- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-16
- Bylos Nr.
- e2A-1307-863/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19621-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- R. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovei R. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės R. R. 21 987 Eur skolą, 1 805,30 Eur pelno palūkanas, 4 072,11 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė 2014 m. lapkričio 29 d. pasirašė skolos raštelį (toliau – skolos raštelis), kuriuo patvirtino, kad iš ieškovės pasiskolino 21 987 Eur sumą, kurią įsipareigojo grąžinti per 3 metus, t. y. iki 2017 m. lapkričio 29 d., ir sumokėti 10 procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovė buvo nuolat raginama grąžinti skolą, tačiau per visą laikotarpį grąžino tik 1 050 Eur. 2021 m. balandžio 6 d. ieškovė kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę uždarąją akcinę bendrovę „Legal Balance“, kuriai susisiekus su atsakove, ši nesutiko su skolos rašteliu, teigė, kad jis suklastotas ir žadėjo kreiptis į teisėsaugos įstaigą dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Atsakovė nuolat teisinosi sunkia finansine padėtimi, prasta sveikata, išsisukinėjo ir vilkino skolos grąžinimo klausimą. Ieškovės skaičiavimu, atsakovė jai turi sumokėti ir 1 805,30 Eur pelno palūkanas, 10 procentų dydžio, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d., į palūkanų sumą įskaičius ieškovės grąžintą 1 050 Eur sumą. Taip pat ieškovės vertinimu, atsakovei skaičiuotinos 4 072,11 Eur, 5 procentų dydžio, kompensacinės palūkanos nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2021 m. rugpjūčio 12 d., bei 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė byloje atsiliepimą, kuriame ieškinį pripažino iš dalies. Nurodė, kad ieškovė yra jos ilgametė draugė, iš jos skolinosi 10 000 Lt (2 896,20 Eur), kad nupirkti tėvui automobilį, kurio kaina buvo 17 000 Lt. Pirkimo metu pardavėjui sumažinus kainą ir atsakovei turint savo santaupų, atsakovė iš karto grąžino ieškovei 2 000 Lt (579,24 Eur), ką gali paliudyti atsakovės sutuoktinis A. R.. Likusią sumą atsakovė pagal galimybes mokėjo dalimis: 2016 m. rugpjūčio 8 d. grąžino 50 Eur, 2017 m. sausio 27 d. – 50 Eur, 2017 m. kovo 1 d. – 50 Eur, 2017 m. gegužės 9 d. – 50 Eur, 2017 m. birželio 19 d. – 50 Eur, 2017 m. rugpjūčio 10 d. – 50 Eur, 2017 m. spalio 23 d. – 50 Eur, 2017 m. lapkričio 20 d. – 100 Eur, 2017 m. gruodžio 28 d. – 50 Eur, 2018 m. vasario 20 d. – 50 Eur, 2018 m. gegužės 10 d. – 50 Eur, 2018 m. liepos 10 d. – 100 Eur, 2018 m. rugsėjo 14 d. – 50 Eur, 2018 m. lapkričio 17 d. – 40 Eur, 2018 m. gruodžio 21 d. – 50 Eur, 2019 m. vasario 3 d. – 50 Eur, 2019 m. kovo 15 d. – 50 Eur, 2019 m. liepos 11 d. – 50 Eur, 2019 m. rugsėjo 1 d. – 50 Eur. Iš viso pavedimais ieškovei grąžino 1 050 Eur. Be to, yra grąžinusi ieškovei apie 600 Eur grynais pinigais, tačiau tai patvirtinančių įrodymų neturi; pasitikėjo ieškove, nes ji buvo jos draugė. Pažymėjo, kad skolos raštelio tekstą pieštuku parašė ieškovė, jame buvo nurodyta paskolos suma – 10 000 Lt. Suma, kurią skolinosi buvo trinta ir ant viršaus parašyta kita, neatitinkanti tikrovės 21 987 Eur suma. Atkreipė dėmesį, kad ir nelyginė paskolos suma kelia įtarimų ir yra neįprasta. Nurodė, kad paskolos rašto pasirašymo metu nebuvo tartasi dėl palūkanų, skolos grąžinimo termino. Mano, kad ieškovė suklastojo skolos raštą ir mėgina priteisti iš atsakovės žymiai didesnę sumą negu buvo paskolinusi. Nurodė, kad kreipėsi į prokuratūrą su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo. Pripažino, kad atskaičius grąžintas sumas, ieškovei yra skolinga 666,96 Eur, kuriuos yra pasiryžusi grąžinti; kitoje dalyje prašė ieškinį atmesti. Taip pat mano, kad negalima prašyti pelno palūkanų ir kompensacinių palūkanų tuo pačiu metu, jeigu šalys dėl to nesitarė sutartyje. Atkreipė dėmesį, kad augina 4 vaikus, turi sveikatos problemų, todėl mano, kad yra sąlygos mažinti neproporcingai dideles palūkanas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė dublike palaikė savo ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad paskolinus atsakovei 21 987 Eur automobiliui įsigyti, jos (ieškovės) duomenimis, atsakovė nusipirko 2008 m. automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo registruotas atsakovės tėvo vardu, bet juo naudojosi atsakovė. Dėl atsakovės nurodytos aplinkybės, jog jos sutuoktinis A. R. gali paliudyti apie po automobilio pirkimo grąžintus 2 000 Lt, pažymėjo, kad minėtas asmuo gali tik nurodyti tas aplinkybes, kurias jam pasakojo pati atsakovė, nes automobilio pirkimo metu ji buvo susituokusi su kitu asmeniu ir tik deklaratyviai nurodė, kad A. R. buvo jos draugas. Akcentavo, kad skolos raštelio neklastojo. Nurodė, kad tuo metu turėjo santaupų ir galėjo atsakovei paskolinti nurodytą sumą. Palaikė savo reikalavimus dėl palūkanų priteisimo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie sunkią finansinę padėtį.
Atsiliepimas
5. Atsakovė triplike iš esmės palaikė savo atsiliepime išdėstytą poziciją. Kritiškai vertino ieškovės argumentus dėl atsakovės naudojimosi tėvui pirktu automobiliu; pažymėjo, kad neneigia, kad kartais pasiimdavo tėvo automobilį, nes jos pačios automobilis dažnai gesdavo. Dėl A. R. patikslino, kad tuo metu su juo tik draugavo, oficialiai nebuvo susituokę. Papildomai nurodė, jog 2021 m. lapkričio 22 d. gavo pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame tyrėjai išreikalavo skolos raštelio originalą ir atliko rašysenos ekspertizę, kuri patvirtina, kad skolos raštelio skaičiai buvo ištrinti ir vietoje jų įrašyti kiti.
Šalies argumentai
6. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.
7. Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies, palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 1 d. sprendimu, kurio aritmetinės klaidos buvo ištaisytos 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi, ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovei 1 846,20 Eur skolą, 1 202,67 Eur palūkanas, iš viso 3 048,87 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 68,80 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė; taip pat priteisė iš ieškovės atsakovei 801,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės valstybei priteisė 31,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
8.1. Teismas sprendė, kad pinigų perdavimą ir atsakovės prievolę grąžinti paskolą ieškovei patvirtina atsakovės pasirašyto skolos raštelio turinys ir šio skolos raštelio buvimas pas ieškovę, tačiau nepatvirtina ieškovės nurodyto dydžio 21 987 Eur paskolos sumos perdavimo atsakovei nuosavybėn. Teismas vertino, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40756-21 2022 m. vasario 10 d. pateikta specialisto išvada patvirtina, jog pirminis paskolos sumos įrašas skaičiais yra ištrintas mechaniniu būdu ir jį atkurti specialisto tyrimo metu nėra galimybės. Įrašas „21987“ nėra pirminis, jis įrašytas vėliau, paskolos rašteliui esant ieškovės žinioje. Minėta specialisto išvada vertinama kaip oficialus rašytinis įrodymas šioje civilinėje byloje, kuris turi didesnę įrodomąją galią kitų rašytinių įrodymų atžvilgiu. Kadangi paskolos raštelio tekstas surašytas pieštuku pačios ieškovės, taip pat nuo paskolos sudarymo paskolos raštelis buvo ieškovės žinioje, pirminio įrašo dėl paskolos sumos neišsaugojimo rizika tenka ieškovei. Teismas nurodė, jog kadangi pirminis paskolos raštelio įrašas dėl paskolos sumos neišsaugotas, o ieškovė nepateikė kitų leistinų įrodymų, patvirtinančių, jog paskolos suma sudarė būtent 21 987 Eur, taip pat įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti pirminio įraše paskolos raštelyje nurodytą paskolos sumą, teismas, nustatydamas atsakovei suteiktos paskolos sumos dydį vadovavosi atsakovės pripažįstamu paskolos dydžiu – 10 000 Lt, kas sudaro 2 896,20 Eur. Atsakovė mokėjimo pavedimais grąžino ieškovei iš viso 1 050 Eur, ką ieškovė pripažįsta.
8.2. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog iš karto po paskolos sutarties sudarymo grąžino ieškovei 2 000 Lt, taip pat 600 Eur grynais pinigais. Teismas pažymėjo, kad teisės normų prasme leistinas įrodymas, patvirtinantis paskolos sumos grąžinimą grynaisiais pinigais paskolos davėjui gali būti tik paskolos davėjo rašytinis patvirtinimas apie paskolos sumos sumokėjimą; ir atsakovė tokio įrodymo nepateikė. Dėl 579,24 Eur (2 000 Lt) grąžinimo teismas atkreipė dėmesį, kad liudytojas A. R. apklausos metu neatpažino ieškovės ir negalėjo apibūdinti asmens, kuriam atsakovė liudytojo akivaizdoje perdavė grynuosius pinigus; liudytojas taip pat nurodė, kad grąžinamos pinigų sumos neskaičiavo, o atsakovei skaičiuojant pinigus, jis vairavo automobilį; aplinkybė, jog pinigai buvo perduoti būtent ieškovei, bei kad perduodama suma sudarė 2 000 Lt, liudytojui buvo žinoma tik iš atsakovės teiginių. Teismas laikė, jog liudytojo A. R. parodymai nėra leistinas ir pakankamas įrodymas paskolos dalies grąžinimui patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, jog net 50 Eur siekiančias sumas atsakovė ieškovei grąžindavo mokėjimo pavedimais, teismas laikė mažai tikėtina, jog 2 000 Lt ir 600 Eur siekiančias paskolos dalis atsakovė būtų grąžinusi be pakvitavimo grynaisiais pinigais. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad paskolos raštelyje neaptarta, o pagal bylos medžiagą nėra galimybių patikrinti, ar paskola ir kokia jos dalis buvo naudojama ieškovės nurodyto automobilio pirkimui. Atsakovės automobilio pirkimo aplinkybės nėra šios civilinės bylos dalykas, nes tai nesusiję su paskolos sutarties sudarymu ir vykdymu. Kadangi tiek pagal paskolos, tiek pagal automobilio pirkimo sutartis buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, šie sandoriai yra savarankiški, todėl automobilio kaina bei vertė neįrodo paskolos sumos dydžio. Teismas sprendė, kad likusi negrąžinta paskolos suma sudaro 1 846,20 Eur ir ją priteisė iš atsakovės.
8.3. Dėl ieškovės prašomų priteisti palūkanų, teismas pažymėjo, kad 2022 m. vasario 10 d. ikiteisminiame tyrime pateikta specialisto išvada patvirtina, jog įrašas paskolos raštelyje dėl 10 procentų palūkanų dydžio nėra pirminis, o byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių pirminio įrašo turinį, todėl nustatydamas palūkanų dydį, teismas vadovavosi CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Lietuvos banko duomenimis, paskolos sutarties sudarymo metu 2014 m. lapkričio mėnesį komercinių bankų vidutinė palūkanų norma Lietuvoje viršijo 10 procentų, todėl ieškovės reikalavimą dėl 10 procentų metinių mokėjimo palūkanų priteisimo tenkino. Teismas nurodė, kad byloje nesant įrodymų dėl 1 050 Eur paskolos dalies grąžinimo momento, teismas laikė, jog ši paskolos dalis ieškovei buvo grąžinta paskolos raštelyje numatyto paskolos termino paskutinę dieną. Palūkanos apskaičiuojamos nuo 2 896,20 Eur paskolos sumos už laikotarpį nuo paskolos sutarties sudarymo 2014 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d., kas sudaro 289,62 Eur per metus, iš viso – 868,86 Eur. Teismas paskaičiavo, kad už laikotarpį nuo paskolos grąžinimo termino pasibaigimo 2017 m. lapkričio 30 d. iki ieškinio pareiškimo 2021 m. rugpjūčio 12 d. palūkanos skaičiuojamos nuo 1 846,20 Eur sumos ir sudaro 333,81 Eur. Be to, vadovaudamasis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylinėjimosi išlaidas byloje teismas priteisė atsižvelgdamas į ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Apeliantė (atsakovė) R. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą skundžiamoje dalyje ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais.
9.1. Nurodo, kad skundžia sprendimą dalyje, kurioje teismas priteisė ieškovei 1 202,67 Eur palūkanų ir atitinkamai nuo palūkanų dydžio skaičiavo procesines palūkanas. Nepripažįsta su ieškove buvus susitarimą dėl palūkanų. Pažymėjusi, kad minėtas ikiteisminis tyrimas dar nėra užbaigtas, atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismo nebuvo analizuota ir tirta specialisto atlikta skolos raštelio tyrimo išvada dalyje, kurioje specialistas skolos raštelį ištyrė mikroskopo vaizdo spektro komparatoriumi bei vizualiai 4x padidinamuoju lęšiu pasitelkiant įvairiu apšviestumu, ir kt. Mano, kad specialisto nustatyti dokumento turinio klastojimo faktai patvirtina atsakovės teiginius, kad tarp šalių susitarimo dėl palūkanų ir pinigų grąžinimo termino nebuvo ir jie ieškovės buvo prirašyti kažkada vėliau. Ieškovė neįrodė, kad ji pinigus skolino už procentus ir terminuotai. Specialisto nustatyta, kad įrašas trintas, o nustatyti, koks skaičius, galėjo būti, nėra įmanoma, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu teismas priteisė atsakovei 1 202,67 Eur palūkanų.
9.2. Mano, kad teismas nepagrįstai šalių paskolinius santykius vertino kaip verslo santykius skolinant pinigus, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji skolina pinigus būdama verslininkė ir jai Lietuvos Bankas suteikia tokią galimybę, įrašydamas į sąrašą arba, kad ji užsiima kitokia veikla, už kurią moka mokesčius.
9.3. Teismui nusprendus vadovautis suklastotame skolos rašte nurodyta palūkanų norma, prašo vertinti palūkanų dydį. Atkreipia dėmesį, kad paskolos santykiai vyko tarp dviejų fizinių asmenų; paskolos sutartyje yra nurodyta 10 procentų metinių palūkanų skaičiavimo tvarka, kitų susitarimų nėra; teismų praktikoje yra išgryninta, kad negalima prašyti pelno palūkanų ir kompensacinių palūkanų tuo pačiu metu, jeigu šalys dėl to nesitarė sutartyje. Pažymi, kad įstatyme tarp fizinių asmenų nurodytas standartinis 5 procentų metinių palūkanų dydis, todėl akivaizdu, kad 10 procentų yra dvigubai didesnis negu nustato įstatymas. Pirmos instancijos teismas nevertino to, ką pati ieškovė ieškinyje pripažįsta, kad atsakovė iki šiol neatsiskaitė, nes turi sunkią finansinę padėtį, augina keturis nepilnamečius vaikus, vienam iš kurių yra vos keli mėnesiai, o vieną mergaitę iš vaikų namų, globoja. Atsakovė pati silpnos sveikatos, todėl negali daug ir sunkiai dirbti. Mano, jog akivaizdu, kad egzistuoja visos sąlygos mažinti neproporcingai dideles palūkanas. Be to, laiko, kad procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo, kas sudaro 333,81 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo dalies, dėl 1 202, 67 Eur dydžio palūkanų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2014 m. lapkričio 29 d. pasirašė skolos raštelį (anksčiau ir toliau – skolos raštelis), kurio pagrindu ieškovė suteikė atsakovei paskolą grynaisiais pinigais. Ieškovės ranka pieštuku surašytame skolos raštelyje įrašyta, jog atsakovė skolinasi iš ieškovės 21 987 Eur sumą, grąžinti planuoja per 3 metus su 10 procentų metinėmis palūkanomis; skolos raštelio data – 2014 m. lapkričio 29 d.
14. Tarp šalių kilus ginčui dėl skolos pagal minėtą skolos raštelį grąžinimo, atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimais tiek dėl paskolintos sumos dydžio, tiek dėl palūkanų, akcentavo, jog skolos raštelis buvo suklastotas, dėl ko ji kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur, pagal ieškovės pareiškimą, buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40756-21. Šiame ikiteisminiame tyrime buvo atliktas šioje byloje aptariamo skolos raštelio tyrimas. Byloje pateiktoje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2022 m. vasario 10 d. specialisto išvadoje be kita ko nurodyta, kad tirti pateiktame 2014 m. lapkričio 29 d. paskolos raštelyje esantys įrašai „21987“ ir „10%“ nėra pirminiai; šiose vietose pirminiai įrašai buvo pašalinti mechaniniu būdu, t. y. pirminiai įrašai buvo ištrinti, kurių vietoje vėliau parašyti esami įrašai. Įraše „21987“ skaičiaus „2“ vietoje pirminis skaičius buvo „1“; atsakyti į klausimą, kokie pirminiai įrašai ties skaičiais „1987“ ir ties įrašu „10%“, nėra galimybės dėl stipraus dokumento blanko pažeidimo.
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, tarp jų ir aukščiau minėtą specialisto išvadą, laikė, jog ieškovė atsakovei paskolino ne ieškovės nurodytą 21 987 Eur sumą, o atsakovės pripažintą 10 000 Lt (2 896,20 Eur) sumą, bei įskaitęs atsakovės pavedimais grąžintą 1 050 Eur sumą (ką abi šalys pripažino), ir, teismo vertinimu, atsakovei neįrodžius aplinkybių apie jos neva grąžintą 2 000 Lt ir 600 Eur grynaisiais pinigais sumas, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 1 846,20 Eur negrąžintą skolą. Be to, taip pat atsižvelgdamas į minėtą specialisto išvadą dalyje dėl skolos raštelyje nurodyto palūkanų dydžio, tai, kad toks įrašas nėra pirminis, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.872 straipsnio 1 dalimi, priteisė ieškovei 10 procentų dydžio pelno palūkanas, 868,68 Eur, bei 333,81 Eur kompensacines palūkanas, viso 1 202,67 Eur palūkanų. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl minėtų palūkanų priteisimo, be kita ko nurodydama, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl palūkanų ir pinigų grąžinimo termino, pažymėdama, kad negalima reikalauti pelno palūkanų ir kompensacinių palūkanų tuo pačiu metu, jeigu šalys dėl to nesitarė sutartyje, taip pat atkreipdama dėmesį į savo sunkią finansinę padėtį, tokiu būdu įžvelgdama sąlygas palūkanų mažinimui. Visgi, su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti.
16. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.872 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, jog paskolos sutartis yra atlygintinė. To paties straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu; jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu.
17. Aptariamu atveju, apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu dalyje dėl priteistų palūkanų, akcentavo susitarimo dėl tokių palūkanų ir dėl paskolos grąžinimo termino nebuvimą. Prieš vertinant apeliantės argumentus, pirmiausia būtina akcentuoti įrodinėjimo svarbą civiliniame procese, kuriame galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į CK 6.872 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją, būtent atsakovei, teigiančiai, kad buvo susitarta dėl neatlygintinių paskolinių teisinių santykių, tenka pareiga įrodyti šiuos teiginius. Ir šiame kontekste pažymėtina, kad būtent ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40756-21 pateikta aukščiau paminėta specialisto išvada, kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip oficialų rašytinį įrodymą, šiuo atveju turintį didesnę įrodomąją galią kitų rašytinių įrodymų atžvilgiu (CPK 197 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodo buvus šalių susitarimą dėl aptariamos paskolos atlygintinumo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad skolos raštelyje esantys įrašas „10%“ nėra pirminis ir šioje vietoje pirminis įrašas buvo pašalintas mechaniniu būdu, t. y. pirminis įrašas buvo ištrintas, kurio vietoje vėliau parašytas esamas įrašas; atsakyti į klausimą, koks pirminis įrašas ties įrašu „10%“, nėra galimybės dėl stipraus dokumento blanko pažeidimo. Skolos raštelyje be kita ko nurodyta, kad atsakovė grąžinti skolą planuoja per 3 metus; skolos raštelio data – 2014 m. lapkričio 29 d. (dėl šios datos įrašo minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad įrašas „2014 lapkričio 29“ papildomai apvedžiotas pieštuku, tačiau liko nepakeistas). Taigi, skolos raštelis patvirtina tiek paskolos sutarties tarp šalių sudarymo faktą, datą (2014 m. lapkričio 29 d.), tiek susitarimo dėl pelno palūkanų faktą, paskolos grąžinimo terminą. Tuo pačiu pažymėtina, kad kitos šiame kontekste apeliantės akcentuotos aplinkybės dėl dokumento turinio klastojimo fakto, galimai padarytos nusikalstamos veikos, nepaneigia aukščiau padarytų išvadų (tarp jų ir dėl susitarimo dėl paskolos atlygintinumo), atkreipiant dėmesį, kad specialisto išvadoje konstatuoti su skolos rašteliu (jo pirminiais duomenimis) atlikti veiksmai be kita ko tapo atsakovės pareiškimo pagrindu pradėto ikiteisminio tyrimo objektu, todėl šiame civiliame procese dėl to plačiau nepasisakoma.
18. Taigi, atsakovei byloje neįrodžius, kad ginčo atveju nebuvo susitarimo dėl palūkanų ar skolos grąžinimo termino, ir tokiu būdu nustačius, kad šalys visgi buvo saistomos atlygintinių paskolinių santykių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas skaičiuoti atsakovei pelno palūkanas, tinkamai pritaikydamas ir priteistinų palūkanų dydį. Minėtoje specialisto išvadoje konstatavus, jog įrašas dėl palūkanų dydžio nėra pirminis, ir byloje faktiškai nesant įrodymų, kurie patvirtintų pirminio įrašo turinį, manytina, jog teismas pagrįstai taikė CK 6.872 straipsnio 1 dalies nuostatas, skaičiuotinų palūkanų dydį nustatydamas pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu, kas aptariamu atveju viršijo 10 procentų, todėl teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 10 procentų pelno palūkanų dydžio, priteisdamas ieškovei iš atsakovės už 3 metų laikotarpį 868,86 Eur pelno palūkanas.
19. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Aptariamu atveju, atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove, be kita ko paskolos sutartyje nesant susitarimo dėl kompensacinių palūkanų dydžio, ieškovė, minėtos CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu įgijo teisę į 5 procentų dydžio kompensacines palūkanas. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, nors savo sprendime išsamiai ir neatskleidė kompensacinių palūkanų skaičiavimo tvarkos, tačiau, kaip matyti, jas skaičiuodamas už laikotarpį nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos iki ieškinio pareiškimo dienos, pritaikė būtent 5 procentų palūkanų dydį, tokiu būdu pagrįstai priteisdamas ieškovei iš atsakovės už minėtą laikotarpį 333,81 Eur kompensacinių palūkanų sumą. Šiame kontekste be kita ko pažymima, kad aptariamo ginčo atveju įstatymas nedraudžia reikalauti ir pelno, ir kompensacinių palūkanų, kartu atkreipiant apeliantės dėmesį, kad šiuo atveju abiejų minėtų palūkanų nebuvo prašoma priteisti už tą patį laikotarpį. Atitinkamai, priteisus ieškovei iš atsakovės viso 1 202,67 Eur palūkanų, jų suma buvo pagrįstai įskaičiuota į bendrą su skola sumą, nuo kurios skaičiuotinos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina ir apeliantės argumentus dėl sąlygų mažinti neva neproporcingai dideles palūkanas egzistavimo. Palūkanų kaip netesybų mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams; rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Be kita ko pažymėtina, kad negalima leisti ir nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Aptariamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas savo sprendime iš esmės ir nepasisakė dėl galimybės šio ginčo atveju mažinti priteistinas iš atsakovės palūkanas, tačiau įvertinus bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus ir apeliantės argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo mažinti priteistas palūkanas ir nėra. Apeliantė akcentavo savo sveikatos problemas, sunkią finansinę padėtį, atkreipdama dėmesį, jog augina keturis nepilnamečius vaikus, ir be kita ko, kaip jau aukščiau minėta, turėdama pareigą pagal civilinio proceso normas įrodyti savo nurodytų faktinių aplinkybių ir argumentų pagrįstumą, jokių tokias aplinkybes, turtinę padėtį apibūdinančių įrodymų byloje nepateikė. Taigi, apeliantės argumentai nesudaro jokio pagrindo mažinti priteistų palūkanų dydžio; be to ir pagal bylos duomenis negalima teigti, jog ieškovei priteistų palūkanų dydis yra akivaizdžiai per didelis, neatitinkantis protingumo, teisingumo kriterijų.
21. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde nurodytų argumentų (pavyzdžiui, ieškovės veiklos pinigų skolinimo srityje vertinimo, ir kt.) apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K- 3- 107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
25. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantei nepriteisiamos apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atsakovės R. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.