Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-19 · Administracinė byla Nr. eI-3392-189/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-19
Bylos Nr.
eI-3392-189/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01958-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
S. H. H.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3392-189/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01958-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjui S. H. H. ir jo atstovui advokatui R. V.,atsakovės atstovei E. K.,vertėjui F. A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. H. H. (S. H. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–6), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-00333 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui S. H. H.“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Nurodo, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovės argumentu, kad atsakovei nebuvo pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, kad prekyba būtų vykdoma Lietuvos Respublikoje, o sutarties pateikimas nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki S. H. H. kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje, nes ši išvada neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo, o tik išreiškia subjektyvią vieno Migracijos departamento darbuotojo nuomonę. Pareiškėjo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota įmonė, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo adresas (duomenys neskelbtini). Bendrovė vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje nurodytu adresu, yra registruota Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojas, moka mokesčius, teikia ataskaitas apie veiklą Registrų centrui, todėl būtent šios sąlygos ir apibrėžia Bendrovės veiklos vietą, o ne tai kokioje valstybėje registruotos Bendrovės vykdytas pirkimas ar pardavimas. Būtent šie duomenys ir patvirtina, kad Bendrovė vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje.

Pažymi, kad 2018 m. balandžio 25 d. pateiktame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad vandens siurblių pirkimų pardavimų nebuvo 2018 m. sausio–vasario mėnesiais, nes vandens siurblius tiekia žemės ūkiui, todėl šiuo laikotarpiu nebūna pirkimų, kad jau yra pateikti užsakymai UDOR S.p.A, tačiau sąskaitos faktūros bus gautos tik po produkcijos pristatymo, todėl nėra išrašytų pirkimo sąskaitų nurodytu laikotarpiu. Vandens siurblių prekybos veikla yra sezoniška, todėl žiemos mėnesiais užtikrinamas garantinių įsipareigojimų vykdymas. Nurodomu laikotarpiu elektroniniame pardavimo sąskaitų faktūrų žurnale nebuvo įrašų, todėl jis ir nebuvo pateiktas.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo Sprendimo argumentu, kad pagal Bendrovės banko 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. balandžio 23 d. sąskaitos išrašą, buvo nustatyta, jog minėtu laikotarpiu Bendrovė jokių pajamų iš veiklos negavo, nes tai neatspindi Bendrovės veiklos vykdymo. Kadangi pagrindinis prekybos partneris yra (duomenys neskelbtini) Respublikos bendrovė Padideh Motamedan Pooyan Kala Co, šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ negauna atsiskaitymų dėl susiklosčiusios tarptautinės situacijos, nes iš (duomenys neskelbtini) Respublikos laikinai negalimi tarptautiniai atsiskaitymai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl susiklosčiusios padėties gali patirti nuostolių, jei atsiskaitymų galimybė nebus atnaujinta, partneriai ieško būdų atlikti atsiskaitymus naudojantis kitose valstybėse esančių įmonių tarpusavio skolų užskaitymu, tačiau tai įmanoma, tik po jų produkcijos eksporto. Bendrovė žinodama, kad atsiskaitymai laikinai negalimi, neišstato sąskaitų bendrovei Padideh Motamedan Pooyan Kala Co, kadangi išrašius sąskaitas atsiranda mokestinės prievolės, tokiu būdu Bendrovės nuostoliai dar padidėtų. Bendrovė vykdo visus savo prisiimtus įsipareigojimus, tuo pat metu ieško kitų partnerių kitose valstybėse bei numato verslo plėtra Lietuvoje elektros apšvietimo, šviesos diodinių (LED) lempų srityje.

Pažymi, kad Sprendime nėra atsisakoma leidimą pakeisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata. Mokestiniai įsipareigojimai yra vykdomi nustatytais terminais, be to, Bendrovė turi teisę prašyti atidėti mokėjimus, tačiau atsakovas šių aplinkybių netyrė, o vadovavosi registrų informacija, kuriuose ir neįvykdytas einamasis mokėjimas, nurodomas kaip einamoji skola, nors jo įvykdymo terminas dar nėra pasibaigęs. Bendrovė laiku moka visus privalomus mokesčius, jei dėl susidariusios trumpalaikės situacijos mokėjimai vėluoja, sumoka delspinigius, tai yra normali verslo situacija priklausanti nuo daugelio veiksnių, todėl atsakovo išvada dėl pareiškėjo neatsakingumo ir piktnaudžiavimo leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra nėra pagrįsta objektyviais duomenimis.

Pareiškėjo teigimu, 2018 m. kovo 1 d. atsakovui pateikė analizę ir atliktus plėtros paskaičiavimus išdėstytus numatytais etapais, taip pat paklausė, ar tikslinga pateikti bendradarbiavimo memorandumus (preliminarias sutartis dėl numatomos veiklos), pagal kurias numatoma veikla šioje srityje, bet atsakovo darbuotoja atsakė, kad jei pagal sutartis nevykdomi atsiskaitymai, jų pateikti nereikia. Nei pareiškėjas, nei kiti Bendrovės darbuotojai apie veiklą šioje srityje nebuvo apklausti. Pareiškėjas planuoja į šią sritį investuoti apie 1 000 000 eurų asmeninių lėšų. Pareiškėjo teigimu, visi verslo plane numatyti veiksmai atliekami numatytais terminais, todėl atsakovo išvada apie verslo plano nevykdymą yra nepagrįsta objektyviais duomenimis.

Nurodo, kad darbuotojai išskirstyti pagal kompetenciją, funkcijas ir atliekamas užduotis. Atsakovas prašyme pateikti dokumentus neįvardijo, kad reikia pateikti dokumentus, pagrindžiančius darbuotojų veiklą, bei kokie tai galėtų būti dokumentai. Visus prašomus dokumentus pareiškėjas pateikė, išskyrus bendrovės 2018 m. sausio–vasario mėn. pardavimo sąskaitų faktūrų žurnalą. Visi Bendrovės veiklą pagrindžiantys dokumentai (sutartys, sąskaitos, banko išrašai, darbuotojų darbo sutartys, balansas, pelno-nuostolių ataskaita ir kiti) buvo pateikti Migracijos departamentui, taip pat Migracijos departamentas naudojasi Registrų centro duomenimis, kurie patvirtina, kad Bendrovė vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje nuo 2013 metų, todėl atsakovo išvada, kad Bendrovė nevykdo veiklos pagal verslo planą, nepagrįsta objektyviais duomenimis.

Pareiškėjo teigimu, užsienietis neturi pareigos pranešinėti Migracijos departamentui apie darbuotojų Bendrovėje pasikeitimus, nes toks reikalavimas nėra nustatytas teisės aktuose ir užsieniečio atžvilgiu yra neteisėtas. Išvada, kad Bendrovės darbuotojams mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai nesudaro 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio yra nepagrįsta objektyviais duomenimis ir neteisinga. Šią išvadą paneigia Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazės išrašas, kuriame nurodoma, kad 2018 m. gegužės mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų draudžiamųjų pajamų suma yra 1 802,45 Eur. Migracijos departamentas nesirėmė objektyviais duomenimis ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.

Pažymi, kad Bendrovės vykdomi sandoriai tik su kitose valstybėse registruotais subjektais niekaip neįtakoja veiklos vykdymo vietos. Visi pateikti duomenys atitinka tikrovę, o Migracijos departamentas daro objektyviais duomenimis nepagrįstas prielaidas.

Be to, pareiškėjas, pateikdamas dokumentus, atitiko keliamus reikalavimus dėl pragyvenimo lėšų turėjimo. Sprendime nėra atsisakoma leidimą pakeisti vadovaujantis būtent šia nuostata, tačiau atsakovas, darydamas išvadą, kad asmuo neturėjo pakankamai pragyvenimo lėšų, neištyrė visų aplinkybių, o tik vadovavosi formalia prielaida. Šią savo poziciją grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-5317-415/2017 sprendime priimtomis teismo išvadomis, kad atsakovas neatliko visų administravimo procedūrų tikrajai faktinei situacijai nustatyti ir objektyviai ją įvertinti, tuo pačiu neužtikrino gero administravimo principo įgyvendinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, atsakovas Sprendime neįvardija, kokie pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės bei nepateikia objektyvių duomenų, kurie paneigtų šiuos pateiktus duomenis, taip pat nepateikia duomenų, kuriais remiantis daro prielaidą, kad pareiškėjo interesų centras yra Italijos Respublikoje. Šioje šalyje pareiškėjas būna verslo reikalais tik 4–5 kartus per metus, esant vienos išvykos trukmei iki savaitės. Vien tai, kad pagrindinis perkamos produkcijos tiekėjas (verslo santykių partneris) yra Italijoje, nedaro šios šalies asmens interesų centru. Šiuo atveju Migracijos departamentas sumaišė fizinio asmens interesus ir juridinio asmens verslo interesus bei padarė išvadą, nepagrįstą objektyviais duomenimis.

Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti (2018 m. spalio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus ir jų pagrindu prašė skundą tenkinti (2018 m. spalio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime (2 t., b. l. 1–10) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad, išnagrinėjus pateiktus dokumentus ir įvertinus surinktą informaciją, 2018 m. gegužės 29 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą neįrodo Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis (Bendrovė realios veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdo). Tikrasis jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas - ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Tai rodo pareiškėjo nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, ir 14 punktais, priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

Atsakovo teigimu, nebuvo pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, kad prekyba būtų vykdoma Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad su (duomenys neskelbtini) Respublikoje registruota įmone Padideh Motamedan Pooyan Kala Co 2017 m. sausio 11 d. sudarytos sutarties pateikimas nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Nurodo, kad iš 2017 m. Bendrovės pardavimo faktūrų žurnalo, pirkimo sąskaitų žurnalo ir Bendrovės banko sąskaitų, darytina išvada, kad Bendrovė pastaruosius 6 mėn. iki minėto užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nevykdė realios veiklos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo argumentai, kad dėl susiklosčiusios tarptautinės situacijos laikinai negalimi tarptautiniai mokėjimai, todėl iš užsienyje veikiančios pagrindinės partnerės nėra gaunami atsiskaitymai, tik patvirtina, kad veikla Lietuvos Respublikoje nėra vykdoma.

Atsakovo teigimu, kad 2018 m. gegužės 28 d. patikrinus viešus draudėjų duomenis Sodros informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, jog Bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui 2018 m. gegužės 25 d. duomenimis sudarė 878,62 Eur, o patikrinus duomenis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interneto puslapyje apie juridinius asmenis, turinčius mokestinę nepriemoką, nustatyta, kad Bendrovės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma 2018 m. gegužės 28 d. duomenimis sudarė 276,10 Eur. Tai reiškia, kad pareiškėjas, būdamas Bendrovės direktoriumi ir akcininku, neužtikrina, kad jo valdoma Bendrovė vykdytų Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas mokestines prievoles. Šie duomenys įvertinti duomenų visumoje parodė minėto užsieniečio neatsakingumą ir piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog minėtas užsienietis nėra suinteresuotas realios ūkinės komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymu. Kartu tai kelia pagrįstų abejonių dėl Bendrovės veiklos skaidrumo ir realumo.

Pažymi, kad Sprendimo priėmimo metu skola VSDF biudžetui sudarė 878,62 Eur. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad tai tik einamoji skola ir jos įvykdymo terminas dar nebuvo suėjęs, tačiau skolos dydis leidžia padaryti pagrįstas išvadas, kad mokestiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi ne vieną mėnesį, o su skundu pateikiamas išrašas apie įvykdytus įsipareigojimus Migracijos departamento išvadų nepaneigia, o tik patvirtina, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų tik sužinojęs apie jo atveju priimtą neigiamą sprendimą ir tikslo užsiimti realia veikla Lietuvos Respublikoje neturėjo.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad Bendrovė realiai vykdo verslo plane nurodyta veiklą, tarp jų ir dėl šviesos diodinių (LED) lempų surinkimo organizavimo galimybės Lietuvos Respublikoje bei realizavimo rinkų paieškos. Bendrovės verslo plane akcentuojama, jog pagrindinės rinkos bei klientai/užsakovai yra užsienio įmonės. Vadinasi, pati Bendrovė pripažįsta, kad Lietuvos Respublikoje neturi jokių klientų. Pažymi, kad Migracijos departamentas pranešime pareiškėjui nurodė pateikti pagrindžiančius dokumentus kiek partnerių buvo surasta, tačiau jokių savo teiginius pagrindžiančių dokumentų nei Migracijos departamentui, nei teismui pareiškėjas nepateikė. Be to, verslo plane teigiama, kad Bendrovėje „šiuo metu“, t. y. 2017 m. sausio 2 d., dirba 4 darbuotojai, nors nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. Bendrovėje buvo įdarbinti 5 asmenys.

Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į verslo plane pateiktą informaciją ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, o pareiškėjas - Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.

Nurodo, kad užsieniečiui buvo išsiųstas 2018 m. kovo 19 d. pranešimas, kuriame prašoma iki 2018 m. balandžio 27 d. pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus, susijusius su Bendrovės veiklos vykdymu. 2018 m. balandžio 25 d. pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus ir paaiškinimą, tačiau paaiškinime Bendrovės darbuotojų 2017 m. rugsėjo 1 d. – 2018 m. vasario 28 d. atlikti darbai yra aprašyti labai abstrakčiai, nors buvo prašoma pateikti išsamų aprašymą, nepateikiant nė vieno pagrindžiančio įrodymo, taip pat nebuvo pateikta kitų dokumentų, patvirtinančių kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Migracijos departamentas neįvardijo, kokius konkrečiai dokumentus jis turėjo pateikti, ir nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiga įrodyti ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje realumą teko būtent pareiškėjui (žr., pvz., LVAT 2018 m. birželio 19 d. nutartį eA-4312-556/2018, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2837-437/2016). Mano, kad Migracijos departamentas sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjui įrodyti ketinimų tikrumą, tačiau pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui pateikdamas skundą neįrodė, kad jo deklaruojamas tikslas yra užsiimti teisėta veikla.

Atsakovo teigimu, duomenys dėl darbuotojos atleidimo ir apie tai atsakovo neinformavimo nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo įvertinti duomenų visumoje.

Nors pareiškėjas kartu su skundu ir pateikia VSDF duomenų bazės išrašą apie darbuotojų darbo užmokestį už gegužės mėnesį, tačiau nepateikė jokių Migracijos departamento išvadas paneigiančių duomenų, kad iki gegužės mėnesio pareiškėjas atitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus ir darbuotojams buvo mokamas mėnesinis darbo užmokestis, kuris bendrai sudarė ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, išnagrinėjus pateiktus dokumentus bei įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad minėtas užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi keitimo sąlygas ir teikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie bendrovės veiklą (bendrovė realios veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdo - perka prekes Italijos Respublikoje ir parduoda (duomenys neskelbtini) Respublikoje, Bendrovės išrašytos sąskaitos faktūros nesutampa su gautomis įplaukomis į Bendrovės banko sąskaitą) ir tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (minėto užsieniečio tikslas - ne vykdyti teisėtą veiklą ir gyventi Lietuvos Respublikoje, o tik gauti leidimą laikinai gyventi, kad galėtų nevaržomai keliauti po Šengeno valstybes). Be to, nagrinėjant pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, kad Bendrovė įregistruota 2013 m. rugsėjo 30 d. adresu: (duomenys neskelbtini), kuris atsakovui gerai žinomas, kadangi juo yra registruojama daug įmonių, kurių dalyviais tampa trečiųjų šalių piliečiai tik tam, kad jie teisėtos veiklos pagrindu kreiptųsi dėl leidimų laikinai gyventi, taip siekdami formaliai įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, o ne iš tikrųjų vykdyti realią teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje.

Nurodo, kad 2016 m. kovo 15 d. ir 2018 m. kovo 1 d. pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pateiktos dvi skirtingos sutartys, be to, pareiškėjo mėnesinis darbo užmokestis nuo 2016 m. gegužės 1 d. buvo sumažintas iki 10 Eur, tačiau jis atsakovo apie tai neinformavo ir nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad turi pakankamai lėšų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Duomenų visumoje įvertinus šias aplinkybes, Migracijos departamentas padarė išvadas, kad minėtas užsienietis nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčiui 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. neatitiko Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Migracijos departamentas neveikė aktyviai. Atsakovo teigimu, Migracijos departamentas veikė aktyviai - kreipėsi į pareiškėją prašydamas pateikti papildomus duomenis ir dokumentus, vykdė patikrinimus informacinėse sistemose, visi duomenys įvertinti ir įjuos atsižvelgta priimant ginčijamą Sprendimą. Nagrinėjamu atveju atklikti tie veiksmai, kurie buvo būtini ir kurie leido daryti pagrįstas išvadas. Šią savo poziciją grindžia LVAT praktika, (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3082-1062/2018, 2016 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3121-662/2016, 2016 m. liepos 29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016 ir kt.).

Nors nei nelegalios migracijos, nei nelegalios migracijos grėsmės sąvokos nėra tiesiogiai apibrėžtos Įstatyme, tačiau kituose teisės aktuose, teismų praktikoje išskirti tam tikri nelegalios migracijos grėsmės požymiai. Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Pažymi ir tai, kad atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti bendrovės akcininko pareigų (pavyzdžiui, nuotoliniu būdu). Vertintina, kad Bendrovės veiklos pobūdis ir mastai nereikalauja pareiškėjo nuolatinio buvimo Bendrovėje. Be to, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

Nurodo, kad ginčijamą Sprendimą Migracijos departamentas priėmė išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir įvertinęs visą surinktą medžiagą. Be to, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, bet priešingai, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visumą, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas pareiškėjui, todėl, Migracijos departamento nuomone, ginčijamas sprendimas atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas bei nepažeidė gero administravimo principo reikalavimo.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (2018 m. spalio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-00333 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui S. H. H.“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Bylos medžiagoje nustatyta, kad pareiškėjas, tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvis (akcininkas) (2 t., b. l. 33–35), 2018 m. kovo 1 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau - leidimas laikinai gyventi) ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (2 t., b. l. 9–19).

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2018 m. gegužės 29 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą neįrodo bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis (bendrovė realios veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdo). Tikrasis jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas - ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Tai rodo pareiškėjo nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (1 t., b. l. 11–17, 2 t., b. l. 102–108).

Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra sąlygos, nustatytos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, kurios, be kitų, yra: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje nustatytų sąlygų egzistavimas per se (pats savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pagrįsta atsakovo išvada, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Bendrovė įregistruota 2013 m. rugsėjo 30 d. adresu: (duomenys neskelbtini). Paminėtina, kad Migracijos departamentui šis adresas yra gerai žinomas, kadangi juo yra registruojama daug įmonių, kurių dalyviais tampa trečiųjų šalių piliečiai tik tam, kad jie teisėtos veiklos pagrindu kreiptųsi dėl leidimų laikinai gyventi, taip siekdami formaliai įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, o ne iš tikrųjų vykdyti realią teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 69 504 Eur, kuris padalintas į 2 400 paprastųjų vardinių 28,96 Eur nominalios vertės akcijų. Pareiškėjas yra Bendrovės direktorius ir akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso 2 300 paprastųjų vardinių 28,96 Eur nominalios vertės akcijų, t. y. daugiau kaip 1/3 bendrovės įstatinio kapitalo (2 t., b. l. 27–30, 174–176).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasi dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius Bendrovės vykdomai veiklai pagrįsti, pateikė 2017 m. sausio 11 d. sutartį, sudarytą tarp Bendrovės ir (duomenys neskelbtini) Respublikoje registruota įmone Padideh Motamedan Pooyan Kala Co, pagal kurią Bendrovė įsipareigojo iki 2018 m. pabaigos parduoti ir pristatyti į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio vandens siurblius, jų priedus ir dalis (2 t., b. l. 77–78). Teismo vertinimu, šios vienos sutarties pateikimas iš esmės nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą Bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad nei atsakovui, nei teismui nepateikti įrodymai, kad pareiškėjo prekyba būtų vykdoma Lietuvos Respublikoje.

Įvertinus pareiškėjo atsakovui pateiktą Bendrovės 2017 m. pardavimo faktūrų žurnalą nustatyta, kad Bendrovė 2017 metais išrašė tik 5 sąskaitas faktūras (2 t., b. l. 110).

Bendrovės 2018 m. sausio–vasario mėn. pardavimo sąskaitų faktūrų žurnalo Migracijos departamentui nepateikė, nors to ir buvo prašoma pareiškėjo (2 t., b. l. 80). Pareiškėjas tiek paaiškinime atsakovui (2 t., b. l. 81–82), tiek skunde (1 t., b. l. 1–6) nurodo, kad 2018 m. sausio-vasario mėn. nebūna pirkimų, jau yra pateikti užsakymai, tačiau sąskaitos faktūros bus gautos tik po produkcijos pristatymo. Tačiau pareiškėjas atsakovui iki Sprendimo priėmimo dienos nei vėliau teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad yra pateikti prekių užsakymai ar vykdomi kiti su prekių užsakymu ir pardavimu susiję veiksmai. Be to, iš Bendrovės banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. Bendrovė jokių pajamų iš veiklos negavo. Pareiškėjas nurodo, kad dėl susiklosčiusios tarptautinės situacijos laikinai negalimi tarptautiniai mokėjimai, todėl iš užsienyje veikiančios pagrindinės partnerės nėra gaunami atsiskaitymai, tačiau pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikia įrodymų, kad realiai vykdoma veikla ir nėra galimi atsiskaitymai. Šiuo aspektu, pažymėtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl vykdomos veiklos, nes pareiškėjo, kaip pelno siekiančios įmonės, tikslas yra gauti pajamas iš pardavimų, plečiant ne tik kuo didesnį klientų ratą, bet ir gauti kuo didesnes pajamas. Pareiškėjas nurodo ir ieško klientų tik Irano valstybėje, iš kurios, pareiškėjo teigimu, kyla tarptautinių atsiskaitymų problemų, o apie vykdomą komercinę veiklą Lietuvoje net neužsimena, to nenumato ir Bendrovės verslo plane (2 t., b. l. 36–71), visa tai suponuoja išvadą, kad Bendrovės veikla Lietuvos Respublikoje nėra vykdoma. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įtikinamų įrodymų apie Bendrovės veiklos vykdymą ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, o pareiškėjo teiginiai tik patvirtina, kad veikla Lietuvos Respublikoje nėra vykdoma.

Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. gegužės 29 d. Sodros informacinės sistemos duomenimis Bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. gegužės 25 d. sudarė 878,62 Eur (2 t., b. l. 100), o iš VMI prie FM interneto puslapio apie juridinius asmenis, turinčius mokestinę nepriemoką, nustatyta, kad Bendrovės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma 2018 m. gegužės 28 d. duomenimis sudarė 276,10 Eur (2 t., b. l. 101). Vadinasi, atsakovas pagrįstai Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas Bendrovės direktoriumi ir akcininku, neužtikrina, kad jo valdoma Bendrovė vykdytų Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas mokestines prievoles, o tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas nėra suinteresuotas realios ūkinės komercinės veiklos Lietuvoje vykdymu bei kelia pagrįstų abejonių dėl Bendrovės veiklos skaidrumo ir realumo.

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad Migracijos departamento padarytos išvados nėra paremtos objektyviais duomenimis ir šiuo metu pareiškėjo Bendrovė moka visus privalomus mokesčius.

Įvertinus Bendrovė sąskaitų išrašus, darytina išvada, kad Bendrovė mokestines prievoles valstybei ir įsiskolinimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mokėdavo kaip įsiskolinimus, t. y. vėluodama atlikti mokestinę prievolę teisės aktuose nustatytais terminais (2 t. b. l. 83–84, 154–165), o tai paneigia pareiškėjo argumentus, kad mokestiniai įsipareigojimai vykdomi nustatytais terminais. Be to, pareiškėjas argumentai, kad tai tik einamoji skola ir jos įvykdymo terminas dar nebuvo suėjęs, vertintini kaip gynybinė pozicija, nes atliekant einamuosius mokėjimus nėra nurodoma, kad tai įsiskolinimai. Šiuo atveju, nurodoma, ne tik kad mokėjimas yra kaip įsiskolinimas, tačiau nurodomas ir už kokį laikotarpį. Nors pareiškėjas teismui pateikia išrašą iš VSDF duomenų sistemos kaip pagrindimą, kad šiuo metu įsiskolinimų Bendrovė VSDFV biudžetui neturi, tačiau tai nepaneigia, kad Sprendimo priėmimo metu įsiskolinimai buvo. Teismo vertinimu, tai tik patvirtina, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų tik sužinojęs apie jo atveju priimtą neigiamą Sprendimą.

Be to, byloje nustatyta, kad 2017 m. sausio 2 d. verslo plane nurodyta, jog pagrindinė veikla - didmeninė prekyba diafragminiais ir stūmokliniais vandens siurbliais. Siurbliai ir jų dalys perkami iš įmonės UDOR S.p.A ir parduodami kompanijai Padideh Motamedan Pooyan Kala Co, taip pat šios kompanijos užsakymu tiekiamos dalys garantiniam siurblių aptarnavimui. 2017–2018 m. neketina plėstis esamoje, diafragminių ir stūmoklių siurblių prekybos srityje, kadangi prekių pardavimas siejamas su garantiniu aptarnavimu, o tam reikia sertifikuotų partnerių pardavimo šalyse, planuojama skirti resursų tik naujų sertifikuotų partnerių paieškai, numatant plėtros galimybę tolimesniam laikotarpiui. Be to, verslo plane nurodoma, kad 2017 m. Bendrovė atliks analizę dėl šviesos diodinių (LED) lempų surinkimo organizavimo galimybės Lietuvos Respublikoje bei realizavimo rinkų paiešką. Tačiau pareiškėjas šiuos teiginius patvirtinančių ir realų įgyvendinimą ar bent jau šios veiklos pradžią pagrindžiančių dokumentų nei atsakovui, nei teismui nepateikė, juolab, kad Bendrovė turėjo planą 2017–2018 m. atlikti analizę ir plėstis į naują veiklos sritį - elektros apšvietimo, šviesos diodinių (LED) lempų srityje.

Pareiškėjas skunde teigia, kad pateikiant dokumentus teiravosi Migracijos departamento darbuotojos, ar tikslinga pateikti bendradarbiavimo memorandumus (preliminarias sutartis dėl numatomos veiklos), pagal kurias numatoma veikla šioje srityje, į ką Migracijos departamento darbuotoja atsakė, kad jei pagal sutartis nevykdomi atsiskaitymai, jų pateikti nereikia. Pareiškėjas skunde nurodo, kad planuoja į šią sritį investuoti apie 1 000 000 eurų asmeninių lėšų. Visi verslo plane numatyti veiksmai atliekami numatytais terminais, todėl Migracijos departamento išvada apie verslo plano nevykdymą yra nepagrįsta objektyviais duomenimis. Tačiau, įvertinus teismui pateiktą medžiagą, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai šiuos aspektu laikytini nepagrįstais. Siekiant pagrįsti realiai atliekamus veiksmus įgyvendinant planus, turi būti pateikiami konkretūs įrodymai, iš kurių būtų galima atitinkamas išvadas. Šiuo atveju pareiškėjas nei teismui, nei atsakovui nepateikė Bendrovės verslo plane numatytų planų realų įgyvendinimą, todėl pareiškėjo argumentai dėl atsakovo netinkamo Bendrovės verslo plano vertinimo laikytini nepagrįstais. Be to, verslo plane taip pat teigiama, kad Bendrovėje 2017 m. sausio 2 d. (verslo plano parengimo data) dirba 4 darbuotojai, nors nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. Bendrovėje buvo įdarbinti 5 asmenys (2 t., b. l. 91), vadinasi, ši informacija neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į verslo plane pateiktą informaciją ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje, nes nei atsakovui, nei teismui nepateikti priešingas išvadas leidžiantys įrodymai. Vadinasi, Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, o pareiškėjas - Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.

Sprendime nurodyta, kad 2018 m. gegužės 29 d. Migracijos departamento Imigracijos skyriaus turimais duomenimis, viena iš dviejų bendrovės darbuotojų, kurios darbo sutartis buvo pateikta Migracijos departamentui pareiškėjui kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, 2018 m. gegužės 15 d. buvo atleista iš darbo Bendrovėje, tačiau nei minėtas užsienietis, nei jo įgalioti atstovai nepranešė Migracijos departamentui apie bendrovės darbuotojų pasikeitimą. Pareiškėjas nesutinka su šiais argumentais, motyvuodamas, kad reikalavimas pranešti apie darbuotojų atleidimą nėra numatytas teisės aktuose ir užsieniečio atžvilgiu yra neteisėtas. Teismas sutinka su šia pareiškėjo pozicija, tačiau tai pareiškėjo argumentai ir atsakovo motyvai analizuojami visoje ginčijamo Sprendimo apimtyje.

Be to, iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu Bendrovėje įdarbintai Lietuvos Respublikos pilietei, kuri dar dirba bendrovei buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančioje įmonėje, mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai nesudarė 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio (2 t., b. l. 91–92, 178–182). Vadinasi, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė neatitinka dar vieno Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Kartu tai reiškia, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Nors pareiškėjas kartu su skundu ir pateikia VSDF duomenų bazės išrašą apie darbuotojų darbo užmokestį už gegužės mėnesį, tačiau nepateikė jokių Migracijos departamento išvadas paneigiančių duomenų, kad iki gegužės mėnesio pareiškėjas atitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus ir darbuotojams buvo mokamas mėnesinis darbo užmokestis, kuris bendrai sudarė ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.

Iš teismui pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad pareiškėjo mėnesinis darbo užmokestis nuo 2016 m. gegužės 1 d. buvo sumažintas iki 10 Eur (2 t., b. l. 96). Nepateikus priešingas išvadas pagrindžiančių dokumentų, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai, padarė išvadas, jog pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. neatitiko Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos. Pareiškėjui nepateikus papildomų dokumentų, nėra pagrindo pripažinti šių argumentų nepagrįstais. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2015 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-794-756/2015.

Pažymėtina, kad bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas - tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iš privačių interesų tenkinimo būdų. Asmeniui įsteigus ar įsigijus privatų juridinį asmenį, tai savaime neįrodo, jog šio įsigijimo tikslas yra būtent plėtoti tam tikrą su šiuo juridiniu asmeniu susijusią veiklą ir taip siekti pelno. Ginčo atveju pareiškėjo kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikti dokumentai iš esmės nepatvirtina realios Bendrovės veiklos pagal verslo planą vykdymo Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Nustačius, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje, vadinasi Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, o pareiškėjas - Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Iš teismui pateiktų duomenų darytina išvada, kad Bendrovės veiklą patvirtinantys dokumentai neatitinka tikrovės ir jais tik siekiama imituoti Bendrovės vykdomą veiklą ir pajamų gavimą.

Pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329,17.5 ir 24.21 papunkčių nuostatas būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti dokumentus, patvirtinančius leidimo gyventi išdavimo (keitimo) pagrindą, taigi ir dokumentus, kad įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, t. y. pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4312-556/2018). Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi keitimo sąlygas ir teikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą (Bendrovė realios veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdo, Bendrovės išrašytos sąskaitos faktūros nesutampa su gautomis įplaukomis į bendrovės banko sąskaitą) ir tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (minėto užsieniečio tikslas - ne vykdyti teisėtą veiklą ir gyventi Lietuvos Respublikoje, o tik gauti leidimą laikinai gyventi, su tikslu nevaržomai keliauti po Šengeno valstybes). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Pažymėtina, kad Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 ,,Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, kyla pagrįstų abejonių dėl jo tikslo bei sąlygų, sąžiningo siekio vystyti verslą Lietuvoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindą spręsti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo siekio plėtoti verslą, realios ūkinės veiklos vykdymo. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kai užsienietis tik formaliai atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas leidimui gauti, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4046-756/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); pareiškėjo interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos, nes pareiškėjo vykdoma veikla nėra susijusi su Lietuvos ūkio subjektais (6.5 papunktis); surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas - ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse (7 punktas), todėl darytina išvada, kad nustatyti kriterijai, sudarantys pagrindą daryti išvadą, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Leidimo laikinai gyventi Įstatymo 45 straipsnio pagrindu išdavimo tikslas - ne įmonės įsteigimas, o reali, vykdoma teisėta veikla. Byloje nustatytų duomenų visuma pagrindžia išvadą, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios bendrovės veiklos, t. y. darytina išvada, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas - ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, bet tik gauti leidimą laikinai gyventi, taip įteisinant savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi.

Kadangi Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė Bendrovės verslo plane nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, atsakovas pagrįstai atsisakė jam pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu).

Atsižvelgiant į tai, kad daugkartinė nacionalinė viza pareiškėjui išduota kaip pateikusiam prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, o Migracijos departamento Imigracijos skyrius atsisako pakeisti minėtam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodekso) (kodifikuota redakcija) (OL 2016 L 77, p. 1) (toliau – Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų atvykimo sąlygų (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų). Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Byloje nustačius, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti S. H. H. nelegalios migracijos grėsmė, taip pat yra pagrindas panaikinti nacionalinę vizą ir pagal Įstatymo 19 straipsnio 10 punktą.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją, LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Pažymėtina, kad sprendimas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio vykdyti įmonės veiklą, būti bendrovės akcininku ir dalyvauti bendrovės veikloje (pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu). Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. (15/4-1) 3I-00333 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui S. H. H.“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat teismo prašo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, pažymėtina, kad toks reikalavimas laikytinas išvestiniu reikalavimu iš skundžiamo Sprendimo. Teismui konstatavus Sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. H. H. (S. H. H.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Bronius JanuškaJūratė Gaidytė-LavrinovičDonatas Vansevičius