Kauno apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. (toliau – R. V.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. birželio 8 d. nutarties, kuria R. V. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. S. 2018 m. balandžio 11 d. nutarimo buvo netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. S. 2018 m. balandžio 11 d. nutarimu R. V. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 3 dalį ir nubausta 75 (septyniasdešimt penkių) eurų bauda, už tai, kad 2018 m. kovo 2 d., apie 23.25 val., dirbdama uždarojoje akcinėje bendrovėje „A. P.“ pardavėja, viešoje maitinimo vietoje, turinčioje licenciją prekybai alkoholiu, (duomenys neskelbtini), M. L., neturinčiam 20 metų amžiaus, ji pardavė alkoholinius gėrimus, tokiais savo veiksmais pažeisdama Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 5 punktą. Nesutikdama su priimtu nutarimu, R. V. pateikė skundą teismui, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi R. V. skundo netenkino ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. S. 2018 m. balandžio 11 d. nutarimą paliko nepakeistą. Apeliaciniu skundu R. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Apeliantės teigimu, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje visiškai nepagrįstai teigiama, jog ji pardavė alkoholinius gėrimus tiesiogiai M. L., o jos pateikti paaiškinimai yra tik gynybinė jos pozicija ir subjektyvus įvykio vertinimas. Tokia teismo pozicija, R. V. įsitikinimu, yra net tik visiškai nepagrįsta, bet ir prieštarauja (neatitinka) bylos medžiagai. Darydama šią išvadą apeliantė pažymi, kad jau pirminiuose savo paaiškinimuose ji nurodė, kad alkoholinių gėrimų M. L. ji nepardavė, analogiškos pozicijos laikėsi ir tuomet, kai sužinojo, kaip atrodo M. L.. R. V. įsitikinimu, alkoholį jam nupirko ir perdavė kitas asmuo – nepažįstamas pagyvenęs apie 50 metų vyras. Aptartuose paaiškinimuose, R. V. vertinimu, nėra jokių objektyvių aplinkybių, galinčių paneigti jos poziciją, jog alkoholinius gėrimus M. L. nupirko kitas asmuo.Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris objektyviai galėtų patvirtinti, jog alkoholiniai gėrimai buvo parduoti tiesiogiai M. L.. Šios išvados kontekste akcentuojama, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose aprašoma tik tiek, kad įvykio metu buvo pastebėta, kaip asmuo išeina iš baro. Tačiau, baro viduje policijos pareigūnų nebuvo ir nei vienas policijos pareigūnas ar priemonių plano vykdyme dalyvavęs asmuo nematė alkoholinių gėrimų pardavimo aplinkybių, t. y. nematė nei kas pirko, nei kas pardavė alkoholinius gėrimus. Be to, netgi po užfiksuoto tariamo pažeidimo policijos pareigūnai į baro vidų neužėjo, R. V. neapklausė, neatvedė ir neparodė jai M. L.. Tuo tarpu byloje esantis M. L. paaiškinimas yra surašytas ne paties M. L., bet policijos pareigūnų. Be to, jame nėra aiškiai atskleistos alkoholinių gėrimų įsigijimo aplinkybės, nes M. L. nei patvirtino, nei paneigė faktą, kad alkoholį jam galėjo nupirkti ir kitas asmuo. Toks klausimas jam užduotas nebuvo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus viršininkas J. O. pateikė atsiliepimą į R. V. apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su apeliantės išdėstytomis pretenzijomis ir prašo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, spręstina, kad R. V. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jos kaltę jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl naikintina.Bylos duomenimis, R. V. nuo pat tyrimo pradžios savo kaltės jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme nepripažino, iš esmės teigė, jog alkoholio asmeniui, neturinčiam 20 metų, ji nepardavė, visuomet paprašo parodyti asmens tapatybės kortelę, mano, kad alkoholį M. L. galėjo nupirkti senyvas jai nepažįstamas žmogus. Analogiškos pozicijos ji laikosi ir savo apeliaciniu skundu. Ir nors skundžiama apylinkės teismo nutartimi šie R. V. argumentai buvo atmesti, vertinant juos kaip gynybinę apeliantės poziciją, tačiau, kaip teisingai pažymima R. V. apeliaciniu skundu, jokie šią apylinkės teismo išvadą pagrindžiantys motyvai skundžiamoje nutartyje nepateikiami, R. V. argumentai bendrame nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste nevertinti, kas, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, neabejotinai sąlygojo neteisėtos ir nepagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. kovo 5 d. G. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. kovo 2 d., apie 23.25 val., vykdant 2018 m. kovo 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko patvirtintą priemonių planą „Dėl akcizais apmokestinamų prekių nelegalios apyvartos ir alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų išaiškinimo ir užkardymo“, buvo pastebėtas iš UAB „A. P.“ parduotuvės išeinantis jaunuolis, su savimi turėjęs vieną plastikinį bokalą, uždengtą dangteliu, kuris (kaip paaiškėjo vėliau) buvo pilnas rausvos spalvos skysčio, skleidžiančio alkoholio kvapą. Pasak pareigūno, minėtas jaunuolis įsėdo į automobilį, kuris, kiek vėliau buvo sustabdytas, o M. L. pareigūnams pripažino, kad UAB „A. P.“ parduotuvėje jis įsigijo 1 vnt. 0,5 l talpos alkoholinio gėrimo „Trejos devynerios“, kurį pardavėja jam supylė į plastikinę tarą (b. l. 26). Vertinant šiuos policijos pareigūno teiginius (teismo posėdžio metu jis apklaustas nebuvo), jų kontekste sprendžiant apeliantės kaltės klausimą jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, vis tik pažymėtina, kad, sprendžiant iš pareigūno nurodytų aplinkybių, akivaizdu, kad M. L., apie 23.25 val. išėjęs iš UAB „A. P.“ patalpų su vienkartine tara rankoje, kurioje galimai buvo alkoholiniai gėrimai, policijos pareigūnų tuo metu sustabdytas nebuvo, leidžiant asmeniui įlipti į automobilį ir juo pajudėti iš įvykio vietos. Nors pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilis, kuriame buvo ir M. L., policijos pareigūnų buvo sustabdytas kiek vėliau, tačiau jokios aplinkybės apie policijos pareigūnų veiksmus, sustabdžius paminėtą transporto priemonę, joje buvusius asmenis ir pan., tarnybiniame pranešime neaprašomos, šios aplinkybės nebuvo nustatytos ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, kadangi paminėtą tarnybinį pranešimą byloje pateikęs policijos pareigūnas G. J. teismo posėdyje apklaustas nebuvo. Be to, iš komentuojamo tarnybinio pranešimo turinio, nėra aišku, ar iš pareigūnų stebėtos parduotuvės jų stebėjimo laikotarpiu buvo išėję kokie nors kiti asmenys ar buvo parduotuvės viduje ir galėjo nupirkti M. L. alkoholio. Nepaisant nurodytų aplinkybių apie tai, jog vertinamo įvykio metu pareigūnas G. J. dirbo kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiaisiais tyrėjais J. L. ir E. U., tyrėja I. P. bei policijos rėmėju J. U., jų paaiškinimai nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje fiksuoti nebuvo, apie jų veiksmus fiksuojant komentuojamą pažeidimą aukščiau aptartame pareigūno G. J. tarnybiniame pranešime neužsimenama, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šie asmenys apklausti taip pat nebuvo. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste paminėtina, kad tam tikras pareigūno G. J. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes patvirtina ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esantis M. L. 2018 m. kovo 2 d. paaiškinimas. Tačiau, įvertinus jo turinį, atsižvelgiant į tai, kad M. L. pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas taip pat nebuvo, akivaizdu, kad jis nėra pakankamai informatyvus R. V. kaltės jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme pagrindimui. Darant šią išvadą akcentuotina, jog nors M. L. paaiškinime ir užfiksuota, jog įvykio dieną UAB „A. P.“ jis nusipirko 0,5 l talpos alkoholinio gėrimo „Trejos devynerios“ butelį, kurio turinys pardavėjos jam buvo supiltas į vienkartinę tarą, tačiau nei alkoholio kaina, kurią jis sumokėjo už gėrimą, nei alkoholį jam pardavusio asmens individualūs požymiai, jame nefiksuoti. Be to, alkoholio pardavimo faktui nustatyti nebuvo aiškintasi ir aplinkybė ar tikrai tuo metu buvo parduotas 0,5 l talpos butelis alkoholinio gėrimo „Trejos devynerios“ (duomenys iš kasos aparato nepaimti). Be to, iš komentuojamo paaiškinimo nėra aišku, ar automobilyje, kuriame vertinamo įvykio metu buvo M. L., buvo ir kitų asmenų, neaiškus ir automobilio sustabdymo laikas, neišaiškinta, ar automobilis nuo išvykimo iš UAB „A. P.“ iki jo sustabdymo buvo kur nors sustojęs, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog remtis šiuo paaiškinimu, nesant objektyvių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, neapklausus M. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Esant šių duomenų visumai, jos kontekste vertinant skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinį, pagrįstai spręstina, jog skundžiamą nutartį apylinkės teismas priėmė remdamasis vien tik rašytine administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Tuo tarpu pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, vien tik rašytiniai, galinčių patvirtinti analizuojamą pažeidimą, asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo parodymams, duodamiems teismo posėdžio metu. Šiuo atveju pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui vien tik rašytinio M. L. paaiškinimo bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. kovo 5 d. G. J. tarnybinio paaiškinimo nepakanka. Juo labiau, kad savo kaltės R. V. nepripažino nuo pat tyrimo pradžios, o teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesutinkant su jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymu, siekiant objektyviai įvertinti administracinio nusižengimo aplinkybes bei nustatyti visas nusižengimo įvertinimui reikšmingas aplinkybes, būtina ne tik įvertinti rašytinius paaiškinimus, bet ir apklausti asmenis teismo posėdžio metu, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo. Šios išvados kontekste vis tik akcentuotina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo nusižengimo padarymo aplinkybes. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas R. V. skundą, kuriame, be kita ko, buvo keliamas klausimas ir dėl skundžiamame nutarime nesančio įrodymų vertinimo, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 168 straipsnio 3 dalyje, požymių buvimą R. V. veiksmuose. Būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga, išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų R. V. teisę į apeliaciją. Tokiu būdu, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla R. V. atžvilgiu grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

R. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą R. V. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.