- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- e2-214-607/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02022-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Žebelienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tauraganas“, A. I., G. S., R. I.
- Trečiasis asmuo
- P. P.
- Ieškovas
- A. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams UAB „Tauraganas“, A. I., G. S., R. I. dėl akcininkų sprendimo atšaukti vadovą iš pareigų pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų P. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti UAB „Tauraganas“ 2018-10-15 akcininkų sprendimą, kuriuo jis atšauktas iš UAB „Tauraganas“ vadovo pareigų, o įmonės vadovu paskirtas P. P., negaliojančiu; pripažinti, kad tarp ieškovo ir UAB „Tauraganas“ 2009-01-06 sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai; grąžinti ieškovą į iki neteisėto atleidimo iš darbo buvusias UAB „Tauraganas“ vadovo pareigas ir priteisti jam iš atsakovės 178,92 Eur dydžio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuotiną nuo 2018-10-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, kas ieškinio surašymo dieną sudaro 230,04 Eur; teismui atsisakius grąžinti ieškovą į iki neteisėto atleidimo iš darbo buvusias UAB „Tauraganas“ vadovo pareigas, priteisti ieškovui iš atsakovės 178,92 Eur dydžio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuotiną nuo 2018-10-15 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kas ieškinio surašymo dieną sudaro 230,04 Eur bei keturių vidutinių darbo užmokesčių kompensaciją, sudarančią 715,68 Eur; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad tarp ieškovo ir UAB „Tauraganas“ 2009-01-06 buvo sudaryta neterminuota Darbo sutartis Nr. 01, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į UAB „Tauraganas“ eiti direktoriaus pareigas, numatant, kad ieškovui bus mokamas 400 Lt darbo užmokestis, jis dirbs 4 valandas per dieną. Nuo 2016-01-01 buvo sutarta, kad ieškovui bus mokamas 2,13 Eur valandinis atlygis pagal Vyriausybės nutarimą. 2018-10-15 buvo priimtas UAB „Tauraganas“ akcininkų sprendimas, kuriuo akcininkai nusprendė: 1) atšaukti ieškovą iš UAB „Tauraganas“ vadovo pareigų bei įgalioti ir įpareigoti naująjį vadovą nutraukti darbo sutartį su buvusiu vadovu; 2) išrinkti naujuoju vadovu P. P. bei įgalioti ir įpareigoti akcininką A. I. sudaryti darbo sutartį su naujuoju vadovu; 3) įgalioti naująjį UAB „Tauraganas“ vadovą ar kitą įmonės įgaliotą asmenį pasirašyti visus dokumentus bei imtis visų veiksmų, reikalingų įregistruoti naujojo vadovo paskyrimą juridinių asmenų registre. Apie nurodyto 2018-10-15 UAB „Tauraganas“ akcininkų sprendimo priėmimą ieškovas sužinojo tik 2018-11-22, gavęs UAB „Tauraganas“ išsiųstą laišką. Akcininkų sprendimo atšaukti ieškovą iš pareigų priežastys ieškovui nebuvo paaiškintos, taip pat ieškovui nebuvo įteiktas darbdavio įsakymas, kuriuo su ieškovu sudaryta darbo sutartis nutraukta. Teigia, kad šiuo atveju UAB „Tauraganas“ 2018-10-15 akcininkų susirinkimas buvo sušauktas nesilaikant imperatyviai įstatyme nustatytos tvarkos – UAB „Tauraganas“ akcininkai ieškovo, kaip bendrovės vadovo, neinformavo apie savo ketinimą pasinaudoti iniciatyvos teise dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, nepateikė paraiškos, kurioje būtų nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai, akcininkų susirinkimas buvo sušauktas be vadovo žinios, pačių akcininkų sprendimu – nors pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą šiuo atveju tokią teisę ir pareigą turėjo UAB „Tauraganas“ vadovas – ieškovas, – o ne šios įmonės akcininkai. Būtent imperatyvių Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatų nesilaikymas sušaukiant 2018-10-15 vykusį visuotinį UAB „Tauraganas“ akcininkų susirinkimą, suponuoja tai, kad šiame susirinkime priimtas UAB „Tauraganas“ akcininkų sprendimas, kuriuo ieškovas buvo atšauktas iš UAB „Tauraganas“ vadovo pareigų, o šias pareigas eiti paskirtas kitas asmuo, turėtų būti pripažįstamas kaip neteisėtas ir negaliojantis. Ieškovas, teismui pripažinus tarp jo ir UAB „Tauraganas“ sudarytos darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, prašo grąžinti jį į ankstesnes pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atleidimas iš darbo buvo neteisėtas ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Darbo sutartyje ieškovui buvo numatyta mokėti 2,13 Eur dydžio atlyginimą už vieną valandą, ieškovas dirbo 4 valandas per dieną, 20 val. per savaitę, nuo ieškovo atleidimo iki šio ieškinio surašymo dienos ieškovas priverstinai dėl darbdavio kaltės nedirbo 27 darbo dienas, todėl ieškovui priklausantis išmokėti darbo užmokestis sudaro 230,04 Eur. Teismui nusprendus, jog ieškovas negali būti grąžintas į ankstesnes pareigas prašo taip pat priteisti keturių vidutinių jo darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, kas sudaro mažiausiai 715,68 Eur.
Atsakovė UAB „Tauraganas” su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašo ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jeigu ir buvo pažeista 2018-10-15 akcininkų sprendimo priėmimo tvarka, tokie pažeidimai yra formalaus pobūdžio, o akcininkų sprendimai būtų buvę priimti bet kuriuo atveju, kadangi ieškovas yra praradęs pasitikėjimą būti UAB „Tauraganas” vadovu, nes galimai išvaistė akcininkų įmonei patikėtas lėšas. Atsakovė yra įvykdžiusi visas darbo kodekso nuostatas, susijusias su ieškovo atleidimu, t. y. ieškovui išmokėta išeitinė kompensacija, apskaičiuota pagal „Sodra“ duomenis. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas meluoja, nurodydamas, kad jo darbo laikas sudarė 20 valandų per savaitę ir taip ieškinio surašymo dieną atsakovo ieškovui priklausantis išmokėti uždarbis sudaro 230,04 Eur, kadangi ieškovas nuo 2013-01-01 pervestas dirbti po 1 valandą per mėnesį, nustatant, kad jo darbo diena – paskutinė mėnesio darbo diena, o nuo 2017-07-01 jam nustatytas 3 Eur už valandą atlyginimas. Pažymi, jog ieškovas yra praradęs akcininkų pasitikėjimą ir jokiu būdu negali būti grąžintas į bendrovės vadovo pareigas.
Ieškovo atstovas teisme palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad buvo 4 įmonės, kurios vykdė vieną projektą – vėjo jėgainių statybą. Ieškovas buvo susijęs su visomis keturiomis įmonėmis. Jis buvo akcininkas. Visos įmonės buvo jo šeimos. Vėliau jis tas įmones pardavė. Akcininkai įnešė po 60000 Eur. Pinigai buvo panaudoti jėgainių įsigijimui. Įmonės faktiškai veiklos nevykdė, buvo tik gaunami leidimai ir atliekami kiti procedūriniai formalumai. 2018-10-15 buvo priimtas akcininkų sprendimas atleisti ieškovą iš darbo. Tačiau atleidžiant ieškovą iš darbo buvo pažeista procedūra numatyta akcinių bendrovių įstatytame. Pagal akcinių bendrovių įstatymą ieškovas turėjo gauti pranešimą, bet jokių pranešimų jis negavo, raštu jokio paklausimo taip pat nesulaukė. Darbo sutartis nutraukta 2018-11-30, kyla klausimas, kokiu pagrindu darbo sutartis nutraukta, ir jeigu atšaukė iš pareigų 2018-10-15, bet nenutraukė darbo sutarties – tai kokiose jis pareigose dar dirbo iki 2018-11-30. Jeigu VAS sprendimo pagrindu nutraukta darbo sutartis, tai tas turėjo būti padaryta 2018-10-15, tačiau darbo santykiai dar tęsėsi iki 2018-11-30 ir darbo sutartis nutraukta be jokių įspėjimų. Pagal teismų praktiką, esant tokiems procedūriniams pažeidimams, vadovo atleidimas turėtų būti pripažintas neteisėtu. Nėra nei vieno įrodymo, kad kažko ieškovas, kaip įmonės vadovas, būtų nepadaręs. Ieškovas nebuvo sulaukęs akcininkų prašymo pateikti informaciją. Tai, kas yra parašyta atsakovės atsiliepime į ieškinį – tik jos gynybinė pozicija. Akcininkai įmonės veikloje nedalyvavo. Įmonė buvo veikianti ir turėjo vadovą tik tam projektui įgyvendinti, kitos veiklos nevykdė. Visus klausimus sprendė ieškovas. Sutinka su atsiliepime išdėstyta pozicija, jog ieškovo atlyginimas buvo 3 Eur į mėnesį, tačiau nesutinka su tuo, kad atleidžiant su ieškovu buvo atsiskaityta.
Atsakovės UAB „Tauraganas“ atstovas ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. P. teisme su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad pagal LAT praktiką akcininkų dispozicijoje yra atleisti vadovą, nepriklausomai nuo kažkokių aplinkybių. Šiuo atveju ieškovas prarado akcininkų pasitikėjimą. Akcininkai į bendrovę investavo du kartus, iš pradžių įsigydami akcijas, o antrą kartą įnešdami lėšas į įmonės veiklą. Į įmones UAB „Tauraganas“ ir UAB „Energo strategija“ įnešė 120 tūkst. Eur, šiomis lėšomis buvo įsigytas turtas, kuris realiai net ir neįsigytas, dėl ko vyksta ginčai (po ieškovo atleidimo iš darbo buvo pareikštas ieškinys Klaipėdos apygardos teisme). Iki atleidimo ieškovas, kaip vadovas, jokių veiksmų nesiėmė, jokios informacijos apie savo vykdomą veiklą akcininkams neteikė. Jis iki tam tikro laiko žodžiu kažką akcininkams paaiškindavo, bet paskutinius keletą metų apskritai į telefono skambučius nereaguodavo, nesurengė nei vieno akcininkų susirinkimo, kur būtų aiškinami balansai ir pan. Akcininkai nebūtų savo sprendimo pakeitę, jei ieškovas būtų dalyvavęs akcininkų susirinkime. Akcininkai nesilaikė susirinkimo sušaukimo tvarkos, nes jiems nepavyko su ieškovu susiekti, jis vengdavo jų. Jo įsitikinimu, ta sušaukimo tvarka reikalinga tokiais atvejais kai nėra tokio artimo ir betarpiško bendradarbiavimo tarp akcininkų. Šiuo atveju susirinko trys akcininkai, kurie turi 100 proc. akcininkų paketą, ir priėmė tokį sprendimą. Yra su ieškovu atsiskaityta, t. y. pervesta 8,25 Eur suma – darbo užmokestis už spalio, lapkričio mėnesį, ir išeitinė kompensacija už vieną mėnesį. 2018-10-15 buvo akcininkų sprendimas atleisti ieškovą iš direktoriaus pareigų. Jis tuo pačiu sprendimu buvo paskirtas naujuoju vadovu. Tačiau su ieškovu susitikti ir įforminti darbo sutarties nutraukimą – nebuvo galimybės. Susisiekus telefonu, ieškovas vis žadėdavo suruošti įmonės dokumentus ir juos perduoti, jis pats prašė atleidimą suforminti, tačiau nei dokumentai, nei darbo sutartis, perduoti nebuvo. Tik gavus iš teismo procesinius dokumentus jie padarė atitinkamus įrašus ir informavo „Sodrą“.
Atsakovas A. I. teisme nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad kai 2017 metais ieškovo buvo paprašyta pateikti įmonės balansus, nutrūko ryšys su ieškovu. Ieškovas turėjo kiekvienais metais šaukti akcininkų susirinkimą, tačiau tai nebuvo daroma. Dėl informacijos į ieškovą kreipdavosi žodžiu, ieškovas atsakydavo irgi žodžiu. Raštu nėra pasikreipę, kad pateiktų informaciją. Jie kaip akcininkai jokių žinių neturi apie įmonę: nei balanso, nei kitos informacijos. VAS buvo sušauktas be ieškovo, vyko Tauragėje, Švyturio gatvėje, jų kitoje įmonėje. Visi akcininkai dalyvavo susirinkime. Neturėjo ieškovo el. pašto adreso, tikslaus gyvenamosios vietos adreso nežino. Teigia, kad nepriklausomai nuo padarytų procedūrinių pažeidimų, ieškovo atvykimas į VAS nebūtų pakeitęs akcininkų sprendimo.
Atsakovai R. I. ir G. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad palaiko atsakovo A. I. teisme išsakytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad įmonės -UAB „Atenergo“, UAB „Tauro šėlsmas“, UAB „Energo strategija“ ir UAB „Tauraganas“ dalyvauja bendrame vėjo jėgainių statybos projekte, kuris yra įgyvendinimo procese. Ieškovas A. M. buvo ne tik UAB “Tauraganas” vadovas, bet ir UAB „Atenergo“ vadovas ir akcininkas. Atsakovai A. I., R. I., G. S. yra UAB „Tauraganas“ akcininkai, kurie akcijas įsigijo iš A. M.. Iš valstybės įmonės Registrų centras duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašo matyti, kad UAB „Tauraganas“ įstatinis kapitalas – 2896 Eur, akcijų klasė – vardinės paprastos klasės, akcijų skaičius – 100 vienetų, 34 vnt. vardinių akcijų turi atsakovas A. I., po 33 – atsakovai R. I. ir G. S..
Iš 2009-01-06 darbo sutarties Nr. 01 matyti, kad ieškovas nuo 2009-01-06 buvo priimtas dirbti neterminuotai UAB „Tauraganas“ direktoriumi. Ieškovas nuo 2013-01-01 įmonėje dirbo po vieną valandą per mėnesį vienoje darbo dienoje, jam nustatytas 6,06 Lt valandinis atlygis. Nuo 2014-10-01 ieškovui nustatytas 6,27 Lt valandinis darbo užmokestis, nuo 2015-07-01 – 1,97 Eur, nuo 2016-01-01 – 2,13 Eur, nuo 2016-07-01 – 2,32 Eur, o nuo 2017-07-01 iki 2018-11-30 jam mokėtas 3 Eur valandinis darbo užmokestis.
2018-10-15 priimtas UAB „Tauraganas“ akcininkų sprendimas atšaukti ieškovą iš UAB „Tauraganas“ vadovo pareigų bei įgalioti ir įpareigoti naująjį vadovą nutraukti darbo sutartį su buvusiu vadovu; išrinkti naujuoju vadovu trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, P. P. bei įgalioti ir įpareigoti akcininką atsakovą A. I. sudaryti darbo sutartį su naujuoju vadovu; įgalioti naująjį UAB „Tauraganas“ vadovą ar kitą įmonės įgaliotą asmenį pasirašyti visus dokumentus bei imtis visų veiksmų, reikalingų įregistruoti naujojo vadovo paskyrimą juridinių asmenų registre.
2018-10-19 išsiųstas pranešimas ieškovui dėl jo atleidimo iš užimamų vadovo pareigų. Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad 2018-10-15 akcininkų sprendimas dėl vadovo keitimo valstybės įmonėje Registrų centre gautas 2018-10-15, įregistruotas 2018-10-23, dėl P. P. paskyrimo UAB „Tauraganas“ direktoriumi gautas 2018-10-15, registruotas 2018-10-23.
Iš darbo sutarties matyti, kad tarp ieškovo ir UAB „Tauraganas“ sudaryta darbo sutartis pasibaigė 2018-11-30, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 104 straipsnio pagrindu, atleidimo įrašas padarytas darbdavio atstovo – P. P..
Byloje ginčas kilo dėl ieškovo atšaukimo iš UAB „Tauraganas“ direktoriaus pareigų.
Pagal DK 104 straipsnio 1 dalį, be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba, jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. ABĮ 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad <...> bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama <...>. Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus šio kodekso 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. CK 2.87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo.
Iš aukščiau pateiktos teisės aktų nuostatų analizės galima teigti, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovui yra taikomas atšaukimo institutas. Įmonę, įmonės akcininkus ir įmonės vadovą sieja fiduciariniai teisiniai santykiai, grįsti akcininkų ir vadovo tarpusavio pasitikėjimu. Vadovui keliami itin aukšti kvalifikacijos, lojalumo įmonės veiklai, atsakomybės reikalavimai, vadovas privalo rūpintis išimtinai įmonės interesais, veikti apdairiai, rūpestingai, sąžiningai (CK 2.87 straipsnis). Nuo įmonės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso ir visos įmonės veiklos efektyvumas, nes įmonės vadovui yra suteikti platūs įgaliojimai veikti įmonės vardu, todėl yra būtinas šį organą skiriančio įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto pasitikėjimas. Fiduciarinis santykių pobūdis lemia, kad jį paskyrusio subjekto teisė atšaukti įmonės vadovą nesiejama su tokiomis sąlygomis kaip vadovo kaltė, neteisėti veiksmai ar pan., atšaukimą gali lemti ir kitos priežastys (pvz., prasti įmonės veiklos rezultatai). Atšaukimo taikymui taip pat nėra būtina, kad vadovo veiksmais įmonei būtų padaryta turtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007, 2012-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012, 2018-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018). Teismas pabrėžia, kad bet kuriuo momentu esant bet kokiam akcininkų nepasitikėjimui įmonės vadovu, nepriklausomai nuo vadovo kaltų veiksmų buvimo ar nebuvimo, toks asmuo negali toliau eiti vadovo pareigų, kadangi nelieka fiduciarinių santykių. Pradėdamas eiti tokias pareigas ieškovas turėjo žinoti, kad nelikus fiduciarinių santykių, jis gali būti atšauktas iš pareigų. Taigi, akcininkų teisė atšaukti jų išrinktą įmonės vadovą nėra sąlygota jokiomis aplinkybėmis ir yra absoliuti.
Sutinkamai su ABĮ 20 str. 1 d. 3, 4 punktais visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę: rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, – valdybos narius, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba, – bendrovės vadovą. Nagrinėjamu atveju pagal UAB „Tauraganas“ įstatus valdyba įmonėje nebuvo sudaryta, todėl kompetenciją atšaukti įmonės vadovą iš pareigų turėjo UAB „Tauraganas“ visuotinis akcininkų susirinkimas. Pagal ABĮ 23 straipsnio 1 dalį visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba, jeigu valdyba nesudaroma ? bendrovės vadovas, bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus. Pagal ABĮ 23 str. 2 d. visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas valdybos, o kai įmonėje valdyba nesudaryta, arba yra ne daugiau kaip pusė įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, arba šio Įstatymo nustatytais atvejais ir terminais bendrovės valdyba nesušaukia visuotinio akcininkų susirinkimo, – bendrovės vadovo sprendimu, išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus. ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai <...> bendrovės vadovui pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Remiantis ABĮ 23 straipsnio 3 dalimi tuo atveju, jeigu bendrovės valdyba ar bendrovės vadovas nepriėmė sprendimo sušaukti per 10 dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos paraiškos gavimo dienos visuotinį akcininkų susirinkimą, visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų, sprendimu. Nagrinėjamu atveju UAB „Tauraganas“ akcininkai nesilaikė ABĮ 23 straipsnyje numatytų reikalavimų, t. y. nesikreipė su paraiška į ieškovą (buvusį įmonės vadovą) su prašymu sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, nenurodė priežasčių dėl kurių visuotinis akcininkų susirinkimas yra šaukiamas, neįvardijo susirinkimo šaukimo priežasčių ir tikslų bei nepasiūlė sprendimo projekto.
Kita vertus, sprendimas atšaukti ieškovą iš direktoriaus pareigų buvo priimtas UAB „Tauraganas“ akcininkų vienbalsiai, kuriems ABĮ 37 straipsnio 3 dalis suteikia tokią teisę. UAB „Tauraganas“ įstatų 13 punkte nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jos sušaukimo tvarka, kitų bendrovės organų kompetencija, jų rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytųjų ABĮ. Vadinasi, sprendimas atšaukti įmonės vadovą iš pareigų buvo priimtas ir darbo sutartis su ieškovu nutraukta vadovaujantis aukščiau nurodytomis ABĮ 37 straipsnio 3, 4 dalimis, UAB „Tauraganas“ įstatų 13 punkto nuostatomis.
Iš atsakovės atstovo, atsakovų paaiškinimų matyti, kad toks sprendimas buvo priimtas, kadangi ieškovas vengė bendrauti su įmonės akcininkais, nešaukė eilinių akcininkų susirinkimų, nesupažindino su įmonės finansinės atskaitomybės bei kitais dokumentais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 1 dalimi eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, be kita ko, tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį (ABĮ 20 str. 1d. 10p.). Pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas buvo sušaukęs eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą bei kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo patvirtinti šių susitikimų metu. Taigi ieškovui nepateikus priešingų įrodymų dėl 2018-10-15 UAB „Tauraganas“ akcininkų sprendimo priėmimo faktinių aplinkybių, teismas neturi pagrindo netikėti šiais atsakovų paaiškinimais.
Remiantis išdėstytu, manytina, kad UAB „Tauraganas“ pasinaudojo absoliučia teise atšaukti įmonės vadovą iš pareigų. Atšaukus įmonės vadovą iš pareigų su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia, nes pasibaigia įmonės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo pavedimas įmonės vadovui. Kaip matyti 2018-10-19 UAB „Tauraganas“ P. P. informavo ieškovą apie jo atšaukimą iš užimamų įmonės vadovo pareigų, kartu pareikalaudamas pateikti visus įmonės dokumentus ir turtą pagal finansinės atskaitomybės dokumentus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tą faktą, jog ieškovas šiuos reikalavimus būtų įvykdęs, todėl tikėtina, kad ieškovo darbo sutarties pasibaigimas buvo įformintas tik 2018-11-30, kai UAB „Tauraganas“ naujasis vadovas P. P., gavęs iš teismo kartu su ieškiniu pateiktą darbo sutartį, padarė joje darbo sutarties nutraukimo įrašą. Iš į bylą pateikto mokėjimo nurodymo, UAB „Tauraganas“ atstovo paaiškinimų matyti, kad 2018-12-14 ieškovui buvo išmokėtas darbo užmokestis už spalio, lapkričio mėnesius bei ieškovo vieno mėnesio vidutinė darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kaip tai numato DK 104 straipsnio 2 dalis.
Teismo vertinimu, nustatyti 2018-10-15 visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo procedūriniai pažeidimai nesudaro pagrindo ieškovo atšaukimą iš įmonės vadovo pareigų pripažinti neteisėtu. Teismas pažymi, kad minėtus akcininkų susirinkimo sušaukimo procedūrinius pažeidimus sąlygojo nebuvimas jokios komunikacijos tarp įmonės akcininkų ir įmonės vadovo. Byloje nenustatyta, kad dėl to, jog visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas ne per įmonės vadovą, o tiesiogiai akcininkų, būtų pažeistos įmonės ar akcininkų teisės, ar viešasis interesas. Iš atsakovų paaiškinimų teisme akivaizdžiai matyti, kad įmonės akcininkų pasitikėjimas ieškovu buvo prarastas visiškai, dėl ko tolimesnis darbas tapo neįmanomas. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas nebūtų turėjęs įtakos balsavimui susirinkime dėl jame priimtų sprendimų. Konstatuotina, kad nenustatytos CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežastys, sudarančios pagrindą juridinių asmenų organų sprendimus teismui pripažinti negaliojančiais.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus pripažinti negaliojančiu UAB „Tauraganas“ 2018-10-15 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo ieškovas atšauktas iš įmonės direktoriaus pareigų ir nutraukta jo darbo sutartis bei įmonės direktoriumi paskirtas kitas asmuo, be kita ko, nėra pagrindo pripažinti ieškovo darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, todėl šie ieškovo reikalavimai atmetami. Taip pat atmestini išvestiniai ieškovo reikalavimai: grąžinti į darbą bei priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bei reikalavimas (atsisakius grąžinti ieškovą į darbą) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bei trijų vidutinių darbo užmokesčių kompensaciją. Netenkinus ieškinio, taip pat atmestinas ieškovo reikalavimas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį teismui. Ieškinį atmetus, žyminis mokestis iš šalių nepriteisiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovo A. M. ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.