Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovei J. D., jos atstovei advokato padėjėjai Irmai Bekerei, atsakovui A. D., trečiajam asmeniui notarei Irenai Paulauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui A. D., trečiajam asmeniui notarei Irenai Paulauskienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo Irena Deiva Paulauskienė su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad notare pradirbo 47 metus. J. D. nepamena, nes per dieną būdavo apie 10 testamentų. Jo, kaip notarės, įgaliojimai baigėsi 2009 m. rugsėjo mėnesį. Per dieną būdavo apie 100 notarinių veiksmų. Buvo tokia tvarka, kad pirmiausia konsultantės arba ji pati patikrindavo, ar asmuo nėra įrašytas į neveiksnių asmenų sąrašą. Jaunas ir senas buvo patikrinamas, ar jis nėra teismo pripažintas neveiksniu. Po to žmogus ateina pas notarą ir kalbasi apie pusvalandį. Kalba testamento sudarymo atvejais. Kalbėjimo tikslas – įsitikinti, kad žmogus veiksnus. Klausia, kodėl atėjo, kaip atėjo. Notarai negali kiekvieno žmogaus siųsti pas gydytoją, kad atneštų pažymą, nes taip būtų pažeistos žmogaus teisės. Taip visi kolegos dirba. Jeigu negalėdavo susikalbėti su vyresnio amžiaus žmogumi, tai atsisakydavo tą veiksmą atlikti. Jeigu buvo testamentas patvirtintas, tai reiškia, kad abejonės jo veiksnumu nekilo. Kad žmogus paliko savo giminei, tai čia labai normalu. Dažnai taip daro, kai neturi savo vaikų. Nori palikti tik savo giminei, o jeigu žmogus nebūtų norėjęs, nebūtų atėjęs į kontorą. Tuomet viską būtų gavusi sutuoktinė. Tokia testatoriaus valia buvo, ji išpildė žmogaus valią. Profesinę veiklą drausdavo draudimo bendrovės. Šiuo metu tas draudimas pasibaigęs, kiekvienas notaras atsako už save asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė yra J. D., mirusio 2010-04-02, sutuoktinė. Santuoka sudaryta 1974-02-08 (b.l. 5, 6). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo – pažymėjimo matyti, jog santuokos metu įgytas butas, esantis Grinkevičiaus g. 20-9, Šiauliuose, banko sąskaitoje J. D. vardu yra indėlis (b. l. 7-9) Pateiktas testamentas, iš kurio matyti, jog J. D. 2009-05-19 testamentu visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą paliko atsakovui A. D. (b.l. 10). Testamentas registruotas hipotekos įstaigoje (b. l. 11-12).

Ieškovė nurodo, kad testamento sudarymo metu jis sirgo ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog J. D. sveikatos būklė nuolat blogėjo, dažnai buvo konsultuojamas neurologo ir psichiatro, skundėsi galvos svaigimu, skausmais naktimis, atminties nusilpimu, sąmoningas, bet dezorientuotas laike, iš dalies vietoje ir savyje, ypatingai klampus, sulėtintas ir neproduktyvus mąstymas, rekomenduotas dėl demencijos gydymo, organinis asmenybės sutrikimas, tikslinga psichoterapija, diagnozuota demencija, pagerėjimų nenustatyta, visuma ligų progresavo, buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, kuris iki mirties nepakeistas bei nepanaikintas (b.l. 13-29, 54).

Byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ekspertų komisijai atsakyti į klausimus, ar testamento sudarymo metu, t. y. 2009-05-19, J. D. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, ar jis sirgo psichine liga iki 2009-05-19 ir testamento sudarymo dieną ir po jo sudarymo (b.l. 82-83). Ekspertų komisija pateikė kategorišką išvadą, jog J. D. iki testamento pasirašymo, 2009-05-19 testamento pasirašymo metu ir iki mirties sirgo mišrios kilmės demencija, hepatine encefalopatija III laipsnio, dėl ko testamento pasirašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (b.l. 110-115).

Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Asmenų, kurie sudarydami testamentą nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, sudarytus testamentus galima pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.89 straipsnį.

Pagal CK 1.89 straipsnio nuostatas negaliojančiais pripažįstami testamentai, sudaryti asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sudarydamas testamentą buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Sandorį sudariusio asmens psichinės būsenos, buvusios testamento sudarymo metu, nustatymas turi esminę reikšmę tikrinant ieškovės reikalavimo pagrįstumą, o atsakymas į tai galimas tik išaiškinus klausimus, reikalaujančius specialių žinių medicinos srityje.

Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens sveikatą, psichikos būseną, kitas svarbias aplinkybes, byloje esančius kitus įrodymus.

Pagal CPK 218 str. eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau kai ginčijant sandorį ieškinio pagrindu nurodoma psichinė negalia ir jos nulemta būsena, dėl kurios sandorį sudaręs asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, medicininiai duomenys bei ekspertų išvados turi itin svarbią įrodomąją vertę santykyje su kitais įrodymais. Su tuo iš esmės sutiko ir atsakovas, teismo posėdyje nurodydamas, kad būtinas išsamus ekspertinis testatoriaus sveikatos būklės ir psichinės būsenos tyrimas, todėl ieškovei pateikus prašymą, 2010 m. rugsėjo 6 d. teismo nutartimi buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė ir pareikalauta iš VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro, VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrinės ligoninės J. D. ligos istorijos bei kiti duomenys apie J. D. psichinę sveikatos būklę, kurie buvo pateikti ekspertams. Atlikus ekspertizę, 2010-12-13 teismui buvo pateiktas Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriame ekspertų komisija, pateikė išvadą, jog J. D. testamento pasirašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (b. l. 110-115). Pažymėtina, jog pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Šiuo atveju teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriuo įvertinta J. D. sveikatos būklės raida ir jo galėjimas vertinti savo veiksmus bei juos valdyti 2009-05-19, yra kategoriškas, vertintinas kaip tiesioginis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, gautas Civilinio proceso kodekso 212-219 str. nustatyta tvarka (LAT nutartis 2007-01-12 Nr. 3K-3-20-2007).

Lietuvos Respublikos Notariato įstatymas, notaro veiksmų atlikimo taisyklės, nustato notaro, atliekančio notarinį veiksmą, teises ir pareigas. Viena iš pagrindinių notaro pareigų, yra įsitikinti asmens, prašančio atlikti notarinį veiksmą veiksnumu, t. y. jo gebėjimu suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Notarės paaiškinimai negali būti laikomi objektyviais ir neginčijamais, kadangi notarui kiekvieną dieną atliekančiam notarinius veiksmus, sudėtinga įsiminti kiekvieno pas ją apsilankiusio asmens sveikatos būklę, o pati notarė paaiškino, kad J. D. neprisimena, per dieną atlikdavo apie 100 notarinių veiksmų. Bylos medžiaga įrodo, kad notarė savo pareigą atliko formaliai, nors ir teigė nepastebėjusi testatoriaus negebėjimo išreikšti tikrąją savo valią. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, teismų praktikoje yra nustatyta, kad jei demencija ir lėtine išemine galvos smegenų liga sergantis žmogus yra sąmoningas, t. y. kontaktuojantis su žmonėmis, orientuotas erdvėje tuo atveju, kai ligų simptomai yra mažiau išreikšti, žmogus aplinkiniams gali atrodyti įprastai. Tačiau tai nereiškia, kad jo psichika nėra sutrikusi. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad notaras neturi specialių psichologijos ir psichiatrijos žinių, todėl jiems sunku spręsti apie kito asmens psichinę būklę, atpažinti ar kitas asmuo turi kokių nors psichinės sveikatos sutrikimų ar ne.

Prielaidas abejoti testatoriaus sąmoningumu ir valia sudarant ginčijamą sandorį sudaro ir jo pobūdis, nes sudarytas testamentas neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi juo testatorius atėmė paveldėjimo teisę iš savo sutuoktinės. Vertinant teisiškai reikšmingus faktus dėl testamento turinio, atsižvelgtina į tai, kad testatorius nuo 1974 m. gyveno santuokoje su ieškove. Kartu su sutuoktine gyveno jiems priklausančiame bute. Byloje nėra jokių duomenų, liudijančių, jog sutuoktinių tarpusavio santykiai būtų buvę konfliktiški, gyveno kartu. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju sandoris (testamentas) nebuvo sąmoningas, laisva valia atliekamas veiksmas, jis neatitiko tikrosios testatoriaus valios, juo nuo paveldėjimo nušalintas testatoriui artimas asmuo, todėl toks vienašalis sandoris su valios trūkumais teisinių pasekmių sukurti negali. Tai yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu vienu iš bendrųjų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, t. y. CK 1.89 str. 1 d. ( LAT nutartis 2005 m. spalio 5 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-451/2005, VAT 2010-07-01 Nr. 2A-718-467/2010).

Taigi įvertinus ekspertizės išvadą, kitus byloje esančius įrodymus, kad testatoriui J. D. buvo diagnozuoti sunkūs psichiniai sutrikimai: hepatinė encefalopatija, mišri kraujagyslinė demencija, pasireiškiantys mąstymo, orientacijos, suvokimo, emocijų, intelekto valios ir pan. sutrikimai, kurie įtakojo testatoriaus gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, o tai buvo esminė priežastis, dėl kurios, sudarant 2009 m. gegužės 19 d. testamentą, nebuvo išreikšta tikroji testatoriaus valia, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 132,00 Lt žyminis mokestis, ekspertizės išlaidos 1334,50 Lt (b. l. 94) bei 12,75 Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso str., Civilinio proceso kodekso teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, mirusio 2010-04-02) 2009-05-19 sudarytą oficialų testamentą (testamento identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), notarinio registro (bylos) Nr. 2-4482, saugomą Šiaulių m. 1-ajame notarų biure, esančiame Varpo g. 22,Šiauliuose).

Priteisti iš atsakovo A. D. ieškovei J. D. 1466,50 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt šešis litus, 50 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. D. 12,75 Lt (dvylikos litų, 75 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Apie sprendimo priėmimą pranešti Testamentų registrui ir Šiaulių m. 1-ajam notarų biurui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.