Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-05-20 · Civilinė byla Nr. 2-81-736/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-20
Bylos Nr.
2-81-736/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Brigadierius
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
R. K.
Advokatai
Raimundas Gargasas
Civilinė byla Nr. 2-81-736/2013;teisminio proceso Nr. 2-22-3-02567-2012-4;procesinio sprendimo kategorijos:
77.4.2.; 77.4.3.; 77.7.; 78.2.1.;99.3.; 99.5.; 99.7.; 99.9.; 108.; 113.1.; 116.1.(S)KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 20 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius,

sekretoriaujant Rasai Burbienei, Ingai Leikauskienei, dalyvaujant ieškovei V. K., jos atstovui advokatui Raimundui Gargasui, atsakovui R. K., institucijos, teikiančios išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės VTAS atstovei Daivai Danisevičienei,

nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsakovo R. K. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvaujant institucijoms, teikiančioms išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

ieškovė patikslintu ieškiniu (46-47 b. l.) prašo nustatyti dukters S. K., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ja; priteisti iš atsakovo R. K. materialinį išlaikymą dukrai mokant periodinėmis piniginėmis išmokomis po 250 lt kiekvieną mėnesį, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, iki ji sulauks pilnametystės; lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei; nustatyti tokią tvarką R. K. bendrauti su dukra S.a: R. K. gali bendrauti su dukra du savaitgalius per mėnesį, paimdamas ją iš jos namų penktadieniais 17 val. ir gražindamas į jos namus sekmadieniais 17 val. (apie ketinimą bendrauti su vaiku tėvas vaiko motinai turi pranešti prieš vieną parą); priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas yra dukters S.os, gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas. Dukters gyvenamoji vieta turi būti nustatyta kartu su ieškove, nes ji turi galimybes tinkamai ją prižiūrėti ir auklėti. R. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukterimi. Atsakovas negyvena kartu su dukra ir reguliariai neprisideda prie jos išlaikymo. Jai vienai sunku išlaikyti mažametį vaiką, nes materialinė padėtis bloga, gaunamos pajamos yra nedidelės, ji pati neįgali - darbingumas tik 35 procentai. V.utiniškai dukters išlaikymui per mėnesį reikia 500-600 litų. Vien tik maitinimui vidutiniškai reikia 400-450 litų; rūbams ir avalynei iki 50 litų, vaiko higienos priemonėms iki 50-75 lt, žaislams ir ugdymo priemonėms iki 10 Lt, vaistams, vitaminams iki 30-50 Lt per mėnesį. Mano, kad prašomas priteisti iš atsakovo 250 Lt išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai. Papildomai paaiškino, kad S.a labai myli brolį V., jis jos neskriaudžia. Nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio S.a lanko vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“, ten jai patinka, turi daug draugų. Jei S.a liktų gyventi su ieškove, tai tėvui neribotų bendravimo su dukra. Ji turi galimybę tinkamai pasirūpinti dukterimi, dar padeda kartu gyvenanti mama ir socialiniai darbuotojai. Kai S.a gyveno pas ją, tai viskas buvo gerai, o kai pabūna pas tėvą, tampa jautri. Išlaikymą prašo priteisti nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Prašo priešieškinį atmesti.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį bei priešieškinyje (48-52, 74-79 b. l.) su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, tenkinti priešieškinį ir nustatyti mažametės dukros S. K. gyvenamąją vietą su juo. Nurodo, kad S.a negali gyventi su ieškove dėl antisanitarinių gyvenimo sąlygų. Dviejų kambarių bute gyvena ieškovė, jos mama, ieškovės 16 metų amžiaus sūnus (teistas, mokosi blogai, mamos ir senelės atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius) ir S.a. V. K. nesirūpina ir nesugeba rūpintis mergaite, nes mergaitė pastoviai serga. Ieškovė yra ribotai veiksnus asmuo. Tą faktą patvirtina tai, kad gaunamas pinigines pajamas valdo jos sesuo J. S.. Kėdainių vaiko teisių apsaugos specialistai rašte „Dėl S. K. gyvenimo sąlygų", konstatuodami, kad mergaitė aprengta švariai nurodo, kad motinai tinkamai auklėti vaiką trūksta socialinių įgūdžių. S.os gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu, jai bus skirtas atskiras privataus namo kambarys. Atsakovo darbas tęsiasi nuo 6.00 val. iki 13.00 val. Kol jis bus darbe, mergaitė leis laiką vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)", kuris vaikus priima nuo 7.00 val. Praktiškai nuo vidurdienio jis visiškai laisvas ir galės tinkamai auklėti ir ugdyti dukrą. Namas yra ekologiškame Kauno priemiestyje, šalia vidurinė mokykla. Namas turi sodą, auginamos sveikos šviežios daržovės ir vaisiai. Mergaitė turės gerą sveiką aplinką ir priežiūrą. Atsakovas su V. K. faktiškai išsiskyrė 2012 metų birželio mėnesį, jam įsidarbinus Kaune. 2012-06-05, dalyvaujant Kėdainių rajono VTAS atstovei, buvo sudaryta bendravimo su dukra S.a tvarka (dukra pas motiną ir tėvą gyvena po dvi savaites), kuri nėra pakeista. Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš jo išlaikymą dukrai, nes pas kiekvieną iš jų dukra būna po lygiai (po dvi savaites). Be to, jis apmoka dukters išlaidas už vaikų darželį. Papildomai paaiškino, kad iki S.os gimimo su ieškove buvo pažįstami apie 4 metus, kartu gyveno po mergaitės gimimo iki jai sukako 1 metai. Pastaruoju metu jis gyvena mamos namuose. Pas jį dukrai gyventi būtų geriau, nes daugiau gyvenamojo ploto, o artimieji yra geriau išprusę ir išsilavinę žmonės, negu ieškovė. Be to, jam kelia abejonių ieškovės psichikos būsena. Kai gyveno kartu, ieškovė nesilankė pas psichiatrus, pas gydytojus. Jis nenori, kad dukra būtų tokia kaip mama, dėl išsilavinimo, dėl psichikos. Nustačius dukters gyvenamąją vietą pas jį, ieškovei neribotų bendravimo su dukra, nereikalautų iš jos išlaikymo. Jo pajamos – 640 Lt darbo užmokestis ir 487 Lt invalidumo pensija (darbingumas 50 proc.), skolų ar kreditų neturi. Dukra būdavo po dvi savaites pas vieną, o paskui pas kitą, tos tvarkos buvo laikomasi iki rugsėjo vidurio, kada mergaitė pradėjo lankyti darželį. Atsakovas darželyje pas dukrą yra buvęs, lankosi reguliariai du kartus per mėnesį. Su ja bendrauti galima, ji viską supranta.

Atsiliepime į priešieškinį (99 b. l.) ieškovė prašo jį atmesti; nurodo, kad atsakovas priešieškinį reiškia tik dėl to, kad išvengtų pareigos mokėti dukrai išlaikymą, jeigu jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tokiu atveju ieškovė nedraustų tėvui bendrauti su dukra.

Liudytojas G. L. parodė, kad ieškovė yra jo pusseserė, pažįsta ir atsakovą. Ieškovė su motinos pareigomis susitvarko gerai. Atsakovas taip pat myli dukrą, tačiau mergaitės artimesni santykiai yra su mama, ji labai prisirišusi prie mamos. Tame bute dar gyvena vyresnysis sūnus ir ieškovės mama. Brolis labai myli savo sesę. Ir sesuo myli brolį. Ieškovei su pinigais tvarkytis padeda sesuo, kadangi ji to pinigo neišlaiko, yra išlaidi. Ieškovė pati atidavė korteles sesei, kad pas ją būtų pinigai. V.a buityje susitvarko, jai pagalbos nereikia. Ji sugeba išsiskalbti pati, maistą namuose ruošia ir V.os mama, ir V.a. Jis ieškovę žino nuo mažens. Ji psichikos sutrikimų neturėjo, bet turi kalbos problemų, kurios yra nuo vaikystės.

Liudytojas R. K. parodė, kad jis yra R.o sesers vyras. Ieškovę pažįsta apie keturis metus. Ieškovė netinkamai rūpinais dukterimi, nesugeba pagaminti valgį, nesirūpina higiena. Mergaitei geriau būtų gyventi pas tėvą, nes jam dukrą prižiūrėti padėtų ir artimieji. Dabar mergaitės bendravimo intelekto lygis yra sunkokas.

Liudytoja D. K. (socialinė darbuotoja) parodė, kad V. K. nuo 2011-12-19 įrašyta į Kėdainių rajono vaiko teisių apsaugos skyrių dėl socialinių įgūdžių stokos. Jos namuose lankosi kartą per savaitę. V.a stengiasi rūpintis dukra, ji be galo džiaugiasi kiekvienu dukros pasiekimu, tariasi, kokį geresnį maistą gaminti dukrai, visuomet būna nupirkti vaistai, kuriuos gydytojas išrašo, o kai pradėjo S.a vaikščioti, tai rodė kaip ji vaikšto, kaip vedžioja ją už rankų. Mergaitė visada būna aprengta tvarkingai, švariai, maisto netrūksta. Namuose aplinka nėra visiškai ideali, bet nėra ir baisi. Trūksta tvarkos ir švaros, bet po pasakymo ji stengiasi susitvarkyti. Jai sekasi gerai, sugeba pasitvarkyti. Dėl socialinių įgūdžių stokos ją moko tvarkytis buityje, bendrauti su vaikais, pataria kitais klausimais. Bute dar gyvena V.os mama ir sūnus. Sūnus yra uždaras, nelabai noriai bendrauja, stengiasi užsidaryti savo kambaryje, agresijos iš jo pusės nėra. Mano, kad kiekvienam vaikui yra geriausia augti prie mamos, tėvas mamos negali atstoti, tuo labiau mergaitei, kuriai ateityje tikrai prireiks mamos patarimo. Jaučiasi, kad mergaitė labai prisirišusi prie mamos. Kai mergaitė būdavo pas tėtį, tai rasdavo V.ą verkiančią. Dėl V.os elgesio nusiskundimų nebuvo nei iš kaimynų, nei iš bendruomenės. Teko bendrauti su V. K. sūnaus auklėtoja, tai nusiskundimų nėra, vaikas ateina tvarkingais drabužiais, ateina su visomis priemonėmis, elgesys geras. Taip pat buvo atsiųsta charakteristika iš darželio, tai ten pasisakyta ir apie dukros aprangą ir apie rūpinimąsi teigiamai.

Liudytoja R. Š. parodė, kad S.a darželį lanko nuo 2012 m. rugsėjo pabaigos. S.a atvesta būna visada tvarkingai, drabužėliai išskalbti, jie nėra nauji, bet tvarkingi. Atveda iš ryto apie 8.30 val. ir pasiima apie 16.30 val. V. K. visada klausinėja, kaip sekasi S.ai, ir ne tik auklėtojų klausinėja, bet ir darželio specialistų, tai logopedo, masažisto, judesio koordinatoriaus. Mergaitė labai pradėjo kalbėti. Valgo viską gerai, mėgsta dainuoti, pradėjo piešti. Nekilo jokių minčių, kad mama nesugeba rūpintis savo dukra. Neteko matyti, kad S.a būtų neišsimiegojusi, ar smurto požymių. S.a nei mama, nei tėčiu nesiskundė, tokių dalykų nebuvo. Atsakovas į darželį aplankyti dukters buvo atvažiavęs du ar tris kartus.

Liudytoja R. S. parodė, kad S.ą į darželį atveda mama. Tėtis atvažiuoja kartas nuo karto į darželį, skambina ir klausia kaip S.ai sekasi darželyje, jis apmoka mokestį už darželio lankymą. Mama mergaitę atveda į darželį laiku. Mama dalyvauja darželio šventėse, domisi kaip mergaitei sekasi. Mano, kad V. K. tinkamai rūpinasi dukra.

Liudytoja J. S. (ieškovės sesuo) parodė, kad V.a tinkamai rūpinasi mergaite. Ji turėtų gyventi su mama, tačiau turi būti jai sudarytos sąlygos bendrauti ir su tėčiu, kuris taip pat dukterimi rūpinasi, apmoka už darželį. V.a yra išlaidi, todėl jos prašymu padeda tvarkyti piniginius reikalus, neretai eina kartu apsipirkti. Tačiau ji galėtų ir pati viena tvarkytis su pinigais. V.os sūnus V. S. neskriaudžia.

Liudytoja D. L. parodė, kad R.as rūpinasi dukra, perka pampersus, vaistus, veža pas gydytojus, rūpinasi kaip tik gali. Kaune yra daugiau kvalifikuotų darželių, kadangi mergaitei sutrikęs vystymasis, yra protinis atsilikimas. Ji pas tėvą gali viską gauti ir užaugti pilnaverčiu žmogumi, todėl mergaitės gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu. Motina dukrą prižiūri netinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Bylos duomenimis, dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais nustatyta: ieškovė ir atsakovas yra S. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (1t., 4 b. l.). Ieškovei 2008-09-17 neterminuotai nustatytas 35 proc. darbingumas (diagnozė pagal TLK-10: F70.1), jos pajamas sudaro 540 Lt šalpos pensija, asmeninės nuosavybės teise turi 2 kambarių, 43,83 kv. m. bendro ploto, butą Kėdainių mieste (1t., 6-7, 10, 129 b. l.). Atsakovui iki 2033-04-01 nustatytas 50 proc. darbingumas (diagnozė pagal TLK-10: J44.8, 2 t., 21 b. l.), jo aiškinimu, pajamas sudaro 640 Lt darbo užmokestis už darbą laiškininku pašte ir 487 Lt invalidumo pensija (pensijos dydis sumažėjo netektą darbingumą vietoje buvusių 60 proc., nustačius 50 proc.), nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi, jo vardu registruotas automobilis „Renault Megane“, 1997 m. laidos (1t., 56-64, 118 b. l.).

Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu yra aiškiai suformuluota ir nuosekli.

Lietuvos aukščiausiasis teismas 2006 m. gegužės 10 d. nutartyje ( civ. b. Nr. 3K-3-320/2006) nurodė, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yrą būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančios jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais; kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės. Tarptautinė ir Lietuvos teismų praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius tenkinančioje aplinkoje, tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų.

Išanalizavus ir įvertinus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog nėra pagrindo keisti šalių dukters, kuri nuo pat gimimo gyvena su motina, gyvenamosios vietos. Tarp S. K., mamos ir kitų šeimos narių yra susiformavęs pastovus emocinis ryšys, todėl aplinkos keitimas padarytų S.ai tam tikrą socialinę, psichologinę žalą sukeltų emocinių išgyvenimų. Atsakovas akcentuoja tai, kad 2012-06-05, dalyvaujant Kėdainių rajono VTAS atstovei, buvo sudaryta tėvų bendravimo su dukra S.a tvarka - dukra pas motiną ir tėvą gyvena po dvi savaites (1t., 5 b. l.). Tokia bendravimo su dukra tvarka truko labai trumpą laiką, nes 2012 m. rugsėjo mėnesį pradėjo lankyti Kėdainių lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir palikti 2012-06-05 nustatytą bendravimo tvarką 2013-01-09 nutartimi (1t., 67 b. l.) atmestas; Kauno apygardos teismas 2013-03-26 nutartimi (civ. byla Nr. 2S-697-658/2013) atsakovo atskirojo skundo nepatenkino.

Tiek ieškovė tiek ir atsakovas savo reikalavimams bei argumentams pagrįsti vadovaujasi ir jų prašymu apklaustų liudytojų parodymais. Tačiau dalies liudytojų (G. L., J. S., R. K., D. L.) parodymais nesivadovautina dėl jų nepatikimumo, nes liudytojai yra susiję su atitinkama proceso šalimi giminystės ar artimais ryšiais. Teismas vadovaujasi byloje pateiktais objektyviais duomenimis bei nesuinteresuotų asmenų parodymais. Institucijų, teikiančių išvadą, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (97 b. l.) ir Kėdainių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus (100-101 b. l.) nuomone dukters S.os gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Ypač išsami ir argumentuota pastaroji išvada, kurią patvirtina kiti įrodymai. Joje nurodoma: „V. K. su vaikais V. F., gim. (duomenys neskelbtini), S. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir motina I. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame 2-jų kambarių, 43,83 kv. m. su patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Buto būklė patenkinama: jame pakankamai tvarkinga, tačiau trūksta namų švaros palaikymo įgūdžių ir remonto, yra reikalinga buitinė technika, baldai. Viename kambaryje gyvena V. K. su dukra S.a, mergaitės lovytė stovi prie mamos lovos, kitas kambarys skirtas sūnui V. ir V. K. motinai. Sūnus V. mokosi Kėdainių jaunimo mokykloje, dukra S.a lanko Kėdainių lopšelio - darželio „(duomenys neskelbtini)" specialiąją „(duomenys neskelbtini)" grupę dėl kalbinės raidos sulėtėjimo. Ugdymo įstaigos direktorės ir socialinės pedagogės teigimu S.ą į darželį atveda mama, kuri yra rūpestinga, domisi mergaite, visada geranoriška, S.a prižiūrėta, atvedama į darželį švari ir švariais bei tvarkingais rūbais. S.a apibūdinama kaip gera, rami. Kėdainių bendruomenės socialinio centro socialinių darbuotojų teigimu V. K. stengiasi prižiūrėti vaikus, tinkamai auklėja, juos labai myli, mama džiaugiasi vaikų pasiekimais, ypač S.os. Vaikų apranga švari, tvarkinga, atitinkanti amžių, lytį. S.a turi daug jos amžiaus tarpsnį atitinkančių žaislų, motina stengiasi užtikrinti tinkamą vaikų maitinimą, sveikatos priežiūrą. V. K. apibūdinama kaip pareiginga, vykdanti savo įsipareigojimus. Šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, moteris noriai bendradarbiauja su Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojomis. V. K. mėnesio pajamos - 500 Lt neįgalumo pensija ir 52 Lt išmoka vaikui. Šeimai pragyventi padeda ieškovės motina I. S., kuri gauna 900 Lt pensiją. Nusiskundimų dėl to, kad V. K. netinkamai prižiūri dukrą S. K. Kėdainių VTAS yra gavęs tik iš vaiko tėvo R. K.. Kėdainių bendruomenės socialinis centras, Kėdainių lopšelis - darželis „(duomenys neskelbtini)", VĮ Kėdainių PSPC nepateikė informacijos, kad S. K. būtų prižiūrima netinkamai, tokių nusiskundimų negauta nei iš kaimynų, nei iš kitų bendruomenės narių“.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. AD-1-3011 V. K. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos R. K. prašymu (1t., 100 b. l.). Iš pakartotinių šeimos aplankymo aktų (1t., 105-113 b. l.), socialinės darbuotojos liudytojos D. K. parodymų matyti, kad V. K. trūko socialinių įgūdžių tvarkytis šeimoje, tačiau palaipsniui padėtis žymiai pagerėjo, V. K. turi noro bei galimybių pasirūpinti dukterimi ir pakankamai gerai ja rūpinasi. Kėdainių lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio specialiąją „Bitučių“ grupę lanko S. K., pateiktoje 2012-11-15 informacijoje nurodoma, kad „S.ą į darželį atveda mama. Mergaitė prižiūrėta, į ugdymo įstaigą atvedama švari, tvarkinga, rūbeliai visada švarūs ir tvarkingi. Mergaitė gera, rami. Mama labai rūpestinga. Domisi mergaite, visada geranoriška“ (1t., 103 b. l.). Nuo šios informacijos pateikimo praėjus pusmečiui, teismo posėdyje apklaustos S.os lankomo lopšelio-darželio auklėtojos R. Š. ir R. S. tik teigiamai apibūdino S.os mamą, joms „nekilo jokių minčių, kad mama nesugeba rūpintis savo dukra“. Pažymėtina, kad R. K. prašymu sanatorijos „(duomenys neskelbtini)“, kurioje V. K. su dukra gydėsi šių metų kovo-balandžio mėn., pateiktoje informacijoje (2t., 34 b. l.) nurodoma - „skyriaus vedėjos, kitų darbuotojų (slaugytojų, gydytojų ir kt.) pastebėjimu, lyginant su praeitu kartu, kuomet mergaitė su mama gydėsi sanatorijoje, stipriai pagerėjo mamos higieninių įgūdžių įtvirtinimas mergaitės slaugai ir priežiūrai bei kiti įgūdžiai (vaiko auklėjimui, lavinimui ir kt.).... mamos neįgalumas neturi jokios įtakos jai tinkamai slaugyti ir prižiūrėti dukrą“. Teismui taip pat nekilo jokių abejonių, kad ieškovė dėl sveikatos būklės negalėtų nuolat rūpintis dukterimi. Atsižvelgus taip pat ir į tai, kad ieškovės sveikatos sutrikimo diagnozė pagal TLK-10: F70.1, tai yra lengvas protinis atsilikimas (tuo tarpu tame sąraše dar atskirai išskiriamos sunkesnės ligos – vidutinis, sunkus ir gilus protinis atsilikimas), nebuvo tenkintas atsakovo prašymas (2t., 5-6 b. l.) skirti ieškovei teismo psichiatrijos ekspertizę. Paminėtina, kad ieškovas taip pat turi kai kurių sveikatos problemų – jam iki 2033-04-01 nustatytas 50 proc. darbingumas.

Atsakovo teiginys, kad S.a negali gyventi su ieškove dėl antisanitarinių gyvenimo sąlygų, paneigiamas pakartotinių šeimos aplankymo, taip pat ir buities tyrimo aktais (1t., 104-115 b. l.), Kėdainių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (100-101 b. l.), socialinės darbuotojos liudytojos D. K. parodymais, jog bute gyvenimo sąlygos nėra idealios, tačiau būklė patenkinama. Nelaikytinas teisingu taip pat atsakovo tvirtinimas, kad S.ai neigiamą įtaką gali daryti ieškovės 16 m. amžiaus sūnus dėl netinkamo elgesio, be to yra teistas. Priešingai, byloje nustatyta, kad tarp brolio ir S.os jau susiformavęs artimas ryšys. Iš prie bylos prijungto 2012-09-18 nuosprendžio (2t., 29-32 b. l.) matyti, kad V. F. pagal BK 178 str. 2 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas remiantis BK 93 str., taigi jis nelaikytinas teistu. Teismas jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės remdamasis byloje esančiais charakterizuojančiais duomenimis, pripažino, kad veiką padarė atsitiktinai, įtakotas kito asmens. Atkreiptinas dėmesys į liudytojos D. K. parodymus, apibūdinančius V. F., – „teko bendrauti su V. K. sūnaus auklėtoja, tai nusiskundimų nėra, vaikas ateina tvarkingais drabužiais, ateina su visomis priemonėmis, elgesys geras“. Atsakovo aiškinimas, kad V. K. nesugeba tvarkyti piniginių reikalų, juos tvarko sesuo, nelaikytinas reikšmingu sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Liudytojos J. S. parodymais „V.a yra išlaidi, todėl jos prašymu padeda tvarkyti piniginius reikalus, neretai eina kartu apsipirkti. Tačiau ji galėtų ir pati viena tvarkytis su pinigais“.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, pritartina Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Kėdainių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoms, kad keisti S. K. gyvenamąją aplinkąs šiuo momentu nėra būtina ir pateisinama bei reikalinga vaiko teisių ir interesų apsaugai, motina tinkamai rūpinasi dukterimi, jai sudarytos normalios gyvenimo ir buities sąlygos. Be to, atsižvelgus ir į tai, kad sprendžiama apie mergaitės gyvenamosios vietos nustatymą, į jos ypač jauną amžių, S.ai labiau reikalinga motinos priežiūra. S. K. gyvenamoji vieta nustatytina su motina V. K. (CK 3.174 str. 2d., Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina neatima iš jo teisės bendrauti su tėvu, atsakovas turi pareigą rūpintis vaiku, o pasikeitus reikšmingoms tokiu atveju aplinkybėms, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.169 str. 3 d.).

Atsakovas nepateikė pagrįstų įrodymų, kad dukra negali gyventi su ieškove, o pas jį būtų gyventi geriau, todėl priešieškinis atmestinas. Paminėtina tai, kad R. K. darbo pradžia nuo 6,00 val. (1t., 65 b. l.), o vaikų darželis „(duomenys neskelbtini)", į kurį ketino vesti dukrą, jo aiškinimu, vaikus priima tik nuo 7.00 val. Atsakovas įtikinamai nepaaiškino, kaip dukra rytais patektų į vaikų darželį.

Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas, taip pat nustatytina atsakovo bendravimo tvarka su dukra.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, išlaikymą privalo teikti abu tėvai. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinant jų apsaugą, būtina vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais bei nustatyti tinkamą santykį tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties. Ieškovė prašo nuo ieškinio padavimo teismui dienos iš atsakovo priteisti dukters išlaikymui po 250 litų dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovo teigimu, jo mėnesio pajamas sudaro apie 1100 Lt. Prašoma priteisti išlaikymo suma yra labai nedidelė (Vaikų išlaikymo fondas vieno vaiko išlaikymui skiria po 195 Lt), todėl atsižvelgus ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodomus orientacinius kriterijus nustatant išlaikymo dydį, iš atsakovo priteistinas nurodyto dydžio išlaikymas nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2012-11-20) iki S. K. pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavestina tvarkyti ieškovei (CK 3.208 str., 3.190 str. 1 d.).

Nustatyta, kad atsakovas nebuvo abejingas dukrai S.ai - pagal galimybes lankydavo, domėjosi ja, skambindavo į vaikų lopšelį-darželį, kurį dukra lanko, apmokėdavo lopšelio-darželio išlaidas, yra vežęs pas gydytojus, į sanatoriją. Dėl to yra pagrindas sudaryti galimybę atsakovui maksimaliai dalyvauti auklėjant dukrą (CPK 376 str. 3 d., CK 3.175 str. 2 d.). Ieškovės siūlymas atsakovui su dukra bendrauti tik du savaitgalius per mėnesį pripažintinas nepakankamu. Nuo sprendimo įsiteisėjimo nustatytina tokia bendravimo su dukra tvarka: 1) atsakovas su dukra S. K. bendraus du savaitgalius per mėnesį: a) pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius dukrą R. K. pasiima penktadieniais 18,00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją sekmadieniais iki 18,00 val.; b) R. K. privalo vieną dieną prieš bendravimą su dukra informuoti V. K. apie dukters paėmimo laiką. 2) R. K. atostogų metu ir švenčių dienomis, t.y. Kalėdos bei Velykos, taip pat kitomis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso numatytomis šventėmis R. K. bendrauja su dukra taip: a) R. K. apie savo planuojamas atostogas ir jų trukmę perspėja V. K. prieš tris dienas ir su dukra bendrauja pusę jo atostogų laiko, jeigu jos trunka dvi savaites, ir du kartus po 7 dienas ištisai, jeigu atostogos trunka mėnesį. Tokiu atveju, dukra paimama iš jos gyvenamosios vietos pirmą R. K. atostogų dieną 11 val. ir grąžinama iki 19 val. paskutinę bendravimo ar atostogų dieną; b) Kalėdų, Naujų metų ir Velykų pirmą dieną nelyginiais metais, juos pradedant skaičiuoti nuo šių metų, dukra praleidžia su V. K., o lyginiais, pradedant skaičiuoti nuo 2014 metų su R. K., o antrąją dieną su kitu iš tėvų (dukra paimama iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinama, jeigu po antros švenčių dienos kita diena yra darbo, tai iki 19 val. vakaro, jeigu kita diena nedarbo, tai kitos dienos iki 11 val.; c) per kitas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso numatytas šventes dukra bendrauja nelyginiais metais su motina, o lyginiais su tėvu, paimant dukrą šventės dieną 11 val. ir grąžinant iki 19 val.; 3) per tėvo dieną ir R. K. gimtadienį dukra bendrauja su juo, paimant tą dieną 11 val. ir grąžinant iki 19 val.; 4) per motinos dieną ir V. K. gimimo dieną dukra bendrauja su V. K.; 5) R. K. per dukters gimimo dieną turi teisę su ja susitikti ir pabendrauti ne mažiau 2 valandų. Ieškovė įpareigotina netrukdyti atsakovui bendrauti su dukra.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Remiantis Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d. ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (1t., 3 b. l.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 49,93 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 234,00 Lt (144+90) žyminio mokesčio ir 560 Lt (pateikta 2013-03-13 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-545) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 - 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti S. K., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove V. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters S. K. išlaikymui 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) litų dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2012-11-20 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę V. K. uzufrukto teise tvarkyti dukters išlaikymui skirtas lėšas.

Nustatyti tokią tvarką atsakovui R. K. bendrauti su dukra S. K. nuo sprendimo įsiteisėjimo: 1) atsakovas su dukra S. K. bendraus du savaitgalius per mėnesį: a) pirmą ir trečią mėnesio savaitgaliais dukrą R. K. pasiima penktadieniais 18,00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžina sekmadieniais iki 18,00 val.; b) R. K. privalo vieną dieną prieš bendravimą su dukra informuoti V. K. apie dukters paėmimo laiką. 2) R. K. atostogų metu ir švenčių dienomis, t.y. Kalėdos bei Velykos, taip pat kitomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso numatytomis šventėmis R. K. bendrauja su dukra taip: a) R. K. apie savo planuojamas atostogas ir jų trukmę perspėja V. K. prieš tris dienas ir su dukra bendrauja pusę jo atostogų laiko, jeigu jos trunka dvi savaites, ir du kartus po 7 dienas ištisai, jeigu atostogos trunka mėnesį. Tokiu atveju, dukra paimama iš jos gyvenamosios vietos pirmą R. K. atostogų dieną 11 val. ir grąžinama iki 19 val. paskutinę bendravimo ar atostogų dieną; b) Kalėdų, Naujų Metų ir Velykų pirmą dieną nelyginiais metais, juos pradedant skaičiuoti nuo šių metų, dukra praleidžia su V. K., o lyginiais, pradedant skaičiuoti nuo 2014 metų su R. K., o antrąją dieną su kitu iš tėvų (dukra paimama iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinama, jeigu po antros švenčių dienos kita diena yra darbo, tai iki 19 val. vakaro, jeigu kita diena nedarbo, tai kitos dienos iki 11 val.; c) per kitas Lietuvos Respublikos darbo kodekso numatytas šventes dukra bendrauja nelyginiais metais su motina, o lyginiais su tėvu, paimant dukrą šventės dieną 11 val. ir grąžinant iki 19 val.; 3) per tėvo dieną ir R. K. gimtadienį dukra bendrauja su juo, paimant tą dieną 11 val. ir grąžinant iki 19 val.; 4) per motinos dieną ir V. K. gimimo dieną dukra bendrauja su V. K.; 5) R. K. per dukters gimimo dieną turi teisę su ja susitikti ir bendrauti ne mažiau 2 valandų.

Įpareigoti ieškovę V. K. netrukdyti atsakovui R. K. bendrauti su dukra.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. K. valstybei (sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752) - 1) 283,93 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt tris litus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis ir pašto išlaidos), įmokos kodas - 5660 ir 2) 560,00 (penkis šimtus šešiasdešimt) Lt išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas - 5630.

Sprendimo dalį dėl lėšų vaiko išlaikymui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Algimantas Brigadierius