Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-29 · Administracinė byla Nr. I-2544-484/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-11-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-29
Bylos Nr.
I-2544-484/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00775-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2544-484/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00775-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2019 m. kovo 6 d., prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-3, 8-9).

Nurodo, kad 2019 m. vasario 12 d. buvo konvojuojamas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) į Marijampolės pataisos namus (toliau – Marijampolės PN) gausaus specialios paskirties būrio, priklausančio Tarnybai. Pareiškėjo teigimu, konvojaus pareigūnų elgesys buvo agresyvus. Automobiliuose nebuvo saugos diržų, šildymo sistemos, ventiliacijos, sėdimos vietos buvo pagamintos iš kietos plastmasės, sėdėti reikėjo susispaudus. Dėl tokių sąlygų visą kelionės laiką buvo sutrikusi sveikata. Taip pat nurodė, kad konvojaus nurodymu asmeninius daiktus jis turėjo laikyti purve.

Pareiškėjo tvirtinimu, atvykus į Marijampolės PN, jis buvo priverstas 2, 5 val. stovėti lauke ir šalti. Konvojaus pareigūnai jam neleido iš krepšio pasiimti kepurės ir pirštinių, grasino fiziniu susidorojimu, naudojo psichologinį spaudimą. Tokiomis sąlygomis buvo priverstas laukti, kol bus nuodugniai patikrinti visi 34 atvykę asmenys. Jam nebuvo leidžiama pasinaudoti tualetu. Pareiškėjui taip pat nėra suprantama, kodėl jis buvo laikomas kartu su drausmės grupei priskirtais nuteistaisiais, nors jis priklauso paprastajai grupei. Pažymi, kad buvo gydomas dėl psichikos ligos, todėl konvojaus pareigūnai neturėjo teisės jo provokuoti ir jam grasinti.

Teigia, kad nurodytos konvojavimo sąlygos buvo nežmoniškos, turėjo neigiamos įtakos jo sveikatos būklei, žemino jo garbę ir orumą, dėl to jis patyrė kančias.

Atsiliepimas

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 23-32). Atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjas abstrakčiai ir deklaratyviai apibūdina ginčo aplinkybes, kurios neatitinka Tarnybos vykdyto pareiškėjo konvojavimo objektyvių faktinių aplinkybių. Mano, kad pareiškėjo skundas grindžiamas subjektyvių įsitikinimu bei prielaidomis.

Paaiškina, kad konvojavimas yra tik ginkluotas asmenų lydėjimas ir pristatymas į paskirties punktus, užtikrinant apsaugą, vykdant kompetentingų įstaigų priimtą sprendimą dėl asmens pristatymo į paskirties punktą, konvojavimo įvykis yra apibrėžtas laike ir erdvėje. Konvojavimas nėra sulaikymo, įkalinimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Nurodo, kad Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 6 ir 7 straipsniais, Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės), Viešojo saugumo tarnybos vado 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 47V-179 ir atsižvelgdama į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. vasario 5 d. raštą Nr. 1S-365 „Dėl konvojavimo organizavimo“ (reg. 2019 m. vasario 5 d. Nr. 47GD-256), organizavo neplaninį konvojų iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN. Į neplaninio konvojaus sudėtį paskirti Kauno dalinio 3-iosios (konvojaus) kuopos 10 pareigūnų. Konvojavimas buvo vykdomas dviem specialiais automobiliais – VW Craffter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (13 sėdimų vietų, skirtų konvojuojamiesiems) ir IVECO Eurocargo valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (24 sėdimos vietos, skirtos konvojuojamiesiems). Konvojus organizuotas pagal Lukiškių TI-K 2019 m. vasario 11 d. pateiktą paraišką Nr. 9-1604. Neplaninis konvojus atvyko 11.10 val. į Lukiškių TI-K. Asmenų priėmimas konvojuoti vyko pagal Konvojavimo taisyklių nustatytas procedūras. Priimant asmenis konvojuoti, konvojaus viršininkas informavo perspėjo juos, kad jie pereina konvojaus žinion ir įspėjo dėl jiems keliamų režimo reikalavimų. Visų priimtų 32 konvojuojamųjų asmens bylų pažymose buvo perduodančios įstaigos medicinos darbuotojo pasirašytas įrašas, liudijantis, jog asmenys gali būti konvojuojami ir nenurodytos jokios išskirtinės konvojavimo sąlygos ar aplinkybės, nusiskundimų konvojuojamieji nepareiškė. Visiems konvojuojamiesiems buvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu. Įlaipinus konvojuojamuosius į specialiuosius automobilius, neplaninis konvojus išvyko 12.50 val. iš Lukiškių TI-K ir į Marijampolės PN teritoriją atvyko 14.50 val. Atlikus Konvojavimo taisyklių nustatytas procedūras, 32 konvojuojamieji perduoti Marijampolės PN budėtojui ir jo vadovaujamiems įstaigos darbuotojams. Nei kelionės metu, nei perduodant konvojuojamuosius paskirties punkte, konvojuoti asmenys nepareiškė konvojaus viršininkui jokių prašymų, skundų ar pretenzijų. Konvojuojamieji nepareiškė skundų ar pretenzijų ir konvojuotus asmenis priimančiam įstaigos budėtojui (anspaudu patvirtintas įrašas konvojuojamųjų apskaitos žurnale „pretenzijų nėra“). Apie minėtas faktines aplinkybes liudija įrašai konvojaus dokumentuose ir konvojaus viršininko tarnybiniame pranešime.

Teigia, kad neplaninio konvojaus metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, jiems išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumų žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotose transporto priemonėse įrengtos veikiančios (tinkamos) šildymo bei ventiliacijos sistemos; konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo.

Pabrėžia, kad teisės aktai nereglamentuoja specialiųjų automobilių kamerų, skirtų pervežti konvojuojamuosius, ploto standartų (normatyvų); vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Specialiojo automobilio, skirto konvojuojamųjų pervežimui, kėbulo kamerose nėra atliekamas suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas – konvojuojamieji trumpalaikiai lydimi iš priėmimo punkto į perdavimo punktą, užtikrinant ginkluotą apsaugą. Teigia, kad sėdimos vietos bei kameros specialiuosiuose automobiliuose įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Dėl saugos diržų paaiškina, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Konvojavimo taisyklių 146 punkte, numatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamajam asmeniui. Pažymi, kad reikalavimas prisegti kiekvieną konvojuojamąjį asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis.

Nurodo, kad Konvojavimo taisyklių 103 ir 104 punktuose reglamentuoti atskiro konvojuojamųjų laikymo konvojavimo metu pagrindai, tačiau pareiškėjo nurodyto pagrindo (atskirti paprastajai grupei priskirtus nuteistuosius nuo drausmės grupei priskirtų) tarp jų nėra.

Paaiškina ir tai, kad vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu, konvojuojamieji planinių konvojų metu į tualetą vedami tik pasikeitimo punktuose ir patiems prašant. Išnagrinėjusi pareiškėjo konvojavimo dokumentus, Tarnyba teigia, kad nėra duomenų, jog pareiškėjui prašant, jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu pasikeitimo punkte.

Paaiškina, kad pareiškėjas, manydamas, jog jo konvojavimas buvo vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Be to, po konvojavimo pareiškėjas galėjo raštu kreiptis į Tarnybą su skundu, nurodydamas konkrečius galimus pažeidimus, apibrėždamas juos laike ir erdvėje. Tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo tokia galimybe ginti savo teises. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl pretenzijų konvojavimą vykdantiems pareigūnams dėl netinkamų konvojavimo sąlygų reiškimo bei pareigūnų elgesio yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė konkrečių jo teisių pažeidimų atvejų, t. y. kada, kokiam pareigūnui ir dėl ko reiškė pretenzijas.

Taigi, Tarnyba mano, kad pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o prašoma atlyginti neturtinė žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas nurodo patyręs dėl netinkamų konvojavimo sąlygų 2019 m. vasario 12 d., atlyginimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. LVAT yra ne kartą konstatavęs, kad asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės akto normas (žr. pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, jog 2019 m. vasario 12 d. buvo konvojuojamas iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis: konvojavimo automobilyje nebuvo šildymo ir vėdinimo sistemos, saugos diržų, konvojavimo kameroje buvo mažai vietos, asmeninius daiktus laikė ant purvinų grindų, konvojavimą vykdę pareigūnai netinkamai su juo elgėsi, neleido pasinaudoti tualetu, laikė šaltyje, kol bus atlikta konvojuojamųjų patikra, darė jam psichologinį spaudimą ir grasino fiziniu susidorojimu.

Konvojavimo taisyklių (ginčui aktuali taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 1 d.), nustatančių konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, vykdant minėtų asmenų konvojavimą specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą 146.4 papunktyje nustatyta, kad specialiajame automobilyje turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Specialiuosius automobilius, specialiuosius autobusus draudžiama naudoti ne pagal paskirtį. Nedideli šių automobilių ir autobusų gedimai, trūkumai pašalinami vietoje. Draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Be to, specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų ir šios transporto priemonės įrengiamos atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas dėl konvojuojamųjų gabenimo (108–109 punktai).

Remiantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. IR-282 patvirtino Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planą. Vadovaujantis šiuo įsakymu bei Viešojo saugumo tarnybos vado 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 47V-179, 2019 m. vasario 12 d. vykdant neplaninį konvojų maršrutu Vilnius – Marijampolė pareiškėjas kartu su dar 32 asmenimis iš Lukiškių TI-K buvo konvojuotas į Marijampolės PN (b. l. 24, 25, 26-27, 44, 45-49). Iš Tarnybos Kauno dalinio 2019 m. vasario 12 d. Kelionės žiniaraščio duomenų matyti, kad neplaninį konvojavimą vykdė šie pareigūnai: konvojaus viršininkas – v. t. ltn. R. L.; konvojaus viršininko padėjėjas – D. L.; konvojuotojai – M. P., D. S., A. Č., J. M., V. S., P. Ž.; konvojuotojai–vairuotojai – J. B., J. K. (b. l. 28). Konvojavimas buvo vykdomas dviem specialiais automobiliais – VW Craffter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (13 sėdimų vietų, skirtų konvojuojamiesiems) ir IVECO Eurocargo valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos, skirtos konvojuojamiesiems) (b. l. 35-36, 37, 38-39).

Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Pareiškėjas nurodo, kad konvojavimo metu automobilyje buvo per mažai vietos. Tačiau byloje esantys įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius dėl vietos trūkumo konvojavimo metu. Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, jog 2019 m. vasario 12 d. automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis, nei nustatyta sėdimų vietų.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad automobiliai, kuriais jis buvo konvojuojamas, nėra pritaikyti keleiviams vežti, juose neveikė šildymo sistema, nebuvo ventiliacijos, saugos diržų, sėdėjimui skirtos vietos iš kietos plastmasės. Pateikti į bylą minėtų transporto priemonių registracijos liudijimai (b. l. 35, 38) įrodo, kad jų kategorija, klasė: M3-CA ir M2-CWK. Pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.), 8.2, 8.3, 15.1.1 ir 23.4 papunkčius, tokios transporto priemonės yra transporto priemonės keleiviams vežti (M2, M3). Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovo atstovas turėjo teisę konvojavimui naudoti minėtus specialiuosius automobilius, kadangi jie yra pritaikyti žmonėms vežti.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtino Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus (toliau – Techniniai reikalavimai). Techninių reikalavimų 1 punkte numatyta, kad šiuo teisės aktu yra nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad būtent šis teisės aktas taikytinas ginčo teisiniam santykiui (dėl saugos diržų). Techninių reikalavimų 1 priedas numato motorinių transporto priemonių bendruosius reikalavimus. Techninių reikalavimų 1 priedas numato motorinių transporto priemonių bendruosius reikalavimus. Šio priedo 7.1 papunktyje numatyta, kad M, N kategorijų motorinėse transporto priemonėse, nepažeidžiant originalios transporto priemonės konstrukcijos, turi būti įrengti saugos diržai. Kaip minėta, transporto priemonės, su kuriomis buvo vykdomas konvojavimas ginčo laikotarpiu, yra M tipo (M2, M3). Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2016-11-02 nutarimo Nr. 26198 redakcija, toliau – KET), 232 punkte taip pat nustatyta, kad kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais. KET 223 punkte numatyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą. Techninės apžiūros metu, vertinant transporto priemonės techninę būklę, be kita ko, vertinama ir tai, ar yra įrengti privalomi saugos diržai (Techninių reikalavimų 2 priedo 7.1.2 papunktis). Tuo atveju, jeigu nėra įrengti saugos diržai, kai jie yra būtini, techninę būklę vertinantis asmuo pažymi, kad tai yra didelis trūkumas (DT). Pagal Techninių reikalavimų 16 punktą, vertinimo kriterijus „Didelis trūkumas“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas dėl kurio gali kilti (kyla) pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai arba kiti esminiai trūkumai. Pašalinus nustatytus esminius trūkumus, transporto priemonę privaloma pateikti pakartotinei techninei apžiūrai (Techninių reikalavimų 17 punktas).

Konvojavimo taisyklių 146 punkte, nustatančiame specialiojo automobilio, autobuso reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ventiliacijos efektyvumo ir dirbtinio apšvietimo tyrimo protokolų (b. l. 29-34, 40-43) matyti, kad minėtuose konvojavimo automobiliuose įrengta pritekamoji ventiliacija atitinka nustatytus reikalavimus.

Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 36, 39), automobilių registracijos liudijimai (b. l. 35, 38) patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitinka tokios rūšies transportui nustatytus techninius reikalavimus.

Konvojaus viršininko v. t. ltn. R. L. 2019 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime informuojama, kad 2019 m. vasario 12 d. prieš pradedant konvojavimą, konvojaus pareigūnai (D. S. ir J. M.) privalomai patikrino specialiųjų automobilių VW Craffter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (13 sėdimų vietų, skirtų konvojuojamiesiems) ir IVECO Eurocargo valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos, skirtos konvojuojamiesiems) būklę, jų tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo (b. l. 37).

Taigi, šie duomenys ir įrodymai patvirtina konvojavimo automobilių tinkamumą ir saugumą, todėl teismas atmeta pareiškėjo teiginius dėl netinkamos ventiliacijos, šildymo sistemos ir apsaugos priemonių (saugos diržų ir kt.) neįrengimo kaip abstrakčius ir neįrodytus. Teismas pripažįsta, kad konvojavimas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamų pasekmių.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad yra priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, tačiau konvojuojant nebuvo izoliuotas nuo drausmės grupei priskirtų nuteistųjų.

Nuteistųjų izoliavimo konvojaus metu reikalavimai yra nustatyti Konvojavimo taisyklių 103-104 punktuose. Šiose normose nėra numatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi būti atskirti nuo paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų. Konvojavimo taisyklių 103.6 papunktyje tik nurodyta, kad nuteistieji konvojuojami atskirai nuo kitų konvojuojamųjų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamo izoliavimo konvojavimo metu atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad konvojaus pareigūnai neleido jam pasinaudoti tualetu, atvykus į Marijampolės PN, 2,5 valandos laikė šaltyje, jam darė psichologinį spaudimą.

Konvojavimo taisyklių 95.1 papunktyje nurodyta, kad pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius yra konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma (Konvojavimo taisyklių 10 priedas), kurioje turi būti konvojuojamojo įrašas, ar turi nusiskundimų dėl sveikatos būklės bei gydytojo parašu patvirtintas įrašas apie konvojuojamojo sveikatos būklę (ar gali vykti ir kt.). Konvojavimo taisyklių 98.2 ir 98.3 papunkčiuose nurodyta, kad konvojuoti nepriimami ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą, įrašytą konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, neleistinas, neįgalieji, kuriems, neatsižvelgiant į asmens judėsenos priemonių taikymą, vaikštant reikalingas, tačiau nepaskirtas ir konvojavimo paraiškoje neįrašytas palydovas.

Konvojaus viršininko v. t. ltn. R. L. 2019 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime informuojama, pagal pateiktas paraiškas jis turėjo užtikrinti 32-jų konvojuojamųjų pervežimą iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN. Atvykus į Lukiškių TI-K pradėjo asmenų priėmimo konvojuoti iš Lukiškių TI-K procedūrą, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių nuostatomis. Perimant konvojuojamuosius, perspėjo juos, kad jie pereina konvojaus žinion, taip pat įspėjo dėl jiems keliamų režimo reikalavimų. Visų konvojuojamųjų asmens bylų pažymose buvo perduodančios įstaigos medicinos darbuotojo pasirašytas įrašas, liudijantis, kad konvojuojamojo sveikata leidžia asmenį konvojuoti. Pareigūno teigimu, visiems konvojuojamiesiems buvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu. Iš viso iš Lukiškių TI-K perėmė 32 asmenis ir 12.50 val. išvyko iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN. Priimant konvojuoti, kelionės metu iš konvojuojamųjų jokių prašymų, skundų negavo. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad į Marijampolės PN neplaninis konvojus atvyko 14.50 val. ir pradėjo konvojuojamųjų asmenų perdavimo Marijampolės PN budėtojui procedūrą, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių nuostatomis. Marijampolės PN budėtojo vadovaujami pataisos įstaigos darbuotojai priėmė konvojuojamus asmenis. Pažymėta, kad konvojuoti asmenys nei konvojaus viršininkui, nei priimančios įstaigos budėtojui nepareiškė jokių pretenzijų ar skundų. Perdavus konvojuojamuosius, 15.30 val. išvyko į Marijampolės pataisos namus (b. l. 37).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. būtų reiškęs nusiskundimus dėl sveikatos būklės. Pareiškėjas atsikirtimuose į atsiliepimą nurodė, kad psichologinį sukrėtimą patyrė dėl to, kad 2018 m. gruodžio mėn. buvo sužalotas pareigas vykdžiusių pareigūnų ir neigiamas pasekmes jaučia iki šiol (b. l. 56), tačiau tai, teismo vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad ir konvojavimo metu su juo buvo elgiamasi pažeidžiant teisės aktus. Jokių duomenų, paneigiančių tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad 2019 m. vasario 12 d. visi konvojuojamieji atsižvelgiant į jų sveikatos būklę buvo tinkami konvojuoti, nėra.

Konvojavimo taisyklių 137 punkte numatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu, konvojuojamieji planinių konvojų metu į tualetą vedami tik pasikeitimo punktuose ir patiems prašant.

Konvojavimo taisyklių 139-141 punktuose nurodyta, kad konvojui atvykus į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą, teritorinės policijos įstaigos areštinę, teismą ar kitą pasikeitimo konvojuojamaisiais punktą ir iš jo išvykstant, konvojaus viršininkas apie tai privalo radijo, mobiliojo arba kitomis ryšio priemonėmis pranešti įstaigos, kuriai pavaldus konvojus, budėtojui ar vadovui. Gautus pranešimus apie konvojaus atvykimą į pasikeitimo punktus ir išvykimą iš jų įstaigos, kuriai pavaldus konvojus, budėtojas ar vadovas įrašo į Konvojaus viršininko pranešimų apie konvojaus atvykimą į pasikeitimo (paskirties) punktus ir išvykimą iš jų apskaitos žurnalą (12 priedas). Konvojus, vykdamas nustatytu konvojavimo maršrutu per miestus ir rajonų centrus, turi turėti šių administracinių teritorinių vienetų teritorinių policijos įstaigų radijo ryšio veikimo kanalų bei šaukinių ir tų teritorinių policijos įstaigų budėtojų telefonų numerių sąrašus.

Iš paminėto konvojaus viršininko tarnybinio pranešimo duomenų matyti, kad konvojuojamųjų perdavimas Marijampolės PN budėtojo žinion vyko 40 min. (nuo 14.50 val. iki 15.30 val., o ne, kaip teigia pareiškėjas, 2,5 val. Šias aplinkybes patvirtina ir esantis įrašas kelionės žurnale (b. l. 27). Prieš išvykstant konvojuojamiesiems buvo leista pasinaudoti tualetu. Kelionė į Marijampolės PN truko 2 val., nesustojant pasikeitimo punkte. Duomenų, kad pareiškėjas konvojaus pareigūnų būtų prašęs pasinaudoti tualetu kelionės metu, o pastarieji to nebūtų leidę, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas Marijampolės PN budėtojui ar konvojaus viršininkui 2019 m. vasario 12 d. ar vėliau būtų reiškęs nusiskundimus dėl netinkamo konvojaus pareigūnų elgesio. Pareiškėjo atsikirtimuose į atsiliepimą nurodyta baimė reikšti pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų yra pagrįsta ankstesniais jo gyvenimo įvykiais ir yra pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas. Skunde pareiškėjas nekonkretizuoja pareigūnų pavardžių, kurie su juo netinkamai elgėsi, nenurodė, kokio pobūdžio grasinimų iš jų sulaukė, kuo konkrečiai pasireiškė jam daromas psichologinis spaudimas. Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo konvojaus pareigūnų elgesio laiko neįrodytais.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktų įrodymų dėl automobilių atitikimo techniniams reikalavimams, konvojaus pareigūnų veiklos atitikimo Konvojavimo taisyklėse nustatytoms nuostatoms. Byloje nepateikta įrodymų, kad konvojavimo sąlygos nagrinėjamu atveju turėjo neigiamų pasekmių pareiškėjo sveikatai.

Taigi, nenustačius atsakovo būtinųjų civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų (atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos), nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui turi būti priteistas jo nurodomas neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė