- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- eA-861-552/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01913-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- J. S., R. S.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. S. ir J. S. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai R. S. ir J. S. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teisės bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, atkuriant nuosavybės teises į V. P. turėtą žemę, (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai nurodė, jog 1991 m. lapkričio 22 d. E. S. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. P. valdytą žemės sklypą. Šiame prašyme E. S. taip pat įrašė seserį S. S.. E. S. ir S. S. yra teisėtos pretendentės į tėvo V. P. žemę. Nuosavybės teisę įrodantys dokumentai buvo pateikti buvusiam žemėtvarkos skyriui.
3. Pareiškėjas J. S. yra S. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus ir įpėdinis. Pareiškėjas R. S. yra E. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus ir įpėdinis.
4. Pretendentės S. S. ir E. S. nepateikė giminystės ryšį įrodančių dokumentų: savo gimimo liudijimų ir santuokos liudijimų. Minėtos pretendentės buvo garbaus amžiaus, visiškai įsitikinusios, kad nuosavybės atkūrimo dokumentus jos sutvarkė tinkamai.
5. E. S. iki jos mirties ir po jos mirties nuosavybės teisės į žemę nebuvo atkurtos ir jokių pranešimų iki 2003 m. gruodžio 31 d. apie tai, kad būtina pateikti kokius nors papildomus dokumentus nei ji, nei jos įpėdiniai negavo. Po E. S. mirties niekas S. S. neinformavo apie trūkstamus dokumentus. S. S. taip pat tikėjosi, kad visi dokumentai nuosavybės atkūrimui pateikti tinkamai ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. negavo jokio pranešimo. Tik anūkui K. S. pradėjus domėtis nuosavybės atkūrimo procesu, 2013 m. gruodžio 11 d. buvo pranešta, kad trūksta giminystės dokumentų.
6. Nurodė, jog pareiškėjas R. S. yra (duomenys neskelbtini) jo sveikatos būklė buvo labai sunki, todėl nebuvo galimybės domėtis papildomai dėl nuosavybės atkūrimo procedūros. Be to, tikėjosi, kad E. S. visus dokumentus nuosavybės atkūrimui sutvarkė tinkamai. J. S. ne iš karto pavyko surasti giminystę patvirtinančius dokumentus.
7. Pažymėjo, jog nuosavybės teisė į V. P. žemę dar neatkurta. Pateikus S. S. ir E. S. gimimo ir santuokos liudijimus, nebūtų kliūčių atkurti nuosavybės teisę į žemę.
8. Pareiškėjai akcentavo, jog teismui atnaujinus terminą giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti, pareiškėjai turėtų galimybę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl nuosavybės teisės atkūrimo.
Atsiliepimas
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjų prašymą prašė jį atmesti.
10. NŽT nurodė, jog 1991 m. lapkričio 22 d. E. S. (V. P. dukra) Ukmergės rajono Želvos apylinkės agrarinės reformos tarnybai (toliau – ir Agrarinė reformos tarnyba) pateikė prašymą nuosavybės teisių atkūrimui į buvusio savininko V. P. valdytą žemės sklypą, įrašydama savo seserį S. S.. Pretendentės nepateikė giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, todėl 1998 m. gegužės 12 d. E. S. (asmeniui, pildžiusiam prašymą) išsiųsta atmintinė Nr. 634 (toliau – ir Atmintinė). Atmintinėje buvo nurodyta, kokius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus turi pateikti piliečiai, norintys susigrąžinti žemę, t. y. V. P. mirties liudijimo nuorašą, E. S. ir S. S. gimimo ir santuokos liudijimų nuorašus. Prašomi dokumentai pateikti nebuvo.
11. Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrius Želva 2002 m. vasario 15 d. raštu Nr. 75 (priedas Nr. 2) informavo S. S., kad 2001 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (toliau ir Atkūrimo įstatymas) bei Žemės reformos įstatymų pataisas, nustatančias galutinį terminą dėl giminystės ryšius įrodančių dokumentų pateikimo, pakartotinai prašydamas pateikti dokumentus bei informuoti E. S.. E. S. ir S. S. gimimo ir santuokos liudijimų nuorašai iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti nebuvo.
12. Pagal 1928 metais sudarytą Ukmergės apskrities Želvos valsčiaus (duomenys neskelbtini) žemės parceliacijos planą, V. P. (toliau – ir buvęs savininkas), mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė 5,4100 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). B. P. (buvusio savininko anūkei) 1992 m. gegužės 26 d. prašymu į buvusio savininko nuosavybės teise valdyto 5,4100 ha žemės dalį (1,8000 ha) 2011 m. rugsėjo 6 d. NŽT sprendimu Nr. 47S- (14.47.3.)-100 pilietei B. P. atkurtos nuosavybės teisės suteikiant lygiavertį 0,98 ha žemės sklypą.
13. Žinių, ar kam nors yra paliktas palikimas testamentu į turėtą turtą, Ukmergės skyrius neturi. Pareiškėjai pareiškime nenurodo jokių svarbių aplinkybių, kurių pagrindu pareiškimas galėtų būti tenkintinas. Pareiškėjų pareiškimas galėtų būti tenkintinas tik tuo atveju, jei pareiškėjai įrodys svarbias aplinkybes ir priežastis dėl kurių buvo praleistas terminas.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas J. S. yra S. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Pareiškėjas R. S. yra E. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. S. S. ir E. S. buvo seserys, V. P. dukros.
Šalies argumentai
16. 1991 m. lapkričio 22 d. E. S. Agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. P. valdytą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) – 5,41 ha, (duomenys neskelbtini), Želvos sen., Ukmergės r. sav. E. S. į minėtą prašymą įrašė ir savo seserį S. S.. Pretendentės nepateikė giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, todėl 1998 m. gegužės 12 d. Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrius Želvos seniūnija E. S. (asmeniui, pildžiusiam prašymą) išsiuntė Atmintinę. Atmintinėje buvo nurodyta, kokius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus turi pateikti piliečiai, norintys susigrąžinti žemę, t. y. V. P. mirties liudijimo nuorašą, E. S. ir S. S. gimimo ir santuokos liudijimų nuorašus, be to, buvo išaiškinta, jog nepateikus minėtų dokumentų nebus galima sutvarkyti dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Prašomi dokumentai pateikti nebuvo.
17. Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus Želvos seniūnija 2002 m. vasario 15 d. raštu Nr. 75 informavo S. S., kad 2001 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Atkūrimo įstatymo bei Žemės reformos įstatymo pataisas, nustatančias galutinį terminą dėl giminystės ryšius įrodančių dokumentų pateikimo, pakartotinai prašydamas pateikti dokumentus bei informuoti E. S.. E. S. ir S. S. gimimo ir santuokos liudijimų nuorašai iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti nebuvo.
18. Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 1 ir 4 dalių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Šalies argumentai
19. Pareiškėjai termino praleidimo priežastimis nurodė tai, kad tikėjosi, jog jų motinos buvo tinkamai sutvarkiusios reikalingus dokumentus. Pareiškėjas R. S. yra (duomenys neskelbtini), jo sveikata buvo itin bloga, kas sutrukdė tinkamai domėtis nuosavybės atkūrimo procesu. Pareiškėjas J. S. taip pat nurodė, jog ilgą laiką nerado dokumentų, be to, anūkas K. S., kuris buvo įgaliotas padėti sutvarkyti šiuos klausimus, ilgą laiką buvo išvykęs į Australiją.
20. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, jog po E. S. (ir prašyme įrašytos S. S.) kreipimosi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėjai nuo S. S., mirusios (duomenys neskelbtini) ir E. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirčių neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdami atkurti nuosavybės teises. Pažymėta, jog pareiškėjas J. S. teismo posėdžio metu teigė, jog jo motina Atmintinės negavo, nes jei būtų gavusi, tai būtų jam parodžiusi, tačiau teismas laikė, jog pareiškėjas tik spėlioja ir daro įvairias pasiteisinančias prielaidas dėl Atmintinės negavimo. Atkreiptas dėmesys į tai, jog patys pareiškėjai pripažįsta, jog apie trūkstamus dokumentus pareiškėjo J. S. anūkas K. S. buvo informuotas dar 2013 m. gruodžio 11 d., tačiau ir nuo šios datos nei vienas iš pareiškėjų nesiėmė aktyvių veiksmų. Net vertinant faktą, jog pareiškėjai sužinojo apie dokumentų nebuvimą tik 2013 m. gruodžio 11 d., tačiau net ir nuo to momento pareiškėjai į teismą kreipėsi po nepateisinamai ilgo laiko tarpo, t. y. po šešerių metų.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, sveikatos būklė, garbus amžius, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis, šios aplinkybės turi būti įvertintos kartu su kitomis reikšmingomis terminui atnaujinti aplinkybėmis, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą. Taip pat ne kartą buvo konstatuota, kad asmens liga svarbia termino praleidimo priežastimi gali būti pripažinta tik tuo atveju, jeigu ji buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galimybes tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo dokumento surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu. Teismo vertinimu, vadovaujantis Atkūrimo įstatymu bei aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjų nurodomos priežastys nelaikytinos išskirtinėmis, objektyviomis bei nuo pareiškėjų valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku realizuoti savo teisę pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams.
22. Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio. Jos yra susijusios su pareiškėjų subjektyviu situacijos vertinimu bei jų pačių subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis (domėtis ar nesidomėti nuosavybės teisių atkūrimo procesu bei savo šeimos istorija ir buvusia turtine padėtimi). Aplinkybės – pareiškėjų tikėjimas, jog jų motinos tinkamai pateikė reikalingus dokumentus, o pačių pareiškėjų kaip įpėdinių visiškai pasyvus elgesys ir nuosavybės teisės atkūrimo procesu nesidomėjimas labai ilgą laiką, – negali būti traktuojamos kaip termino atnaujinimo pagrindas. Teismas padarė išvadą, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjai, įgyvendindama savo teises elgėsi rūpestingai ir apdairiai, todėl pareiškėjų prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
III.
23. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo prašo priimti pareiškėjams palankų sprendimą.
24. Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. kreipėsi į Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrių, kur buvo paaiškinta, ką reikia padaryti norint susigrąžinti nuosavybės teises. Pareiškėjai taip pat susirado advokatą, kuris patikino, kad galimas nuosavybės teisių atkūrimas. Pareiškėjui neaišku, kodėl praleisti terminai, jei Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrius patarė rinkti dokumentus, be to, pareiškėjai samdėsi advokatę. Tačiau jų niekas neinformavo, kad yra pasibaigę terminai.
Atsiliepimas
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
26. NŽT mano, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo objektyviai ir išsamiai, įvertindamas visų byloje pateiktų faktinių aplinkybių visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Šioje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl praleisto termino pateikti giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo atnaujinimo.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą, pareiškėjų prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjai terminą praleido dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, tai yra, kad patys pareiškėjai iki įstatymo nustatyto termino pasibaigimo buvo pasyvūs ir nesidomėjo nuosavybės teisių atkūrimo procesu, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jų prašymo ir atnaujinti praleistą terminą pateikti giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus.
29. Apeliantas J. S., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad nesupranta, kodėl teismas neatnaujino termino dokumentams pateikti, nors advokatas ir žemėtvarkos darbuotojai teigė, jog tai padaryti galima.
30. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
31. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis ir atsižvelgdama į gana abstrakčius apeliacinio skundo argumentus, plačiau pasisako tik tais aspektais, kurie yra aktualūs sprendžiant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo.
32. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog sprendžiant Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų terminų atnaujinimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, kurios susiklostė per laikotarpį nuo teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą konkrečiam asmeniui atsiradimo (Atstatymo įstatymo 2 straipsnis ir Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis) iki įstatymu nustatytų terminų paduoti prašymą ir dokumentus pabaigos, ir nustatoma, ar šios aplinkybės gali būti pripažintos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (2008 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-233/2008; 2008 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20-75/2008).
33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ( toliau – ir LVAT) praktikoje dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų terminų atnaujinimo yra akcentuojama, kad svarbu nustatyti: kurioje įstatymu nustatyto termino eigos stadijoje pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą; kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momento iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1558-858/2015).
34. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad svarbiomis termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises priežastimis pripažįstamos ne tik objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises, bet atsižvelgiama į pareiškėjo elgesio atitikimą įprastai rūpestingo ir apdairaus asmens standartui, vertinami individualūs asmens gebėjimai suvokti tam tikru laikotarpiu visuomenėje vykstančius procesus (žr. pvz. LVAT 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-112-492/2018).
35. Nagrinėjamu atveju pretendentais į buvusio savininko V. P. valdytą 5,41 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Želvos sen., Ukmergės r. sav. nuo 1991 metų buvo E. S. ir S. S.. E. S. mirė (duomenys neskelbtini) ir nuo šios datos jos teisių perėmėju tapo R. S.. S. S. mirė (duomenys neskelbtini) ir jos teisių perėmėju tapo J. S.. Taigi būtent R. S. ir S. S. teko pareiga iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti reikalingus dokumentus nuosavybės teises atkurinčioms institucijoms. Apie tokių dokumentų trūkumą jiems buvo pranešta 1998 m. gegužės 12 d. ir 2002 m. vasario 15 d. raštais, tačiau pretendentai to nepadarė.
36. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-912/2008, 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pasyvus elgesys ir nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu reiškia jo pačio subjektyvų apsisprendimą ir negali būti laikomas objektyviu veiksniu, lėmusiu termino praleidimą (pvz., 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1104/2011, 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-210/2013, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-552/2016). Sprendžiant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje numatytų terminų atnaujinimo klausimą, turi būti vadovaujamasi bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir šio įstatymo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
37. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareiškėjų pateiktų duomenų ir argumentų, laikotarpiu nuo prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo ( 1991 m.) iki Atkūrimo įstatyme numatyto termino dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises ir giminystės ryšius, pasibaigimo (2003 m. gruodžio 31 d.) R. S. ir S. S. jokių veiksmų neatliko, nuosavybės teisių atkūrimo procesu nesidomėjo ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių tai padaryti.Taigi pripažintina teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminas dokumentams pateikti buvo praleistas dėl subjektyvių aplinkybių – pretendentų pasirinkto pasyvaus elgesio modelio.
38. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra susiję su pareiškėjų elgesiu po įstatyme numatytų terminų pasibaigimo, kuris jau nebeturi lemiamos reikšmės pareiškėjų prašomam termino atnaujinimui. Kita vertus, net ir po 2013 metais gautos informacijos apie trūkstamus dokumentus, pareiškėjai bei jų giminaičiai, žinodami šį faktą dar kelis metus nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad išsiaiškintų, kodėl jiems neatkuriamos nuosavybės teisės ir kokių dokumentų trūksta. Pareiškėjų advokato ar žemėtvarkos darbuotojų pažadai, kad bus galima atkurti nuosavybės teises, negalėjo sukurti pareiškėjams teisėtų lūkesčių.
39. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose ir analogiškose bylose, apeliacinės instancijos teismo kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą atnaujinti terminą giminystės ryšius patvirtinančių dokumentų pateikimui.
40. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą pateikti giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo J. S. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Nutartis neskundžiama.