Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-07-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-13948-808/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-02
Bylos Nr.
e2YT-13948-808/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08910-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Gražina Žukauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. S., N. B., T. A., N. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-13948-808/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07405-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1.; 2.5.5.; 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.4.5.19.; 3.4.5.20 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. S., N. B., T. A., N. R., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti A. B., atstovaujamos įstatyminės atstovės (motinos) J. K. praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po jos senelio S. B. (S. B.) mirties, išduoti įstatyminei atstovei J. K. leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnametės dukros A. B. vardu po jos senelio S. B. mirties. Nurodė, kad A. B. yra pareiškėjos ir A. B. (A. B.) mirusio (duomenys neskelbtini) vaikas bei mirusiojo S. B. vaikaitė. Nuo 1996 m. rugpjūčio 2 d., kai įvyko pareiškėjos ir A. B. (miręs (duomenys neskelbtini)) santuoka, svainystės ryšiai siejo su palikėju S. B. ir M. S. (jie yra A. B. seneliai), su kuriais glaudžiai bendravo, dažnai matėsi. Palikėjas sirgo lėtinėmis ligomis ir jo sveikata blogėjo - 2014 m. rugsėjo 13 d. jam buvo nustatytas specialiųjų poreikių lygis, o nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. ir vėliau net pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Pareiškėja padėjo M. S. rūpintis palikėju ir jo sveikata. Palikėjo santuoka su M. S. buvo trečioji. Palikėjas visą savo turimą turtą ketino po mirties palikti sutuoktinei ir paprašė pagalbos - 2016-09-13 nuvežti jį pas notarą sudaryti testamentą. Todėl buvo žinoma, kad sudarytas testamentas, kuriuo jo turimas turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), kartu su visais jame esančiais baldais ir namų apyvokos daiktais po mirties paliktas jo sutuoktinei M. S.. Minėtą butą S. B. paveldėjo po savo tėvo mirties. Kito turto, vertybinių popierių, piniginių lėšų banko sąskaitose bei santaupų palikėjas neturėjo. Senatvės pensiją bei slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją jam pristatydavo į namus. Niekam nebuvo išduotas notarinis įgaliojimas tvarkyti jo reikalus. Nurodo,kad (duomenys neskelbtini) mirus palikėjui, ji (pareiškėja) padėjo M. S. organizuoti mirusiojo laidotuves. Po pareiškėjos vyro A. B. (mirė (duomenys neskelbtini)) mirties pareiškėjai buvo žinoma, kad per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos sutuoktinei reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jai nebuvo žinoma, jog jai pačiai būtina kreiptis į notarą nepilnametės dukters A. B. vardu dėl palikimo (mirus palikėjo sūnui A. B.),nes nežinojo, kad jos dukra yra įpėdinė, pagal įstatymą paveldinti jos mirusiam tėvui tenkančią palikimo dalį atstovavimo teise. Be to, manė, kad jeigu yra sudarytas testamentas tai nėra jokio kito palikėjo turto, kuris galėtų būti paveldimas. Iš M. S., kuri kreipėsi į notarą, sužinojo apie tai, kad ir ji (pareiškėja) turi kreiptis dėl palikimo priėmimo nepilnametės dukros A. B. vardu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Kiti suinteresuoti asmenys teismo nustatytu termino atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neturi duomenų apie pareiškėjos netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą nepilnamečio vaiko A. P. atžvilgiu, taip pat apie vaiko teisių ar teisėtų interesų pažeidimus,.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja ir A. B. ((duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini); gimimo liudijimas Nr. 470336, mirties liudijimas Nr. 2784).yra nepilnamečio vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. A. B. buvo įvaikintas ((duomenys neskelbtini)) S. B. (įvaikinimo liudijimas Nr. 10), kuris mirįė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Medicininis mirties liudijimas Nr. 20-60133366). S. B. santuoka su M. S. įregistruota (duomenys neskelbtini) (Santuokos liudijimas Nr. 406466). 2016 m. rugsėjo 13 d. testamentu S. B. savo butą, adresu (duomenys neskelbtini), po mirties palieka M. S. (Testamento notarinio registro Nr. SN43-3791). Vilniaus miesto 18-me notarų biure užvesta paveldėjimo byla dėl S. B. palikimo pagal M. S., N. B., T. A., N. R. pareiškimus. Testamentų registre nėra įregistruotų S. B. palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų ar pareiškimo dėl palikimo priėmimo (atsisakymo) padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Byloje nėra duomenų, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Dėl termino atnaujinimo

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu ((Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).

Per įstatymo nustatytą terminą nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė jo negalėjimą įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

Sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, įvertinamos visos teisinę reikšmę turinčios aplinkybės ir priežastys, trukdžiusios asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir yra pagrindas jį atnaujinti, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vadovaudamasis suformuota teismų praktika, nagrinėjamoje byloje vertindamas pareiškėjo elgesį, teismas atsižvelgia į tai, ar pareiškėjas buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, o taip pat ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas, t.y. ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011, 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012, 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja, pagrindine termino palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu praleidimo priežastimi nurodo aplinkybę, kad neturėdama teisinio išsilavinimo ji nežinojo, jog į notarą reikia kreiptis nepilnamečio vaiko vardu dėl vaiko senelio palikimo priėmimo.

Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad konkrečiu atveju pareiškėja elgėsi sąžiningai. Juolab, kad egzistavo nuo jos valios nepriklausančios aplinkybės, kliudžiusios jai laiku, t. y. per tris mėnesius po nepilnamečio vaiko senelio mirties, kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu. Įvertinęs ir tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja termino atnaujinimui, teismas sprendžia, kad termino atnaujinimas neturės neigiamų padarinių kitų asmenų teisėms (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko svarbiomis priežastis dėl kurių pareiškėja J. K. praleido terminą palikimui po S. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) nepilnamčio vaiko vardu priimti, todėl praleistas terminas yra atnaujinamas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 576 straipsnis).

Dėl leidimo

CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5.12 straipsnio nuostatas, nepilnametė A. B. yra įstatyminė palikėjo S. B. (mirusio (duomenys neskelbtini)), antros eilės įpėdinė ir turi teisę paveldėti jo turtą. Pareiškėja J. K. yra nepilnametės įpėdinės atstovė pagal įstatymą (CK 3.157 straipsnis). Bylos duomenimis pareiškėja J. K. dirba, gauna pajamas, turi santaupų, gauna išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Teismas neturi duomenų, kad pareiškėja netinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku A. B.. Apibendrinant byloje esančių įrodymų visumą, yra pagrindas išvadai, kad atsisakius priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, vaiko teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.Teismas neturi duomenų, kad pareiškėja netinkamai vykdytų savo pareigas auklėjant bei prižiūrint nepilnametį vaiką.

Teismas, Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos iš esmės nepablogės, vaiko teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi nebus pažeistos.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju, pareiškėjai atsisakius vaiko vardu priimti palikimą, vaiko teisės nebus pažeistos, todėl leidimas atsisakyti priimti palikimą yra išduodamnas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5.57, 5.11, 5.12, 3.3 straipsniais, CPK 78 ir 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu bei 578 straipsniu., teismas

nutaria:

tenkinti pareiškimą.

Atnaujinti terminą pareiškėjai J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos nepilnamečio vaiko A. B. senelio S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Leisti pareiškėjai J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti nepilnamečio vaiko senelio S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Teisėja Gražina Žukauskienė