- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-06
- Bylos Nr.
- 2A-142/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- S. Š.
- Atsakovas
- K. Š.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Valdas Bliujus
- Kategorijos
- 21.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1343-153/2008 pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovui K. Š. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, tretysis asmuo Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarė A. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia 2007 m. balandžio 20 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (toliau – rentos sutartis), sudarytą tarp atsakovo K. Š. ir šalių tėvo M. Š., grąžinti nuosavybę, perduotą pagal šią sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal rentos sutartį ieškovo tėvas perdavė atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas). Sudarydamas rentos sutartį, M. Š. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti dėl ligos: jis sirgo Parkinsono liga, lėtine smegenų išemija. Ieškovo teigimu, atsakovas pasinaudojo tokia M. Š. būkle ir perėmė ginčo butą, tuo pažeisdamas ieškovo teises. Atsakovas naudojo M. Š. turtą, senatvės pensiją, tuo pažeidė rentos sutarties įsipareigojimus dėl tėvo išlaikymo. Ieškovo nuomone, tėvui išlaikymas nebuvo reikalingas, nes tėvas gaudavo didelę pensiją, jam buvo kompensuojami visi vaistai. Tėvą iki pat mirties prižiūrėjo namų tvarkytoja, kuri atlikdavo visus namų ruošos darbus ir slaugė tėvą. Kitus tėvo poreikius tenkino tiek ieškovas, tiek atsakovas. Atsakovas naudojosi tėvo santaupomis, gyveno jo bute, tėvo pensiją naudojo savo poreikiams tenkinti, iš tėvo santaupų buvo mokami komunaliniai mokesčiai. Ieškovas teismo prašė skirti pomirtinę psichiatrinę ambulatorinę ekspertizę nustatyti, ar M. Š., sudarydamas rentos sutartį, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo S. Š. 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovo K. Š. naudai, 36,55 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nustatė, kad ieškovo tėvas M. Š. su atsakovu 2007 m. balandžio 20 d. sudarė sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Šia sutartimi M. Š. perdavė atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas už perduodamą butą įsipareigojo M. Š. išlaikyti iki gyvos galvos, slaugyti sergantį, aprūpinti maistu, drabužiais bei kitokia apranga, higienos reikmenimis, skalbti drabužius ir patalynę, esant reikalui, pagal rentos gavėjo pageidavimą, padėti nusimaudyti, užtikrinti medicininę pagalbą namuose ir medicinos įstaigose, rentos gavėjui mirus apmokėti laidojimo išlaidas. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo teiginio, kad atsakovas elgėsi savanaudiškai ir pažeidė rentos sutarties sąlygas, pasinaudojo sunkia M. Š. sveikatos būkle, pažymėjo, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių esminį rentos sutarties pažeidimą, priešingai – byloje apklausti liudytojai ir atsakovas patvirtino, kad rentos sutartis buvo vykdoma tinkamai, atitiko M. Š. lūkesčius, atsakovas tinkamai vykdė kasdienės M. Š. priežiūros prievolę iki pat tėvo mirties, nepažeidė rentos sutarties sąlygų. Spręsdamas pomirtinės psichiatrinės ambulatorinės ekspertizės skyrimo klausimą teismas nustatė, kad byloje surinkti įrodymai dėl M. Š. sveikatos būklės nepatvirtina ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad M. Š. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, todėl ieškovo prašymo dėl ekspertizės skyrimo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas S. Š. prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:
1. Teismo sprendimas yra negaliojantis pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nes 2008 m. gruodžio 16 d. byla buvo išnagrinėta ieškovui neįteikus šaukimo į teismo posėdį ir jam nedalyvaujant. Dėl šių teismo veiksmų ieškovas negalėjo tinkamai apginti savo interesų, atsikirsti į atsakovo pareiškimus ir dalyvaujant liudytojų apklausoje pateikti ieškovui žinomą informaciją, kurią liudytojai būtų patvirtinę.
2. Ieškovas negalėjo pats pateikti įrodymų dėl tėvo sveikatos būklės iki mirties, tačiau jo nuomone, liudytojai nėra kompetentingi įvertinti psichinę ir fizinę asmens būklę, nes neturi tinkamų žinių, be to, liudytojų parodymai gali būti šališki. Todėl ieškovo prašymas skirti ekspertizę buvo pagrindas objektyviam ir visapusiškam bylos ištyrimui.
3. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas visas tėvui reikalingas paslaugas, kurias įsipareigojo teikti mainais už nekilnojamąjį turtą, vykdė iš tėvo gaunamų lėšų ir santaupų. Taip pat nebuvo atsižvelgta, kad atsakovas netinkamai rūpinosi tėvui reikalinga medicinine pagalba. Kai tėvo sveikatos būklė buvo kritinė, atsakovas atsisakė stacionaraus gydymo, dėl ko tėvo būklė dar pablogėjo.
4. Teismo sprendime buvo paminėtas faktas, kad ieškovas nedalyvavo tėvo laidotuvėse ir nelankė jo prieš mirtį. Tačiau pats atsakovas kliudė ieškovui bendrauti su tėvu, nepranešė apie tėvo mirtį ir nenurodė, kur tėvas pašarvuotas.
5. Ieškovas teismui pateikė visus įrodymus, kuriuos galėjo gauti asmeniškai, kitus įrodymus prašė išreikalauti teismo, tačiau teismas nepasisakė dėl šių prašymų ir jų byloje nesprendė. Ieškovas prašė išreikalauti duomenis apie tėvo santaupas ir pinigų judėjimą banko sąskaitose, turimą nekilnojamąjį turtą, tėvo išduotą įgaliojimą atsakovui. Neišreikalavus ir neįvertinus prašomų išreikalauti įrodymų, o remiantis tik liudytojų parodymais, byla negali būti išnagrinėta objektyviai ir visapusiškai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo S. Š. apeliacinį skundą atsakovas K. Š. prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:
Šalies argumentai
1. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą neatitinka tikrovės, nes apie teismo posėdžio laiką ir vietą ieškovui pranešta pasirašytinai. Ieškovas neatvyko nei į parengiamąjį teismo posėdį, nei į bylos nagrinėjimą iš esmės, o 2008 m. gruodžio 16 d. joks teismo posėdis nevyko, buvo tik paskelbtas teismo sprendimas. Tai, kad ieškovas nesidomėjo bylos nagrinėjimu patvirtina ir ta aplinkybė, jog ieškovas nepateikė teismui dubliko į atsakovo atsiliepimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, pagrįstai nurodė, kad ieškovas privalo pagrįsti savo reikalavimus, tačiau ieškovas niekuo nepagrindė ieškinyje pareikštų reikalavimų.
3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė netenkinti ieškovo prašymo dėl ekspertizės skyrimo, nes iš byloje esančių medicininių dokumentų išrašų, liudytojų parodymų ir trečiojo asmens rašytinio paaiškinimo matyti, kad M. Š. suvokė savo veiksmus ir galėjo juos valdyti.
4. Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių esminį rentos sutarties pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje klausimą, 2008 m. spalio 2 d. nutartimi nutarė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2008 m. spalio 14 d. (b. l. 195, t. 1). Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą šalims buvo pranešta, tame tarpe ir ieškovui (b. l. 2-5, t. 2). 2008 m. spalio 14 d., kaip matyti iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo, bylos nagrinėjimas įvyko, tačiau teismas nagrinėjo bylą ne iš esmės, o nagrinėjo K. Š. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo. Ieškovas į šį teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta. 2008 m. spalio 14 d. teismo posėdyje buvo nutarta paskirti bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdį 2008 m. gruodžio 2 d. 10.30 val., o procesinį dokumentą (nutartį) dėl atsakovo prašymo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo paskelbti 2008 m. spalio 21 d. 8 val. 30 min (b. l. 16-19, t. 1).
Ieškovui 2008 m. spalio 20 d. raštu pirmosios instancijos teismas pranešė, kad procesinio dokumento, kuris turėjo būti priimtas 2008 m. spalio 21 d. paskelbimas, dėl teisėjos ligos atidedamas be datos (b. l. 14, t. 1). Teismas 2008 m. lapkričio 18 d. raštu ieškovui papildomai pranešė, kad procesinio dokumento paskelbimas, kurio paskelbimas buvo atidėtas be datos dėl teisėjos ligos, įvyks 2008 m. lapkričio 20 d. 9 val. (b. l. 1-5, t. 1). Ieškovas nurodo, kad minėtą pranešimą gavo 2008 m. lapkričio 21 d. Tačiau 2008 m. lapkričio 20 d. buvo paskelbta tik teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą dėl 20 000 litų nuostolių, galimų dėl laikinųjų priemonių apsaugos taikymo, atlyginimą.
Ieškovas teismo šaukimą apie teismo posėdžio 2008 m. gruodžio 2 d. 10.30 val. laiką ir vietą yra gavęs, ką ir pats pripažįsta apeliaciniu skundu. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam 2008 m. gruodžio 2 d. atvykus į teismo posėdį, buvo pranešta, jog teismo posėdžio nebuvo ir, kad apie kitą teismo posėdį bus pranešta teismo šaukimu, tačiau apie kitą teismo posėdį, kuris įvyko po 14 dienų, jam pranešta nebuvo.
Su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad 2008 m. gruodžio 2 d. teismo posėdis neįvyko, negalima sutikti. Aplinkybę, kad 2008 m. gruodžio 2 d. vyko teismo posėdis, patvirtina teismo posėdžio protokolas (b. l. 33-41, t. 2). Apie teismo posėdį, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, ieškovui buvo žinoma, tą jis patvirtino apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės 2008 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu procesinio dokumento priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2008 m. gruodžio 16 d. Teismas 2008 m. gruodžio 16 d. paskelbė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. Kai teismas nutaria bylą nagrinėti be šalies, kuriai buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, dalyvavimo ir byla išnagrinėjama, papildomai pranešti šaliai apie procesinio dokumento priėmimo ir paskelbimo laiką bei vietą, teismas nebeturi pareigos (CPK 257 str.). Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovui nebuvo pranešta apie 2008 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio datą (kada buvo skelbiamas teismo sprendimas), ir dėl to teismas priėmė šališką sprendimą, yra nepagrįstas ir atmestinas.
Ieškovui buvo suteiktos visos procesinės teisės pateikti apeliacinį skundą ir dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 300 Lt žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas nuo 1500 Lt žyminio mokesčio mokėjimo atleido (b. l. 89-91, t. 2). Byla apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta nagrinėti 2009 m. lapkričio 26 d. 2009 m. lapkričio 26 d. apeliacinės instancijos teismas gavo ieškovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl šeimyninių aplinkybių (artimo žmogaus liga ir mirtis) ir advokato pagalbos. Bylos nagrinėjimas 2009 m. lapkričio 26 d. apeliacine tvarka neįvyko dėl teisėjos ligos ir sekantis teismo posėdis buvo paskirtas 2010 m. kovo 23 d. (b. l. 117, 119, t. 2). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas vėl pareiškė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir suteikti jam galimybę pasirūpinti advokato pagalba. Prašymą teisėjų kolegija atmetė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas turėjo pakankamai ilgą laiką pasirūpinti advokato pagalba. Tokį prašymą jis buvo pareiškęs 2009 m. lapkričio 26 d., nors byla buvo atidėta ne dėl jo prašymo, tačiau laiko nuo 2009 m. lapkričio 26 d. iki 2010 m. kovo 23 d. (4 mėnesiai) buvo pakankamai pasirūpinti advokato pagalba.
Apeliacinės instancijos teisme ieškovas atsisakė argumentų, kuriais jis grindė apeliacinį skundą dėl pomirtinės M. Š. medicininės ekspertizės tikslu nustatyti tėvo psichinę ir fizinę būklę, paskyrimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio teismo motyvų nepasisako. Nors atsakovas ieškinio reikalavimą grindė aplinkybe, kad tėvas dėl ligos nesuprato savo veiksmų, tačiau įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikė. Atvirkščiai, iš byloje esančių įrodymų liudytojų J. V., J. P. parodymų, trečiojo asmens notarės A. P. paaiškinimų matyti, kad ieškovo ir atsakovo tėvas M. Š. aiškiai suvokė savo veiksmus, gyveno protiškai aktyvų gyvenimą, savarankiškai sprendė savo reikalus.
Kitas apeliacinio skundo motyvas yra tas, kad atsakovas pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygas neteikė tėvui išlaikymo iki mirties, nes tėvas išsilaikė pats iš gaunamos pensijos ir santaupų.
Ieškovo ir atsakovo tėvas M. Š. 2007 m. balandžio 20 d. sudarė su atsakovu išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (b. l. 10-14, t. 1). Pagal šios sutarties sąlygas M. Š. perdavė atsakovo nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo rentos davėją išlaikyti iki gyvos galvos (b. l. 4-17, t. 1). Pagal CK 6.460 str. nuostatas, fizinis asmuo perduoda kitam asmeniui gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitą nekilnojamąjį turtą, o asmuo, gavęs nuosavybės teise minėtą nekilnojamąjį turtą, privalo asmenį, iš kurio gavo nekilnojamąjį turtą, išlaikyti iki gyvos galvos.
Minėta, ieškovas reikalavimą pripažinti 2007 m. balandžio 20 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį negaliojančia grindžia aplinkybėmis, kad atsakovas neišlaikė M. Š. (tėvo) iki gyvos galvos, kad tėvas išsilaikė pats iš savo gaunamų pajamų. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties esmė yra ta, kad asmuo priklausantį jam turtą perduoda kitam asmeniui nuosavybėn, o pastarasis turi asmenį, perdavusį turtą, išlaikyti iki gyvos galvos. Kas įeina į pareigą išlaikyti iki gyvos galvos apibrėžta CK 6.461 straipsnyje. Ginčijamojoje 2007 m. balandžio 20 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje numatyta, kad atsakovas, kaip rentos mokėtojas, įsipareigoja rentos gavėją, ieškovo ir atsakovo tėvą, išlaikyti iki mirties, slaugyti sergantį, aprūpinti maistu, drabužiais bei kitokia apranga, higienos reikmenimis, skalbti drabužius ir patalynę, padėti nusimaudyti, užtikrinti medicininę pagalbą, padengti laidojimo išlaidas, o rentos gavėjas turi teisę neatlygintinai naudotis butu, kuri rentos gavėjas perleido nuosavybėn atsakovui.
Sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos gali būti nutraukta rentos gavėjo reikalavimu, jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Pagrindinė rentos mokėtojo, įgijusio rentos gavėjo turtą, pareiga yra teikti turto perleidėjui aprūpinimą iki gyvos galvos (CK 6.460 str.). Atsakovo prievolė išlaikyti M. Š. iki gyvos galvos baigėsi jo mirtimi. Ieškovas, kaip M. Š. įpėdinis, sutartį ginčija tuo pagrindu, kad atsakovas neįvykdė prisiimto įsipareigojimo išlaikyti tėvą iki gyvos galvos. Pažymėtina, kad rentos gavėjas M. Š. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties neginčijo. Ieškovas, ginčydamas minėtą sutartį, gina savo, o ne rentos gavėjo M. Š. interesus. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra asmeninio pobūdžio, todėl pagal ieškovo nurodytas aplinkybes spręsti, ar rentos gavėjo M. Š. teisės buvo pažeistos, kai jis pats reikalavimo dėl netinkamo išlaikymo nebuvo pareiškęs, nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš S. Š. valstybės naudai 2,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.