Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Kontrolinių pirkimų organizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-734 patvirtintas Apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinių pirkimų tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Šio Aprašo 5 punkte numatyta, kad kontrolinius pirkimus galima atlikti tik esant įgalioto asmens pasirašytam pavedimui atlikti kontrolinį pirkimą. Aprašo 7.1-7.4 punkte numato, kad pavedime atlikti kontrolinį pirkimą privalo būti nurodyti šie duomenys: ūkio subjekto, su kuriuo bus deramasi ir bus atliekamas kontrolinis pirkimas, pavadinimas, kodas, adresas (jei tai fizinis asmuo - jo vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamosios vietos adresas), turgavietės, kitos vietovės, kur galimai vyksta nelegali prekyba, adresas; lėšų, skiriamų kontroliniam pirkimui, suma, nurodoma, kokiu būdu bus sumokama už pirkimo objektą ir ar naudojamos lėšos, numatytos Aprašo 28 punkte; popierinių piniginių kupiūrų, jeigu jos bus panaudojamos, numeriai (pildoma, tik kai yra žinomi kupiūrų numeriai); pareigūnai ir kiti asmenys, kurie dalyvaus atliekant kontrolinį pirkimą.

Nurodo, kad iš 2022 m. spalio 27 d. Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK Pavedimo atlikti kontrolinį pirkimą matyti, kad nebuvo laikytasi Aprašo 7.2-7.4 punktuose numatytų reikalavimų. Pavedime atlikti kontrolinį pirkimą yra nurodyta tik lėšų, skiriamų kontroliniam pirkimui, suma – 10 eurų, tačiau nėra nurodyta, kokiu būdu bus sumokama už pirkimo objektą, taip pat nenurodyta, ar buvo naudojamos lėšos, numatytos Aprašo 28 p. pavedime atlikti kontrolinį pirkimą nėra nurodytas ir popierinės piniginės kupiūros numeris. Tokiu būdu, pavedimas atlikti kontrolinį tyrimą neatitinka Aprašo 7.2 ir 7.3 p. reikalavimų.

Pavedime atlikti kontrolinį pirkimą nurodyta, kad atliekant pirkimą dalyvaus: vyriausioji tyrėja J. L., vyriausioji tyrėja L. P., vyriausioji tyrėja M. Z.. Taigi, jokie kiti asmenys atliekant kontrolinį pirkimą, dalyvauti negalėjo, nes jie nebuvo nurodyti pavedime atlikti kontrolinį pirkimą, kaip tai numato Aprašo 7.4 punktas. Tačiau 2022- m. spalio 27 d. kontrolinis pirkimas buvo atliktas dalyvaujant pavedime nenurodytam asmeniui.

Administracinio nusižengimo byloje esančiame Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK Patikrinimo akte nurodyta, kad kontrolinis pirkimas buvo atliktas dalyvaujant Lietuvos Policijos mokyklos kursantei N. S. ir baro (duomenys neskelbtini) kasininkei I. C.. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad pavedime atlikti kontrolinį pirkimą nenurodytas ir kontroliniame pirkime negalėjo dalyvauti asmuo N. S.. B. N. S. faktiškai atliko kontrolinį pirkimą ir 2022 m. spalio 27 d. surašė pranešimą. Pranešime nurodė, kad nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) paprašė pardavėjos parduoti putojančio vyno. Tuo tarpu 2022 m. spalio 27 d. Kontrolinio tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad kontrolinį tyrimą atliko tik Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK VS vyriausioji tyrėja J. L.. Ataskaitoje N. S. pavardė prie kontrolinį pirkimą atlikusių asmenų sąrašo nurodyta nebuvo. Šioje ataskaitoje taip pat nurodyta grafa: „Asmens (asmenų), kuris (kurie) supažindintas (-i) su aktu, vardas (-ai) ir pavardė (-ės), gyvenamoji (-osios) vieta (-os), parašas (-ai)“. Grafoje nurodyta: N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) parašas. Kaip minėta, Pavedime atlikti kontrolinį pirkimą, nebuvo nurodyta, kad kontroliniame pirkime dalyvaus N. S., todėl šis asmuo negalėjo dalyvauti vykdant kontrolinį pirkimą pagal 2022 m. spalio 27 d. pavedimą. Kontrolinio pirkimo ataskaitoje taip pat nurodyta, kad kontrolinį pirkimą atliko vyr. tyrėja J. L., kas neatitiko tikrovės, nes kontrolinį pirkimą atliko N. S.. Be to, Kontrolinio pirkimo ataskaitoje nėra nurodytas ir N. S. gyvenamosios vietos adresas, todėl nėra įmanoma identifikuoti šio asmens. Taip pat byloje nėra pateiktas joks N. S. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, nėra aišku, koks asmens dokumentas buvo parodytas pareiškėjai.

Pareiškėja pažymėjo, kad parduotuvės viduje policijos pareigūnų nebuvo ir nei vienas policijos pareigūnas, nurodytas pavedime atlikti kontrolinį pirkimą, nematė pardavimo aplinkybių, t. y. nematė nei kas pirko, nei kas pardavė, nei kiek asmenų tuo metu buvo parduotuvėje, nei kokį asmens dokumentą N. S. parodė pareiškėjai, todėl konstatuoja, kad pavedime atlikti kontrolinį pirkimą nurodyti asmenys kontrolinio pirkimo neatliko, todėl administracinė teisena pareiškėjos atžvilgiu pradėta ir nutarimas surašytas remiantis vien nenustatytos tapatybės asmens paaiškinimu.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, tačiau pareiškėja mano, kad priimant skundžiamą 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimą buvo remiamasi įstatymų reikalavimų neatitinkančiais duomenimis, nes kontrolinis pirkimas buvo atliekamas neteisėtai, taip pat neįvertinas įrodymų šaltinių patikimumas.

Taip pat nurodo, kad kontrolinio pirkimo ataskaita neatitinka Aprašo 13.1.1 punkto reikalavimų, numatančio, kad ataskaita surašoma dviem egzemplioriais ir vienas egzempliorius pasirašytinai įteikiamas asmeniui, kuris pardavė (realizavo) neteisėtai laikomas akcizais apmokestinamas prekes ar padarė kitokį administracinį nusižengimą. Kontrolinio pirkimo ataskaitoje nėra nurodyta, kad ataskaita buvo įteikta jai (pareiškėjai). Tai taip pat patvirtina, kad visa kontrolinio pirkimo procedūra buvo vykdoma, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Tokiu būdu, Kauno AVPK ANBN skyrius 2022 m. gruodžio 22 d. nutarime padarė neteisingą ir tikrovės neatitinkančią išvadą, kad kontrolinis pirkimas buvo vykdomas, vadovaujantis Aprašo nuostatomis.

Pažymėjo, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procese yra taikomi analogiški principai, kaip ir baudžiamajame procese. Kontrolinis pirkimas savo esme yra panašus į nusikalstamos veikos imitavimą, todėl vykdant kontrolinį pirkimą yra būtinas griežtas teisės normų laikymasis. Vykdant kontrolinį pirkimą, asmuo tam tikra prasme yra provokuojamas ir to pasėkoje gali padaryti administracinį teisės pažeidimą, todėl asmenų, kurie neturėjo teisės dalyvauti tokiame kontroliniame pirkime (N. S.), dalyvavimas, tų asmenų asmens dokumento nebuvimas administracinėje byloje, daro kontrolinį pirkimą neteisėtu, o jo rezultatus negaliojančiais ir negali užtraukti administracinės atsakomybės.

Pavedime atlikti kontrolinį pirkimą nurodyti asmenys kontrolinio pirkimo neatliko, todėl nėra jokių patikimų ir įstatymų reikalavimus atitinkančių duomenų, kad ji padarė ANK 168 straipsnio 3 dalyje numatytą uždraustą veiką. N. S. neturėjo teisės atlikti kontrolinį pirkimą, jos tapatybė administracinio nusižengimo byloje nėra atskleista, nėra jokių kitų duomenų apie neva tai pačios N. S. pranešimą, kad neva ji būtų jai pardavusi alkoholinio putojančio vyno. Kaip minėta, administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, kad jai būtų buvęs pateiktas galiojantis N. S. asmens dokumentas. Be to, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, ar parduotuvėje tuo metu buvo kitų asmenų, kurie galėjo nupirkti ir perduoti N. S. alkoholinio putojančio vyno.

Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo nusižengimo padarymo aplinkybes. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Institucijos išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-339-594/2018, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-45-287/2020 dėl LR ANK 168 str. taikymo).

Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-44-951/2019 dėl LR ANK 168 str. taikymo).

Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių patikimų, neginčijamų ir objektyvių įrodymų, kad ji būtų padariusi ANK 168 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką. 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimas priimtas, remiantis vien prielaidomis, nepanaikinus iškilusių abejonių dėl padaryto administracinio nusižengimo ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principus. Tai sudaro pagrindą neteisėtą ir nepagrįstą Kauno AVPK ANBN skyriaus 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu nutraukti.

Pareiškėja pažymėjo, kad niekada nepripažino padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 3 dalyje. Ant jokio administracinio nusižengimo byloje, esančio dokumento nėra jos parašo, ji nėra davusi jokių paaiškinimų policijos pareigūnams. Policijos pareigūnė tyrėja L. P. savavališkai surašė 2022 m. spalio 28 d. Tarnybinį pranešimą dėl kontrolinio užpirkimo vykdymo, kuriame pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, kuri visiškai neatitiko faktinės situacijos ir jos pozicijos.

Skundžiamas nutarimas priimtas, remiantis išimtinai byloje surinkta rašytine medžiaga, kuri surinkta tendencingai ir neatitinka įstatymų reikalavimų yra nepatikima, neišsami ir subjektyvi. Remiantis in dubio pro reo principu, visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija visiškai nesivadovavo įstatymų reikalavimais, principu, kad visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, dėl ko 2022 m. gruodžio 22 d. priimtas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu nutrauktina.

Atsižvelgiant į tai prašoma panaikinti Institucijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR N-23076-2022 (ROIK: 22187194646) ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu nutraukti.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į minėtą skundą prašo jo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Įvertinusi visą bylos medžiagą ir pareiškėjo skundo argumentus, institucija mano, kad pareiškėjai nuobauda paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsniu, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertinus gautus prašymus.

Institucija priimdama nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, o apskųsdama nutarimą, pareiškėja siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės.

ANK 168 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad alkoholinių gėrimų pardavimas mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose jaunesniems negu dvidešimt metų asmenims užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, o to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus.

Policijos pareigūnui, užtikrinant jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, suteikta teisė policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka atlikti apyvartoje neteisėtai, esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinius pirkimus (Policijos įstatymo 24 straipsnio 8punktas.).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-734 patvirtintame apyvartoje neteisėtai, esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinių pirkimų tvarkos apraše (aktuali redakcija nuo 2017 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 5-V-567) reglamentuojami policijos pareigūnų veiksmai, įgaliojimai ir kompetencija atliekant akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinius pirkimus (toliau – kontroliniai pirkimai), įforminant jų rezultatus ir lėšų, skirtų kontroliniams pirkimams, panaudojimo tvarką.

Aprašo 8 punktas reglamentuoja, kad „Kontroliniam pirkimui atlikti gali būti pasitelkiami: 8.1. kitos policijos įstaigos pareigūnai. Kitos policijos įstaigos pareigūno (-ų) dalyvavimo atliekant kontrolinį pirkimą klausimą bendru sutarimu sprendžia policijos įstaigos, atliekančios kontrolinį pirkimą, ir policijos įstaigos, kurios pareigūną norima pasitelkti, vadovai ar jų įgalioti asmenys. Kai norima pasitelkti tos pačios policijos įstaigos kito struktūrinio padalinio policijos pareigūną, klausimą dėl pareigūno pasitelkimo bendru sutarimu sprendžia šių padalinių vadovai; 8.2. policijos rėmėjai; 8.3. kiti asmenys, gavus jų sutikimą.“.

Iš bylos duomenų matyti, kad kontrolinis pirkimas buvo atliktas teisėtai, kaip numato Aprašo 5 punktas, esant įgalioto asmens Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK viršininko D. D. pasirašytam pavedimui registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti kontrolinį pirkimą P. R. įmonėje (duomenys neskelbtini), todėl tokie policijos pareigūnų veiksmai negali būti laikomi provokacija padaryti administracinius nusižengimus. Kadangi kontrolinis pirkimas buvo atliekamas tikslu nustatyti nusižengimus numatytus ANK 168 straipsnio 3 dalyje dėl alkoholinių gėrimų pardavimo jaunesniems negu dvidešimt metų asmenims, o dirbę pareigūnai yra vyresni nei 20 metų amžiaus, todėl kaip numato Aprašo 8 punktas buvo pasitelkta Lietuvos policijos mokyklos (toliau – LPM) kursante N. S. gim. (duomenys neskelbtini) asmens tapatybė buvo nustatyta, visi anketiniai duomenys Institucijai žinomi.

Skunde teigiama, kad pavedime, privaloma nurodyti Aprašo 7.1-7.4 punkte nurodytus duomenis, kad Institucijos kontrolinis pirkimas neatitinka reikalavimų, nes buvo neįrašyti panaudotos kupiūros duomenys bei pasitelkta (duomenys neskelbtini) N. S.. Tačiau Institucija pažymi, kad Apraše žodžio privaloma nėra ir vidiniame akte neįrašius pasitelkto asmens ar kupiūros numerio jo nedaro negaliojančiu ar neteisėtu. Aprašo 6 punkte nurodo, kad pavedimas surašomas vienu egzemplioriumi ir ūkio subjektui, su kuriuo bus deramasi ir bus atliekamas kontrolinis pirkimas, neiteikiamas. Tai suponuoja, kad šis dokumentas yra vidinis Institucijos dokumentas, atliekamo patikrinimo teisėtumui pagrįsti. Aprašo 9 punkte numatyta, kad neatidėliotinais atvejais kontrolinis pirkimas gali būti atliekamas žodžiu, suderinu, tai su asmeniu, įgaliotu pasirašyti pavedimą. Tokiais atvejais pavedimas nesurašomas, o ne vėliau kaip kitą darbo dieną surašomas tarnybinis pranešimas, pagrindžiantis kontrolinio pirkimo atlikimo būtinumą be pavedimo. Tai suponuoja, kad kontrolinio pirkimo teisėtumui užtenka jo suderinimo su įgaliotu asmeniu, todėl Institucijos vidiniame dokumente, pavedime atlikti kontrolinį pirkimą nenurodžius kupiūros numerio ar nenurodžius pasitelkto asmens, kuris galėjo būti nežinomas iki paskutinės akimirkos, kol buvo surastas, nešalina jo teisėtumo. Tolimesniuose aktuose Patikrinimo aktas ir Kontrolinio pirkimo ataskaita, kurie yra įteikiami asmeniui, yra nurodytas ir pasitelktas asmuo ir piniginė kupiūra bei jos numeris, kuri buvo naudojama patikrinimo metu.

Pažymėjo, kad pareiškėjos ginčijamą kontrolinį pirkimą atliko būtent policijos pareigūnė Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK VS vyriausioji tyrėja J. L., nes pasitelkti asmenys (ne policijos pareigūnai) neturi kompetencijų atlikti policijos funkcijų, o jie tik pasitelkiami tam tikriems veiksmams (procedūroms) atlikti. Pareigūnė koordinuodama visus atliekamo kontrolinio pirkimo veiksmus, stebėdama pasitelkto asmens ir tikrinamojo veiksmus, juos dokumentuodama ir atliko visą kontrolinį pirkimą, kas yra policijos pareigūnų tiesioginis darbas. Pareigūnė atlikusi kontrolinį pirkimą supildė kontrolinio pirkimo ataskaitą bei patikrinimo aktą, po viso patikrinimo viena iš kontrolinį pirkime dalyvavusių pareigūnių Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK VS vyriausioji tyrėja L. P. surašė išsamų tarnybinį pranešimą, o kursante N. S. surašė pranešimą apie jos atliktus veiksmus.

Pareiškėjos argumentai, kad jai nebuvo įteikta kontrolinio pirkimo ataskaita paneigia byloje esanti ataskaita, kurios grafoje „kopija įteikta“ parašyta, kad atsisakė pasirašyti, tai patvirtino dvi pareigūnės savo parašais. Kaip matyti iš bylos medžiagos pasirašyti pareiškėja atsisakė ir ant administracinio nusižengimo protokolo, tačiau jai buvo įteiktas ir asmuo apie bylos nagrinėjimą žinojo, savo procesinėmis teisėmis pilnai pasinaudojo.

Pareiškėja ir Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Skundas išnagrinėtas pareiškėjai ir Institucijos atstovui nedalyvaujant.

S. I. 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimu pareiškėja nubausta už tai, kad ji 2022 m. spalio 27 d. 15.00 val. (duomenys neskelbtini) dirbdama P. R. įmonėje (duomenys neskelbtini) parduotuvėje ir atlikdama pardavėjos pareigas, pažeisdama Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą draudimą parduoti alkoholinius gėrimus jaunesniems nei 20 metų asmenims, pardavė alkoholinio putojančio vyno ,,Bosca“ už 5,30 eurų, asmeniui, kuriam nesukakę 20 metų. Pareiškėjai už tai nustatytą atsakomybę pagal ANK 168 straipsnio 3 dalyje, paskirta 75 eurų bauda.

Skunde nurodyta, kad pareiškėja ginčija Kontrolinių pirkimų organizavimo tvarką, kurią reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-734 patvirtintas Apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinių pirkimų tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Nurodo, kad iš 2022 m. spalio 27 d. Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK Pavedimo atlikti kontrolinį pirkimą nebuvo laikytasi Aprašo 7.2-7.4 punktuose numatytų reikalavimų, nes pavedime atlikti kontrolinį pirkimą yra nurodyta tik lėšų, skiriamų kontroliniam pirkimui, suma – 10 eurų, tačiau nėra nurodyta, kokiu būdu bus sumokama už pirkimo objektą, taip pat nenurodyta, ar buvo naudojamos lėšos bei numatytos Aprašo 28 p. pavedime atlikti kontrolinį pirkimą nėra nurodytas ir popierinės piniginės kupiūros numeris., todėl mano, kad pavedimas atlikti kontrolinį tyrimą neatitinka Aprašo 7.2 ir 7.3 p. reikalavimų.

Taip pat nurodo, kad kontrolinio pirkimo ataskaita neatitinka Aprašo 13.1.1 punkto reikalavimų, numatančio, kad ataskaita surašoma dviem egzemplioriais ir vienas egzempliorius pasirašytinai įteikiamas asmeniui, kuris pardavė (realizavo) neteisėtai laikomas akcizais apmokestinamas prekes ar padarė kitokį administracinį nusižengimą. Kontrolinio pirkimo ataskaitoje nėra nurodyta, kad ataskaita buvo įteikta jai (pareiškėjai), nes visa kontrolinio pirkimo procedūra buvo vykdoma, nesilaikant teisės aktų reikalavimų.