- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-1639-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30776-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nermonas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nermonas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nermonas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Gelvora“, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 293,29 Eur skolos ir 8 proc. metinių procesinių palūkanų. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2017 m. spalio 5 d. su atsakove sudarė Pavedimo sutartį dėl skolos išieškojimo Nr. 17-15-668 (toliau – Pavedimo sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugas, t. y. iš atsakovės skolininkės UAB „Vartų sistemos LT“ išieškojo 3462,72 Eur skolą atsakovės naudai. Atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove už minėtas ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugas Sutarties 2.2-2.3 p. pagrindu, tačiau atsakovė neįvykdė savo atsiskaitymo pareigos ir neapmokėjo 2018 m. sausio 18 d. PVM sąskaitos-faktūros GSK Nr. 000162398, kurios suma 293,29 Eur.
2. Ieškovei vykdant skolos išieškojimo veiksmus, 2017 m. gruodžio 5 d., telefoninio pokalbio metu skolininkės UAB „Vartų sistemos LT“ vadovas nurodė, jog neturi galimybių atlikti bankinį pavedimą skolai padengti, tačiau bandys padengti dalį skolos prekėmis. Toks skolininkės pasiūlymas buvo perduotas atsakovei. 2018 m. sausio 17 d. atsakovė pateikė 2018 m. sausio 12 d. aktą „Dėl skolų suderinimo“, kuriame nurodyta, kad naujas skolos likutis yra 2716,80 Eur, t. y. buvo sudengta 3462,72 Eur. Atsižvelgiant į tai ir Pavedimo sutarties nuostatas, atsakovei buvo apskaičiuotas 7 proc. + PVM sėkmės mokestis, nes skolos užskaitymas įvyko dėl ieškovės atliktų ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmų. Kadangi įvyko dalinis skolos padengimas daiktais (prekėmis), kuris patvirtintas pačios atsakovės, tai atsakovė turi prievolę sumokėti Pavedimo sutartyje nustatytą sėkmės mokestį.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, kuriuose su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė skirti ieškovei 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovė nurodė, kad jiems paskambino kažkas iš ieškovės darbuotojų ir pasiūlė paslaugas dėl skolų išieškojimo. Buvo atsiųsta ieškovės parengta šabloninė sutartis, paaiškinta ir pasiūlyta ją pasirašyti. Atsakovei buvo paaiškinta, kad už skolų išieškojimą sumokės skolininkas. Atsakovė ieškovei pavedė išieškoti skolą iš UAB „Vartų sistemos LT“ (skolos suma – 6179,52 Eur), tačiau ieškovei skolos išieškoti be teismo nepavyko. Kadangi ieškovė pasiūlė skolininkę paduoti į teismą, laikytina, kad ji atsisakė vykdyti sutartį.
4. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nenurodė, kokius skolos išieškojimo veiksmus atliko ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad ieškovę ir atsakovę siejo pavedimo sutarties teisiniai santykiai. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų egzistavus šalių valią sutartį nutraukti ir šalys nebuvo atlikusios veiksmų, kurie jų sudarytos sutarties nuostatų kontekste galėtų būti aiškinami kaip lemiantys ar reiškiantys sutarties pasibaigimą.
6. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad skolininkės UAB „Vartų sistemos LT“ veiksmai, kai ji atsiskaitė prekėmis, ir dėl to buvo sumažinta šios skolininkės atsakovei turima skola nuo skolos suma – 6179,52 Eur iki 3462,72 Eur pagal Pavedimo sutarties nuostatas suponuoja situaciją, kad vykdytojas (ieškovė) yra laikomas tinkamai įvykdžiusiu visas savo pareigas pagal šią sutartį ir užsakovas (atsakovė) įgyja pareigą sumokėti sutartyje nustatyto dydžio atlyginimą.
7. Teismas sprendė, kad iš pasirašytos pavedimo sutarties yra akivaizdu, jog būtent atsakovė įsipareigojo mokėti atlyginimą ieškovei už išieškojimo paslaugas. Nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų nesutikusi su šiomis sąlygomis, prašiusi jas pakeisti ar ginčijusi jų teisėtumą. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovė neturėjo galimybių derėtis su ieškove dėl sudaromos sutarties nuostatų ar būtų buvusi priversta sudaryti sutartį būtent tokiomis sąlygomis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog atsakovė sutartimi prisiėmė pareigą sumokėti ieškovei, todėl ieškovė pagrįstai apskaičiavo 7 proc. plius PVM savo atlyginimą už dalies skolos išieškojimą ir pateikė atsakovei 2018 m. sausio 18 d. 293,29 Eur sąskaitą apmokėjimui. Kadangi atsakovė šios sąskaitos per sutartyje nustatytą terminą neapmokėjo, taip pat nėra jos apmokėjusi iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ieškovės reikalavimai buvo tenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
8.1. ta aplinkybė, jog atsakovė neįrodė savo atsikirtimų pagrindo, savaime negali lemti išvados, jog ieškinys yra pagrįstas, jei ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami tokiai išvadai.
8.2. Pavedimo sutartis sudaryta prisijungimo būdu. Apeliantei nebuvo leista padaryti sutartyje pakeitimų. Teismo sprendimo išvada, kad šalys sutarties (ne)galiojimo nebuvo susiejusios su konkrečiais ieškovės aktyviais veiksmais, kurie turėtų būti atliekami būtent tam tikru intensyvumu ar pasireikšti tam tikrų veiksmų atlikimu tam tikrą nustatytą datą, prieštarauja civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnyje nurodytai teisės normai, sutarties tikslui, siekiamam apeliantės rezultatui, Pavedimo sutarties 1., 2.6. punktui, CK 6.193 straipsnio normoms.
8.3. Ieškovė parengė apeliantės skolininkei penkis raštus, į kuriuos ji nesureagavo. Daugiau jokių veiksmų ieškovė nesiėmė. Pagal Pavedimo sutarties 1 punktą, 2.6. punktą, pavedimo sutarties pabaiga yra ieškovei atlikus visus įsipareigojimus pagal šią sutartį, t. y. atlikus teisėtus ir reikiamus veiksmus skolai išieškoti. Pagal pavedimo sutarties 2.8. punktą, ieškovė atstovauti teisme apeliantės negalėjo, todėl pasiūliusi skolos išieškojimo klausimą perkelti į teismą, po 2017 m. lapkričio 17 d. nesiėmusi jokių aktyvių, sąžiningų, protingų veiksmų skolai atgauti, pasyviai laukiant, faktiškai savo elgesiu pripažino neteisminį skolos išieškojimą užbaigtu ir rezultato nepasiekimu, todėl apeliantė neturėjo jokio juridinio ir faktinio pagrindo mokėti ieškovei už ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugas po sutarties pabaigos.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu. Ieškovės atsiliepimo į apeliacinę skundą argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
9.1. apeliantė nesuformavo konkretaus apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindo - apeliaciniame skunde yra nurodomi iš esmės vien deklaratyvūs apeliantės samprotavimai, atkartojama pirmosios instancijos teisme atsakovės palaikyta pozicija.
9.2. Apeliacinis skundas yra grindžiamas pagrindiniu teiginiu, jog skolos išieškojimo paslaugos buvo suteiktos netinkamai, o pavedimo sutartis - nutraukta. Pažymėjo, kad tokia apeliantės pozicija yra visiškai deklaratyvi, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai su ja nesutiko. Apeliaciniame skunde remiamasi teiginiais dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove nebuvimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė, kad apeliantė atgavo dalį skolos iš savo skolininko (3 462,72 EUR), tarpininkaujant ieškovei ir esant galiojančiai tarp šalių sudarytai pavedimo sutarčiai dėl skolos išieškojimo.
9.3. Pavedimo sutarties nutraukimas, kaip teisingai išaiškino pirmosios instancijos teismas, apibrėžtas šalių pasirašytoje pavedimo sutartyje. Byloje nėra jokių duomenų, kad šalys būtų pakeitusios šį susitarimą arba raštu informavusios viena kitą apie sutarties nutraukimą, tą patvirtino ir pats apeliantės įmonės vadovas, kuris bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad net ir po tariamo pavedimo sutarties nutraukimo vis tiek susirašinėjo su ieškove, prašė palaukti bei pateikti ataskaitą už atliktus darbus, o ieškovė toliau atlikinėjo skolos išieškojimo veiksmus, skambino ir rašė apeliantės skolininkui bei pačiai apeliantei. Todėl pavedimo sutartis negalėjo būti nutraukta vien ieškovės elektroniniu laišku skolininkui pagrasinant, kad bus kreipiamasi į teismą, jei nebus sumokėta skola. Minėto pobūdžio laiškų siuntimas skolininkams, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra skolų išieškojimo įmonių taikomos taktikos dalis, siekiant paskatinti skolininką kuo greičiau grąžinti skolą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
11. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškinys ir iš atsakovės buvo priteista skola pagal pavedimo sutartį. Atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės tuo pagrindu, kad nėra jokio pagrindo mokėti ieškovei už ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugas po sutarties pabaigos.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
12. Pagal CK sutartys ir kitokie sandoriai, tiesiogiai numatyti įstatymuose arba juose ir nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys, yra įstatyme įtvirtinti asmens teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas). CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, o sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.193 straipsnio nuostatas sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, o jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis); visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančios sutarties sąlygas, sprendžia, kad sutartyje nurodytos sąlygos yra aiškios, todėl jos nėra laikytinos nesąžiningomis atsakovės atžvilgiu, kuri pasirašė sutartį prisijungimo būdu.
14. Atsakovė teigia, kad sutartis yra pasibaigusi 2017 m. lapkričio 17 d., po to, kai ieškovė 2017 m. lapkričio 15 d. nusiuntė laišką skolininkei UAB „Vartų sistemos LT“, kuriame nurodė, jog 2017 m. lapkričio 17 d. bus kreipiamasi į teismą, todėl ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo mokėti ieškovei už ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugas po sutarties pabaigos. Teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Pirma, byloje esančios sutarties 2.5 punktu šalys susitarė, kad šalis turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį informuodama apie tai kitą šalį raštu ne vėliau nei prieš dešimt darbo dienų iki numatomos nutraukimo dienos. Tokio rašytinio informavimo byloje nėra. Antra, sutarties 2.6 punktu šalys aiškiai susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo. Sutartis gali būti pakeista ar papildyta tik raštišku abiejų šalių sutarimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl to nėra, kad šalių įsipareigojimai pagal sutartį nebuvo visiškai įvykdyti: t. y. yra išieškota tik dalis skolos (3462,72 Eur iš 6179,52 Eur), atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei sutarto atlyginimo, todėl sutartyje nustatyta jos pasibaigimo aplinkybė – iki visiško šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo – nėra atsiradusi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys nebuvo atlikusios veiksmų, kurie galėtų būti aiškinami kaip reiškiantys sutarties pasibaigimą, juolab, kad po 2017 m. lapkričio 17 d. atsakovė toliau bendravo su ieškove. Trečia, pavedimo sutarties 2.2 punktu šalys susitarė, kad vykdytojas turi teisę savarankiškai pasirinkti bendravimo su skolininku (skolos išieškojimo) būdus, formas bei metodus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys sutarties (ne)galiojimo nebuvo susiejusios su konkrečiais ieškovės aktyviais veiksmais, kurie turėtų būti atliekami tam tikru intensyvumu ar pasireikšti tam tikrų veiksmų atlikimu tam tikrą nustatytą datą. Teismas nustatė, kad ieškovės skolininkei UAB „Vartų sistemos LT“ siųstų elektroninių laiškų kopijos patvirtina, jog ieškovė ragino skolininkę atsiskaityti bei sprendė, kad ieškovė atliko ir kitus jos nurodytus veiksmus, t. y. bendravimą su skolininke telefonu, nes ieškovei buvo žinomos aplinkybės, jog skolininkė siūlo skolą padengti prekėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai apie atliktus aktyvius skolos išieškojimo veiksmus (skambučiai, siųsti pranešimai, susirašinėjimas), pagrindžia tinkamą ieškovės sutartinių įsipareigojimų pagal pavedimo sutartį įvykdymą.
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių pasirašyta pavedimo sutartis negalėjo būti nutraukta 2017 m. lapkričio 17 d. ieškovės elektroniniu laišku skolininkei UAB „Vartų sistemos LT“, pagrasinant, kad bus kreipiamasi į teismą, jei nebus sumokėta skola, nes toks nutraukimas prieštarauja pavedimo sutarties 2.5 punkto nuostatoms.
16. Apibendrinant galima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino pavedimo sutarties turinį, taip pat teisingai nustatė faktines aplinkybes dėl ieškovės atliktų skolos išieškojimo veiksmų, įtakojusių dalies skolos padengimą pavedimo sutarties galiojimo metu.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
18. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.