Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-365-870/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-12-03
Bylos Nr.: 1A-365-870/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-23498-2022-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jūratė Jakubonienė, Linas Šiukšta, Virginija Liudvinavičienė
Nuteistasis: E. Č.
Advokatai: Dariušas Lučinskis

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-365-870/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23498-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.5; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,

nuteistojo E. Č., gynėjui advokatui Dariušui Lučinskiui (Dariuš Lučinski,)

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Č. ir jo gynėjo advokato Dariušo Lučinskio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.

Į E. Č. bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d.

E. Č. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo jį vykdyti dienos. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo E. Č. sulaikymo dienos.

Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu G. S. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, G. S. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nuosprendis šioje dalyje neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad E. Č. neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą parduoti, ir dalį psichotropinių medžiagų pardavė, o būtent: E. Č. nuo tiksliau nenustatyto laiko iki 2022 m. rugsėjo 13 d., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, iš kurių dalį, t. y. 1,010 g psichotropinės medžiagos – amfetamino 2022 m. rugsėjo 13 d. apie 19:10 val. prie namo (duomenys neskelbtini), parduodamas už 40 eurų, išplatino asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, o likusią dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. 635,406 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 46,841 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 0,987 g narkotinės medžiagos – kokaino, 3,548 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), iki 2022 m. rugsėjo 13 d. 19:30 val. laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute (duomenys neskelbtini), kai atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtas psichotropines ir narkotines medžiagas. Tokiais savo veiksmais E. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. Č. ir jo gynėjas Dariušas Lučinskis prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, E. Č. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki penkerių metų.

2.1. Pažymi, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika yra pati pavojingiausia iš šios rūšies nusikalstamų veikų, tačiau lyginant BK numatytas bausmes už kitus nusikaltimus, kurie savo pavojingumu yra nemažiau pavojingi ar net didesnio pavojingumo (pvz., nužudymas, kvalifikuotas išžaginimas, genocidas) matyti, jog sankcijoje numatytos bausmės yra žymiai mažesnės, nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali bausmė. Apeliantų manymu, vien BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas didelis minimalios bausmės dydis – dešimt metų, pats savaime kelia abejones, ar teismui, vykdant teisingumą, tam tikrais atvejais paskiriama net minimali bausmė nebus per griežta ir neteisinga.

Šalies argumentai

2.2. Apeliantų manymu, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmė neturėtų būti skiriama asmenims, kurie yra priklausomi nuo narkotinių medžiagų, įgyja bei laiko narkotines medžiagas savo asmeniniam naudojimui ar yra smulkūs prekiautojai.

2.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje E. Č. yra nuteistas už narkotinių medžiagų laikymą, turint tikslą realizuoti dalį narkotinių medžiagų kiekio – 1,010 g amfetamino, kuris nesudaro didelio kiekio. Be to, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pats nuteistasis turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ir jas vartojo. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis negali būti laikomas ypatingai pavojingu ir stambiu narkotikų platintoju.

2.4. Pažymi, kad E. Č. anksčiau buvo teisiamas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, todėl jo nusikalstamų veikų padarymo priežastimi yra ne neigiamas požiūris į visuomenei priimtinas elgesio taisykles, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tačiau priklausomybė narkotinėms medžiagoms, kuri turi būti gydoma. Atsikračius priklausomybės, jis daugiau nebenusikals. Tai suvokdamas E. Č. lankė specialius užsiėmimus, kurie jam suteikė jėgų kovoti su nesuvaldomu noriu vartoti narkotines medžiagas.

2.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant teisingumą, turi būti paskiriama bausmė, kuri atitiktų nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybę, padarytos veikos pavojingumo laipsnį, sukeltas neigiamas pasekmes ir nebūtų nei per švelni, nei per griežta. Įvertinus nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir jos pavojingumą, jo asmenybę, duomenis apie nuteistojo aktyvų dalyvavimą užsiėmimuose, skirtuose pašalinti priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, apeliantų teigimu, akivaizdu, jog E. Č. paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė neatitinka teisingumo principo ir yra žymiai per griežta.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. Č. ir jo gynėjo advokato Dariušo Lučinskio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Nuteistasis E. Č. ir jo gynėjas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos, sutinka su nustatytais pas E. Č. rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir E. Č. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

5. Apeliantai pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija nuteistajam paskirtos, jų manymu, per griežtos bausmės aspektu, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl šio apeliaciniame skunde keliamo klausimo.

6. Pirmosios instancijos teismas E. Č. paskyrė teisingą ir jo nusikalstamus veiksmus atitinkančią bausmę, tačiau paskirtos bausmės nesubendrinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nors pastaroji ir atlikta, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, tokiu būdu pasunkino jo padėtį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis numato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. Č., aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų nepadarė.

8. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymas užtraukia išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų. Apeliantų manymu, yra pagrindas nuteistajam E. Č. pirmosios instancijos teismo paskirtą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, sušvelninti. Toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

9. Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-19-1073/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina, kad ir minimali, sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parenkama švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-19-1073/2021 ir kt.).

10. Taigi BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-788/2019, Nr. 2K-187-976/2023).

11. Kaip pagrįstai, spręsdamas dėl galimybės E. Č. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pažymėjo apygardos teismas, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančio daryti išvadą dėl mažesnio nuteistojo asmenybės pavojingumo. Iš 2023 m. lapkričio 13 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad praeityje E. Č. buvo teisiamas 6 kartus. Visi jo padaryti nusikaltimai susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (t. 8, b. l. 3–13). Akivaizdu, kad prieš tai E. Č. teismų parodytas pasitikėjimas, jam skiriant tiek su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą), tiek laisvės atėmimo bausmes, jam teigiamos įtakos nepadarė ir jis savo elgesio nekeičia. Jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Jis taip pat ne kartą baustas administracine tvarka (t. 8, b. l. 35–40). E. Č. nevedęs, yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba. Jis paskutinį kartą dirbo UAB „B.“ nuo 2021 m. vasario 24 d. iki 2021 m. balandžio 7 d. (t. 8, b. l. 41). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis patvirtino, kad jis, disponuodamas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėjo tikslą nieko neveikti, o tik pardavinėti narkotikus (t. 7, b. l. 20). Taigi jis neieško legalių būdų gauti lėšų pragyvenimui, savo turtinę gerovę siekia užsitikrinti neteisėtais būdais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptartos aplinkybės jį charakterizuoja kaip linkusį pasirinkti netinkamą elgesio modelį ir nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių asmenį.

12. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021).

13. Apeliantai tvirtina, kad E. Č. nusikaltimai padaryti dėl turimos priklausomybės, nuteistasis deda pastangas, jog priklausomybės atsikratytų, t. y. lankė intensyvius grupinius „Čia ir dabar“ užsiėmimus (t. 7, b. l. 6–7). Atkreipiamas dėmesys į tai, jog E. Č. pripažintas kaltu ne tik už narkotinių medžiagų laikymą savo reikmėms, bet ir už jų platinimą kitiems asmenims. Kaip jau minėta, nuteistasis patvirtino, kad jis turėjo būtent tokį tikslą – užsidirbti platinant narkotines ir psichotropines medžiagas. Taigi kritikuotinas apeliacinio skundo argumentas, kad E. Č. visas medžiagas laikė savo vartojimui. Iš viso E. Č. disponavo 636,416 g amfetamino, 46,841 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 0,987 g narkotinės medžiagos – kokaino, 3,548 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-239, bendras E. Č. disponuoto amfetamino kiekis daugiau nei 6 kartus viršijo labai didelį rekomendacijose nurodytą jos kiekį, psichotropinė medžiaga – MDMA daugiau nei 2 kartus viršijo didelį rekomendacijose nurodytą jos kiekį, narkotinės medžiagos kokaino kiekis beveik 5 kartus viršijo nedidelį rekomendacijose nurodytą jos kiekį. Taigi nuteistojo ankstesni teistumai bei disponuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšių gausa, kiekis, galimų dozių skaičius patvirtina, kad jo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio ar nulemtas jauno asmens gyvenimo patirties stokos susiklosčiusių aplinkybių. Svarbu pažymėti ir tai, jog E. Č. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė savo daromų pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes bei tai, kad nėra E. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (pirmosios instancijos teismas nepripažino jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu), E. Č. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti E. Č. paskyrus minimalią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismo E. Č. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga padarytų nusikalstamų veiksmų ir nuteistojo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsniui. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis E. Č. asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumą, dėl kurių jam paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų aiškiai per griežta bei prieštarautų teisingumo principui. Nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės tikslus ir bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir švelninti E. Č. paskirtąją bausmę nėra jokio pagrindo.

15. Vis tik pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. Č. bausmę, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad po to, kai nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, t. y. 2022 m. rugsėjo 13 d., jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, kuriuo jam už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, buvo paskirta trisdešimties parų arešto bausmė (t. 8, b. l. 14–30), kurią jis yra atlikęs.

16. Pažymėtina, kad bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės numatytos BK 63 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai byloje nustatyta nusikalstama veika buvo padaryta iki nuosprendžio priėmimo kitoje (ankstesnėje) byloje. Subendrinus bausmes, į galutinės bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Be to, tokiu atveju teismas privalo laikytis BK 63 straipsnyje esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo.

17. Laikantis šių taisyklių, įvertinus tai, kad E. Č. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 6 dalis), o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu už nesunkaus nusikaltimo (BK 259 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) padarymą, t. y. nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, todėl šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta trisdešimties parų arešto bausme, bendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir E. Č. skiriama galutinė subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.

18. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 63 straipsnio 9 dalimi, į E. Č. bausmę įskaitomas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d. (t. 4, b. l. 142–143, 159–161) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu atlikta trisdešimties parų arešto bausmė, vieną arešto bausmės parą prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendį:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta trisdešimties parų arešto bausme, bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir E. Č. paskirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 63 straipsnio 9 dalimi, į E. Č. bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu atliktą trisdešimties parų arešto bausmę, vieną arešto bausmės parą prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Jūratė JakubonienėVirginija LiudvinavičienėLinas Šiukšta