- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- e2-1008-1004/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Ieškovas
- S. L.
- Atsakovas
- R. K.
dalyvaujant ieškovui ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lindora LT“ atstovui S. L., ieškovo S. L. atstovui advokatui D. V., atsakovui R. K., atsakovo R. K. atstovei advokatei A. G., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus (toliau - Nacionalinės žemės tarnybos) atstovei D. A., išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau - išvadą teikianti institucija) atstovei D. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. L. patikslintą ieškinį atsakovui R. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Lindora LT“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nuostolių priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu (b.l. 1-3), patikslintu ieškiniu (b.l. 20-22) kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo priteisti jo naudai žalą sumoje 2200,00 Eur, patirtą laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2016-09-01, ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2008-09-08 sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kurios pagrindu jam buvo išnuomotas 0,2128 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Dalį žemės sklypo panaudos pagrindais leido naudotis UAB „Lindora LT“, tuo pačiu realizuodamas veiklai ir savo teisėtus interesus, susijusius su transporto priemonių dalių, padangų laikymu ir saugojimu.
Pažymėjo, jog nustatė, kad atsakovas be jokio teisinio pagrindo trukdo naudotis dalimi jo valdomo žemės sklypo, dėl ko 2014-07-29 teikė pretenziją, reikalaujant, jog atsakovo pastatyta tvora, esanti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kaip patenkanti į ieškovui priklausančio sklypo dalį, būtų pašalinta, kad netrukdytų ieškovui naudotis jam priklausančio sklypo dalimi. Tuo pačiu reikalauta pašalinti ir pastato, t. y. stoginės, esančios (duomenys neskelbtini), dalį, kaip patenkančios į jo nuomojamo žemės sklypo dalį.
Atsakovas pastoviai žadėjo sureguliuoti susidariusią situaciją, kad netrukdytų naudotis jo valdomo žemės sklypo dalimi, tačiau nepagrįstai delsiant, pakartotinai kreipėsi į atsakovą 2015-12-07, reikalaujant inicijuoti atsakovo valdomos stoginės, kertančios jam priklausančio žemės sklypo ribą nugriovimo darbus. Nepaisant daugkartinių reikalavimų, ne tik raštu, bet ir žodžiu, atsakovas minėtų trukdžių nepašalino.
Siekdamas nustatyti, kokia apimtimi yra pažeistos jo teisės, kreipėsi į UAB „Geodezijos linija“, kuri atliko kontrolinę geodezinę pastato nuotrauką (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad 2015-12-02 R. K. su jam nuosavybės teise priklausančia tvora užsitvėręs 8 kv. m žemės sklypo bei su stogine užstatęs sklypo 13 kv. m sklypo dalį.
Atsižvelgiant į fiksuotus duomenis, laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2016-09-01 negalėjo naudoti tinkamai pagal paskirtį mažiausiai 22 kv. m jam nuomojamo žemės sklypo, kurio dalis buvo numatyta autodalių, padangų ir kitų susijusių reikmenų laikymui ir tai lėmė priverstinį poreikį trūkstamą plotą nuomotis su juo 2014-10-01 sudarant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, skaičiuojant po 100,00 Eur už nuomos mėnesį. Tokiu būdu bendra išlaidų suma, įvertinus šalių suderintus galutinius mokėjimus už minėtą laikotarpį, susidarė 2200,00 Eur. Šias išlaidas vertina kaip dėl atsakovo veiksmų patirtus nuostolius, kurių atlyginimo reikalauja teismine tvarka, kadangi jo teisių pažeidimas truko visą šį nuomos sutarties sudarymo laikotarpį, akcentuojant, kad pažeidimas vyko dar iki minėtos nuomos sutarties sudarymo.
Nurodė, jog nėra keliamas reikalavimas dėl valdymo teisės gynybos, tačiau, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų, tuomet jam (ieškovui) nebūtų reikėję sudaryti 2014-10-01 žemės nuomos sutarties, tokiu būdu nebūtų buvę priverstinių išlaidų nuomai už ginčo laikotarpį. Pažymėjo, kad 2200,00 Eur sumą, kaip nuostolių atlyginimą, teismo prašo priteisti iš atsakovo, konstatuojant jo neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį, t. y. visas būtinas atsakomybės sąlygas.
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinio reikalavimus kaip ieškovas ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Lindora LT“ atstovas palaikė ir juos prašė tenkinti visiškai. Ieškovas iš esmės patvirtino patikslinto ieškinio faktines aplinkybes. Pripažino, jog su atsakovu įkurta viena įmonė po dešimties metų veiklos skilo. Su R. K. nesutarė dėl besiribojančių žemės sklypo ribų. Paaiškino, jog atsakovas jį padavė į teismą ir prisiteisė žalą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų yra sumažėjusi jo teritorijos dalis, todėl turėjo ieškoti aikštelės, kur sandėliuoti automobilių dalis, padangas, nes valstybinės žemės subnuomoti nėra galima. Sutarė su G. B. dėl aikštelės, kur sandėliuos minėtas dalis ir su juo sudarė sutartį. Mano, jog pildant šią sutartį galėjo įsivelti klaidų. Dėl sudarytos nuomos sutarties su G. B. patyrė nuostolių (žalos), kuriuos paršo priteisti iš atsakovo. Nurodė, jog dalimi žemės sklypo naudojasi UAB „Lindora LT“. Atsakovo pateiktos fotonuotraukos nėra informatyvios, negalima patvirtinti kieno teritorija užfiksuota. Papildė, jog atsakovas stogine, kurios atramos siekė žemę, ir tvora jo žemės sklypo dalyje ilgą laiką pažeidinėjo jo teises. Su atsakovu jau nuo 2013 m. susirašinėjo raštu ir atsakovas nuo 2014 m. nesprendė susidariusios situacijos. Neigia sudaręs dirbtines kliūtis atsakovui šalinti jo teisės pažeidimus dėl stoginės ir tvoros.
Šalies argumentai
2018-03-12 teismo posėdžio metu ieškovas pateikė teismui žodinį prašymą patikslinto ieškinio dalyje dėl 500,00 Eur sumos žalos atsisakymo, sumažinus patikslinto ieškinio reikalavimus iki 1700,00 Eur žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2016-04-01. Prašė teismo priimti atsisakymą ir civilinę bylą dalyje nutraukti, grąžinti dalį žyminio mokesčio.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildė ieškovą, jog ieškovo atlikti mokėjimai tik patvirtina faktą, jog ieškovas patyrė žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą (b.l. 37-42), kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad minėtą stoginę tiek ieškovas, tiek atsakovas pastatė kartu, dar tuo metu, kai vykdė bendrą veiklą. Nurodė, kad šios stoginės išsikišimas virš ieškovo valdomo žemės sklypo niekuomet nebuvo kliūtimi ieškovui naudotis jo valdomo sklypo dalimi. Pateikia 2015 m. spalio mėnesio įrodymus, patvirtinančius, jog pats ieškovas intensyviai eksploatavo minėtą stoginę po ja nuo lietaus sandėliuodamas įvairius rakandus (padangas, automobilių detales ir t.t.). Minėtos stoginės konstrukcijos buvo ore, virš ieškovo valdomo žemės sklypo, todėl ieškovo 13 kv. m žemės sklypo dalies niekada neužėmė.
Pažymėjo, jog pradėjus inicijuoti stoginės išsikišimo virš ieškovo valdomo žemės sklypo panaikinimo darbus, ieškovas tam itin priešinosi, sugalvodamas įvairių dirbtinų kliūčių darbų atlikimui ir tokiu būdu vilkindamas laiką, ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Minėta stoginė buvo pašalinta 2016 m. vasario mėnesį, ką patvirtina 2016-03-21 UAB „Geolinas“ atliktas geodezinis planas, iš kurio aiškiai matosi, kad 2016 m. kovo mėnesį nėra įsikišusios pastogės į ieškovo sklypą.
Atkreipia dėmesį, kad ieškovas patikslintame ieškinyje visiškai nepagrindžia bei nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kokiu pagrindu jis skaičiuoja, neva atsakovas atliko kažkokius jo teises pažeidžiančius veiksmus, būtent jo nurodomu laikotarpiu, t. y. 2014-10-01 iki 2016-09-01. Pagal ieškovo į bylą pateiktą UAB „Geodezijos linija“ planą (kuriame stoginės ir tvoros išsikišimas fiksuotas būtent tik 2015-12-02) ir jo 2016-04-14 aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, kad R. K. su jam nuosavybės teise priklausančia tvora užsitvėręs 8 kv. m žemės sklypo dalį, kurią naudojasi S. L.. Atkreipia dėmesį, jog tame pačiame ieškovo pateiktame UAB „Geodezijos linija“ plane matosi, kad ieškovas naudojasi netgi dvigubai didesne 19 kv. m sklypo dalimi, priklausančia būtent atsakovui.
Paaiškino, jog buvo itin suinteresuotas perkelti ir tvorą pagal realias sklypų ribas, tačiau šių darbų atlikimui (taip pat kaip ir stoginės) visiškai nebuvo suinteresuotas ieškovas, kuris tam sudarinėjo dirbtines kliūtis, ką patvirtina į bylą pateikti įrodymai. 2016-04-17 Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus raštas patvirtina, jog 2016-03-10 buvo atliktas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikrinimas ir nustatyta, kad gretimų žemės sklypų ribas pažeidžiančių riboženklių nerasta. Pažymi, jog nėra jo atliktų kažkokių neteisėtų veiksmų, sukėlusių ieškovui nuostolius, kurie yra turi būti priežastiniame ryšyje su patirtais nuostoliais.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimais ir juos prašė atmesti. Iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Patvirtino, jog su ieškovu buvo įkurta viena įmonė, kuriai skilus sujungė tvoras, jų negriaunant. Pažymėjo, jog prieš keliolika metų pastatyta ir padidinta stogine naudojosi ir ieškovas, neturėjo jam (atsakovui) pretenzijų. Stoginę pašalino ir tvorą atitraukė savo iniciatyva, kai ieškovas pradėjo raštu reikšti pretenzijas dėl stoginės ir tvoros, kuri užėmė dalį jo (ieškovo) žemės sklypo. Minimi darbai įvykdyti 2016 m. kovo mėnesį, tuo pašalinant pažeidimus. Su ieškovu nebuvo ginčo, nes jis naudojosi ir jo (atsakovo) žemės sklypo dalimi.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildė atsakovą, jog ieškovas neįrodė visų atsakovo atsakomybės sąlygų.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 29-31), kuriuo prašė sprendimą dėl ieškovo pateikto patikslinto ieškinio reikalavimų priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nustatė, kad nuomotojas G. B. nuomojo ieškovui valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, neturėdamas valstybinės žemės patikėtinio (Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimo subnuomoti ir pagal įstatymą nesant numatytos galimybės tokiu būdu nuomoti valstybinės žemės. Atkreipia dėmesį, jog ieškovo pateiktos 2014-10-01 žemės nuomos sutarties 1.1 papunktyje nurodytas netinkamas žemės sklypo unikalus numeris (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris suteikiamas patalpoms. Viešame registre nurodytu unikaliu numeriu yra registruota patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). Vertina, jog iš ieškovo į bylą pateiktos 2014-10-01 žemės nuomos sutarties neįmanoma nustatyti, kas buvo nuomos sutarties dalykas, t. y. patalpa ((duomenys neskelbtini)) ar valstybinės žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)). Mano, jog į bylą pateikta ieškovo ir G. B. sudaryta minima žemės nuomos sutartis negali būti laikoma tinkamu įrodymu ieškovo patirtų nuostolių dydžiui pagrįsti.
Pažymėjo, kad iš ieškovo pateiktos į bylą UAB „Geodezijos linija“ 2015-12-02 kontrolinės geodezinės pastato nuotraukos nustatyta, kad ieškovo iš valstybės nuomojamą žemės sklypą V(duomenys neskelbtini), juosiant tvora taip pat buvo netiksliai užtverta (kirto atsakovo nuomojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribą), todėl laikytina, kad dėl netiksliai užtvertos tvoros, valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), nuomininkas R. K. taip pat negalėjo pasinaudoti visa apimtimi jo valstybės nuomojamo žemės sklypo dalimi. Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, kas ir kada užtvėrė tarp sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tvorą, todėl negali įvertinti, ar yra visos įstatyme nurodytos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos atstovė iš esmės palaikė atsiliepimo argumentus. Papildė, jog tvoros kreivumas tiek į ieškovo, tiek į atsakovo pusę buvo užfiksuotas ir šalys savo žemės sklypais negalėjo naudoti visa apimtimi. Ieškovo minimas kitas ginčas, kuris išspręstas teisme, neturi tiesioginės sąsajos su šia byla.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Lindora LT“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
Išvadą teikianti institucija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pateikė išvadą civilinėje byloje (b.l. 72-73), kuria pateikia turimą informaciją, galinčią padėti teismui įvertinti faktinius ir teisinius bylos aspektus. Pažymėjo, kad ieškovas kreipėsi dėl neteisėtai pastatyto statinio – stoginės ir jam buvo išaiškinta, kad nagrinėjant UAB „Lindora LT“ direktoriaus S. L. prašymą dėl galimai neteisėtai pastatyto pastato žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo 2016-01-29 atliktas patikrinimas vietoje ir 2016-02-05 surašytas statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą aktas. 2016-01-29 patikrinimo metu nustatyta, kad pastatas pastatytas pažeidžiant K. M. įmonės parengto projekto esminius sprendimus – padidinti pastato išorės matmenys. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad pastato statyba nėra baigta ir statybos darbai nebevykdomi daugiau kaip 10 metų. Vadovaujantis teisės aktais ieškovo prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Papildė, jog dėl galimai pažeidžiančios ieškovo teisės tvoros statybos nebuvo kreiptasi.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė pateiktą išvadą. Pažymėjo, jog naujų skundų dėl šalių ginčo nebuvo gauta.
Dėl ieškovo atsisakymo 500,00 Eur žalos patikslinto ieškinio reikalavimo dalyje
Ieškovo prašymas dėl bylos nutraukimo dalyje dėl 500,00 Eur sumos žalos atsisakymo, sumažinus patikslinto ieškinio reikalavimus iki 1700,00 Eur žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2016-04-01, tenkintinas, atsisakymas nuo patikslinto ieškinio dalyje priimamas, o civilinė byla šioje dalyje nutraukiama. Atsakovas dėl šio ieškovo prašymo nepareiškė prieštaravimų.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 str. 1 d., bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
Ieškovas pateikė teismui žodinį prašymą, kuriuo atsisakė dalies patikslinto ieškinio reikalavimų ir prašė nutraukti civilinę bylą. Ieškovo pateiktas ieškinio atsisakymas dalyje atitinka CPK 140 str. 1 d. numatytas ieškinio atsisakymo sąlygas ir nėra CPK 42 str. 2 d. numatytų aplinkybių.
CPK 87 str. 2 d. numato, jog tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šiuo atveju civilinė byla nutraukiama ieškovui atsisakius ieškinio dalyje CPK 140 str. 1 d. pagrindu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio grąžinimo tenkintinas ir ieškovui grąžintini 75 procentai byloje sumokėto žyminio mokesčio – 8,52 Eur (nuo 500,00 Eur sumos žyminis mokestis sudaro (visas žyminis mokestis 50,00 Eur, b.l. 15) 11,36 Eur, kurio 75 proc. yra 8,52 Eur).
Ieškovui išaiškintinos atsisakymo nuo dalies patikslinto ieškinio ir bylos nutraukimo pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Dėl ginčo esmės
Bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad 2008-09-08 ieškovas ir valstybės įgaliota institucija sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N29/08-0070, kurios pagrindu S. L. buvo išnuomotas 0,2128 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-5).
Tarp šalių ginčas kilo dėl to, jog R. K. padarė 1700,00 Eur žalą S. L., nes laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2016-04-01 su jam nuosavybės teise priklausančia tvora buvo užsitvėręs 8 kv. m žemės sklypo dalį, kurią naudojasi S. L., bei R. K. 13 kv. m su jam nuosavybės teise priklausančia stogine trukdė S. L. naudotis jo žemės sklypo dalimi.
Civilinės bylos rašytine medžiaga, pasinaudojus išreikalautos civilinės bylos Nr. 2-583-1003/2016 rašytine medžiaga, vertinant tarpusavio susirašinėjimo raštus, fotonuotraukas, teismo posėdyje išklausius šalis, šalių atstovus, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų atstovus, išvadą teikiančios institucijos atstovę, konstatuotina, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas minimu laikotarpiu jam trukdė naudotis 21 kv. m. žemės sklypo dalimi, tuo trukdydamas jam vykdyti ūkinę veiklą ir dėl to ieškovui patyrus 1700,00 Eur sumos nuostolius (žalą).
Nors šalys teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad 2017-09-11 prašymu R. K. prašė S. L. nukelti visas užkabintas ir sudėtas detales bei daiktus nuo jo asmeninėmis lėšomis pastatytos tvoros, nes tai laužo konstrukcijas ir jam tenka tvorą remontuoti (b.l. 56) bei pateiktas 2017-10-26 UAB „Geodezijos linija“ atliktas geodezinis planas teritorijos (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), teismas šiais rašytiniais įrodymais nesivadovauja, nes jie jau nepatenka į šalių ginčo laikotarpį ir šalys nurodė, jog iš esmės nuo 2016-04-01 šioje byloje nėra ginčo dėl ieškovo teisių pažeidimo. Minėta stoginė buvo pašalinta 2016 m. vasario mėnesį, ką patvirtina 2016-03-21 UAB „Geolinas“ atliktas geodezinis planas teritorijos (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (b.l. 49-50). Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog 2016-04-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atlikto žemės naudojimo patikrinimu Nr. 31SS-16-(14.31.45.) (b.l. 54) nustatė, kad gretimų žemės sklypų ribas pažeidžiančių riboženklių nerasta. 2016-01-29 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo metu (aktu SPA-) nustatė, kad pastatas pastatytas pažeidžiant K. M. įmonės parengto projekto esminius sprendimus – padidinti pastato išorės matmenys. 2016-01-29 institucijos atliktas patikrinimas vietoje ir 2016-02-05 surašytas statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą aktas. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad pastato statyba nėra baigta ir statybos darbai nebevykdomi daugiau kaip 10 metų (b.l. 77-86). 2016-04-13 vadovaujantis teisės aktais ieškovo 2016-03-23 skundo nagrinėjimas dėl 2016-03-23 buvo nutrauktas (b.l. 87-88).
Pažymėtina, kad sprendžiant šalių ginčą pagal įstatymą nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 str. nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje (patikslintame ieškinyje) nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas.
Nagrinėjamoje byloje pareikšdamas patikslintą ieškinį dėl nuostolių (žalos) atlyginimo, teismo posėdyje atsisakydamas reikalavimo dalies, ieškovas nurodė, kad 2014-10-01 iki 2016-04-01 negalėjo naudoti tinkamai pagal paskirtį mažiausiai 22 kv. m jam nuomojamo žemės sklypo, kurio dalis buvo numatyta autodalių, padangų ir kitų susijusių reikmenų laikymui ir tai lėmė priverstinį poreikį, trūkstamą plotą nuomotis ir gauti iš kito ūkio subjekto, su juo 2014-10-01 sudarant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, skaičiuojant po 100,00 Eur už nuomos mėnesį ir tokiu būdu bendra išlaidų suma, įvertinus šalių suderintus galutinius mokėjimus už minėtą laikotarpį, susidarė 1700,00 Eur.
Šiuos ieškovo argumentus patvirtina kartu su patikslintu ieškiniu pateikta tarp S. L. ir G. B. 2014-10-01 sudaryta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, skaičiuojant po 100,00 Eur už nuomos mėnesį (b.l. 23-24). Lietuvos valstybei priklauso (b.l. 65-66) 0,1728 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra R. B. nuosavybės teise priklausantis sandėlis (žemės sklypas nuo 2007-02-05 nuomojamas G. B.) (b.l. 32-33,34,57-58).
Taip pat bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, jog UAB „Geodezijos linija“ planu (kuriame stoginės ir tvoros išsikišimas fiksuotas 2015-12-02) ir jo 2016-04-14 aiškinamuoju raštu nustatyta nurodyta, kad R. K. su jam nuosavybės teise priklausančia tvora užsitvėręs 8 kv. m žemės sklypo dalį, kurią naudojasi S. L. bei R. K. 13 kv. m „užstatęs (perdengęs)“ su jam nuosavybės teise priklausančia stogine žemės sklypo dalį, kuria naudojasi S. L. (b.l. 10,11).
Nors šalių tarpusavio susirašinėjimas vyko nuo 2014 m., ką patvirtina bylos rašytinai duomenys, t. y. 2014-07-29 S. L. pretenzija, kuria į R. K. kreipėsi dėl tvoros, kuri pastatyta ant valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ribos ir kurios dalis patenka į nuomojamą žemės sklypą, nukėlimo ir stoginės, kuri yra pastatyta (duomenys neskelbtini), daromos žalos atlyginimo (b.l. 6). Tačiau tik 2015-12-02 minimu UAB „Geodezijos linijos“ planu buvo nustatyta R. K. daromo S. L. teisių pažeidimo apimtis, t. y. užimant 21 kv. m žemės sklypo dalį.
Teismas iš dalies sutinka su atsakovo argumentais, kad minėta stoginę tiek ieškovas, tiek atsakovas pastatė kartu, tačiau visiškai sutinka, jog ji pastatyta jau daugiau nei prieš 10 m., ką patvirtino ir išvadą teikianti institucija. Teismas konstatuoja, jog šios stoginės išsikišimas virš ieškovo valdomo žemės sklypo nebuvo kliūtimi ieškovui naudotis jo valdomo sklypo dalimi, net įvertinus stoginės atramas, ką patvirtino ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos atstovė. Šias teismo išvadas patvirtina ir atsakovo pateiktos stoginės fotonuotraukos (b.l. 43,46). Pagal jas nustatyta, kaip ir nurodo atsakovas, kad ieškovas intensyviai eksploatavo minėtą stoginę po ja nuo lietaus sandėliuodamas įvairius rakandus (padangas, automobilių detales ir t.t.). Minėtos stoginės konstrukcijos buvo ore, virš ieškovo valdomo žemės sklypo, todėl ieškovo 13 kv. m žemės sklypo dalies niekada neužėmė ir negalėjo užimti.
Dėl 8 kv. m atsakovo užimto žemės sklypo ginčo tarp šalių nėra, tačiau tuo pačių pažymėtina, jog dėl pastatytos tvoros kreivumo tiek į ieškovo, tiek į atsakovo pusę buvo užfiksuotas ir šalys savo žemės sklypais negalėjo naudoti visa apimtimi. Sutiktina su atsakovo argumentais jog minimame ieškovo pateiktame UAB „Geodezijos linija“ plane matosi, kad ieškovas naudojasi netgi dvigubai didesne 19 kv. m sklypo dalimi, priklausančia būtent atsakovui. Nėra tikslių duomenų, kas ir kada užtvėrė tarp sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), užtvėrė tvorą. Atsakovas susirašinėjimo medžiagoje nurodė, jog tvora priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Sutiktina su ieškovu, jog kitos bylos nuotraukos (b.l. 55) ir teismo posėdžio metu prijungtos nuotraukos nėra informatyvios, neaišku, kuri ieškovo žemės sklypo dalis fotografuota, todėl teismas minimomis fotonuotraukomis nesivadovauja.
Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, jog pradėjus inicijuoti stoginės išsikišimo virš ieškovo valdomo žemės sklypo panaikinimo darbus, ieškovas tam itin priešinosi, sugalvodamas įvairių dirbtinų kliūčių darbų atlikimui ir tokiu būdu vilkindamas laiką bei sąmoningai apsunkindamas galimybes panaikinti buvusį stoginės išsikišimą. Teismo vertinimu atsakovas inicijavo stoginės išsikišimo ir tvoros perkėlimo darbus, apie tai informuodamas ieškovą, tačiau nenustatyta, jog ieškovo elgesys būtų itin priešiškas ar sąmoningai nukreiptas prieš atsakovo numatomų darbų atlikimą, ką patvirtina šalių susirašinėjimo duomenys. 2014-07-29 S. L. pretenzija R. K. kreipėsi dėl tvoros, kuri pastatyta ant valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ribos ir kurios dalis patenka į nuomojamą žemės sklypą, nukėlimo ir stoginės, kuri yra pastatyta (duomenys neskelbtini), daromos žalos atlyginimo (b.l. 6). 2015-12-07 S. L. pakartotiniu priminimu kreipėsi į R. K. dėl (duomenys neskelbtini), stoginės, kertančios jo žemės sklypą, nugriovimo, ir tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), pertvarkymo (b.l. 7). 2016-01-12 prašymu R. K. prašė S. L. patekti į jo teritoriją atlikti reikiamų darbų dėl išsikišusios pastogės panaikinimo (b.l. 44). 2016-01-12 atsakymu į prašymą S. L. atsakė R. K., kad dėl signalizacijos instaliacijos ir prietaisų perkėlimo nėra galimybės vykdyti kokius nors pastogės rekonstrukcijos darbus (b.l. 45). 2016-01-13 prašymu R. K. prašė S. L. leisti suorganizuoti signalizacijos instaliacijos ir prietaisų perkėlimo darbus (b.l. 46). 2016-01-13 atsakymu į prašymą S. L. atsakė R. K., kad darbai dėl signalizacijos instaliacijos ir prietaisų perkėlimo yra užsakyti (b.l. 46). 2016-01-22 prašymu R. K. prašė S. L. nusiimti visus elektros, signalizacijos instaliacijos prietaisus nuo jam priklausančios tvoros (b.l. 51). 2016-01-22 atsakymu į prašymą S. L. atsakė R. K. prašydamas pateikti jo tvoros (statinio) dokumentus (b.l. 52). 2016-01-23 prašymu R. K. prašė S. L. nusiimti visus elektros, signalizacijos laidus, instaliacijos prietaisus, nes bus atliekami tvoros perkėlimo darbai pagal numatytas žemės sklypo ribas. Pažymėjo, jog S. L. gerai žinoma, kad tvora pastatyta iš savo turimų asmeninių lėšų ir medžiagų (b.l. 53). Nors ieškovas remiasi civilinės bylos Nr. 2-583-1003/2016, I t., b.l. 175,181-182; 183-184; 185-194, ir k.t. medžiaga, tačiau šie įrodymai tik netiesiogiai siejasi su šios bylos ginčo reikalavimais, todėl jie nevertintini.
Civilinės bylos Nr. 2-583-1003/2016 rašytiniai duomenys rodo, jog šalys jau 2013 - 2014 m. nesutarė dėl žemės sklypų ribų (civilinės bylos Nr. 2-583-1003/2016, I t., b.l. 27-30), tačiau šie nesutarimai įvertinti 2016-07-04 priėmus sprendimą (civilinės bylos Nr. 2-583-1003/2016, II t., b.l. 101-108), kuriuo išspręstas R. K. ginčas su UAB „Lindora LT“ dėl kliūčių naudotis turtu pašalinimo, nuostolių atlyginimo, susijusio su UAB „Lindora LT“ laikinųjų statinių nukėlimu ir laikomų transporto priemonių žemės sklype (duomenys neskelbtini), pašalinimu, tuo atlaisvinant žemės sklypą. Šios bylos sprendimas nėra betarpiškai susijęs su nagrinėjamu šalių ginču, tačiau bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje paaiškėjo, jog vien galimai dėl šio ieškovui nepalankaus teismo sprendimo, ieškovas teisme reiškia ieškinį atsakovui.
Sutiktina ir su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos argumentu, jog nuomotojas G. B. nuomos sutartimi nuomojo ieškovui valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, tačiau iš ieškovo į bylą pateiktos 2014-10-01 žemės nuomos sutarties neįmanoma nustatyti, kas buvo nuomos sutarties dalykas, t. y. patalpa ((duomenys neskelbtini)) ar valstybinės žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)). Ieškovas nurodė, jog jis iš R. B. nuomojosi tik aikštelę valstybinės žemės sklype. Nors į bylą ieškovo pateikti banko mokėjimo nurodymai, kuriais S. L. sumokėjo R. B. 2200,00 Eur sumą, sumokėdamas: 2016-12-29 – 1000,00 Eur; 2016-12-28 – 1000,00 Eur ir 2016-12-31 – 200,00 Eur (b.l. 12-14), tačiau į bylą pateikta ieškovo ir G. B. sudaryta minima žemės nuomos sutartis negali būti laikoma tinkamu įrodymu ieškovo patirtų nuostolių dydžiui pagrįsti.
CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kaip jau minėta, byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Nors ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė 1700,00 Eur nuostolių (žalos) dėl negalėjimo naudotis savo žemės sklypo dalimi, tačiau konstatuotina, jog ieškovas neįrodė ir savo patirtų nuostolių (žalos) ir jš dydžio.
CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinė atsakomybė nuostolių forma galima tik nustačius pagal bylos faktines aplinkybes visas būtinas įstatyme nurodytas sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Pabrėžtina, kad pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais atsakovo civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai (žala) pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi atsakovo veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Kaip minėta, teismas visuma byloje esančių įrodymų nenustatė, jog ieškovas neįrodė, kad būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė nuostolių (žalos). Teismo vertinimu ieškovas neįrodė ir atsakovo priežastinio ryšio su patirta žala ir neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio (CPK 178 str., 185 str.). Dėl šių išvadų ieškovo patikslintas ieškinys atsakovui dėl nuostolių (žalos) priteisimo atmestinas. Kiti šalių ginčo argumentai yra nutolę nuo ginčo esmės ir teismo nevertintini.
Ieškovo patikslintą ieškinį atmetus iš jo priteistinos atsakovo patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos 700,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Atmetus ieškovo patikslintą ieškinį dėl procesinių dokumentų siuntimo teismo patirtas 16,86 Eur sumos bylinėjimosi išlaidas valstybei privalo atlyginti ieškovas, todėl šių išlaidų suma valstybei priteistina iš ieškovo (CPK 96 str. 2 d.).
Priėmus ieškovo atsisakymą nuo patikslinto ieškinio reikalavimų bylos dalyje, jam nutarta grąžinti 8,52 Eur žyminio mokesčio dalį. Priteisus iš ieškovo 16,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, atliekamas ieškovo bylinėjimosi išlaidų tarpusavio užskaitymas ir iš ieškovo valstybei priteistina 8,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260-270 straipsniais,
nusprendžia:
priimti ieškovo atsisakymą nuo patikslinto ieškinio dalies (500,00 Eur žalos sumos).
Nutraukti civilinę bylą patikslinto ieškinio dalyje dėl 500,00 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo R. K., ieškovui S. L. sumažinus patikslinto ieškinio reikalavimus iki 1700,00 Eur žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2016-04-01.
Išaiškinti ieškovui, kad bylą nutraukus minimoje patikslinto ieškinio dalyje, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. K., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 8,34 Eur (aštuonis eurus trisdešimt keturis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.