Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Arūno Dirvono, dalyvaujant pareiškėjų D. B. bei J. B. atstovei advokatei Zitai Malovai, pareiškėjos J. B. atstovei Kristinai Lasovickienei, atsakovo J. B. atstovui advokatui Vytautui Griežei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos atstovei Irenai Zaliauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų D. B., J. B. ir D. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos ir J. B., trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto 27-ojo notarų biuro notarei R. A., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjams, o taip pat ir atsakovui J. B. bei trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 27-ojo notarų biuro notarei R. A. nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Faktinės bylos aplinkybės ir teismo išvados.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, K. B. iki mirties nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini) dalis gyvenamojo pastato ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)), bei gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) g. 50, Vilniuje, o D. B. - (duomenys neskelbtini) dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini) g. 50, Vilniuje (t. 1, b. l. 16-17). 1999 m. K. K. išreiškė valią atkurti nuosavybės teise į iki nacionalizacijos turėtą žemę (t. 2, b. l. 13, 39). K. B. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 49) ir 1998-02-11 testamentu jai privačios nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatus bei žemės sklypą prie šios namų valdos (4 arai), esančius (duomenys neskelbtini) g. 50, Vilniuje, paliko sūnui J. B..

Šį palikimą J. B. priėmė Vilniaus miesto 27-ojo notarų biuro notarės R. A. 2006-06-05 išduoto paveldėjimo pagal testamentą liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu (t. 1, b. l. 6, 20-21). Iš 2005-04-04 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad po K. B. mirties (duomenys neskelbtini) dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) g. 50, Vilniuje, ir tokią pat dalį kitų (inžinerinių) – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paveldėjo jos sūnūs D. B. ir T. B. (t. 1, b. l. 18-19). Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-10 spendimu Nr. 2.4-01-3884 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui D. B.“, D. B. atkurtos nuosavybės teisės į F. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 0,8799 ha žemės, esantį (duomenys neskelbtini) km., Vilniuje, grąžinant neatlygintinai nuosavybėn 0,1192 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) g. 50, Vilniuje, bendrosios nuosavybės teise su K. B. turto paveldėtojais (t. 1, b. l. 7-8). Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-10 spendimu Nr. 2.4-01-3885 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei K. B.“ K. B., mirusiai (duomenys neskelbtini), atkurtos nuosavybės teisės į 0,3852 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) g. 50, Vilniuje bendrosios nuosavybės teise su D. B. (t. 1, b. l. 22). 2006-06-05 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad po K. B. mirties jos sūnus J. B. paveldėjo (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) g. 50, Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią palikėja K. B. įgijo nuosavybės teise į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdu, anksčiau minėtu Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-10 sprendimu Nr. 2.4-01-3885 (t. 1, b. l. 20-21).

Iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010-02-10 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) g. 50, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso J. B. ((duomenys neskelbtini) dalis) ir D. B. ((duomenys neskelbtini) dalis) (t. 1, b. l. 14-15). VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2011-03-02 pažymėjimas patvirtina, kad statiniai, esantys namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini) g. 50, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso J. B. (paveldėjimo teisės liudijimo, 2005-04-08, Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu) bei D. B. ir T. B. (paveldėjimo teisės liudijimo, 2005-04-04, Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu) (t. 1, b. l. 80-81). Bylos duomenimis pareiškėjas T. B. (duomenys neskelbtini) mirė (t. 2, b. l. 86), jo teisių perėmėjai yra D. B. ir J. B.. 2012-07-26 paveldėjimo teisės liudijimas išduotas T. B. testamentinei įpėdinei D. B. (t. 2, b. l. 100, 102-105).

Pareiškėjai nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos ginčijamo sprendimo priėmimo metu jiems nuosavybės teise priklausė atitinkamos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 50, Vilniuje, dalys, todėl nuosavybės teisė į žemę jiems turėjo būti atkuriama proporcingai, atsižvelgiant į gyvenamojo namo dalis ir vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtinta tvarka „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) (Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos)“ (Valstybės Žinios, 1999, Nr. 25-706; Valstybės Žinios, 2004, Nr. 167-6128; Valstybės Žinios, 2011, Nr. 53-2551). Šis teisės aktas reglamentuoja žemės sklypų įgijimą privačion nuosavybėn iš valstybės pirkimo būdu, tuo tarpu ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko sprendimu žemė privačion nuosavybėn perduota nuosavybės teisių atkūrimo būdu ir šis teisės aktas netaikytinas nuosavybės teisių atkūrimo santykiams. Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (Valstybės Žinios, 1997, Nr. 65-1558). Šio įstatymo 2 str. 2 d. nustato, kad mirus piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniams, 5 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 str. 1 d. nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal LR CK 1.112 str. 2 d. įtvirtintą bendrą taisyklę turtinės teisės perduodamos ir paveldimos. LR CK 5.1 str. 2 d. taip pat nustato, kad paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės, taip pat kitos turtinės teisės. Aukščiausiasis Teismas ne kartą (pvz., Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Kiškienė v. T. Jarmolovskaja, bylos Nr.3K-3-30/1999; Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Čyžius v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-583/2000) yra pažymėjęs, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka.

Teismas pasisako, kad atsakovė nepagrįstai atsiliepime nurodė, jog K. B. nuosavybės teisės į sklypo dalį negalėjo būti atkurtos, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo metu pastatų nuosavybės teise ji neturėjo. Kaip minėta, atsakovas J. B. testamentu paveldėjo K. B. privačios nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus bei žemės sklypą prie šios namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini) g. 50, Vilniuje (t. 1, b. l. 6). LR CK 6.394 str. 1, 2 d. nustatyta, kad pastato nuosavybės teisės pardavimo atveju, yra perleidžiamos ir savininko teisės į žemės sklypo dalį, kurią užima perleidžiamas pastatas ir kuri yra būtina jam naudoti pagal paskirtį. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą yra negaliojanti. Teismo nuomone, pagal analogiją ši teisės norma taikytina ir paveldėjimo teisės atveju, vertinant, kad paveldimi pastatai yra neatsiejamai susiję su žeme, paveldint pastatus turi būti pasisakoma ir dėl žemės ant kurios jie stovi. Teismas vertina, kad nors palikėja K. B. iki savo mirties dar nebuvo baigusi realizuoti savo teisų į nuosavybę atkūrimą, tačiau po jos mirties teisę į nekilnojamąjį turtą (pastatus) ir žemę, esančią po ir prie pastatų, kurią mirusioji pageidavo įgyti pasinaudojant LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtinta tvarka „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) (Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos)“), paveldėjo J. B.. Tai, kad K. B. iki mirties buvo išreiškusi valią atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko F. B. valdytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 50, Vilniuje, suteikiant jį prie nuosavybės teise turimų pastatų tačiau nespėjo šios teisės realizuoti, nėra pagrindas naikinti ginčijamą sprendimą, kuriuo mirusiajai atkurtos nuosavybės teisės į žemę prie jos nuosavybės teisėmis turėtų pastatų. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas vertina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-10 sprendimas Nr. 2.4-01-3885, kuriuo K. B. po jos mirties atkurtos nuosavybės teisės į 0,2660 ha gyvenamosios teritorijos žemės sklypo dalį, priimtas nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, todėl yra teisėtas bei pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti, tuo pačiu nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2006-06-05 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Taip pat pažymėtina, kad atsakovas J. B. nurodo, kad pareiškėjai praleido įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Valstybės Žinios, 1997, Nr. 65-1558- 2010 Nr. 76-3869) 19 str. 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 17 str. nurodytų institucijų sprendimai, dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. LR ABTĮ 33 str. 1 d. numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Įstatymas kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos, suteikia galimybę kreiptis į teismą, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir nereiškia, kad asmuo bet kuriuo metu gali ją realizuoti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą dėl jų teisinės padėties bei siekiant, kad faktinės bylos aplinkybės būtų išaiškintos nepraėjus daug laiko po jų įvykimo, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. LR Konstitucijos 28 str. įtvirtinta nuostata, kad „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.“ LR ABTĮ 53 str. be šalių procesinių teisių nustato ir pareigą tomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Pareiškėjai, inicijuodami jų manymu neteisėto sprendimo apskundimą, šių nuostatų privalėjo laikytis, tačiau esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas šių nuostatų nesilaikė.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad po Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-10 sprendimo D. B., T. B. ir J. B. 2006-09-07 buvo parengę žemės sklypo planą M 1: 500 (t. 2, b. l. 118), kuriuo susitarė nustatyti ginčo sklypo naudojimosi tvarką, šį planą 2007-06-28 suderino Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, t.y. darytina išvada, kad pareiškėjams buvo žinoma apie K. B. nuosavybės teisių į buvusio savininko D. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,2660 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. 50, Vilniuje, atkūrimą Vilniaus apskrities viršininko 2004-04-10 sprendimu Nr. 2.4-01-3884. Skundas dėl Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-10 sprendimo Nr. 2.4-01-3885 teismui pateiktas tik 2011-07-01, nurodant, kad įstatymo nustatyto sprendimo apskundimo senaties terminas nėra praleistas, nes apie savo teisių pažeidimą pareiškėjai sužinojo iš advokato, todėl iš karto kreipėsi į teismą, nors byloje esantys įrodymai patvirtina priešingai. Atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą pareiškėjai neprašo, termino praleidimo priežasčių nenurodo. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad pareiškėjai praleido LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str1 d. ir LR ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą apskundimo terminą. LR ABTĮ 101 str. 6 p. numatyta, jog teismas nutraukia bylą, paaiškėjus, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Kadangi pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą nerealizavo savo teisės ginčyti minėtą įsakymą ir praleido skundo padavimo terminą ir šio termino atnaujinti neprašo, skundas negali būti nagrinėjamas ir byla turi būti nutraukta (LR ABTĮ 101 str. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 2 p., 6 p., 102 str., 85–87 straipsniais,

nutarė:

administracinę bylą pagal pareiškėjų D. B., J. B. ir D. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos ir J. B., trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto 27-ojo notarų biuro notarei R. A., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nutraukti.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis pareiškimas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.