokalizaciją ir atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, sužalojimai visumoke atsirado dėl vieno trauminio faktoriaus poveikio (žemių užgriuvimo). E. V. padaryti kūno sužalojimai, laiku nesuteikus medicininės pagalbos galėjo komplikuotis gyvybei pavojingomis komplikacijomis. Sužalojimas kvalifikuojamas visumoje sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl gaktikaulių sąvaržos ir kryžmeninio klubo sąnario plyšimų, suardančių dubens žiedo vientisumą, atitinka sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14 punktą. E. V. nustatytų kūno sužalojimų, jis pats savo ranka pasidaryti negalėjo. Krentant iš aukštumos tokių sužalojimų padarymo galimybė neatmetama, tačiau tokiu atveju būtų daugiau kitų kūno dalių bei organų sužalojimų (t.1, b. l. 27-29).
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui atlikus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą 2012-05-11 surašytas nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01, kuriame nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys: netinkamas pavojingų darbų organizavimas, pasireiškęs tuo, kad 2,0 m. gylio tranšėjoje darbai buvo vykdomi be šlaitų išramstymo, tuo pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 14 str. 1 d. „Kiekvieno darbuotojo ir darbo vieta darbo vietų aplinka turi atitikti šio įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ir pavojingų rizikos veiksnių“. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patv. 2008-01-15 (Žin., 2008 Nr. 10-362) – 4 priedo 42.1 p. „Dirbant iškasose (tranšėjose), šuliniuose, požemiuose arba tuneliuose: dirbant iškasose (tranšėjose), šuliniuose, požemiuose arba tuneliuose, turima imtis reikiamų apsaugos priemonių, kurios: užtikrintų ramsčių, klojinių, šlaitų pylimų patikimumą“. Pavojingų darbų vykdymas nustatyta tvarka neapmokius ir neatestavus pagalbinio darbininko E. V. darbams iškasose, tuo pažeista: Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų“, patv. 2011-06-17 (Žin., 2011, Nr. 76-3683) – 5 p. „Darbuotojai, prieš pradedant dirbti pavojingus darbus, kurių sąrašas patvirtintas LR Vyriausybės 2002-09-03 nutarimu Nr. 1386 (Žin., 2002 Nr. 87-3751) – 3.3 p., mokomi darbo vietose, įmonėse, mokymui skirtuose seminaruose ar mokymo įstaigose darbdavio atstovaujančio asmens nustatyta darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo ir vertinimo tvarka“. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojui privalomų įmonėje reikalavimų pažeidimas), tuo pažeista specialiųjų darbų vadovo pareiginės instrukcijos, patv. 2009-10-14 – 7.12 p. reikalavimas „Užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą, aplinkos apsaugą bei tinkamas sąlygas statybvietėje“ (t. 1, b. l. 49-50, tyrimo medžiaga t. 1, b. l. 51-92).
2012-02-23 UAB „Vilnista“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 09 atsakingu statybos darbų vadovu paskirtas V. V. (t. 1, b. l. 82).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, pateikia šią jų analizę.
Spręsdamas, ar pasitvirtino kaltinimo faktinės aplinkybės, apibūdinančios inkriminuotos veikos objektyviuosius požymius, teismas, visų pirma, pažymi, kad tiek paties kaltinamojo V. V. paaiškinimai, tiek ir nukentėjusiojo E. V. bei teisiamojo posėdžio metu apklaustų aukščiau minėtų liudytojų parodymai, 2012-12-12 specialisto išvada Nr. G2776/12 (01), 2012-05-11 nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 01 neabejotinai patvirtina, kad 2012 m. balandžio 19 d., apie 10:40 val., statybos objekte Pilaitės sodų 6-ojoje gatvėje, Vilniuje, E. V. einant tranšėja staiga nuslinko dalis šlaito ir smėlingas gruntas prispaudė E. V. iki krūtinės ląstos prie kito tranšėjos šlaito, dėl ko E. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs politrauma: dubens srities suspaudimu, gaktinės sąvaržos ir kairio kryžmeninio klubo sąnario plyšimais (prasiskyrimais) bei kairio klubakaulio ir stuburo juosmens 3, 4, 5 slankstelių skersinių kairės pusės ataugų lūžimais; šlapimo pūslės sumušimu, atsiradusiems dėl vieno trauminio faktoriaus poveikio (žemių užgriuvimo). Šios kaltinimo faktinės aplinkybės iš esmės nėra ginčijamos, jas pilnai patvirtina minėti byloje surinkti įrodymai, tad teismas jas pripažįsta įrodytomis.
Minėti įrodymai taip pat patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal su UAB „Vilniaus vandenys“ sudarytą Vandentiekio ir nuotekų sistemų išvystymo Buivydiškėse, vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimo prie Vilniaus miesto tinklų 2011-11-23 rangos sutartį Nr. 11-11/23 (t. 1, b. l. 74-75) statybos objekte Pilaitės sodų 6-ojoje gatvėje, Vilniuje, vykdė vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimo darbus, o būtent įvykio dieną, įvykio vietoje buvo kasama tranšėja. Įvykio vietos apžiūra byloje nebuvo atlikta (t. 1, b. l. 3), tačiau byloje esančios įvykio vietos nuotraukos (t. 1, b. l. 52), kitos nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos bei 2012-05-11 nelaimingo atsitikimo darbe akto (t. 1, b. l.49-50, 51-92), apklaustų įvykio vietoje buvusių asmenų parodymų pagrindu teismas sprendžia, kad įvykio vietoje buvo ekskavatoriumi iškasta tranšėja, kurios gylis buvo apie 2 metrai, plotis dugne – apie 1,5 metro, viršaus plotis – apie 4 metrus, gruntas – smėlingas. Kasimo darbai tranšėjoje buvo vykdomi neišramsčius tranšėjos sienų inventoriniais skydais. Kaip matyti iš byloje esančios techninės dokumentacijos, minėti darbai buvo vykdyti vadovaujantis šiam objektui skirta vamzdynų klojimo technologine kortele (t. 1, b. l. 78-81), kurioje detalizuota tranšėjos kasimo darbų atlikimo technologija, nurodytas didžiausias leidžiamas tranšėjų šlaitų statumas natūralios drėgmės gruntuose. Be to, 2012-04-17 buvo išduota ir paskyra – leidimas Nr. 13 darbų atlikimui pavojingų arba kenksmingų veiksnių veikimo vietoje (t. 2, b. l. 39). Joje buvo nurodyti rizikos veiksniai, kurie veikia ar gali atsirasti darbų vykdymo vietose, nepriklausomai nuo atliekamo darbo: žemių nuošliaužos esant daugiau kaip 1,5 metro gylio tranšėjose ir kt. Taip pat nurodytos prieš darbų pradžią bei darbų eigoje būtinos įvykdyti priemonės, o būtent: 2014-04-17 supažindinti su rizikos faktoriais, saugos instrukcijomis atliekant statybos darbus; naudoti klojinius, apsaugines sienutes ir kt. Šių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad tranšėjos kasimo darbai įvykio vietoje buvo vykdomi nesilaikant vamzdynų klojimo technologinės kortelės bei 2012-04-17 paskyros-leidimo Nr. 13 reikalavimų, nes esant 2 metrų gylio tranšėjai jos sienos nebuvo išramstytos inventoriniais skydais (apsauginėmis sienutėmis), o esamas nušlaitavimas nebuvo pakankamas.
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. 2008-01-15 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (Žin., 2008 Nr. 10-362) 4 priedo 42.1 punkte numatyta, kad dirbant iškasose (tranšėjose), šuliniuose, požemiuose arba tuneliuose turima imtis reikiamų saugos priemonių, kurios užtikrintų ramsčių, klojinių, šlaitų ir pylimų patikimumą (42.1.1 papunktis). 2011-06-17 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų (įvykio metu galiojusi redakcija Žin., 2011, Nr. 76-3683) 5 punkte buvo numatyta, kad darbuotojai, prieš pradedant dirbti pavojingus darbus, kurių sąrašas patvirtintas LR Vyriausybės 2002-09-03 nutarimu Nr. 1386 (Žin., 2002 Nr. 87-3751), mokomi darbo vietose, įmonėse, mokymui skirtuose seminaruose ar mokymo įstaigose darbdavio atstovaujančio asmens nustatyta darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo ir vertinimo tvarka. Specialiųjų darbo vadovo pareiginės instrukcijos, patvirtintos 2009-10-14 įsakymu, 7.12 punkte numatyta pareiga užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą, aplinkos apsaugą bei tinkamas sąlygas statybvietėje. Minėtos pareiginės instrukcijos pavadinimas aiškiai apibrėžia pareigybes, kurioms jos taikytinos – specialiųjų darbų vadovas.
Teismas sprendžia, kad vykdant tranšėjos kasimo darbus įvykio vietoje nesilaikant jau minėtų vamzdynų klojimo technologinės kortelės bei 2012-04-17 paskyros-leidimo Nr. 13 reikalavimų, tai yra tranšėjos sienų neišramstant inventoriniais skydais, buvo pažeistas ir minėtas norminis reglamentavimas, nes taip nebuvo užtikrinta, kad darbo vietos aplinka atitiktų įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, ir būtų įrengta taip, kad dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ir pavojingų rizikos veiksnių, nesiėmė reikiamų dirbant tranšėjoje saugos priemonių, kurios užtikrintų šlaitų pylimų patikimumą, neužtikrino saugų darbą, aplinkos apsaugą bei tinkamas sąlygas statybvietėje, prieš pradedant dirbti pavojingus darbus, neapmokė ir neatestavo pagalbinio darbininko E. V. darbams iškasose, dėl to darbuotojas nebuvo tinkamai instruktuotas darbo vietoje apie pavojingus veiksnius bei konkrečius jų poveikio išvengimo būdus. Būtent dėl šių pažeidimų įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, o būtent staiga nuslinko dalis šlaito ir smėlingas gruntas prispaudė E. V. iki krūtinės ląstos prie kito tranšėjos šlaito, taip padarant jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas sprendžia, kad tarp šių padarinių ir nustatytų aukščiau įvardytų teisės aktų pažeidimų yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Spręsdamas, ar V. V. yra tinkamas BK 176 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos subjektas, teismas, visų pirma, atsižvelgia į byloje esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. vasario 23 d. generalinio direktoriaus A. V. įsakymą Nr. 09 „Dėl darbų vadovo paskyrimo“ (patvirtinta kopija, t. 1, b. l. 82). Šiuo įsakymu (3 punktas) V. V. buvo paskirtas atsakingu statybos darbų vadovu vykdyti sąlygas ir įsipareigojimus, kylančius pagal jau minėtą 2011-11-23 tarp UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą Vandentiekio ir nuotekų sistemų išvystymo Buivydiškėse, vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimo prie Vilniaus miesto tinklų rangos sutartį. Šiuo įsakymu taip pat buvo detalizuotos objekto statybos darbų vadovui, tai yra V. V., pavestos funkcijos ir pareigos, tame tarpe priskirta ir atsakomybė už darbų saugą vykdomame objekte. Atsižvelgęs į gynybos argumentus teismas pažymi, kad abejonių dėl to, kad šiuo įsakymu detalizuotos funkcijos, pareigos ir minėta atsakomybė už darbų saugą buvo priskirtos būtent statybos darbų vadovui V. V., teismui nekilo. Jau vien iš įsakymo pavadinimo (dėl darbų vadovo paskyrimo) matyti būtent tokia šio įsakymo paskirtis. Tokia išvada darytina ir iš gramatinio įsakymo teksto vertinimo. Įsakymo 2 punktu M. D. buvo paskirtas statybos vadovu. Įsakymo 3 punktu atsakingu statybos darbų vadovu paskirtas V. V., žemiau detalizuojant būtent statybos darbų vadovui pavestas funkcijas, pareigas ir atsakomybę. Teismas atsižvelgia į įsakymo pastraipų numeracijos tam tikrą nenuoseklumą, tačiau tai abejonių dėl įsakymo turinio nesukėlė. Tokių abejonių nesukėlė ir tai, kad įsakymo antroje pastraipoje yra nurodyta: „Sutarties sąlygų ir įsipareigojimų vykdymui nuo š. m. lapkričio 24 dienos įsakau:“. Kaip patvirtino tiek šį įsakymą ruošusi liudytoja Č. G., tiek įsakymą pasirašęs tuometinis įmonės generalinis direktoriaus A. V., įsakymo antroje pastraipoje buvo padarytas rašymo apsirikimas, nes vietoje „š. m.“ turėjo būti nurodyta „2011 m.“. Minėti asmenys taip pat paaiškino, kad ši data sietina su sąlygomis ir įsipareigojimais, kylančiais iš 2011-11-23 pasirašytos rangos sutarties tarp UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas šiuos paaiškinimus vertina kaip logiškus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip patvirtino minėti liudytojai Č. G., A. V., taip pat liudytojas M. D., darbų vykdymo eigoje abejonių dėl įsakymo turinio, priskirtų pareigų nekilo ir pačiam V. V.. Įsakymas buvo pasirašytas 2012 m. vasario 23 d., tad, nesant jame nurodytos kitos datos, jis taikytinas nuo jo priėmimo. Atitinkamai tikslintinas ir kaltinime nurodytas įgaliojimų suteikimo laikas. Minėtas įsakymas patvirtina, kad V. V. buvo darbdavio įgaliotas asmuo BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, tad jis yra tinkamas šios veikos subjektas.
Spęsdamas, ar pasitvirtino kaltinimo faktinės aplinkybės, apibūdinančios inkriminuotos veikos subjektyviuosius požymius, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina buvus V. V. kaltei dėl nagrinėjamos veikos ir kilusių padarinių, taip pat nustatant jos formą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo parodymus. Teisiamojo posėdžio metu V. V. apskritai neigė buvęs supažindintas su minėtu 2012-02-23 įsakymu Nr. 09, tvirtino, kad jo reverse esantis parašas nėra jo, tačiau teismo šie jo teiginiai neįtikino. Kaip patvirtino įsakymą paruošusi liudytoja Č. G., šio įsakymo originalas buvo prarastas gaisro metu, tad galimybės skirti rašysenos ekspertizę siekiant įsitikinti V. V. parašo autentiškumu nėra, tačiau teismas šiuo atveju remiasi kitais byloje surinktais įrodymais. Kaip minėta, byloje yra įmonės administratorės Č. G. patvirtinta šio įsakymo kopija. Kaip nurodė liudytoja, ši kopija buvo padaryta dar iki gaisro, kurio metu ir buvo prarastas įsakymo originalas. Minėtame įsakyme (reversas) yra įrašas: „Susipažinau ir sutinku 2012-02-23: M. D. (parašas); V. V. (parašas)“. Be to, kad V. V. buvo supažindintas su minėtu įsakymu bei jame pasirašė patvirtino jau minėta liudytoja Č. G., taip pat liudytojas A. V.. Šie liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Be to tai, kad V. V. žinojo šiuo įsakymu jam pavestas funkcijas bei pareigas, taip pat ir atsakomybę už darbų saugą, patvirtina ir statybos objekte jo faktiškai atlikti darbai. Pats V. V. patvirtino, kad prieš darbų atlikimą pats instruktavo darbuotojus dėl darbų saugos objekte, organizavo darbų atlikimą ir jiems vadovavo. Tai patvirtina ir faktiškai įvykio vietoje dirbusių asmenų, o būtent E. V., parodymai. Jie taip pat patvirtino, kad objekte dirbo pagal V. V. nurodymus, kad būtent jis instruktuodavo juos dėl darbų šiame objekte saugos. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančią minėtą 2012-04-17 paskyrą-leidimą Nr. 13 (t. 2, b. l. 39). Kaip teisiamojo posėdžio metu patvirtino pats V. V., šią paskyrą - leidimą išrašė ir joje pasirašė jis pats. Minėtame dokumente V. V. pasirašė kaip statybos darbų vadovas. Paskyroje - leidime jis pats nurodė rizikos veiksnius, kurie veikia ar gali atsirasti darbų vykdymo vietose, nepriklausomai nuo atliekamo darbo: žemių nuošliaužos esant daugiau kaip 1,5 metro gylio tranšėjose ir kt. Jis taip pat nurodė prieš darbų pradžią bei darbų eigoje būtinas įvykdyti priemones, sietinas su atliekamų darbų sauga, o būtent: 2014-04-17 supažindinti su rizikos faktoriais, saugos instrukcijomis atliekant statybos darbus; naudoti klojinius, apsaugines sienutes ir kt. Paskyroje-leidime taip pat nurodytas už šių priemonių įvykdymą atsakingas asmuo – V. V.. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais įrodymais, nes jie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas, nustatydamas minėtas faktines aplinkybes, remiasi šia įrodymų grupe, o ne jiems prieštaraujančiais V. V. parodymais. Kaip patvirtino tiek ir pats kaltinamasis, tiek ir įrašai supažindinimo su pareiginiais nuostatais žurnale (t. 1, b. l. 88), V. V. buvo supažindintas su įmonėje 2009-10-14 patvirtinta specialiųjų darbų vadovo pareigine instrukcija Nr. 18 (t. 1, b. l. 85-87). Taigi, šių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad V. V. žinojo jam tenkančias pareigas, funkcijas ir atsakomybę už darbų saugą įvykio vietos objekte. Tiek pats V. V., tiek ir kiti apklausti asmenys, o būtent E. V., D. K., N. G., V. S., S. L. patvirtino, kad kaltinamasis įvykio dieną buvo objekte, kad būtent jis vadovavo darbams, davė nurodymą kasti tranšėją, vykdyti šlaitavimą. Jis matė vykdomų darbų eigą, jam išvažiuojant jau buvo iškasta apie 10-15 metrų tranšėjos, tad jis turėjo galimybę matyti esamą gruntą. Teisiamojo posėdžio metu apklausti E. V., D. K., N. G., V. S. patvirtino, kad įvykio vietoje buvo aišku, tame tarpe ir V. V., kad dirbti iškastoje neišramstytoje tranšėjoje yra pavojinga dėl nuošliaužų tikimybės, tačiau to sąmoningai buvo nepaisoma, nes spaudė darbų atlikimo terminai, skydų nebuvo, buvo pasikliaujama sėkme. Tai leidžia spręsti, kad V. V. suvokė, jog dirbant neišramstytoje tranšėjoje bus pažeisti teisės aktų reikalavimai, kad tai yra pavojinga dėl galimų žemių nuošliaužų, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti tokių padarinių. Konstatuotina, kad nustatyta veika padaryta dėl V. V. neatsargumo, o būtent dėl jo nusikalstamo pasitikėjimo.
Apibendrinant pateiktus argumentus spręstina, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinimo faktines aplinkybes, yra nustatyti visi būtini BK 176 straipsnio 1 dalyje aprašytos veikos sudėties elementai.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą (nusikalstamas pasitikėjimas), veika baigta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad veikos pasėkoje E. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šios aplinkybės apibūdina veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: V. V. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 18), yra vedęs, augina tris nepilnamečius vaikus. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas. Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis buvo įgyvendinta kaltinamajam skiriant baudą, parenkant kiek mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte (neatsargus nusikaltimas) numatytas vidurkis jos dydį bei išdėstant baudos sumokėjimą.
V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.
Nukentėjusysis E. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 21, t. 2, b. l. 41). Patikslinęs savo reikalavimus prašė priteisti 3000 Lt turtinei žalai atlyginti bei 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro turėtos išlaidos vaistams pirkti, kas mėnesį tam išleisdavo 600 Lt. Neturtinę žalą grindė patirtu skausmu, dėl sužalojimų jis tris mėnesius turėjo gulėti lovoje, tapo neįgalus, jam nustatytas 55 procentų nedarbingumas, jis negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, išlaikyti šeimos. Dėl jo nuolatinės slaugos poreikio namiškiai negavo pajamų.
Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nurodė, kad su pareikštu reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka, o reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo dydį prašo sumažinti. Nurodo, kad nukentėjusysis teigė negalintis išlaikyti šeimos, tačiau jis dirba tame pačiame objekte, pagal tą pačią sutartį, tik buvo perkeltas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra tų pačių savininkų. Asmuo neliko be darbo. Taip pat prašo atsižvelgt į tai, kad jis turėjo patirties tokiame darbe, buvo pasirašytinai supažindintas su saugumo reikalavimai ir jų nesilaikė. Kiti darbuotojai iš griovio pasišalino, tad galimybė numatyti kilusias pasekmes buvo. Buvo jo didelis neatsargumas, reikalavimų nesilaikymas.
Nukentėjusysis E. V. buvo sužalotas kaltų nusikalstamų kaltinamojo V. V. veiksmų pasėkoje. Atsiradę padariniai su kaltinamojo veiksmais sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Veika buvo padaryta V. V. vykdant savo darbines pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo vietoje. Todėl spręstina, kad nukentėjusysis turi teisę į padarytos tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimą, kuris priteistinas iš V. V. darbdavio, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnio 3 dalis, 6.264 straipsnio 1, 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis).
Kartu teismas pažymi, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktos informacijos matyti (t. 1, b. l. 40-45), kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2012-05-25 sprendimu Nr. 6-15-874 nagrinėjamas 2012-04-19 įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi E. V. buvo skirta 6974,10 Lt ligos pašalpa. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu nuo 2012-10-31 jam skirta netekto darbingumo pensija. tačiau vertindamas šiuos duomenis teismas pažymi, kad draudžiant darbuotoją pagal minėtą Nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimo profesine liga socialinio draudimo įstatymą atsiranda tik ribota draudiko atsakomybė ir visa žala nukentėjusiajam nėra padengiama iš draudimo mokamo atlyginimo. Be to, minėtas socialinio draudimo įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo apdraustajam. Todėl už žalą atsakingas asmuo turi atlyginti likusią neatlygintą žalos dalį bendraisiais pagrindais.
Teismas iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnai priteisia prašomos turtinės žalos atlyginimą 3000 Lt sumoje atsižvelgęs tiek į E. V. paaiškinimus, jo pateiktus medicininius dokumentus, kuriuose nurodytas E. V. taikytinas medikamentinis gydymas, tiek ir į pateiktus vaistų įsigijimo bei pervežimo paslaugos čekius (t. 2, b. l. 47-55), tiek ir į paties atsakovo išsakytą poziciją pilnai pripažįstant reikalaujamo turtinės žalos atlyginimo dydį.
Pasisakydamas dėl reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo dydžio teismas atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. 2012-12-12 specialisto išvadoje Nr. G2776/12 (01) (t. 1, b. l. 27-29) yra konstatuoti E. V. 2012-04-19 patirti kūno sužalojimai – politrauma, pasireiškusi dubens srities suspaudimu, gaktinės sąvaržos ir kairio kryžmeninio klubo sąnario plyšimais (prasiskyrimais) bei kairio klubakaulio ir stuburo juosmens 3, 4, 5 slankstelių skersinių kairės pusės ataugų lūžimais; šlapimo pūslės sumušimu. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose (t. 2, b. l. 47, 54, 55) nurodytas E. V. taikyto gydymo pobūdis, eiga ir trukmė, o būtent jis operuotas 2012-04-19, 2012-04-25, gydytas stacionare 2012-04-19 – 2012-04-30, 4 mėn. skirtas gulimas režimas, 2 mėn. skirtas vaikščiojimas su 2 ramentais, nuo 202 m. rugsėjo – vaikščiojimas su 1 ramentu, reabilitacinis gydymas 2013-02-13 – 2013-02-28. Iš pateikto neįgaliojo pažymėjimo bei išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (t. 2, b. l. 53, 56) taip pat matyti, kad E. V. nuo 2012-10-31 iki 2013-04-29 buvo nustatytas 55 procentų darbingumas, o nuo 2013-04-30 iki 2015-05-01 – 45 procentų darbingumas, numatyti galimybės dirbti apribojimai veikiant išvadoje nurodytiems fizikiniams ir ergonominiams rizikos veiksniams. Šie duomenys leidžia teismui spręsti apie E. V. neabejotinai patirtą didelį ilgalaikį fizinį skausmą, didelį dvasinį sukrėtimą, moralinius išgyvenimus dėl savo sveikatos būklės, ilgam laikui pablogėjusią gyvenimo kokybę, sumažėjusias darbo pasirinkimo galimybes. Žala padaryta dėl neatsargumo, o būtent dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Ji priteistina iš juridinio asmens, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu yra restruktūrizuojama (t. 2, b. l. 36), kas leidžia spręsti apie įmonės turimus didelius finansinius sunkumus. Atsižvelgęs į civilinio atsakovo atstovės nurodytus teiginius dėl paties nukentėjusiojo elgesio įvykio vietoje teismas pažymi, kad, iš tiesų, E. V. buvo įvykio vietoje neišramstytoje tranšėjoje, kas akivaizdžiai buvo rizikinga, tačiau tokį jo elgesį sąlygojo ne jo paties iniciatyva, o būtinybė atlikti V. V. pavestus darbus esamomis sąlygomis. Įvertinęs šių duomenų visumą teismas priteisia iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo naudai mažesnį nei prašomas neturtinės žalos atlyginimo dydį, o būtent 20 000 Lt. Teismo vertinimu toks žalos dydis yra proporcingas tai įtakojančioms aukščiau minėtoms aplinkybėms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį ir paskirti 37 MGL, tai yra 4810 Lt dydžio baudą, jos mokėjimą išdėstant 9 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įmokas mokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, nustatant pirmą įmoką – 810 Lt, bei kitas įmokas – po 500 Lt kas mėnesį.
V. V. skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki bausmės vykdymo pradžios nekeisti.
E. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ E. V. naudai 3000 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Išaiškinti, kad bauda mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.