- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-20
- Bylos Nr.
- 1A-1049-376-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ryšardas Skirtunas (pirm.), Arunas Kisielis, Virginija Švediene
- Nukentėjusysis
- G. Š.
- Nuteistasis
- G. J.
Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-1049-376/09
2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.
2009 m. lapkricio 20 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,
nuteistuju gynejams adv. Algirdui Cegeliui, Kazimirai Kanišauskienei ir Elenai Žilenienei,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal:
nuteistuju G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliecio, pradinio išsilavinimo, nevedusio, nedirbancio ir nesimokancio, gyv. (duomenys neskelbtini), du kartus teisto, K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliecio, lietuvio, 8 klasiu išsilavinimo, nevedusio, nedirbancio ir nesimokancio, gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto, 2008-09-30 Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nuosprendžiu pripažinto kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybes LR BK 93 str. pagrindu, paskiriant auklejamojo poveikio priemone – elgesio apribojima 6 menesiams, ir nukentejusiojo G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 8 d. nuosprendžio, kuriuo:
K. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. (plešimas iš T. K.) ir nuteistas laisves atemimu 1 metams; pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. (plešimas iš G. Š.) ir nuteistas laisves atemimas 1 metams; pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. (plešimas iš D. L.) ir nuteistas laisves atemimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. nuostatomis, skirtos bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu ir paskirta subendrinta bausme – laisves atemimas 1 metams 7 menesiams, bausme atliekant nepilnameciu pataisos namuose;
G. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. (plešimas iš G. Š.), ir nuteistas laisves atemimu 1 metams 3 menesiams; pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. (plešimas iš D. L.) ir nuteistas laisves atemimu 1 metams 3 menesiams; pripažintas kaltu pagal LR BK 286 str. ir nuteistas laisves atemimu 5 menesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. nuostatomis, skirtos bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu ir paskirta subendrinta bausme – laisves atemimas 1 metams 9 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose;
J. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. (plešimas iš G. Š.) ir nuteistas laisves atemimu 1 metams; pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. (plešimas iš D. L.) ir nuteistas laisves atemimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. nuostatomis, skirtos bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu ir paskirta subendrinta bausme – laisves atemimas 1 metams 6 menesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. nuostatomis, skirta bausme dalinio sudejimo budu subendrinta su 2007-10-17 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nuosprendžiu paskirtos bausmes neatlikta dalimi ir paskirta J. K. galutine subendrinta bausme – laisves atemimas 2 metams, bausme atliekant pataisos namuose.
Nuosprendžiu patenkinti civiliniai ieškiniai turtinei žalai atlyginti ir priteista solidariai iš K. P., o jam neturint lešu iki jo pilnametystes – iš jo tevu ar globeju, G. J. ir J. K.: 8577,60 Lt G. Š. ir 419 Lt D. L. padarytai turtinei žalai atlyginti; 2084,82 Valstybinei ligoniu kasai G. Š. gydymo išlaidoms atlyginti.
Iš dalies tenkintas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti ir priteista solidariai iš K. P., o jam neturint lešu iki pilnametystes – iš jo tevu ar globeju, G. J. ir J. K. 15000 Lt G. Š. padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nukentejusiojo G. Š. turetos išlaidos advokato pagalbai apmoketi – 1500 Lt, pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos solidariai iš K. P., o jam neturint lešu iki pilnametystes – iš jo tevu ar globeju, G. J. ir J. K..
Aprašomoji dalis
nustate:
K. P. nuteistas už tai, kad pagrobe svetima turta panaudojes fizini smurta, o butent:
2008-05-12, apie 0.00 val., K. P., veikdamas kartu su A. G. ir E. V., kuriu atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jiems susitaikius su nukentejusiuoju, (duomenys neskelbtini), stoteleje (duomenys neskelbtini), priejo prie nukentejusiojo T. K., papurške jam dujomis i akis, sudave kumšciu per galva ir spyre per kojas, E. V. sudave kumšciu i galva, o A. G. rankomis ir kojomis sudave smugius per galva, po ko iš nukentejusiojo pagrobe 305 Lt vertes turta: 5 Lt vertes pinigine bei 300 Lt vertes mobiliojo ryšio telefona „Nokia 6131“.
Šiais savo veiksmais K. P. padare nusikaltima, numatyta LR BK 180 str. 1 d.
Be to, K. P., G. J. ir J. K. pagrobe svetima turta panaudoje fizini smurta, o butent:
2009-01-07, apie 1.00 val., K. P., G. J. ir J. K. prie (duomenys neskelbtini), pribego prie nukentejusiojo G. Š., G. J. sudave jam kumšciu per galva ir pareikalavo atiduoti viska, ka turi, po to visi trys sudave smugius parkritusiam nukentejusiajam, apieškojo jo kišenes ir pagrobe 650 Lt vertes mobiliojo ryšio telefona „Nokia E50-1“ su 30 Lt vertes SIM kortele bei 100 Lt vertes raktelius su pulteliu, taip pat jiems pareikalavus atiduoti žieda, nukentejusysis nusieme ir atidave 400 Lt vertes žieda. Tokiais bendrais veiksmais K. P., G. J. ir J. K., panaudoje fizini smurta, iš G. Š. pagrobe jam priklausanti bendros 1180 Lt vertes turta.
Šiais savo veiksmais K. P., G. J. ir J. K. padare nusikaltima, numatyta LR BK 180 str. 1 d.
Be to, K. P., G. J. ir J. K. pagrobe svetima turta panaudoje fizini smurta, o butent:
2009-01-27, apie 0.15 val., K. P., G. J. ir J. K. prie (duomenys neskelbtini), pribego prie nukentejusiosios D. L., G. J. kairia ranka uždenge jai burna, o dešine sueme už ranku, taip atimdamas galimybe priešintis, o K. P. ir J. K. apieškojo nukentejusiosios kišenes ir pagrobe jai priklausanti 618 Lt vertes turta: 239 Lt vertes mobiliojo ryšio telefona „Nokia 2760“, 20 Lt vertes pinigine, 20 Lt grynuju pinigu, 80 Lt vertes asmens tapatybes kortele, 20 Lt vertes SEB banko mokejimo kortele, 20 Lt vertes studento pažymejima, 20 Lt menesini bilieta ir 159 Lt vertes MP3 grotuva „Philips“.
Šiais savo veiksmais K. P., G. J. ir J. K. padare nusikaltima, numatyta LR BK 180 str. 1 d.
2009-01-27, apie 0.20 val., G. J. prie (duomenys neskelbtini), sulaikomas policijos pareigunu itariant plešimu, vengdamas sulaikymo stumde policijos pareigunus A. S. ir S. L., bande jiems suduoti smugius i veida bei ispirti, mosikavo rankomis, stengdamasis ištrukti.
Šiais savo veiksmais G. J. padare nusikaltima, numatyta LR BK 286 str.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. J. pateike apeliacini skunda, kuriuo prašo sušvelninti jam paskirta bausme, taip pat nesutinka su jam priteista pinigu suma turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, mano, kad tokios sumos pinigu yra nepagristos. Švelninant bausme, prašo teismo atsižvelgti i tai, kad jis nusikaltimus padare budamas jauno amžiaus, atsižvelgti i tai, kad dabar sunkmetis: jis neturejo galimybes susirasti bet koki darba, nes kai kreipesi pas darbdavi ir pasake, kad yra teistas, darbdavys atsisake ji priimti, todel teko buti be pragyvenimo šaltinio. Jis neturejo pajamu, „paslydo“ pasitaikius pagundai gauti pinigu. Jis prisipažista, kad padare nusikaltimus ir del to labai gailisi. Prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu, atsipraše nukentejusiuju ir nekliude vykti ikiteisminiam tyrimui. Jis nesutinka su nukentejusiajam G. Š. priteista 8577,60 Lt suma turtinei žalai atlyginti, nes tokia pinigu suma iš jo nebuvo pagrobta. Nukentejusysis teige, kad i šia suma iejo 7290 Lt negautos pajamos iš darbines veiklos. Jis sutinka atlyginti tokia suma pinigu, kuria ivertinta pagrobto turto verte. Taip pat nesutinka su 15000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, kuri jam, kaip jauno amžiaus žmogui, neturinciam pragyvenimo šaltinio ir pajamu pragyvenimui, yra nežmoniškai didele. Nurodo, kad nukentejusysis turetu pateikti dokumentus, patvirtinancius, kad turtinei žalai atlyginti priteista pinigu suma 7290 Lt, kuria tariamai sudaro negautos pajamos iš darbines veiklos, jis butu uždirbes.
Nuteistasis K. P. pateike apeliacini skunda, kuriuo prašo iš dalies pakeisti nuosprendi ir paskirti jam švelnesne bausme, taip pat prašo sumažinti priteista nukentejusiesiems turtine ir neturtine žala. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas teisme jis pilnutinai prisipažino padares inkriminuojamas veikas ir patvirtino, kad labai gailisi del savo nusikalstamu veiksmu ir tikejosi, kad teismas atsižvelgs i jo jauna amžiu, kad jis yra nepilnametis, gyvena sunkiomis salygomis šeimoje, motina yra mirusi, tevas neigalus invalidas, be to, girtaujantis. Juo šiek tiek rupinasi ir padeda jo sesuo, gyvenanti Moletuose. Pažymi, kad ženkliai mažesnes bausmes skirti teismui siule ir valstybinis kaltintojas, taciau teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 4 d. nuostatomis, bausmes subendrines dalinio sudejimo budu, paskyre jam akivaizdžiai per didele subendrinta bausme. Jis, gyvendamas sunkioje šeimos aplinkoje, nepilnametis, neturintis savu pragyvenimo šaltiniu, daug laiko praleidžiantis gatveje, pateko i gatves jaunuoliu kompanija, tarp kuriu yra ir jau teistu už ivairius nusikaltimus asmenu. Apie tai jis sužinojo veliau. Noredami ir ji itraukti i ju vykdomus nusižengimus, jie reikalavo eiti visur kartu. Pilnameciu tarpe jis, budamas nepilnametis, nuolat jaute spaudima, del ko neatvyko i teismo posedi, del ko jam buvo pakeista kardomoji priemone – jis buvo suimtas. Suemimo metu jis gerai apmaste visa savo elgesi ir teisme nuoširdžiai pareiške, kad gailisi del savo veiksmu, pripažista, kad dalyvavo visuose trijuose nusikaltimuose, padare žalos ir iskaudino nukentejusiuosius, todel saves ne kiek neteisina. Teismas, nepatikejes jo nuoširdžiu prisipažinimu ir apgailestavimu, skyre labai griežta bausme. Nurodo, kad jis turi planu toliau mokytis, priešingai, nei nurodyta jo byloje, jis mokosi Vilniaus Jaunimo mokykloje, veliau nori igyti profesija. Ivertindamas šias aplinkybes ir pripažindamas jas jo atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis, teismas galetu taikyti BK 62 str. nuostatas ir skirti švelnesne bausme. Teismas nuosprendžiu patenkino nukentejusiuju civilinius ieškinius ir priteise iš visu kaltinamuju solidariai turtine žala bei nukentejusiajam G. Š. neturtine 15000 Lt vertes žala. Jo, kaip nepilnamecio atžvilgiu, jam neturtint lešu iki pilnametystes, žalos atlyginimas priteistas iš jo tevo. Teisme jis teige, kad neprieštarauja del civilinio ieškinio, taciau gavus nuosprendi, paaiškejo, kad jis visiškai nesuprato klausimo del civilinio ieškinio esmes, neisivaizdavo jo dydžio. Todel su šia nuosprendžio dalimi del civiliniu ieškiniu nesutinka, laiko, kad teismas, nesigilindamas i pateiktus turto vertes irodymus, pvz. mobiliuju telefonu kainas, kurias tik žodžiais nurode nukentejusieji, pilnutinai patenkino visu nukentejusiuju turtinius reikalavimus. Labiausiai nesutinka su nukentejusiajam G. Š. priteistu turtines ir neturtines žalos dydžiu. Kaip reikalauja CK 6.250 str. 2 d., teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas, turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. I šiuos reikalavimus teismas neatsižvelge. Teismo buvo pripažinta nepagristai didele nukentejusiojo turtine žala, išreikšta negautomis advokato pajamomis bei neturtine žala del esa apsunkinto bendravimo, niekuo nepagristos kažkokios baimes, neirodytu atminties ir kitu sutrikimu. Nebuvo atsižvelgta i nuteistuju turtine padeti, nes visi jie yra jauni, neturintys savo pragyvenimo šaltiniu ir uždirbtu pajamu.
Nukentejusysis G. Š. pateike apeliacini skunda, kuriuo prašo papildyti nuosprendi priteisiant solidariai iš kaltinamuju ir civiliniu atsakovu 5 % metines palukanas nuo priteistos 25077,60 Lt sumos, palukanas skaiciuojant nuo 2009-05-17 iki visiško 25077,60 Lt sumos sumokejimo momento. Nurodo, kad civiliniame ieškinyje buvo pareikštas ir reikalavimas priteisti 5 % metines palukanas nuo priteistos sumos nuo civilinio ieškinio padavimo dienos iki visiško nuosprendžio ivykdymo dienos. Šis reikalavimas nebuvo patenkintas, todel nuosprendis turi buti papildytas patenkinant ir ši ieškinio reikalavima. Visa žala buvo padaryta veiksmais, kurie atlikti iki ieškinio priemimo momento (ivykdytas plešimas, patirti sužalojimai, patirtos išlaidos gydymui, operacijos, skausmas ir dvasiniai išgyvenimai, negautos pajamos iš profesines veiklos), todel jos privalo buti atlygintos tuo paciu metu, kada kilo žala, t.y. ne veliau kaip civilinio ieškinio priemimo metu. Jeigu šios žalos kaltinamieji nustatytu terminu neivykdo, patiriami papildomi nuostoliai, nes jis negali naudotis jam priklausancia pinigu suma, kuri buvo priteista. Butent todel CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad žala padares asmuo privalo moketi ir palukanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo momento (šiuo atveju nuo civilinio ieškinio priemimo momento) iki teismo sprendimo (nuosprendžio) visiško ivykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustato CK 6.37 str. minimu palukanu dydi - 5 % metiniu palukanu. Šios CK 6.210 str. 1 d. nustatytos palukanos pagal CK komentara yra pripažistamos kaip minimalus patiriami nuostoliai del to, kad laiku nesumokama reikalaujama, o veliau priteista suma.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistuju gynejai advokatai praše dvieju nuteistuju apeliacinius skundus patenkinti, o nukentejusiojo G. Š. apeliacini skunda atmesti.
Nukentejusysis G. Š. praše jo apeliacini skunda patenkinti, o nuteistuju G. J. ir K. P. apeliacinius skundus - atmesti.
Prokuroras praše visus apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistuju G. J., K. P. bei nukentejusiojo G. Š. apeliaciniai skundai atmestini.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas byloje esanciais faktiniais duomenimis, todel ji naikinti nuteistuju bei nukentejusiojo apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais, nera pagrindo. Teismas visapusiškai ištyre ir ivertino byloje surinktus irodymus, teisingai kvalifikavo kaltinamuju G. J. ir K. P. padarytas nusikalstamas veikas ir paskyre tinkamas bausmes, o taip pat visiškai pagristai priteise iš kaltinamuju nukentejusiesiems atitinkamas pinigu sumas ju patirtai žalai atlyginti.
Nuteistieji G. J. ir K. P. apeliaciniais skundai prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas kaltinamiesiems G. J., K. P. atitinkamas bausmes, bausmes skyrimo pagrindu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., nepažeide ir pagristai jiems paskyre laisves atemimo bausmes. Paskirtosios bausmes savo rušimi ir dydžiu nera aiškiai per griežtos, jos atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus ir neprieštarauja teisingumo principui.
Paskirdamas kaltinamajam K. P. bausme, pirmosios instancijos teismas atsižvelge i tai, kad jis padare tris apysunkius tycinius nusikaltimus, anksciau jau buvo du kartus atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybes, taciau teigiamu išvadu nepadare, todel jam pagristai skirta butent laisves atemimo bausme. Nustatydamas bausmes dydi, pirmosios instancijos teismas atsižvelge i tai, kad K. P. yra nepilnametis, ivertino jo atsakomybe lengvinancia (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir sunkinancia (BK 60 str. 1 d. 1 p.) aplinkybes, todel paskyre jam bausme, mažesne už sankcijoje numatytos laisves atemimo bausmes vidurki. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas paskirtas bausmes, pagristai jas subendrino pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., taikydamas bausmiu dalini sudejima.
Nors nuteistasis K. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis gyvena sunkiomis salygomis šeimoje, motina yra mirusi, tevas neigalus invalidas, be to, girtaujantis, taip pat nurodo, kad jis neturi savu pragyvenimo šaltiniu, daug laiko praleidžiantis gatveje, pateko i gatves jaunuoliu kompanija, tarp kuriu yra ir jau teistu už ivairius nusikaltimus asmenu, taciau, kolegijos nuomone, šios aplinkybes neduoda pagrindo švelninti jam paskirtos ir taip pakankamai švelnios bausmes, kuri nesiekia net straipsnio sankcijoje numatyto laisves atemimo bausmes vidurkio (pagal BK 180 str. 1 d. numatyta laisves atemimo bausme iki šešeriu metu). Kolegija sprendžia, kad skirti nuteistajam K. P. švelnesne bausme, negu numatyta istatyme (BK 62 str.), nera pagrindo, kadangi jis ne kiek neatlygino nukentejusiajam G. Š. nusikaltimu padarytos žalos.
Paskirdamas kaltinamajam G. J. bausme, pirmosios instancijos teismas atsižvelge i tai, kad jis padare viena nesunku ir du apysunkius nusikaltimus, jau yra teistas už turtines nusikalstamas veikas, taciau teigiamu išvadu nepadare, todel jam pagristai paskirta laisves atemimo bausme. Nustatydamas bausmes dydi, pirmosios instancijos teismas atsižvelge i tai, kad G. J. yra jauno amžiaus, ivertino jo atsakomybe lengvinancia (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei sunkinancia (BK 60 str. 1 d. 1 p.) aplinkybes ir pagristai paskyre jam bausme, mažesne už sankcijoje numatytos laisves atemimo bausmes vidurki. Nuteistasis G. J. apeliaciniu skundu prašo švelninti jam paskirta bausme, atsižvelgiant i tai, kad dabar sunkmetis: jis neturejo galimybes susirasti bet koki darba, nes kai kreipesi pas darbdavi ir pasake, kad yra teistas, darbdavys atsisake ji priimti, todel teko buti be pragyvenimo šaltinio.
Kolegija sprendžia, kad švelninti nuteistajam G. J. laisves atemimo bausme, jo apeliaciniame skunde išdestytais motyvais, nera pagrindo, nes jam paskirta ir taip pakankamai švelni bausme, nesiekianti net straipsnio sankcijoje numatyto laisves atemimo bausmes vidurkio. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas paskirtas bausmes, pagristai jas subendrino pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., taikydamas bausmiu dalini sudejima.
Nuteistieji K. P. ir G. J. nesutinka su iš ju nukentejusiesiems priteista pinigu suma turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisetai ir pagristai tenkino nukentejusiosios D. L. civilini ieškini turtinei žalai atlyginti, priteisdamas jai solidariai iš visu triju nuteistuju 419 Lt. Taip pat visiškai pagristai iš nuteistuju civiliniam ieškovui Valstybinei ligoniu kasai buvo priteista 2084,82 Lt suma, skirta nukentejusiojo G. Š. gydymo išlaidoms atlyginti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentejusysis G. Š. buvo pareiškes civilini ieškini 8577,60 Lt turtinei ir 23000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 1., b.l. 59-63). Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagristai visiškai tenkino nukentejusiojo G. Š. ieškini turtinei žalai atlyginti. Bylos duomenimis patvirtinta, kad nukentejusysis išties patyre tokio dydžio turtine žala, kuri pagristai priteista iš nuteistuju.
Nuteistasis G. J. nesutinka su nukentejusiajam G. Š. priteista 8577,60 Lt suma turtinei žalai atlyginti, nes tokia pinigu suma iš nukentejusiojo nebuvo pagrobta. Jis nurodo, kad nukentejusysis G. Š. turetu pateikti dokumentus, patvirtinancius, kad turtinei žalai atlyginti priteista pinigu suma 7290 Lt, kuria tariamai sudaro negautos pajamos iš darbines veiklos, jis butu uždirbes. Nuteistojo G. J. skundo argumentai, kad negali buti nukentejusiajam priteista tokio dydžio suma turtinei žalai atlyginti, nes iš jo nebuvo pagrobta daiktu už tokia suma, atmestini kaip visiškai nepagristi, kadangi turtine žala pasireiškia ne tik pagrobtu daiktu verte, bet ir nuostoliais, kuriuos nukentejusysis patyre del padaryto nusikaltimo, t.y. turtine žala jam pasireiške tiek sveikatos sutrikdymo požiuriu, kurios atstatymui jis turejo pirkti medikamentus, tiek ir negautomis darbinemis pajamomis, kurias jis realiai butu gaves, jei nebutu sužalotas. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelges i nukentejusiojo G. Š. ieškinyje išdestytas aplinkybes ir pateiktus paskaiciavimus del negautu pajamu, kurias jis butu gaves, jei nebutu buves sužalotas, sprendžia, kad nukentejusiojo pateikti paskaiciavimai del negautu pajamu yra pagristi, jo negautos pajamos iš darbines veiklos (advokato praktikos) yra pakankamai realios, todel abejoti del tokiu nuostoliu buvimo negautu pajamu prasme, nera jokio pagrindo.
Nuteistojo K. P. skundo argumentai, kad jis, teismo posedyje visiškai sutikdamas su civiliniu ieškiniu, nesuprato civilinio ieškinio esmes ir neisivaizdavo ieškinio dydžio, atmestini kaip nepagristi. Nuteistasis K. P. buvo atstovaujamas gynejo. Tiek jis, tiek jo gynejas turejo teise susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga, tame tarpe ir su nukentejusiuju pareikštais civiliniais ieškiniais bei ju dydžiais, kurie buvo byloje. Todel nuteistojo argumentai, kad jis, sutikdamas su civiliniu ieškiniu, nežinojo, kad jis toks didelis, negali buti pagrindu sumažinti ar išvis panaikinti iš jo priteista pinigu suma nukentejusiesiems padarytai žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 dalyje nustatyta, kad neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Taigi, kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nukentejusysis G. Š. del sužalojimo patyre dideli fizini skausma, kuri jam sukele nosies kaulo lužis bei sužalota plaštaka. Akivaizdu, kad sveikatos sutrikdymas nukentejusiajam sukele ne tik fizini skausma, bet ir daugybe nepatogumu, pasireiškianciu sumažejusia bendravimo galimybe, liekamaisiais reiškiniais po traumu. Kolegija sprendžia, kad nukentejusysis išties patyre neturtine žala, todel pirmosios instancijos teismas pagristai jam priteise neturtines žalos atlyginima. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas i nukentejusiojo patirtus išgyvenimus, nepatogumus, o taip pat atsižvelgdamas ir i nuteistuju jauna amžiu, ju asmenybes, ju turtine padeti, pagristai sumažino nukentejusiajam G. Š. priteistinos neturtines žalos atlyginima nuo prašomu 23000 Lt iki 15000 Lt. Taigi, nuteistuju skundo argumentai, kad nukentejusiajam solidariai iš triju nuteistuju priteista neturtine žala 15000 Lt sumoje yra pernelyg didele, nelaikytini pagristais, nes akivaizdu, kad nuteistieji sukele nukentejusiajam didelius skausmus, jam buvo daroma operacija, buvo sutrikdyta jo darbine veikla, sumažejo jo bendravimo galimybe.
Kaip matyti iš nukentejusiojo G. Š. apeliacinio skundo, jis prašo papildyti nuosprendi priteisiant solidariai iš kaltinamuju ir civiliniu atsakovu 5 % metines palukanas nuo priteistos 25077,60 Lt sumos, palukanas skaiciuojant nuo 2009-05-17 iki visiško 25077,60 Lt sumos sumokejimo momento.
Nusikaltimu padaryta žala yra pagrindas civilinei deliktinei atsakomybei kaip turtinei prievolei – pareigai atlyginti turtine ir (ar) neturtine žala – atsirasti, todel nukentejusysis, patyres žalos del nusikaltimo, turi teise reikalauti iš kaltininko istatymu nustatyto dydžio metiniu palukanu nuo priteistos neatlygintos sumos. Taciau nukentejusiojo G. Š. prašymas priteisti iš nuteistuju 5 % metiniu palukanu nuo priteistos 25077,60 Lt sumos, palukanas skaiciuojant nuo 2009-05-17 iki visiško 25077,60 Lt sumos sumokejimo momento, šioje baudžiamojoje byloje negali buti tenkinamas.
CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palukanas pagal prievoles gali nustatyti istatymai arba šaliu susitarimai. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisykle, kad, praleides pinigines prievoles ivykdymo termina, skolininkas privalo moketi palukanas. Nusikaltimu padaryta žala yra pagrindas civilinei deliktinei atsakomybei kaip turtinei prievolei – pareigai atlyginti turtine ir (ar) neturtine žala – atsirasti, todel nukentejusysis, patyres žalos del nusikaltimo, turi teise reikalauti iš kaltininko istatymu nustatyto dydžio metiniu palukanu nuo priteistos neatlygintos sumos. Taciau apelianto G. Š. prašymas priteisti iš nuteistuju po 5 proc. metiniu palukanu nuo priteistu sumu, nagrinejamoje baudžiamojoje byloje negali buti tenkinamas. CK 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palukanas vykdant pinigines prievoles. Pagal BPK 109 straipsni baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtine ir (ar) neturtine žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dali turtine žala apima turto netekima arba sužalojima, turetas išlaidas (tiesioginius nuostolius) ir negautas pajamas, kurias asmuo butu gaves, jeigu nebutu buve neteisetu veiksmu. Palukanos laikomos minimaliais nuostoliais del prievoles pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. del pareigos atlyginti padaryta žala nevykdymo, ju paskirtis yra skatinti skolininka kuo greiciau ivykdyti prievole (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todel, atsižvelgiant i baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalyka bei nuteistuju pareigos atlyginti padaryta žala nevykdymo aplinkybes (po nusikalstamos veikos padarymo nuteistieji buvo suimti ir nuteisti realia laisves atemimo bausme), konstatuoti, kad teismas nagrinejamoje baudžiamojoje byloje turejo patenkinti apelianto G. Š. prašyma priteisti palukanas, o to nepadarydamas pažeide istatymo reikalavimus, nera pagrindo. BPK 112 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teises pareikšti ta pati ieškini civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš teismo pasedžio protokolo ir nuosprendžio aprašomosios dalies, G. Š. civilinio ieškinio dalies del procesiniu palukanu priteisimo nenagrinejo ir nuosprendžio rezoliucineje dalyje šiuo klausimu jokio sprendimo neprieme, todel sutikti su apelianto G. Š. teiginiu, kad teismas ateme jam galimybe del procesiniu palukanu priteisimo pareikšti ieškini civilinio proceso tvarka, taip pat nera pagrindo. Taciau, atsižvelgiant i tai, kad BPK 307 straipsnio 6 dalyje reikalaujama nuosprendžio rezoliucineje dalyje nurodyti teismo sprendimus del visu ieškinyje pareikštu reikalavimu, bei, siekiant pašalinti kylancius neaiškumus, teismo nuosprendis taisytinas nurodant, kad ieškinio dalis del palukanu priteisimo paliekama nenagrineta (LAT 2008-02-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82/2008).
Esant nurodytoms aplinkybems, kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 8 d. nuosprendi nuteistuju K. P., G. J. bei nukentejusiojo G. Š. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
Nuteistuju G. J., K. P. bei nukentejusiojo G. Š. apeliacinius skundus atmesti.
Nukentejusiojo G. Š. ieškinio dali, kuria prašoma priteisti iš nuteistuju 5 procentu metiniu palukanu nuo priteistos sumos, palukanas skaiciuojant nuo 2009-05-17 iki visiško sumos sumokejimo, palikti nenagrineta.
Nutartis isiteiseja nuo jos paskelbimo, yra galutine ir neskundžiama.