Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „T.“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022-04-21 UAB „Juris LT“ ir UAB „R.“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai UAB „R.“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „T.“. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą.

Atsakovė UAB „T.“ vykdo įvairias rangos sutartis, tačiau dėl ne nuo atsakovės priklausančių objektyvių aplinkybių atsiskaitymas už darbus yra sustojęs arba atliekamas ne anksčiau 2 mėnesių laikotarpyje. Pirmoje vietoje atsiskaičius su Valstybe, atsakovė toliau skirsto turimas lėšas kreditoriams atitinkamomis dalimis pagal galimybes. Egzistuoja objektyvios nepalankios aplinkybės tinkamam sprendimo įvykdymui iš karto, atsakovė prašo teismo būsimo galimai Ieškovei palankaus sprendimo vykdymą išdėstyti 2 mėnesiams. Tokiu būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, t.y. ne tik į ieškovės, bet ir į atsakovės, taip pat į tai, kad tik išdėsčius laike tokio sprendimo įvykdymą, būtų užtikrintas tinkamas jo įvykdymas ir, tuo pačiu, iš esmės nebūtų paneigtas pats teismo sprendimas. Manytina, kad prašomas 2 mėnesių terminas yra racionalus, jis bus pakankamas ir atsakovė galės lygiomis dalimis mokėti sprendimu priteistas sumas.

Kadangi ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, šalys bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašė, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „R.“ 2021-09-22 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RTV0018251 pirkėjai UAB „T.“, kuria buvo pateikta prekių už 202,59 Eur bei 2021-09-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. RTV0018261 pirkėjai UAB „T.“, kuria buvo pateikta prekių už 335,17 Eur. Viso prekių už 537,76 Eur.

2022-04-21 UAB „Juris LT“ ir UAB „R.“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai UAB „R.“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „T.“. Ieškovė 2022-04-21 išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimo perleidimą ir kreditorės pasikeitimą buvo informuota 2022-04-21 pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

Sutinkamai su CK 6.38 straipsniu prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata - kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RTV0018251 turėjo apmokėti iki 2021-10-07, o PVM sąskaitą faktūrą Nr. RTV0018261 iki 2021-10-12. Prieštaravimų dėl skolos dydžio bei jos pagrįstumo atsakovė nepateikė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 537,76 Eur skolos pagal PVM sąskaitas – faktūras Nr. RTV0018251 ir Nr. RTV0018261tenkintinas visiškai.

Ieškovė taip pat prašo 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Taigi kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Ieškovė taip pat prašo 31,46 Eur palūkanų, taikant 8 procentų dydžio metines palūkanas.

Kreditorius turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Šiuo atveju pagal 2021-09-22 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RTV0018251 susidarė mokėti 11,99 Eur palūkanų ((apmokėjimo terminas, remiantis PVM sąskaita-faktūra, suėjo 2021-10-07): 202,59 Eur skola x 8,00 % palūkanos x 270 pradelstų dienų / 365 dienų = 11,99 Eur); o pagal 2021-09-27 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RTV0018261 19,47 Eur palūkanų ((apmokėjimo terminas, remiantis PVM sąskaita-faktūra, suėjo 2021-10-12): 335,17 Eur skola x 8,00 % palūkanos x 265 pradelstos dienos / 365 dienų = 19,47 Eur). Tokiu atveju bendra palūkanų suma yra 31,46 Eur (11,99 Eur+19,47 Eur), kuri priteistina ieškovei iš atsakovės.

Ieškovė prašo priteisti 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (609,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Pagal CK nuostatas palūkanas gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimas. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytas palūkanas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Tarp šalių ginčo nėra, jog šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų normos ir dėl to, kad ginčo šalių sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsižvelgiant į tai ieškovės reikalavimas priteisti 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos 609,22 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2022-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas pateikė prašymą priteistą sumą išdėstyti dalimis dviejų mėnesių laikotarpyje.

CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti šalies, kurios naudai jis priimtas, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašyme nurodytas aplinkybes apie sunkią įmonės materialinę padėtį, prašymas išdėstyti priteistą skolos sumą atmestinas.

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 19 Eur žyminis mokestis, (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais, 441 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 537,76 Eur (penkis šimtus trisdešimt septynis eurus 76 ct) skolos, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 31,46 Eur (trisdešimt vieną eurą 46 ct) palūkanų, 8 (aštuonis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (609,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 19 Eur (devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.