Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos apdirbėju, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi priežiūros vykdymas nutrauktas prieš terminą, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. S. 2023 m. rugsėjo 25 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (nauja nutarimo redakcija nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.; suvestinė redakcija nuo 2023 m. gegužės 1 d.) Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Nissan Note“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumo (alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 18.24 val. jam buvo nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, o 18.40 val. – 2,42 promilių neblaivumas), kol atsitrenkė į automobilį „VW GOLF“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini)

Šiais veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad neapgalvojęs savo veiksmų įvykdė nusikalstamą veiką. Kaltinime nurodytą dieną ir dvi dienas prieš tai namuose vartojo alkoholį, degtinę, baigė gerti apie 15 val. Tuomet jam kilo mintis sužadėtinę parsivežti iš darbo. Važiavo motinai tuo metu priklausiusiu automobiliu „Nissan“. Šiuo metu, po motinos mirties, paveldėjimo teisė suteikta jo broliui. Automobilis jam perduotas. Motina tuo metu gulėjo ligoninėje, buvo leidusi juo naudotis jo sužadėtinei. Ji nežinojo, kad jis vairuos automobilį, jam neleido, nes jis neturi teisės vairuoti. Bevažiuodamas į sužadėtinės darbovietę sukėlė eismo įvykį – nepastebėjo prieš kalniuką buvusio automobilio ir į jį atsitrenkė. Kito automobilio vairuotojas pamatė, kad jis neblaivus, atvyko jo žmona ir ji iškvietė policiją. Po eismo įvykio alkoholio nevartojo. Po pusės valandos atvyko policija, patikrino jo blaivumą, jam buvo nustatytas neblaivumo laipsnis, jis buvo tikrinamas du kartus. Su neblaivumo laipsniu, kuris buvo nustatytas, sutinka. Savo poelgį vertina blogai, gailisi, vairuodamas jautėsi neblaivus ir suprato, kad negali vairuoti. Taip pat sutinka su automobilio verte, kuri nurodyta byloje, ją galės atlyginti. Šiuo metu gyvena su sužadėtine, bendrauja jau trejus metus. Po šiuo įvykio daugiau automobilio nevairavo. Niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti, 2015 m. buvo teistas dėl to, kad vairavo motociklą, turėdamas padirbtą vairuotojo pažymėjimą.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitų asmenų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 25 d., apie 17.20 val., važiavo automobiliu „VW GOLF“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Tik įvažiavus į (duomenys neskelbtini) miestelį, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, netoli sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, pristabdė prieš greičio mažinimo kalnelį, kai staiga pajuto stiprų smūgį į savo automobilio galinę dalį. Po susidūrimo dar šiek tiek pavažiavo į priekį ir sustojo dešinėje kelio pusėje. Į jį atsitrenkęs automobilis sustojo kairėje kelio pusėje. Išlipęs iš savo automobilio, pamatė, kad į jį atsitrenkė mėlynos spalvos automobilis „Nissan Note“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Automobilyje sėdėjo jam nepažįstamas vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vyriškis automobilyje važiavo vienas. Automobilio „Nissan Note“ vairuotojas išlipo iš automobilio. Jis priėjo prie minėto vyriškio įsitikinti, ar jam viskas gerai, pradėjo bendrauti, vyriškis bendravo ramiai. Po eismo įvykio buvo truputį sukrėstas, iš pradžių net nesuprato, kad vyriškis yra neblaivus. Su asmeniu iš pradžių sutarė, kad pildys eismo įvykio deklaraciją. Paskambino savo žmonai G. D., informavo, kad grįš namo šiek tiek vėliau, nes pateko į eismo įvykį. Žmona atvyko į įvykio vietą ir pastebėjo, kad automobilio „Nissan Note“ vairuotojas yra neblaivus. Ji paskambino trumpuoju pagalbos numeriu ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai nustatė, kad vyriškis yra neblaivus (b. l. 76-79).

Liudytoja I. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. S. yra jos sužadėtinis. A. mama J., kadangi buvo blogos sveikatos, naudotis automobiliu „Nissan Note“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) davė jai. Ji kaltinamajam vairuoti automobilio neduoda, žino, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. 2023 m. rugsėjo 25 d. ji buvo darbe. Vakare jai paskambino A. ir pasakė, kad padarė avariją su mamos mašina. A. automobilį pasiėmė be jos žinios (b. l. 83-85).

PRĮR duomenys (ROIK (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad 2023 m. rugsėjo 25 d., 17.42 val., Kauno AVPK gautas G. D. pranešimas (BPCID (duomenys neskelbtini)) apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje G. D. sutuoktinio automobilis „VW“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį „Nissan“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas buvo galimai neblaivus. Nustatyta, kad šį automobilį vairavo A. S.. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 2023 m. rugsėjo 25 d., 18.20 val. Įvykio vietoje filmuota pareigūno kūno kamera (b. l. 12).

2023 m. rugsėjo 25 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros metu buvo paimtas automobilis „Nissan“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), su jo užvedimo rakteliu, pristatytas UAB „Augenas“, adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta eismo įvykio vietos schema (b. l. 13-35, 59, 68-69).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Nissan Note“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė buvo J. S., mirusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 64, 98).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Nissan Note“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kaina su PVM 2 250 Eur (b. l. 65).

2023 m. rugsėjo 25 d. neblaivumo nustatymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. 18.24 val. nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, 18.40 val. – 2,42 promilių neblaivumas (b. l. 70, 72-73).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis A. S. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju, A. S. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 prom. neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, tai yra neblaivumo nustatymo akto, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu atveju jam nustatytas 2,45 prom., o antruoju atveju – 2,42 prom. neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad įvykio dieną iki 15 val. ir dvi dienas prieš tai, būdamas namuose, vartojo alkoholinį gėrimą – degtinę. Be to, tai objektyviai patvirtina byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, jog kaltinamajam patikra buvo atliekama du kartus, atitinkamai tarp šių patikrinimų, stebint policijos pareigūnams, praėjus ilgesniam kaip 15 min. laiko tarpui. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog kaltinamojo neblaivumas nustatytas objektyviai, jo neblaivumą patikrinant alkoholio matuokliu, turinčiu galiojantį jo patikros sertifikatą.

Kaltinamojo vairavimo apsvaigus nuo alkoholio faktas buvo užfiksuotas liudytojo D. D. akivaizdoje. Šis liudytojas patvirtino, kad važiavo savo automobiliu į (duomenys neskelbtini) miestelį ir pajuto, kaip į jo galą atsitrenkė kita transporto priemonė. Išlipęs pamatė joje vairuotoją, kaip vėliau pareigūnų nustatyta, A. S., kuris automobiliu važiavo vienas. Atvykus jo sutuoktinei, ši suprato, kad kaltinamasis neblaivus, dėl to iškvietė policijos pareigūnus. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad transporto priemonė, kurios savininke ir valdytoja buvo kaltinamojo motina, ką patvirtino tiek VĮ „Regitra“ duomenys, tiek ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, užfiksuota įvykio vietoje. Liudytoja I. A. patvirtino, kad šiuo automobiliu kaltinamojo motina buvo leidusi naudotis jai, tačiau ji kaltinime nurodytą dieną į darbą buvo išvykusi be šio automobilio. Kaltinamasis neneigė jo apsvaigimo nustatymo fakto, taip pat aplinkybės, kad būtent jis vairavo transporto priemonę. Jo parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa su D. D. parodymais, iš kurių matyti, kad būtent kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę, iki kol atsitrenkė į šio liudytojo automobilį.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė akivaizdžiai supratęs, jog jis negali vairuoti transporto priemonės dėl savo neblaivumo. Kaip matyti iš liudytojo D. D. parodymų, kaltinamasis ir jo sutuoktinei vizualiai atrodė neblaivus ir būtent dėl to ji iškvietė pareigūnus. Taigi, be kita ko, įvertinus ir kaltinamajam nustatytą apsvaigimo laipsnį, daroma išvada, jog kaltinamasis suvokė tai, kad jis dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti transporto priemonės. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris neabejotinai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia ir tik laimingo atsitiktinumo dėka, kilus eismo įvykiui, pavyko išvengti sunkių ar galimai negrįžtamų tokio kaltinamojo elgesio pasekmių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad A. S. 2023 m. rugsėjo 25 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (nauja nutarimo redakcija nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.; suvestinė redakcija nuo 2023 m. gegužės 1 d.) Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Nissan Note“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumo (alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 18.24 val. jam buvo nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, o 18.40 val. – 2,42 promilių neblaivumas), kol atsitrenkė į automobilį „VW GOLF“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis A. S. padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, jis anksčiau teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, nebaustas administracine tvarka, dirbantis. Nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, yra registruotas psichiatrinio gydymo įstaigoje, dėl žalingo alkoholio vartojimo, kas rodo, kad alkoholio įtaka kaltinamojo elgesiui nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo socialiniai ryšiai yra pakankamai tamprūs, teismo vertinimu, gali daryti įtakos kaltinamojo tolesniam elgesiui, atitinkančiam teisės aktų reikalavimus ir visuomenėje priimtas normas.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinant tai, kad kaltinamasis šiuo metu yra dirbantis, charakterizuojamas iš esmės teigiamai, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai gali būti pasiekiami kaltinamajam paskyrus švelniausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Įvertinus kaltinamojo neblaivumo laipsnį, tai, kad vairuodamas automobilį kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, atsitrenkdamas į kito asmens vairuotą transporto priemonę, jos dydis nustatytinas artimas minimaliam už nesunkų nusikaltimą galimam skirti baudos bausmės dydžiui, tačiau jį viršijantis.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

IV. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, taip pat jų įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės jam taikymo.

Kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, t. y. nusprendė vairuoti neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, žinodamas, kad jo vairuoti negali, kas rodo jo nerūpestingumą bei abejingumą galimoms kilti teisinėms pasekmėms. Kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis reikšmingai viršijo ne tik įstatyme numatytą leistiną ribą, tačiau ir 1,51 prom. neblaivumo laipsnį, nuo kurio asmenims kyla baudžiamajame įstatyme numatytos teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, nustatytą girtumo laipsnį ir siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę, taip pat tam, kad per atitinkamą laikotarpį asmuo negalėtų tokios teisės įgyti (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), kaltinamajam kartu su bausme skiriamas uždraudimas naudoti specialia teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, važiuodamas sukėlė eismo įvykį, tačiau jo pasekmės nebuvo itin sunkios, uždraudimas naudotis specialia teise skiriamas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Toks teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas yra proporcingas tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek ir kaltinamojo asmenybei. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos.

Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriamas kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nors transporto priemonių vairavimas apsvaigus, viršijant leistiną ribą, yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę ,,Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininke tuo metu buvo jo motina, kuri šiuo metu yra mirusi. Kaip nurodė pats kaltinamasis, ką patvirtina ir jo pateikti duomenys posėdžio metu, paveldėjimo teisę į šį automobilį yra įgijęs jo brolis. Liudytoja kaltinamojo sugyventinė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog kaltinamajam vairuoti transporto priemonės, kuria jai leido naudotis kaltinamojo motina, nedavė, kadangi žino, kad jis neturi teisės vairuoti, todėl kaltinamajam, nei esant blaiviam, nei tuo labiau neblaiviam, ši transporto priemonė vairuoti neduodama. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikalstamiems veiksmams, todėl nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų kitiems asmenims priklausančiam turtui konfiskuoti, iš kaltinamojo išieškotina turto – transporto priemonės – vertę atitinkanti pinigų suma – 2 250,00 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas, įvertinus jau pirmiau aptartas aplinkybes, transporto priemonės vertę, nelaikytinas neproporcingu ir neadekvačiu tiek kaltinamojo asmenybei, tiek ir jo veikos pavojingumą apibūdinančioms bylos aplinkybėms.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis „Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, perduoti UAB „Augenas“, adresu Technikos g. 18A, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas šio automobilio teisėtam savininkui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. S. sumažintą bausmę – 40 MGL, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti A. S., kad jam paskirta bauda turi būti sumokėta per 15 (penkiolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, jis bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės vairuoti sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. rugsėjo 27 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“;

- išieškoti iš A. S. konfiskuotino turto – automobilio „Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 250,00 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų).

A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, perduotus UAB „Augenas“, adresu Technikos g. 18A, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti šio automobilio teisėtam savininkui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.