- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-03
- Bylos Nr.
- 2A-65/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas (pran.), Vincas Verseckas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno teritorinei muitinei, Kauno teritorinė muitinė Muitinės Departamentas prie LR Finansų ministerijos Bremunas Textil
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios ir likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Bremunas Textil“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-597-173/2005 pagal ieškovo bankrutavusios ir likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Bremunas Textil“ ieškinį atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno teritorinei muitinei dėl pažeistų teisių disponuoti turtu atstatymo, sprendimų panaikinimo ir kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Bremunas Textil“ 2005 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais Kauno teritorinės muitinės 2004 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr.1KP-940 bei Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos sprendimą Nr.1A-18.5-32, įpareigoti Kauno teritorinę muitinę išleisti į laisvą apyvartą BUAB „Bremunas Textil“ priklausančias prekes, laikomas UAB „Bonvaldos servisas“ sandėlyje Nr. KA 0188 adresu Naujoji g. 142, Alytus, nesumokėjus avansu importo mokesčių, bei Kauno teritorinės muitinės finansinius reikalavimus BUAB „Bremunas Textil“ pateikti ir tvirtinti LR įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka. Nurodė, kad atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsisako atlikti išmuitinimą ir leisti BUAB „Bremunas Textil“ administratoriui parduoti prekes, kol įmonė avansu nesumoka prekių importo mokesčių. Prekių įvežimo į Lietuvos teritoriją metu nustatyti importo mokesčiai buvo pridėtinės vertės mokestis - 37 989 Lt, muito mokestis - 8 662 Lt, akcizo mokestis - 38 Lt. Nurodė, kad ieškovas negali mokėti nustatytų importo mokesčių avansu arba išmuitinimo metu, nes LR įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio septintosios dalies 3 punktas draudžia vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos. Nurodė, kad 2004 m. birželio 3 d. raštu Nr.59 ieškovas kreipėsi į Kauno teritorinę muitinę, siūlydamas pateikti Kauno apygardos teismui prašymą dėl finansinio reikalavimo, susijusio su minėtų prekių išmuitinimu, patvirtinimo ir įtraukimo į kreditorių sąrašą tuo pačiu užbaigiant išmuitinimo procedūrą ir leidžiant paimti iš UAB „Bonvaldos servisas“ muitinės sandėlio Nr.KA 0188 ieškovui priklausančias prekes. Kauno teritorinė muitinė 2004 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 1KP-940 tenkinti ieškovo prašymą atsisakė. Minėtą sprendimą ieškovas 2004 m. gruodžio 13 d. apskundė Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2005 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 1A-18. 5-32 Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nusprendė ieškovo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovo nuomone, atsakovų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Kauno teritorinės muitinės sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi nei Europos Bendrijos muitinės kodeksas, nei Tarybos (EEB) reglamentas Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą, nei kiti įstatymų galią turintys dokumentai, nereguliuoja importo mokesčių surinkimo tvarkos. Išankstinis importo mokesčių sumokėjimas, kaip vienas iš mokėjimo variantų, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748 patvirtintoje Mokesčių mokėjimo muitinėje tvarkoje. Atsakovų sprendimuose nepagrįstai teigiama, jog LR įmonių bankroto įstatymas nenumato galimybių mokestinei prievolei atsirasti ir ją vykdyti po to, kai įmonė teismo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama. LR įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio pirmoji dalis numato, kad kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, kaip nesumokėti mokesčiai, privalomosios įmokos ir kt. tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teiginį, kad LR įmonių bankroto įstatymas nenumato galimybės atsirasti mokestinei prievolei ir ją vykdyti po to, kad įmonė yra teismo pripažinta bankrutavusia, paneigia atsakovo Kauno teritorinės muitinės 2004 m. gruodžio 22 d. raštu Kauno apygardos teismui pateikti finansiniai reikalavimai ieškovui BUAB „Bremunas Textil“. Minėti finansiniai reikalavimai patvirtinti 2005 m. sausio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į ieškinį atsakovai Kauno teritorinė muitinė bei Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2005 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad prekės, kurios saugomos UAB „Bonvalda servisas“ muitinės sandėlyje, yra BUAB „Bremunas Textil“ turtas, už kurį, kad jis būtų išleistas į laisvą apyvartą, įmonė turi sumokėti mokesčius. Ši prievolė iki bankroto bylos iškėlimo neatsirado, nes mokesčiai sumokami išleidžiant prekes į laisvą apyvartą. Nurodė, kad mokesčiai, kurie turi būti sumokėti išleidžiant prekes į laisvą apyvartą, nėra muitinės finansinis reikalavimas bankrutavusiai įmonei, kadangi prievolė sumokėti mokesčius atsiranda tik tada, kai įforminamas importo bendrasis dokumentas, kurio pagrindu prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą. Išlygos, kuriomis remiantis į laisvą apyvartą būtų išleidžiamos bankrutavusios įmonės prekės, už kurias nėra sumokėti reikiami mokesčiai, teisės aktuose nenumatyti. Pažymėjo, kad LR įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami šio įstatymo nustatyta tvarka, nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytinių Vyriausybės nustatyta tvarka, o kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai, tačiau BUAB „Bremunas Textil“ kreditoriai šia įstatymo suteikta teises nepasinaudojo. Nurodė, kad ieškovo prašymas patvirtinti Kauno teritorinės muitinės finansinius reikalavimus šioje byloje yra nepagrįstas, kadangi kreditorių reikalavimai tvirtinami teismo nutartimi bankroto byloje, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Bremunas Textil“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad bankrutavusi įmonė privalo sumokėti importo mokesčius už turtą, įsigytą prieš bankroto bylos iškėlimą, šio turto išleidimo į laisvą apyvartą metu, todėl, kad prievolė mokėti šiuos mokesčius atsiranda, išleidžiant prekes į laisvą apyvartą; bei išvada, kad importo mokesčiai negali būti traktuojami, kaip finansinis reikalavimas įmonei. Nurodo:
1. BUAB ,,Bremunas Textil“ prekėms, pirktoms užsienyje ir įvežtoms į muitinės sandėlį Nr.KA 0188 iki 2003 m. lapkričio mėnesio, buvo paskaičiuotas importo PVM mokestis – 37989 Lt, muito mokestis - 8662 Lt, akcizo mokestis - 38 Lt. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai apie prekių gavimą ir apmokestinimą. Kad importuotojo skola muitinei atsiranda įvežus prekes į Lietuvos muitinės teritoriją, patvirtina ir LR Vyriausybės 2002 m. sausio 15 d. nutarimu Nr.43 patvirtinta Mokesčių mokėjimo muitinėje tvarka, kurioje importuotojai, pateikiantys prekes muitinės sankcionuotam veiksmui (šiuo atveju išleidimui į laisvą apyvartą), yra įvardinami kaip muitinės skolininkai. Prievolė sumokėti muitinės nustatytus mokesčius traktuojama kaip skolos valstybei sumokėjimas. Minėto Vyriausybės nutarimo 6 punkte nustatyta, kad asmenys (importuotojai), galintys tapti skolininkais, mokesčius turi teisę sumokėti iš anksto. Neaišku, kodėl teismas neatsižvelgė į ieškovo teiginius, kad jo skola valstybei dėl importo mokesčių atsirado pirkus ir įvežus prekes į Lietuvos teritoriją prieš bankroto bylos ieškovui iškėlimą. Todėl skola turėtų būti pripažinta finansiniu reikalavimu bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei, tvirtinamu LR įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka.
2. Teismo sprendime teigiama, kad teisės aktuose nėra numatyta išlygos išleisti į laisvą apyvartą bankrutavusios įmonės prekes, už kurias nėra sumokėti importo mokesčiai, tačiau Vyriausybės patvirtintoje Mokesčių mokėjimo muitinėje tvarkos 7 punkte galimybė išleisti į laisvą apyvartą prekes yra numatyta.
3. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad jeigu bankrutuojanti įmonė vykdo ūkinę komercinę veiklą ir dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos atsiranda mokesčių, jie mokami įstatymų nustatyta tvarka, o finansiniai reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių tenkinami LR įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau bankrutavusi UAB „Bremunas Textil“ ūkinės - komercines veiklos nevykdė ir nevykdo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nepagrįstai rėmėsi LR Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu „Dėl mokesčių mokėjimo muitinėje tvarkos“, nes ieškovo atžvilgiu privalo būti taikomos LR įmonių bankroto įstatymo normos.
5. Teismo teiginys, kad kreditoriai nepasinaudojo LR įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio reglamentuojama teise nustatyti turto pardavimo tvarką, yra nepagrįstas, kadangi turto pardavimo tvarka kreditorių buvo aptarta ir nustatyta pirmame kreditorių susirinkime. Turto pardavimo tvarkos klausimas šioje byloje nebuvo nagrinėjamas, buvo nagrinėjamas tik atsakovo siūlymas muitinės procedūros vykdytojo teises ir pareigas muitinės nustatytomis sąlygomis perduoti kitiems asmenims, ką daryti draudžia LR įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio pirmosios dalies 1 punktas.
Šalies argumentai
6. Ieškovas ieškinyje nereikalavo, kad būtų patvirtinti atsakovų finansiniai reikalavimai. Teismo buvo prašoma įpareigoti atsakovus atsisakyti reikalavimo ieškovui sumokėti importo mokesčius avansu, įpareigojant juos pasitvirtinti LR įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, kaip kreditoriaus finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai Kauno teritorinė muitinė bei Muitinės departamentas prie LR finansų ministerijos nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą palikti Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. sprendimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad bankrutavusi įmonė privalo sumokėti importo mokesčius už turtą, įsigytą iki bankroto bylos iškėlimo, turto išleidimo į laisvą apyvartą metu bei kad importo mokesčiai negali būti traktuojami kaip finansinis reikalavimas įmonei.
Pagal LR įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio septintosios dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, draudžiama išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Taigi minėta įstatymo nuostata draudžia vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr.748 patvirtintų Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių 6.2 punktu, mokesčių mokėtojas, neturintis teisės į mokėjimo atidėjimą, kiekvienoje priimtoje muitinės deklaracijoje ar kitame vietoj jos naudojamame dokumente nurodytus mokesčius turi sumokėti toje muitinės deklaracijoje ar kitame vietoj jos naudojamame dokumente nurodytų prekių muitinio įforminimo metu (iki jų išleidimo). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Bonvaldos servisas“ muitinės sandėlyje saugomos prekės yra BUAB „Bremunas Textil“ turtas, o finansinė prievolė sumokėti importo mokesčius, vadovaujantis Mokesčių mokėjimo muitinėje tvarkos 6.2 punktu, atsiranda muitinio įforminimo metu, todėl BUAB „Bremunas Textil“ prievolė sumokėti importo mokesčius iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusi nebuvo. Kadangi minėta prievolė nebuvo atsiradusi iki bankroto bylos UAB „Bremunas textil“ iškėlimo, todėl nėra pagrindo minėtą prievolę laikyti muitinės finansiniu reikalavimu bankrutavusiai įmonei.
Pažymėtina, kad sprendžiant tarp ieškovo ir atsakovo kilusį ginčą taikytini ne tik nacionalinės teisės aktai, tačiau ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamoji dalis – Lietuvos Respublikos konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ numato, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, ir jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Muitinės veiklos taisykles nustato 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr.2913/92, nenumatantis galimybės išleisti į laisvą apyvartą prekes, už kurias nėra sumokėti importo mokesčiai, tačiau Reglamento 90 straipsnyje įtvirtinta, kad ekonominio poveikio turinčios muitinės procedūros vykdytojo teisės ir pareigos muitinės nustatytomis sąlygomis gali būti perduotos kitiems asmenims, kurie nustatyta tvarka įvykdo visus reikalavimus, privalomus norint naudotis atitinkama procedūra. Minėta teisės norma taikoma tiesiogiai Lietuvos subjektams, todėl ieškovas BUAB „Bremunas Textil“ ekonominio poveikio turinčios muitinės procedūros (muitinio sandėliavimo ir prekių išleidimo į laisvą apyvartą) vykdytojo teises ir pareigas galėjo perduoti kitiems asmenims, kurie nustatyta tvarka būtų įvykdę visus reikalavimus (sumokėję importo mokesčius), privalomus norint naudotis atitinkama procedūra.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nuta r i a:
Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.