Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1455-123/2012

2012 m. spalio 31 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. M. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei R. S., trečiasis asmuo antstolė L. P., dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys pripažinti prievolę dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo pasibaigusia, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 18 straipsnis nustato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo (reikalavimo) kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 str. 4 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010), kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Jeigu įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, kuriais iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus (CPK 279 str. 5 d.).

Apeliantas įrodinėja, kad prievolė teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams buvo pasibaigusi šalių susitarimu (CK 6.125 str. 1 d.) – 1996-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nutraukė alimentų išieškojimą iš G. M. Pažymėtina, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). Išlaikymo prievolė yra individuali, asmeninė ir kitas tokią pat prievolę turintis subjektas neturi teisės atleisti asmeninę išlaikymo prievolę turintį tėvą nuo jos vykdymo (CK 3.159 str., 3.192 str. 3 d.). Atsisakymas nuo išlaikymo prievolės vykdymo neužkerta kelio priteisti įsiskolinimą iš tėvo, jeigu jis savo noru nevykdė šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2006). Prievolė baigiasi, kai jos subjektus nustoja sieti teisės ir pareigos, atsiradusios iš konkrečios prievolės. Bendrieji prievolių pabaigos pagrindai yra reglamentuoti CK 6.123–6.129 straipsniuose. Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės ginčija įsiteisėjusio Kretingos rajono apylinkės teismo 1998-02-12 sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, manydamas, kad jo prievolė teikti nepilnamečiams vaikams pasibaigė jo ir atsakovės susitarimu (CK 6.125 str.) ir buvo tinkamai įvykdyta (CK 6.123 str. 1, 2 d.) iki šio sprendimo priėmimo. Kretingos rajono apylinkės teismas 1998-02-12 sprendimu nutarė išlaikymą iš ieškovo jo nepilnamečiams vaikams priteisti, todėl šio įsiteisėjusio teismo sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto (b. l. 7–8) pagrįstumas ir teisėtumas negali būti kvestionuojamas. Pažymėtina, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujinamas XVIII skyriuje numatyta tvarka ir pagrindais (CPK 365– 374 str.).

Apeliantas taip pat mano, kad vaikams tapus pilnamečiais, jie patys turi nuspręsti, ar ieškovas tinkamai įvykdė prievolę juos išlaikyti. Teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams, buvo priimtas tuo metu, kai vaikai buvo nepilnamečiai ir jų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja buvo atsakovė R. S. (CK 3.163 str.). Sukakus pilnametystės šią teisę įgyvendina patys vaikai. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystės, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti. Įmokos, kurios gautos iki vykdymo tvarkos ar subjektų pakeitimo, laikomos tinkamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010).

Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje vykdomas išieškojimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl nereikalaujant pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo pripažinti, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Be to, pažymėtina, kad pareikšdamas ieškinį dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia, ieškovas G. M. neįtraukė į bylą dalyvaujančiais asmenimis savo jau pilnamečiais tapusių vaikų, kaip numato CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, todėl apelianto reikalavimas laikyti šioje byloje esant absoliutų negaliojimą pagrindą atmestinas kaip nepagrįstas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-02-29 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą atsakovei iš ieškovo priteistina 500 Lt jos patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1, 3 d. 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.11 p., b. l. 82–83).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei R. S. iš ieškovo G. M. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.