Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-08 · Administracinė byla Nr. I-1364-342/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-11-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-08
Bylos Nr.
I-1364-342/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00816-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
V. L., S. P.
Trečiasis asmuo
E. Š.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1364-342/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3- 00816-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos:17.5; 17.6; 17.7; 55.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjoms V. L. ir S. P.,atsakovo atstovui Egidijui Mockevičiui,trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Š.,

2017 m. spalio 18 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. L. ir S. P. patikslintą skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. Š. ir E. Š. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos V. L. ir S. P.(toliau – ir pareiškėjos) patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamos:

panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau - ir Departamentas) 2017-05-24 sprendimą Nr. (16.2)2D-7292 (toliau – ir skundžiamas sprendimas);įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) teisės aktų nustatyta tvarka atlikti patikrinimą dėl savavališkai pastatytų, rekonstruotų ir perstatytų statinių.

Šalies argumentai

Pareiškėjos nurodo, jog pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdo, naudoja ir disponuoja trys bendrasavininkai. Pažymi, kad dalis priestato, žymimo indeksu 3a1m, pastatyta pareiškėjoms priklausančioje žemės sklypo dalyje ir nuo jo iki šulinio žiedo yra 38 cm tarpas, dėl ko neįmanoma tinkamai prižiūrėti ir naudotis šuliniu bei žemės sklypo dalimi.

Teigia, kad uždara įstiklinta veranda, žymima indeksu 1a1m, buvo pastatyta ir priduota eksploatacijai iki priestato, žymimo indeksu 3a1m, pristatymo ir sujungimo su veranda. Akcentuoja, kad minėti statiniai rekonstruoti ir pastatyti neturint statybą leidžiančių dokumentų, patvirtinančių nekilnojamųjų daiktų suformavimo teisėtumą, todėl yra rekonstruoti ir pastatyti savavališkai. Mano, kad minėtą aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centras 2017-03-03 pažyma Nr. (4.4.23)AK-66, kurioje nurodyta, kad verandos rekonstrukcijos duomenų bei kitų prašomų dokumentų dėl priestatų negalima pateikti, nes jų neturima. Pažymi, kad VĮ Registrų centras pateikė brėžinį ir paaiškino, kad jis yra leidimas, projektas ir pažyma apie statybos užbaigimą.

Nesutinka su skundžiamame sprendime išdėstyta pozicija, kad verandos ir priestato statybos teisėtumas nenagrinėtinas, nes statybos darbai atlikti daugiau nei prieš 10 m. ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Argumentuoja, kad verandos rekonstrukcija 2017-07-13 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše (toliau – ir 2017-07-13 išrašas) neužfiksuota; priestatas taip pat neįregistruotas, nes statybos pabaigos metai inventorizacinėje byloje pažymėti 1968 m., o 2017-07-13 išraše Statybos pabaigos metai nurodyti 1960 m; atvira terasa iki namo pamatų aukščio pastatyta naujai, o ne sustiprinta, tačiau 2017-07-13 išraše tai neužfiksuota. Akcentuoja, kad Nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos byloje duomenys užfiksuoti 1998-03-05, kur verandos langai nebuvo užkalti lentomis. Mano, kad dėl nurodytų faktinių aplinkybių galinis pietų fasadas neatitinka gyvenamojo namo projekto sprendinių, iš esmės yra pakeista ir sugadinta statinio pietų fasado išvaizda.

Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-07-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016.

Akcentuoja, kad Inspekcija vykdydama savo funkcijas ir nagrinėdama prašymus, skundus (pranešimus) privalo taikyti vieno langelio principo, kas reiškia, kad ji bet kokiu atveju privalo išspręsti pareiškėjo klausimus ir į visus juos atsakyti. Teigia, kad Inspekcija neatliko veiksmų, kuriuos atlikti jai numato įstatymai, nevykdė jai priskirtos funkcijos – užtikrinti statybos teisėtumą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos patikslintą skundą palaiko iš esmės jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, atsiliepimu su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Klaipėdos departamentas gavo Pareiškėjų 2017-03-13 skundą dėl atliktų statybos darbų (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo prašoma atlikti patikrinimą, kadangi dalies gyvenamojo namo savininkas neteisėtai pertvarkė verandą 1a1m į patalpas, užkalė langus lentomis, galimai vykdė priestato prie namo 3a1m statybas pagal 1966-11-28 Palangos vyr. architekto suderinimą bei 2012 m. sklype pastatė vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus ir betoninę terasą prie namo. Pažymi, kad ginčijamu sprendimu Nr. 2D-7292(16.2), vadovaujantis Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis, patvirtintomis Inspekcijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – Taisyklės), 48.7 punktu, Pareiškėjų skundo nagrinėjimą, dalyje dėl priestato 3a1m statybos teisėtumo, nutraukė, įvertinus, kad priestatas buvo statomas 1966-1968 metais, t. y. statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto ir 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartys administracinėse bylose Nr. A756-450/2010, A556-15/2010, eA1922-662/2016, eA509-756/2016 ir kt.), ir teigia, kad šiuo atveju Departamentas skundžiamame sprendime pareiškėjoms išsamiai, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu nurodė skundo nenagrinėjimo motyvus. Mano, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, Klaipėdos departamentas motyvuotai skundo nagrinėjimą dalyje dėl priestato 3a1m statybos teisėtumo nutraukė, kadangi skundu buvo prašoma atlikti patikrinimą dėl 1966-1968 m pastatyto priestato.

Nesutinka su tuo, kad priimant skundžiamą sprendimą nepagrįstai vadovautasi Taisyklėmis, kadangi šis norminis aktas ir/ar jo dalis yra LVAT išplėstinės kolegijos 2016-07-21 sprendimu Nr. I-13-520/2016 (toliau – ir teismo sprendimas) panaikintas ir negalioja.

Teigia, kad Inspekcija atliko visas įstatyme numatytas funkcijas ir būtent 2017-05-02 atliekant patikrinimą, nagrinėjant 2017-03-13 Pareiškėjų skundą, buvo nustatyta, kad lauko vandentiekių ir buitinių nuotekų tinklai iš ūkinio pastato į gyvenamąjį namą pastatyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pagal 2012 m. parengtą techninį projektą, tačiau neturint statybą leidžiančių dokumentų, todėl A. J. 2017-05-17 surašyti savavališkos statybos aktai (SSA-30-170517-00041, SSA-30-170517-00042) ir 2017-05-24 privalomieji nurodymai nevykdyti kokių statinio ar jo dalies statybos darbų (PNSSP-30-170524-00047, PNSSP-30-170524-00046), 2017-05-24 privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius (PNSD-30-17054-00046, PNSD-30-17054-00047).

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su patikslintu skundu nesutinka atsiliepime į patikslintą skundą išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Š. teismo posėdžio metu su skundu nesutinka. Nurodo, kad ginčo namo dalį nusipirko 2017 m. gegužės mėn. Pažymi, kad namo dalį nusipirko jau su pastatyta veranda ir priestatu. Teigia, kad veranda ir priestatas pastatyti labai seniai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina iš esmės trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Š. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau - ir Departamentas) 2017-05-24 sprendimo Nr. (16.2)2D-7292 „Dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini)” (toliau – ir skundžiamas sprendimas; b. l. 6 – 7) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. L. ir S. P. 2017-03-13 skundu (b. l. 55 – 58) kreipėsi į Departamentą prašydamos atlikti patikrinimą dėl verandos pertvarkymo į patalpas, dėl naujų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, betoninės terasos statybos teisėtumo.

Departamentas, atsakydamas į minėtą pareiškėjų skundą, priėmė skundžiamą 2017-05-24 sprendimą, kuriame nurodoma, kad pagal pareiškėjų prašymą 2017-05-02 buvo atliktas patikrinimas (patikrinimo aktai Nr. SPA-512(16.2) ir SPA-514(16.2)). Patikrinime dalyvavo Departamento vyriausioji specialistė kartu su Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiuoju specialistu, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus vyriausiąja valstybine inspektore bei A. J. įgaliota atstove. Nustatyta, kad paskutinis pastatų kadastrinis matavimų tikslinimas buvo atliktas 1998-06-18 ir jo metu matėsi, kad veranda ir betoninė atvira terasa prie gyvenamojo namo buvo. Patikrinimo metu nustatyta, kad buvo atlikti verandos paprastojo remonto darbai ir lauko terasa tik suremontuota bei sustiprinta betono sluoksniu, nekeičiant buvusių išorinių matmenų. Skundžiamu sprendimu atsakovas informavo pareiškėjas, kad pagal Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Taisyklės), 48.7 punktą, skundo ar pranešimo nagrinėjimas nutraukiamas, jei dėl statybos neturint statybą leidžiančio dokumento paaiškėja, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų, todėl skundas dėl priestato, žymimo indeksu 3a1m, statybos teisėtumo nenagrinėtas.

Dėl ginčijamo sprendimo dalies, kuria nenagrinėtas skundas dėl priestato (lauko terasos), žymimo indeksu 3a1m, galimai neteisėtos statybos, teisėtumo ir pagrįstumo

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas; aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-07-01) 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) nustatyta tvarka.

Priežiūros įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinė priežiūra, be kita ko, apima: statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą (4 punktas), asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą (9 punktas). Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad inspekcija statybos patikrinimus atlieka viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog skundų ar pranešimų dėl pažeidimų teritorijų planavimo srityje nagrinėjimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos; skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija. Aptariamo straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintos Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės (toliau – ir Taisyklės; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01, 2016-11-25 įsakymo Nr. 1V-144 redakcija) nustato fizinių ir juridinių asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos tvarką (Taisyklių 1 punktas). Taisyklių 48.7 punktas nustato, kad skundo ar pranešimo dėl statybos neturint statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius nagrinėjimas nutraukiamas jei paaiškėja, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų.

Minėta, kad skundžiamu 2017-05-24 sprendimu atsisakyta nagrinėti pareiškėjų skundą dėl priestato, žymimo indeksu 3a1m, statybos teisėtumo vadovaujantis Taisyklių 48.7 punktu.

Pažymėtina tai, kad 2016-07-21 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimu administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016 pripažinta, kad Taisyklių 48.7 punkto (2016-05-02 įsakymo Nr. 1V-47 redakcija) nuostatos ta apimtimi, kuria jos sudaro pagrindą Inspekcijai atsisakyti nagrinėti skundus ar pranešimus dėl statybos darbų, atliktų seniau kaip prieš 10 metų, arba jų nagrinėjimą nutraukti, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatoms. Sprendimo 52 punkte LVAT pažymėjo, kad įgaliojimai Inspekcijai nustatyti skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nenagrinėjimo arba jų nagrinėjimo nutraukimo atvejus negali būti aiškinami kaip teisinis pagrindas įstatymo įgyvendinamajame teisės akte (t. y. Taisyklėse) nustatyti teisinį reguliavimą, negrindžiamą įstatyme įtvirtintu reguliavimu, kuriuo būtų iš esmės ribojamos (paneigiamos) asmens teisės į tai, kad, kreipiantis su skundu ar pranešimu į Inspekciją, siekiant, kad būtų apgintos jo ar kito asmens teisės, šis skundas ar pranešimas būtų išnagrinėtas. 2016-07-21 sprendimo 54 punkte nurodyta, kad išvadą, jog Taisyklių nuostatose įtvirtintas reguliavimas turėjo būti įtvirtintas įstatyme arba turėjo būti grindžiamas įstatyme įtvirtintu reguliavimu, pagrindžia ir ta aplinkybė, kad įstatymų leidėjas 2016-06-30 papildė Priežiūros įstatymo 25 straipsnį 8 dalimi, kurioje įtvirtino iš esmės analogišką tiriamoms Taisyklių nuostatoms reguliavimą (2016-06-30 įstatymas Nr. XII-2577).

Taigi, apibendrinus anksčiau išdėstytą, darytina išvadą, kad LVAT 2016-07-21 sprendimu Taisyklių 48.7 punktą (2016-05-02 įsakymo Nr. 1V-47 redakcija) pripažino prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams dėl to, kad tuo metu galiojančioje Priežiūros įstatymo redakcijoje bei kituose įstatymuose nebuvo nuostatos atitinkančios aptariamą taisyklių punktą.

Nagrinėjamos bylos atveju skundžiamas 2017-05-24 sprendimas buvo priimtas jau po to, kai įstatymų leidėjas 2016-06-30 įstatymu Nr. XII-2577 papildė Priežiūros įstatymo 25 straipsnį 8 dalimi, kurioje įtvirtintas iš esmės analogiškas Taisyklių 48.7 punkto nuostatai reguliavimas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė turėjo teisę vadovautis Taisyklių 48.7 punktu (2016-11-25 įsakymo Nr. 1V-144 redakcija), nes analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusios Priežiūros įstatymo redakcijos 25 straipsnio 8 dalyje.

2017-05-10 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte (kontrolinis klausimynas) Nr. SPA-514 (b. l. 74 – 88) Departamento specialistė nustatė, kad vadovaujantis ištrauka iš inventorinės bylos, paskutinio kadastrinio matavimo, atlikto1998-06-18, metu lauko terasa (priestatas) buvo.

Iš pareiškėjų į bylą pateikto 1966-11-28 Palangos miesto vyriausiojo architekto suderinto brėžinio matyti (b. l. 13), kad prie ginčo pastato – gyvenamojo namo jau 1966 metais buvo suderinta veranda ir priestatas. Vieno buto medinio – tinkuoto gyvenamo namo projektas (b. l. 38), patvirtintas 1993-04-18, taip pat patvirtina tai, kad plano tvirtinimo metu veranda ir atvira terasa prie gyvenamojo namo buvo patvirtinta plane. Iš Pirmo aukšto plano (ištrauka iš inventorinės bylos; b. l. 44, 91) galima daryti išvadą, kad paskutinio kadastrinių matavimų tikslinimo metu (1998-06-18) prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), atvira terasa jau buvo. Be to, Namų valdos įkainojimo suvestinėje (b. l. 92 – 93) dar 1998-03-14 kartu su gyvenamuoju namu buvo įkainota mansarda, rūsys, veranda ir priestatas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptarti bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalis (priestatas, lauko terasa) buvo pastatyta daugiau nei prieš 10 metų. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad minėtas statinys būtų pastatytas ar perstatytas mažiau negu prieš 10 metų, todėl konstatuotina, jog atsakovas pagrįstai nustatė šią aplinkybę.

Dėl ginčijamo sprendimo dalies dėl verandos, žymimos indeksu 1a1m, teisėtumo ir pagrįstumo

Pareiškėjos 2017-03-13 skunde Departamentui (b. l. 55 – 58) nurodė, kad veranda, žymima indeksu 1a1m, rekonstruota į patalpas, verandos langai užkalti lentomis, pažeisti statinio projekto sprendiniai ir teisės aktų reikalavimai, atlikti statybos darbai kvalifikuotini rekonstrukcijos darbais. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tyrimas dėl verandos, žymimos indeksu 1a1m, galimai neteisėtos rekonstrukcijos buvo vykdomas vietoje. Patikrinimo metu konstatuota, kad buvo atlikti verandos paprastojo remonto darbai, kuriems statybos leidimas nėra būtinas.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos statybą leidžiančių dokumentų rūšys: leidimas rekonstruoti statinį (ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui; nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais) (2 punktas); leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą (ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui, atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis; ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais) (4 punktas); leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą (branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti) (5 punktas).

Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 punkte nurodyta, kad statinio paprastasis remontas – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant; o 72 punkte įtvirtintas statinio rekonstravimo apibrėžimas - statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys” (toliau – ir Reglamentas; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2013-09-06) 7 punktu, yra šios statinio statybos rūšys: naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio remontas (statinio kapitalinis remontas; statinio paprastasis remontas), statinio griovimas. Pagal Reglamento 9 punktą statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.; laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Reglamento 10 punkte nustatyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan.; laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Vadovaujantis Reglamento 12 punktu, statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant; į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, tarp jų: statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį; nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis; angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas; pastatų ar jų dalių apšiltinimas; balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; architektūros detalių pakeitimas; statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas; 12.12. kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.

Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad skundžiamame 2017-05-24 sprendime Departamentas, pasisakydamas dėl verandos, žymimos indeksu 1a1m, nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, kad A. J. 2012 įsigijęs namą atliko verandos paprastojo remonto darbus, o lauko terasą tik suremontavo bei sustiprino betono sluoksniu, nepakeisdamas buvusių išorinių matmenų; tyrime dalyvavę Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus atstovai dėl verandos remonto pastabų neturėjo. Aplinkybę dėl verandos paprastojo remonto darbų patvirtino 2017-05-03 A. P. paaiškinimo papildymas (b. l. 95 – 97).

Teisėjų kolegija, patikrinusi ginčo santykius teisinio reguliavimo kontekste, konstatuoja, kad Departamentas 2017-05-24 sprendimo Nr. (16.2)-2D-7252 dalyje dėl verandos paprastojo remonto darbų padarė teisingą išvadą, jog tokio pobūdžio darbams nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai. Nagrinėjamu atveju individualaus administracinio akto dalis dėl verandos remonto yra pakankamai aiški, jos teisėtumo aspektas gali būti deramai įvertintas ir patikrintas, todėl ji yra teisėta ir pagrįsta. Pažymėtina, jog atsakovas savo kompetencijos ribose įvertino faktinę situaciją ir teisinį reguliavimą, dėl ko savavališkos statybos fakto nenustatė, t. y. atlikti statybos darbai (paprastasis remontas) teisės aktais nustatytų reikalavimų nepažeidžia.

Pasisakant dėl pareiškėjų į bylą pateikto 2017-09-02 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. F17-53, pažymėtina, kad iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 33 – 35) matyti, kad tretieji suinteresuoti asmenys E. Š. ir E. Š. ginčo pastato dalį įsigijo pagal 2017-05-22 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1487. 2017-09-02 Protokole nurodyta, kad faktinių aplinkybių pradžia buvo 2017-07-07 11:00 val., o pabaiga – 2017-08-28 17:20 val. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamo rašto priėmimo metu – 2017-05-24 – tretieji suinteresuoti asmenys praktiškai negalėjo būti pradėję remontuoti ginčo gyvenamojo namo dalies. Pareiškėjos kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spęsti, kad protokole užfiksuoti remonto darbai buvo atlikti skundžiamo akto priėmimo metu į bylą nepateikė, todėl konstatuotina, kad priimant ginčijamą sprendimą Departamentas tokių duomenų negalėjo turėti.

Vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Nenustatyta, kad skundžiamu sprendimu būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar Departamentas priimdamas skundžiamą sprendimą viršytų kompetenciją, taip pat kad skundžiamas sprendimas prieštarautų tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Departamentas buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, netinkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi, pareiškėjų patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjų V. L. ir S. P. patikslintą skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. Š. ir E. Š. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėAušrelė Mažrimienė