- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-18
- Bylos Nr.
- e2A-397-881/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00236-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Vigintas Višinskis, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Rimgauda“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rimgauda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl viešojo pirkimo Nr. 707554 sąlygų pripažinimo neteisėtomis, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rimgauda“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai paskelbė tarptautinį pirkimą CVP IS Nr. 707554, nes tapatų pirkimo objektą gali (turi) įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos; pripažinti, kad pirkimo sąlygų 8 priede nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra neteisėti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. vasario 7 d. atsakovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ paskelbė tarptautinį pirkimą, CVP IS pirkimo Nr. 707554 (toliau – Pirkimas), kuriuo skelbiamų derybų būdu siekia įsigyti projektavimo paslaugas.
3. Ieškovė, įvertinusi paskelbtas Pirkimo sąlygas, teigia, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nesinaudoja centrinės perkančiosios organizacijos viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) CPO LT katalogu, taip pat Pirkimo sąlygose nustatė neproporcingus ir diskriminuojančius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.
4. UAB „Rimgauda“ 2024 m. vasario 15 d. pateikė pretenziją dėl Pirkimo sąlygų, atsakovė 2024 m. vasario 26 d. pretenziją atmetė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Dėl ieškovo suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismas nustatė, kad ieškovė atlieka projektavimo darbus, su atsakove yra sudariusi ne vieną šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos techninio projekto rengimo, projekto vykdymo priežiūros sutartį, todėl yra pagrindas nuspręsti, jog ieškovė yra suinteresuota dalyvavimu Pirkime ir sutarties sudarymu ir turi teisinį suinteresuotumą ginčyti, jos vertinimu, neteisėtas Pirkimo sąlygas teisme. Ieškovė savo subjektinių teisių pažeidimą grindžia ženkliai prastesnėmis konkuravimo galimybėmis, atsakovei vykdant pirkimą ne per VšĮ CPO LT katalogą, kuriame tiekėjai konkuruoja tik pagal kainą (tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė atitinka VšĮ CPO LT kataloge nustatytus reikalavimus kvalifikacijai), o pagal ginčo pirkimą, kuriame papildomi nustatytos ginčijamos ekonominio naudingumo vertinimo sąlygos. Ieškovė nurodo turinti 4 specialistus, kurių pakanka projektavimo paslaugoms teikti, tačiau jų turima patirtis neleidžia surinkti pakankamo ekonominio naudingumo balų skaičiaus efektyviai konkurencijai Pirkime. Įvertinęs pateiktos pretenzijos bei procesinių dokumentų turinį, teismas padarė išvadą, kad ieškovė iš esmės siekia įrodyti, kad Pirkimo sąlygos pažeidžia jos teisę varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti argumentai dėl to, kad ginčijamomis Pirkimo sąlygomis jai sudaromos blogesnės sąlygos konkuruoti, nei pirkimo objektą įsigyjant iš centrinės perkančiosios organizacijos (atitinkamai tokių sąlygų nesant), nesudaro pagrindo nepripažinti ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas.
7. Dėl pirkimo objekto įsigijimo būdo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pirkimo dokumentuose aiškiai išdėstė ir pagrindė sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centralizuotų pirkimų katalogu, taip pat byloje pagrindė, kodėl VšĮ CPO LT kataloge galimos įsigyti paslaugos neatitinka perkančiojo subjekto poreikių, ir įrodė, jog perkantysis subjektas paslaugas gali įsigyti atskirame pirkime efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. Ieškovė neginčija visų papildomai nustatytų Pirkimo sąlygų (lyginant su VšĮ CPO LT pirkimo sąlygomis) kaip neteisėtų, išskyrus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus. Ieškovės išdėstyti argumentai nepaneigia perkančiojo subjekto sprendimo teisėtumo, todėl ieškinio reikalavimą pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai paskelbė tarptautinį pirkimą CVP IS Nr. 707554, atmetė.
8. Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo pripažinti, jog Pasiūlymų vertinimo tvarkoje nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra neteisėti, tačiau iš ieškinio pagrindą sudarančių nurodomų aplinkybių ir argumentų matyti, kad ieškovė kvestionuoja kriterijaus T (komandos patirtis) ir jam suteikto lyginamojo svorio teisėtumą, teigdama, jog šis kriterijus nėra susijęs su Pirkimo objektu, riboja konkurenciją, neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo.
9. Įvertinusi atsakovės pateiktus istorinius duomenis, techninėje specifikacijoje nurodytus planuojamus projektavimo paslaugų poreikius ir tai, kad ieškovė tokio perkančiojo subjekto poreikio neneigė, teismas nusprendė, jog atsakovė byloje pagrindė, kad vienu metu paraleliai bus vykdomi daugiau nei vieno objekto projektavimo darbai. Dėl to teismas kaip pagrįstus įvertino atsakovės argumentus, kad jai reikšminga, jog tiekėjas galėtų pasiūlyti specialistų komandą, gebančią vienu metu vykdyti kelias projektavimo užduotis. Atsakovės siekis būti pasirengusiai tuo pačiu metu įgyvendinti keletą statinių projektavimo darbų yra pagrįstas, o ieškovė neturi įgalinimų reguliuoti atsakovės poreikius.
10. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pritarti ieškovės argumentams, kad ekonominio naudingumo kriterijai riboja konkurenciją. Teismas sutiko su atsakove, kad tiekėjas, norėdamas gauti papildomus ekonominio naudingumo balus pasiūlymų vertinime, didinančius Pirkimo laimėjimo galimybę, gali sutarties vykdymui pasitelkti specialistus, turinčius atitinkamą vadovavimo patirtį šilumos tinklų projektams (projekto dalims). Atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką, pagrįsta reikalauti būtent statinio – šilumos inžinerinių tinklų projekto (projekto dalies) vadovo patirties, nes toks projektavimo poreikis tenkinamas vykdomu Pirkimu. Teismas konstatavo, kad būtent šios srities patirtis turi esminės reikšmės tinkamam sutarties įvykdymui ir sukuria naudą perkančiajam subjektui. Nors ieškovė teigia, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai suformuluoti taip, jog juos atitiktų tik vienas tiekėjas, per pastaruosius 3 metus sudaręs 54 šilumos tinklų projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros sutartis (UAB „Meysso“), tačiau nėra pateikti duomenys, kad visos šios ieškovės nurodomos sutartys sudarytos dėl statinių, kurių kiekvieno statybos skaičiuojamoji kaina viršija 500 000 Eur, projektavimo. Be to, nėra žinoma, ar visi sutarčių vykdyme dalyvavę specialistai yra prieinami ieškovės konkurentui šiuo metu, kokia yra turimų specialistų patirtis. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad tik vienas asmuo rinkoje gali gauti maksimalų balų skaičių pagal nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.
Šalies argumentai
11. Ieškovės teiginius dėl konkrečiam verslo subjektui pritaikytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų (viešojo pirkimo sąlygų), teismas įvertino kaip nepagrįstus. Nurodė, kad atsakovė pateikė duomenis, jog ginčo Pirkimui iki pirkimo procedūrų sustabdymo byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pasiūlymus yra pateikę 4 tiekėjai. Byloje pateikti duomenys, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT), gavusi ieškovės pranešimą, atliko ginčo pirkimo dokumentų atitikties Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymui (toliau – PĮ) ir su įstatymo įgyvendinimu susijusiems teisės aktams peržiūrą, kurios metu atliktas atsakovės pasirinkto kainos ir kokybės santykio patikrinimas simuliacijų metodu. Simuliacijos metu nustatyta, kad pirkimo objekto 1 ir 2 dalyse tiekėjas, pasiūlęs taikyti BIM įrangą, siekdamas gauti minimalų (25) balą, turi pasiūlyti 3 specialistus, kurių kiekvienas būtų vadovavęs daugiau nei 10 statinių projektams per 3 metus, o 3 ir 4 pirkimo objekto dalims – 3 specialistus, kurių kiekvienas būtų vadovavęs daugiau nei 4 statinių projektams per 3 metus. Prevencinio vertinimo išvadoje VPT rekomendavo atsakovei pakartotinai įsivertinti minimalaus „pereinamojo“ balo nustatymo būtinumą ir pagrįstumą, kitų pastebėjimų dėl pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo nepateikė. Atsakovė savo pozicijos, išreikštos Pirkimo sąlygose, šiuo aspektu nepakeitė, tačiau ieškovė byloje nepagrindė, kad toks minimalaus balo nustatymas pažeidžia jos teises ar nepagrįstai apriboja būtent jos galimybes dalyvauti Pirkime.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo vertinimu, ieškovės teiginiai, kad tik ypatingai ribotas ratas specialistų yra parengę šilumos tinklų projektus, susijusius su ekonominio naudingumo kriterijuje keliamais patirties reikalavimais, nepagrįsti įrodymais (pateikti duomenys dėl UAB „Meysso“ sudarytų sutarčių nepagrindžia, kad nėra kitų tiekėjų, turinčių atitinkamą patirtį sukaupusius specialistus), be to, nesudaro pagrindo vertinti, jog Pirkime nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T yra neteisėti ar nepagrįsti, o priešingai, patvirtina, kad jie buvo pasirinkti pagrįstai, siekiant suteikti pranašumą būtent tiems tiekėjams, kurie, atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką, galėtų kokybiškiausiai ir efektyviausiai įvykdyti pagal Pirkimo sutartį prisiimtus įsipareigojimus.
13. Teismas nurodė, kad Pirkimo dokumentuose įsigyjamos projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos skirstomos pagal objekto numatomą statinio statybos skaičiuojamąją kainą, kuri nustatyta: mažesnė kaip 500 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)); nuo 500 000 Eur iki 1 500 000 Eur (be PVM); nuo 1 500 000 Eur iki 3 000 000 (be PVM); ir virš 3 000 000 Eur (be PVM). Atsakovė nurodo, kad pagal pasiūlymų vertinimo kriterijumi T₁ nustatyta vertinama vadovavimo patirtis statinių projektams, kurių kiekvieno statybos skaičiuojamoji kaina yra virš 500 000 Eur be PVM, atsižvelgus į tai, jog dažniausiai projektai neviršija 2 000 000 Eur skaičiuojamosios kainos, bei įvertinus visų projektų pagal skaičiuojamąsias darbų vertes dažnumą. Ieškovė, ginčydama kriterijų šiuo aspektu, nenurodė jokių argumentų, kodėl vertinama patirtis objektuose, kurių skaičiuojamoji darbų kaina viršija 500 000 Eur, traktuotina kaip nepagrįsta, kuomet atsakovė ketina įsigyti projektavimo paslaugas tiek statinių, kurių skaičiuojamoji darbų kaina šios sumos neviršija, tiek ją viršija kelis kartus, bet apsiribojo deklaratyviais samprotavimais, jog tokiu būdu siekiama suteikti nepagrįstą pranašumą atsakovės pasirinktam tiekėjui.
14. Teismas atmetė, kaip nepagrindžiančius ekonominio naudingumo kriterijaus T neteisėtumo, ieškovės samprotavimus apie galimas hipotetines situacijas, atsakovei veikiant taip, kad būtų proteguojamas vienas tiekėjas, jog būtų išvengiama procedūrų, sudarančių galimybę derėtis dėl paslaugų kainos, taip ją mažinant, ir pan. Atsakovė yra suinteresuota, kad visi kokybiškas paslaugas galintys suteikti tiekėjai galėtų pasiūlyti mažesnes kainas, įskaitant daugiausiai kokybės balų gavusį tiekėją. Kadangi tiekėjas reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje, o ieškovė pirkimo dokumentų sąlygų dėl atnaujinto varžymosi neginčijo, su tuo susijusių ieškovės argumentų teismas nevertino. Teismas pastebėjo, kad ieškovės abejonės atsakovės siekiu racionaliai naudoti lėšas yra nemotyvuotos, argumentai deklaratyvūs, jų turinys nelemia priešingų išvadų, nei buvo padaryta sprendime.
15. Ieškovė neįrodė, kad kiekvienas iš ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų kažkokiu būdu apribotų ieškovės galimybes teikti pasiūlymą, ją diskriminuotų, neleistų konkuruoti ar būtų dėl kitų priežasčių pripažintini neteisėtais. Įvertinęs bylos nagrinėjimo ribas bei tai, kad dalis ieškovės abejonių yra nemotyvuotos, argumentai deklaratyvūs, jų turinys nelemia priešingų išvadų, nei buvo padaryta sprendime, teismas dėl jų papildomai nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, naštą perkeldamas išimtinai ieškovei. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovei yra paprasčiau (lengviau) įrodyti, kad jos nustatytos ginčijamos Pirkimo sąlygos yra pagrįstos, teisėtos, atitinkančios atsakovės poreikius, jog atsakovės nustatytus reikalavimus atitinka daugiau nei vienas tiekėjas UAB „Meysso“.
16.2. VPT išvadoje patvirtino atsakovės sąlygų neteisėtumą, tačiau teismas pateiktos VPT išvados nevertino ir dėl jos sprendime nepasisakė.
16.3. Teismas netinkamai, klaidingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir susiklosčiusias faktines aplinkybes.
16.4. Sprendimą teismas motyvavo VPT kitame viešajame pirkime, pagal kitus kainos ir kokybės kriterijus atlikta simuliacija, nurodydamas, kad ši simuliacija iš tiesų atlikta ginčo Pirkimo sąlygas. Priešingai nei motyvuojama sprendimo 53 punkte, atlikdama Pirkimo dokumentų patikrą, VPT neatliko kainos ir kokybės kriterijų simuliacijos. Simuliaciją VPT atliko tikrindama kitą atsakovės paskelbtą viešąjį pirkimą Nr. 709760 „Šiluminės trasos į šiaurinius Vilniaus rajonus ir siurblinės statybos techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos“, kuriame nustatyti kitokie kainos ir kokybės kriterijai. Pirkimo sąlygų simuliaciją ieškinyje pateikė tik ieškovė, tačiau šios simuliacijos teismas neįvertino ir dėl jos sprendime nepasisakė.
16.5. Sprendimo 53 punkte teismas nepagrįstai nusprendė, kad vien faktas, jog Pirkime pasiūlymus pateikė keturi tiekėjai, pagrindžia ginčijamų kokybės ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumą ir šie kriterijai neriboja tiekėjų galimybės pateikti pasiūlymus. Pasiūlymų pateikimo faktas nepaneigia ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, kad Pirkimo sąlygos yra parengtos taip, jog didžiausią ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų balą gautų atsakovės proteguojamas tiekėjas UAB „Meysso“.
16.6. Pirkimo sąlygų 8 priedo 5 punkte nustatyta minimali ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų balų reikšmė nesąžiningai apriboja ieškovės galimybes dalyvauti Pirkime. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai Pirkimo sąlygų 8 priedo 5 punkte nustatyto reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą įvertino vien tuo aspektu, jog ieškovė turi teorinę galimybę pasitelkdama papildomus resursus gauti ne mažiau nei 25 kokybės ekonominio naudingumo vertinimo balus.
16.7. Atsakovė byloje neįrodė ir net neįrodinėjo, kad tiekėjas (įskaitant ir ieškovę), surinkęs mažiau nei 25 iš 65 kokybės ekonominio naudingumo vertinimo balų, negalėtų tinkamai ir laiku įvykdyti Pirkimo sutarties. Atsakovė Pirkimu siekia įsigyti įprastas inžinerinių tinklų projektavimo paslaugas, todėl neegzistuoja objektyvus poreikis riboti tiekėjų konkurenciją, nustatant itin aukštą minimalų kokybės ekonominio naudingumo vertinimo balų skaičių.
16.8. Komandos patirtis nedaro jokios įtakos paslaugų kokybei, todėl tokie reikalavimai yra pertekliniai. Be to, kai tik iki 50 projektų būtų vykdoma per 3 metus, nepagrįsta reikalauti 170 projektų patirties. Be to, specialistų, kurių patirtis sumuojama, skaičius nėra ribojamas, todėl nebus gaunama geresnė komandos kokybė. Atotrūkis tarp kvalifikacijos reikalavimo ir kokybės kriterijų yra per didelis.
16.9. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai nevertino, kad ginčijamiems ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams atsakovė suteikė nepagrįstai didelius lyginamuosius svorius. Atsakovės nustatytas 65 balų lyginamasis svoris kokybei yra nepagrįstas, per didelis, nes Pirkimo objektas nėra itin specifinis, todėl nebus pasiektas racionalus lėšų panaudojimas. Atsakovė galėjo nustatyti aukštesnius reikalavimus tik tiekėjams, kurie pasiūlymus pateiktų visose Pirkimo dalyse, be to, nepagrindė, kodėl skirtingose Pirkimo dalyse nenustatė skirtingų reikalavimų tiekėjams.
Atsiliepimas
17. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė visas pareigas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Ieškovė, teigdama, kad tik UAB „Meysso“ galėjo dalyvauti Pirkime ir surinkti maksimalų balų skaičių, turėjo įrodyti šiuos argumentus. Ieškovės pateikiama nuoroda į internetinį puslapį, kuriame viešai skelbiamos viešųjų pirkimų / pirkimų, atliekamų pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą sutartys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 198 straipsnio 2 dalies, 114 straipsnio reikalavimų, todėl teismas savarankiškai neturėjo atlikti įrodymų rinkimo iš pateiktos nuorodos, neprivalėjo remtis tokiais duomenimis.
Šalies argumentai
17.2. Ieškovė, teigdama, kad nesurinks nei minimalaus ekonominio naudingumo balų, nei maksimalaus balo, turėjo įrodyti šiuos argumentus, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu atsakovė, teigdama, kad ekonominio naudingumo balai, minimalus balas ir maksimalus balas yra pagrįsti, pateikė įrodymus, jog bent 4 rinkos dalyviai įsivertino visas Pirkimo sąlygas, įskaitant ekonominio naudingumo lyginamuosius svorius, minimalų reikalingą balą, Pirkimo procedūras, nustatė, jog gali atitikti keliamus reikalavimus ir pateikė paraiškas; pateikė VPT patvirtinimą, kad nebuvo nustatyta nei pažeidimų, nei rekomendacijų ekonominio naudingumo kriterijams. Be to, atsakovė pateikė paaiškinimus, kodėl nustatyti konkretūs kokybės kriterijai – specialistų patirtis: kiek projektų per 3 metus vykdoma (su tuo maksimaliai susietas projekto vadovo patirties kriterijus); kiek projektų įprastai vykdoma vienu metu (2–9 projektai); nurodė, kad nenustačius kokybės kriterijų, jau anksčiau vykdytos sutartys turėjo būti nutrauktos, o tiekėjas įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
17.3. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi VPT prevencinio vertinimo išvada, kuri yra pateikta tinkamam Pirkimui ir patvirtina, kad VPT nenustatė pažeidimų, netgi rekomendacijų dėl ekonominio naudingumo kriterijų turinio (dėl projekto vertės), ekonominio naudingumo kokybės bendro lyginamojo svorio (65 balai), o tik pateikė rekomendacijas dėl minimalaus balo.
Atsiliepimas
17.4. Atsakovė nesutinka, jog minimalus ekonominio naudingumo balas yra nustatytas neteisėtai ir nepagrįstai. Ieškovė neįrodė suinteresuotumo ginčyti minimalų ekonominio naudingumo balų skaičių. Netgi su apeliaciniu skundu ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji nesurinks minimalaus balų skaičiaus, o tik nurodė neaiškius minimalaus balo apskaičiavimus, kurie neatitinka Konkurso sąlygų, VPT atliktos simuliacijos, atsakovės atliktos simuliacijos. Šiuo atveju net 4 rinkos dalyviai, pateikę pasiūlymus, nusprendė, kad jie tokį balą surinks.
17.5. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad komandos patirtis nedaro įtakos paslaugų kokybei, todėl nustatyti reikalavimai yra pertekliniai. Šie argumentai bei skaičiavimai yra nauji ir nebuvo ginčo civilinės bylos pagrindas, dėl to neturi būti vertinami Lietuvos apeliacinio teismo (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
17.6. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad komandos patirtis turi esminę reikšmę Pirkimo objektui. VPT Projektavimo paslaugų pirkimo gairių 2 priede nurodė, kad projektavimo paslaugų pirkimuose yra aktuali komandos patirtis ir netgi pasiūlė nustatyti konkrečius kokybės kriterijus, tuo patvirtindama, jog tiek specifiniuose projektavimo paslaugų pirkimuose kaip šis ginčo pirkimas, tiek kituose projektavimo paslaugų pirkimuose, nepriklausomai nuo jų specifikos komandos, patirtis yra svarbi. Todėl ieškovės teiginiai, kad ginčo Pirkimas nėra pakankamai sudėtingas, specifinis tam, jog būtų keliami tokie kokybės kriterijai kaip komandos patirtis, yra nepagrįsti.
Šalies argumentai
17.7. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad siekiant dalyvauti Pirkime reikia turėti 170 projektų įvykdžiusių specialistų, kadangi vienam projektui vadovauja visa komanda, įskaitant projekto vadovą, projekto dalių vadovus, kurie nurodyti ekonominio naudingumo vertinimo tvarkoje. Visi trys specialistai neabejotinai gali gauti ekonominio naudingumo balus už tame pačiame projekte vykdytas specifines funkcijas: projekto vadovo; projekto dalies vadovo (šilumos tiekimo); projekto dalies vadovo (pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo). Taigi, nebūtina sumuoti maksimalaus 20 projektų skaičiaus projektų vadovui, ir maksimalaus 50 projektų skaičiaus kiekvienam projekto dalies vadovui, o pakanka bendro 50 projektų skaičiaus visiems komandos nariams, jeigu tuose projektuose jie veikė kartu. Atitinkamai 3–4 Pirkimo dalims nereikia sumuoti maksimalaus 10 projektų skaičiaus projektų vadovui, ir maksimalaus 20 projektų skaičiaus kiekvienam projekto dalies vadovui, o pakanka bendro 20 projektų skaičiaus visiems komandos nariams, jeigu tuose projektuose jie veikė kartu.
17.8. Perkančioji organizacija nereikalavo, jog 1–2 Pirkimo dalių ir 3–4 Pirkimo dalių projektai būtų skirtingi, t. y. tiekėjas gali kaip projekto vadovo bei projekto dalių vadovų patirtį 1–2 Pirkimo dalyse nurodyti tiek inžineriniuose tinkluose (šilumos), kurie yra kultūros paveldo teritorijoje (neprivaloma), tiek tuose, kurie nėra šioje teritorijoje (privaloma), tuo tarpu 3–4 Pirkimo dalyse nurodoma tik projekto vadovo ir projekto dalių vadovų patirtis inžineriniuose tinkluose (šilumos), kurie yra kultūros paveldo teritorijoje. Kitaip sakant, tiekėjas, turintis specialistus, besispecializuojančius inžineriniuose tinkluose (šilumos), kurie yra kultūros paveldo teritorijoje, gali kartu dalyvauti ir Pirkimo dalyse, kur toks reikalavimas nėra keliamas. Atitinkamai, nebūtina sumuoti maksimalaus 20 projektų skaičiaus projektų vadovui 1–2 dalyse kartu su 10 projektų skaičiumi projektų vadovui 3–4 dalyse (pakanka bendro 20 projektų skaičiaus, jeigu bent 10 jų yra kultūros paveldo srityje) ir maksimalaus 50 projektų skaičiaus kiekvienam projekto dalies vadovui 1–2 dalyse kartu su 20 projektų skaičiumi kiekvienam projekto dalies vadovui 3–4 dalyse (pakanka bendro 50 projektų skaičiaus, jeigu bent 20 jų yra kultūros paveldo srityje).
Atsiliepimas
17.9. Atsakovė teisėtai ir pagrįstai nurodė maksimalų projektų skaičių, kurį viršijus laikoma, kad nebesiskiria specialistų patirtis / kompetencija. Taigi, realiai yra įgyvendintas ieškovės teiginys, kad viršijus tam tikrą vertę nebepadidėja sutarties vykdymo kokybė. Tai, kad kokybės kriterijų maksimali vertė, nuo kurios nebeskiriamas balas, nustatyta ne pagal konkrečiai ieškovės poreikius, o pagal Perkančiosios organizacijos poreikius, maksimalių balų nedaro neteisėtais.
17.10. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad leidimas sumuoti specialistų patirtį, neapribojant specialistų skaičiaus, lems, jog nebus gaunama paslaugų kokybė. Atsakovė jau pirminiuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog Perkantysis subjektas suteikė galimybę ir įvertino kaip lygiaverčius šiuos kokybės aspektus: viena komanda turinti reikiamą patirtį asmeniškai (per 3 metus iki 50 sėkmingai įvykdytų projektų) turės ir toliau galimybes užtikrinti lygiagrečiai vykdomų projektų kokybę; arba kelios specialistų komandos, kurios bendrai turi reikiamą patirtį, galės pasidalinti lygiagrečius projektus ir tokiu būdu užtikrinti jų kokybę.
17.11. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovė, nustatydama kvalifikacijos reikalavimus, patvirtino, jog apskritai jokios projektavimo patirties neturintys specialistai būtų tinkami, kadangi atsakovės kvalifikacijos reikalavimai taip pat yra susiję su specialistų patirtimi; atsakovė nustatė minimalų ekonominio naudingumo balą, kad būtų suformuota komanda turinti bent minimalią patirtį, reikalingą tinkamam projektų, vykdomų vienu metu, suvaldymui.
Šalies argumentai
17.12. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad negali būti atotrūkio tarp kvalifikacijos reikalavimo ir ekonominio naudingumo kriterijų. VPT Projektavimo paslaugų pirkimo gairių 2 priede aiškiai nurodyta, kad Projekto vadovo patirtis, kaip ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, gali būti vertinama šiais atvejais: jei kvalifikacijos reikalavime nėra nustatyto jokio reikalavimo projekto vadovo patirčiai, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi gali būti vertinama projekto vadovo patirtis, nurodant atitinkamų (susijusių su pirkimo objektu) vadovautų projektų skaičių; jei kvalifikacijos reikalavime yra nustatytas reikalavimas projekto vadovo patirčiai, nurodant atitinkamus (susijusius su pirkimo objektu) vadovautus projektus, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi gali būti vertinama didesnė nei kvalifikacijos reikalavimuose nurodyta projekto vadovo patirtis (t. y. vertinamas papildomas vadovautų projektų, kurie atitinka nurodytus kvalifikacijos reikalavimuose, tačiau kuriais tiekėjas negrindė atitikties kvalifikacijos reikalavimams, skaičius); jei kvalifikacijos reikalavime yra nustatytas reikalavimas projekto vadovo patirčiai, nurodant atitinkamus (susijusius su pirkimo objektu) vadovautus projektus, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi gali būti vertinama kitokia nei kvalifikacijos reikalavime nurodyta projekto vadovo patirtis (t. y. vertinamas vadovautų projektų, nurodant kitokius (taip pat susijusius su pirkimo objektu) požymius, parametrus ir pan. nei nustatyti kvalifikacijos reikalavime, skaičius).
17.13. Nepagrįsti apeliantės teiginiai dėl atsakovės nustatyto 65 balų lyginamojo svorio pagrįstumo. Pirma, nei VPĮ ar PĮ 64 straipsnyje, nei VPT Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo gairėse, nei Projektavimo paslaugų pirkimo gairėse nėra įtvirtinto ribojimo, kokius lyginamuosius svorius ar balus gali / privalo suteikti atsakovė kainai ir kokybės kriterijams. Antra, atsakovė pateikė pakankamai įrodymų dėl Pirkimo objekto specifikos, individualių atsakovės poreikių tam, kad pagrįstų kokybės kriterijams skiriamą lyginamąjį svorį, t. y. nurodė, jog komandos patirtis yra svarbi dėl ankstesnių netinkamai suteiktų paslaugų, nutrauktos sutarties; vienu metu bus vykdomi keli projektai, todėl reikalinga patirtis suvaldant projektų kokybę, grafiką ir kitus aspektus; kokybės kriterijų lyginamojo svorio reikšmė, kuri gali nulemti didesnes pasiūlymų kainas suvaldomas per kitus Pirkimo procedūros etapus: derybas, atnaujintą varžymąsi. Trečia, skirtingoms Pirkimo dalims atsakovė nustatė individualius kokybės kriterijus, t. y. 1–2 Pirkimo dalims nustatyti kokybės kriterijai yra individualūs šių Pirkimo dalių objektams, o 3–4 Pirkimo dalims nustatyti individualūs kokybės kriterijai, kurie susieti su Pirkimo objektų specifika – statiniais kultūros paveldo teritorijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vykdo tarptautinį pirkimą skelbiamų derybų būdu ir numato įsigyti projektavimo paslaugas „Projektavimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 707554 (toliau – ir Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą paskelbtas 2024 m. vasario 7 d.
20. Ieškovė 2024 m. vasario 15 d. pateikė pretenziją dėl Pirkimo sąlygų, kvestionuodama perkančiojo subjekto projektavimo paslaugų pirkimą ne iš centrinės perkančiosios organizacijos bei ginčydama kaip neteisėtus nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, ir prašė nutraukti projektavimo paslaugų tarptautinį pirkimą bei projektavimo paslaugas įsigyti remiantis VšĮ CPO LT katalogu.
21. Atsakovė 2024 m. vasario 26 d. ieškovės pretenziją atmetė.
22. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės atsakymu į pretenziją, pareiškė ieškinį teisme, kuriuo ginčijo atsakovės sprendimą įsigyti projektavimo paslaugas, nesinaudojant centrinės perkančiosios organizacijos centralizuotų pirkimų katalogu, taip pat Pirkimo sąlygas, teigdama, kad Pirkimo sąlygų 8 priede nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra neteisėti.
23. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
24. Ginčydama teismo sprendimą, ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovės apeliaciniame skunde nėra ginčijamas atsakovės sprendimas vykdyti Pirkimą ne per VšĮ CPO LT katalogą, o pasisakoma tik dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų neteisėtumo.
25. Šioje byloje tarp šalių ginčas yra kilęs dėl Perkančiojo subjekto vykdomo pirkimo „Projektavimo paslaugų pirkimas“, Nr. 707554 sąlygų teisėtumo. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovės nustatytos Pirkimo sąlygos iš esmės riboja jos galimybes dalyvauti Pirkime ir sudaryti sutartį, kadangi Pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, jų visuma, lemia tai, jog Pirkimu yra sukuriama tokia teisinė situacija, kuomet Pirkimo laimėtojas yra žinomas iš anksto, t. y. ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų visuma yra skirta proteguoti iš esmės vieną tiekėją UAB „Meysso“, su kuriuo atsakovę sieja ilgalaikiai santykiai. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas šalių ginčą, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, naštą perkeldamas išimtinai ieškovei.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).
27. Taigi, pagal CPK įtvirtintas normas šalys privalo įrodyti visas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl, ieškovė, teigdama, kad ji nesurinks nei minimalaus ekonominio naudingumo balo, nei maksimalaus balo, turėjo įrodyti šiuos argumentus, juo labiau jog ji geriausiai žino savo specialistų patirtį, kvalifikaciją ir vykdytus projektus. Be to, ieškovė turėjo pareigą įrodyti ir kitas savo nurodytas aplinkybes, kad atsakovės nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų visuma iš esmės yra skirta proteguoti vieną iš tiekėjų. Atkreiptinas dėmesys, kad siekdama pagrįsti šiuos argumentus, ieškovė pateikė teismui nuorodą į internetinį puslapį, kuriame viešai skelbiamos viešųjų pirkimų / pirkimų, atliekamų pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą sutartys. Kadangi konkurentų sudarytų sutarčių duomenys yra vieši, įrodinėjimo pareiga ir šiuo klausimu neturėjo būti perkelta atsakovei. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo, atmetami kaip nepagrįsti.
28. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, susijusius su VPT prevenciniu vertinimu ir išvada.
29. Visų pirma, VPT, atlikusi ginčo Pirkimo dokumentų atitikties įstatymui ir jį įgyvendinantiems teisės aktams peržiūrą, priešingai nei teigia ieškovė, nepripažino visų ieškovės ginčijamų ekonominio naudingumo kokybės kriterijų neteisėtumo, o tik pateikė rekomendacijas dėl minimalaus „pereinamojo“ balo, pasiūlydama (rekomenduodama) pakartotinai įsivertinti šio balo nustatymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismui pateiktoje išvadoje VPT taip pat nepateikė išvadų dėl visų ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo balų teisėtumo. VPT tik nurodė, kad neturi galimybės vienareikšmiškai įvertinti perkančiojo subjekto pasirinktų pasiūlymų vertinimo kriterijų ir faktinių duomenų vertinimą paliko atlikti teismui, nurodydama, jog bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, turėtų būti įvertinama, ar perkančiojo subjekto pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai ir jų reikšmės yra būtent tie, kurie iš tiesų daro reikšmingą įtaką Pirkimo sutarties įvykdymo kokybei. Be to, VPT nurodė, kad turėtų būti nustatoma, ar atsakovė realiai įsivertino, kiek šiuo atveju papildomai kainuotų kiekvienas tiekėjo siūlomas specialistas, kuris atitiktų nustatytus reikalavimus, kokią įtaką perkamo objekto efektyvumui bei kokią papildomą ekonominę naudą suteiks specialistai, atitinkantys ginčijamus kriterijus sutarties vykdymo metu.
30. Antra, teismui pateikti rašytiniai įrodymai (kartu su tripliku pateiktas VPT elektroninis laiškas, el. b. t. 2, l. 59) patvirtina, kad, priešingai nei teigia apeliantė, VPT atliko atsakovės pasirinkto kainos ir kokybės santykio patikrinimą simuliacijų metodu ir nustatė, jog Pirkimo objekto 1 ir 2 dalims tiekėjas, pasiūlęs taikyti BIM įrangą, siekdamas gauti minimalų (25) balą, turi pasiūlyti 3 specialistus, kurių kiekvienas būtų vadovavęs daugiau nei 10 statinių projektams per 3 metus, o 3 ir 4 Pirkimo objekto dalims – 3 specialistus, kurių kiekvienas būtų vadovavęs daugiau nei 4 statinių projektams per 3 metus. Būtent šiuos duomenis ginčijamo sprendimo 53 punkte pirmosios instancijos teismas ir nurodė. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad Pirkime VPT neatliko kainos ir kokybės kriterijų simuliacijos, atmetami kaip nepagrįsti.
31. Apeliantė, ginčydama atsakovės nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, nurodo, kad Pirkimo sąlygų 8 priede nustatyta minimali ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų balų reikšmė nesąžiningai apriboja konkurenciją ir ieškovės galimybes dalyvauti Pirkime. Teisėjų kolegija šiems apeliantės argumentams nepritaria.
32. Teismui pateikti Pirkimo dokumentai patvirtina, kad atsakovė nustatė šiuos kokybės kriterijus (atitinkami kriterijai nustatyti ir 3–4 Pirkimo dalyse): 1. Tiekėjo pasiūlymo kaina (lyginamasis svoris 35); 2. Tiekėjo komanda: 2.1. Tiekėjo statinio projekto vadovų vadovavimo statinių (inžineriniai tinklai (šilumos)) projektams, kurių kiekvieno statybos skaičiuojamoji kaina yra virš 500 000 Eur be PVM, patirtis per pastaruosius 3 metus iki pirminių pasiūlymų pateikimo termino (T1). Lyginamasis svoris Y1=25; 2.2. Tiekėjo statinio projekto dalies vadovų vadovavimo statinių (inžineriniai tinklai (šilumos)) projekto daliai (šilumos tiekimo) patirtis (projektų skaičius) per pastaruosius 3 metus iki pirminių pasiūlymų pateikimo termino (T2). Lyginamasis svoris Y2=20; 2.3. Tiekėjo statinio projekto vadovų vadovavimo statinių (inžineriniai tinklai (šilumos)) projekto daliai (pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo) patirtis (projektų skaičius) per pastaruosius 3 metus iki pirminių pasiūlymų pateikimo termino (T3) Lyginamasis svoris Y3=15; 3. BIM licencijuota programinė įranga (B) Lyginamasis svoris Z=5.
33. Komandos patirties balai suteikiami taip: T1=20 projektų; T=50 projektų; T3=50 projektų.
34. Taigi, specialistams reikalingas minimalus projektų skaičius, kai tiekėjas turi BIM licencijuotą programinę įrangą, projekto vadovui apie 10 projektų, projekto dalių vadovams apie 12 projektų.
35. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto dalių vadovams, priešingai nei projekto vadovui, nėra keliamas reikalavimas turėti patirtį konkrečios vertės projektuose, t. y. tinkami ir tie projektai, kurių vertė iki 500 000 Eur be PVM. Todėl tiekėjas gali gauti didesnį balų skaičių pasirinkęs patyrusius ir kompetentingus projektų dalių vadovus.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateiktus istorinius duomenis, iš kurių matyti, kad per 3 metus vykdoma apie 50 projektų, taip pat atsižvelgdama į tai, jog vertinama ne tiekėjų, kaip juridinių asmenų, patirtis, o specialistų, kaip fizinių asmenų, patirtis, todėl tiekėjai, norėdami gauti papildomus ekonominio naudingumo balus pasiūlymų vertinime, gali pasitelkti papildomus specialistus, taip pat į tai, kad ginčo Pirkimui dar iki pirkimo procedūrų sustabdymo byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pasiūlymus jau buvo pateikę 4 tiekėjai, neturi pagrindo pritarti ieškovės argumentams, jog atsakovės nustatyta minimali ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų balų reikšmė riboja konkurenciją ir ieškovės galimybes dalyvauti Pirkime.
37. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad komandos patirtis nedaro įtakos paslaugų kokybei, todėl tokie reikalavimai yra pertekliniai.
38. Atsakovė, siekdama pagrįsti nustatytus vertinimo kriterijus, nurodė, kad ekonominę naudą sukuria būtent statinio projekto bei nurodytų projekto dalių vadovų patirtis. Atsakovės teigimu, ginčo pirkimo sąlygose ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus dėl pagrindinio personalo patirties turi reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei.
39. Kaip matyti iš VPT Projektavimo paslaugų pirkimo gairių 2 priedo „Projektavimo paslaugų pavyzdiniai ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai ir jų vertinimas“, vykdant projektavimo paslaugų pirkimus tarp rekomenduojamų galimų kriterijų yra nurodoma tiek projekto vadovo, tiek projekto dalies (pagrindinės) vadovo patirtis, kuri nenustatyta kaip kvalifikacinis reikalavimas arba kuri didesnė ar kitokia nei kvalifikacijos reikalavimuose nurodyta projekto (projekto dalies) vadovo patirtis.
40. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 17 punkte nustatyta, kad projekto rengimui vadovauja projekto vadovas, turintis reikiamą kvalifikaciją. Kai projektuojami keli statiniai, gali būti skiriami (samdomi): projekto vadovas visiems statiniams ir projekto vadovai atskiriems statiniams. Atskiro statinio projekto vadovas atsako tik už jo vadovaujamą projektą. Pagal 21 punktą projekto dalių rengimui vadovauja projekto dalių vadovai, turintys reikiamą kvalifikaciją. Atskiro statinio projekto kiekvienos dalies rengimui vadovauja vienas projekto dalies vadovas. Projektuojant kelis statinius, gali būti atskirų statinių projekto dalių vadovai.
41. STR yra nurodomos kokybinės projekto vadovo, projekto dalių vadovų funkcijos, kurių tinkamas įgyvendinimas priklauso nuo sukauptos patirties, vykdant projektus (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 1 priedo 1 punktas, 2 priedo 1 punktas, 2 priedo 2 punktas).
42. Atsakovės teismui pateikti istoriniai duomenys patvirtina jos nurodytas aplinkybes, kad vienu metu yra poreikis vykdyti daugiau nei vieną projektą: 2021 m. rugpjūčio mėn. atsakovė vienu metu įsigijo / užsakė 2 projektus; 2022 m. balandžio mėn. atsakovė vienu metu įsigijo / užsakė 7 projektus; 2023 m. kovo mėn. atsakovė vienu metu įsigijo / užsakė 4 projektus, o 2023 m. gruodžio – 2024 m. sausio mėn. – 9 projektus. Atsakovė nurodė, kad per paskutinius 3 metus bendrai buvo įsigyta 51 projekto parengimo paslauga. Techninės specifikacijos 5 skyriuje visiems rinkos dalyviams buvo išviešinti istoriniai duomenys apie per metus vykdytus projektus (atsakovė nurodė, kad tai nėra galutinis projektų sąrašas) – 2022 metais 14 projektų, o 2023 metais 7 projektai. Be to, atsakovė nurodė, kad vėliau kiekvienais metais planuojama įvykdyti projektų, kurių ilgis 10–12 km, t. y.10–14 projektų per metus (jeigu ilgiai būtų panašūs į 2022–2023 m. projektinių tinklų ilgius), o taip pat būtų papildomų projektų, kai nekilnojamojo turto vystytojai pateiktų prašymus prisijungti prie Vilniaus miesto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos.
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus istorinius duomenis, techninėje specifikacijoje nurodytus planuojamus projektavimo paslaugų poreikius, tai, kad vienu metu paraleliai gali būti vykdomi daugiau nei vieno objekto projektavimo darbai, taip pat ir atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes dėl ankstesnių netinkamai suteiktų paslaugų, dėl ko buvo nutraukta sutartis, nusprendžia, jog atsakovė pagrindė itin patyrusios komandos, kuri viena galėtų suvaldyti iki 50 projektų per 3 metus, ar kelių komandų, kartu galinčių tai padaryti, poreikį.
44. Teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų naujų argumentų ir apskaičiavimų, kad bendrai ieškovei reikia komandos, turinčios 170 įvykdytų projektų patirtį; kad specialistų, kurių patirtis sumuojama, skaičius nėra ribojamas, todėl nebus gaunama geresnė komandos kokybė; kad yra per didelis atotrūkis tarp kvalifikacijos reikalavimo ir kokybės kriterijų. Visi pirmiau nurodyti argumentai nebuvo nurodyti ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl, atitinkamai, teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą jų nevertino (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
45. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovės nustatytas 65 balų lyginamasis svoris kokybei yra nepagrįstas, per didelis, nes Pirkimo objektas nėra itin specifinis, todėl nebus pasiektas racionalus lėšų panaudojimas. Teisėjų kolegija šiems apeliantės argumentams nepritaria.
46. Visų pirma, pažymėtina tai, kad lyginamojo svorio / balo nustatymas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė. Nei viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose įstatymuose, nei VPT Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo gairėse, nei Projektavimo paslaugų pirkimo gairėse nėra įtvirtintas ribojimas, kokius lyginamuosius svorius ar balus gali / privalo suteikti atsakovė kainai ir kokybės kriterijams.
47. Antra, atsakovė teismui pateikė pakankamai įrodymų dėl Pirkimo objekto specifikos, individualių atsakovės poreikių tam, jog pagrįstų kokybės kriterijams skiriamą lyginamąjį svorį. Atsakovė nurodė, kad komandos patirtis yra svarbi dėl ankstesnių netinkamai suteiktų paslaugų, dėl ko buvo nutraukta sutartis. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad vienu metu paraleliai gali būti vykdomi daugiau nei vieno objekto projektavimo darbai, todėl reikalinga patirtis, suvaldant projektų kokybę, grafiką ir kitus aspektus. Be to, svarbu ir tai, kad atsakovė vykdo pirkimą skelbiamų derybų būdu, sudaro preliminariąsias sutartis, kurios numatyta atnaujinto varžymosi tvarka. Kokybės kriterijų lyginamojo svorio dydis, kuris gali lemti didesnes pasiūlymų kainas, gali būti suvaldomas kituose Pirkimo procedūros etapuose: derybose, atnaujinus varžymąsi.
48. Trečia, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė skirtingoms Pirkimo dalims nustatė individualius kokybės kriterijus, t. y. 1–2 Pirkimo dalims nustatyti kokybės kriterijai yra individualūs šių Pirkimo dalių objektams, o 3–4 Pirkimo dalims – taip pat nustatyti individualūs kokybės kriterijai, kurie susieti su Pirkimo objektų specifika – statiniais kultūros paveldo teritorijoje.
49. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, kad kokybės kriterijams suteiktas lyginamasis svoris yra netinkamas, atmetami kaip nepagrįsti.
50. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
51. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, tinkamai taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
53. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
54. Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 3 357,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinės pagalbos išlaidos yra laikomos pagrįstomis, be to, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 papunktyje nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos atsakovei iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“, juridinio asmens kodas 300639104, atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, 3 357,75 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt septynių Eur ir 75 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.