Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus energija“, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė:pripažinti niekiniu ir panaikinti UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2010-10-08 sudarytos trišalės Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties 30 punktą.Taikyti restituciją ir :įpareigoti ieškovą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ grąžinti atsakovui UAB „Vilniaus energija“ visas iš trečiųjų asmenų - butų gyventojų (nuomininkų) gautas, gaunamas ir dar nepervestas lėšas už UAB „Vilniaus energija“ paslaugų apmokėjimą už butus, su kurių gyventojais UAB „Vilniaus energija“ nutraukė sutartį, įpareigojant perduoti/grąžinti UAB „Vilniaus energija“ visas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ turimas teises ir/ar reikalavimus dėl UAB „Vilniaus energija“ suteiktų paslaugų apmokėjimo patvirtinančius dokumentus;pripažinti, kad ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nėra/nelaikomas UAB „Vilniaus energija“ skolininku už neapmokėtas skolas ar priskaičiuotas išvestines netesybas ir/ar atsiskaitymus už butus, su kurių gyventojais UAB „Vilniaus energija“ nutraukė sutartis ir/ar bet kokias kitas išvestines prievoles pagal panaikintą 2010-10-08 Šilumos pirkimo- pardavimo sutarties punktą;įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teismo sprendimo pagrindu atitinkamais įrašais buhalterinės apskaitos dokumentuose (pa)naikinanti Sutarties šalių apskaitomą UAB „Vilniaus energija“ reikalavimą (-us) SĮ „Vilniaus miesto būstas“ už neapmokėtas skolas ar priskaičiuotas išvestines netesybas ir/ar atsiskaitymus už butus, su kurių gyventojais UAB „Vilniaus energija“ nutraukė sutartis.Priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas sprendimo priėmimo dienai bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad valdo savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, kurios nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Nurodo, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su asmenimis, kuriems yra išnuomojamas savivaldybės gyvenamosios patalpos, sudaro nuomos sutartis, pagal kurią nuomininkai įsipareigoja sudaryti individualias sutartis su paslaugų teikėjais. 2010-10-08 buvo sudaryta trišalė sutartis tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės. Ieškovas prašo pripažinti niekiniu ir panaikinti UAB ,,Vilniaus energija", Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ ,,Vilniaus miesto būstas" 2010-10-08 sudarytos trišalės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties 30 punktą:“ Šalys susitaria, kad jei Nuomininkas ilgiau nei 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų uždelsia atsiskaityti su šilumos tiekėju už suteiktas paslaugas arba Nuomininko skola viršija 1500 LTL sumą, Šilumos tiekėjas, turi teisę vienašališkai ir nesikreipdamas į teismą nutraukti su Nuomininku sudarytą Šilumos pirkimo - pardavimo ar Šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį (ir karšto vandens pirkimo - pardavimo sutartį, jei konkrečiam pastatui Šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas). Apie būsimą (ar numatomą) sutarties nutraukimą Šilumos tiekėjas privalo iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų raštu informuoti Šilumos vartotoją ir konkretų Nuomininką. Tokiu atveju (taip pat sutarties 28,29 punktuose numatytais ir kitais analogiškais atvejais, kai pasibaigia tarp Šilumos tiekėjo ir Nuomininko dėl konkretaus Turto pasirašytos šilumos pirkimo - pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartys (ir karšto vandens pirkimo - pardavimo sutartys, jei konkrečiam pastatui Šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas)) Šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo tarpusavio santykiams taikomos atitinkamos šios Sutarties nuostatos (įskaitant, bet neapsiribojant šios Sutarties 17.2 punktą)“.Ieškovas nurodo, kad pagal CK 6.383 str. 3 d. energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, kartu ir vartojimo sutartis, kuriai taikome CK 6.188 str. 2 d. nuostatas. Energijos pirkimo-pardavimo sutarties vienašalio nutraukimo sąlygos nustatytos CK 6.390 str. norma, kuria apribotos energijos tiekėjo teisės nutraukti sutartį su vartotoju, o su juridiniu asmeniu teisė nutraukti sutartį numatyta laikantis CK 6.217 str. normos reikalavimų. Ieškovas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 dienos nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-431/2012. Ieškovas prašo taikyti restituciją – grąžinti gyventojų sumokėtus pinigus, netesybas pagal ginčijamą sutartį.Atsakovas UAB „Vilniaus energija“ prašo ieškinį atmesti, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 dienos nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-431/2012 priimta esant kitoms faktinėmis aplinkybėms, nei siekia įrodyti ieškovas. Nurodo, kad tuo pačiu metu galioja sutartis ir su savivaldybe. Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo ieškinį tenkinti, nes sutarties 30 punktas pažeidžia imperatyviąsias įstatymo nuostatas, todėl yra niekinės ir negaliojančios.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. nusprendė Ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti niekiniu ir panaikinti UAB ,,Vilniaus energija", Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ ,,Vilniaus miesto būstas" 2010-10-08 sudarytos trišalės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties 30 punktą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovo reikalavimą dėl restitucijos taikymo atmesti.Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju trys juridiniai asmenys, neatsižvelgdami į įstatymo leidėjo vartotojų teisių gynimo reglamentavimą LR CK 6.188 str., 6.390 str. normose, šalių susitarimu susitarė dėl vartotojui taikomų energijos pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo, nutraukimo sąlygų, kurios neatitinka įstatymų leidėjo valios ir priimtų norminių aktų reglamentavimo. Sudarytos 2010-10-08 trišalės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties 30 punktas prieštarauja CK 6.188 str., 6.383 str.3 d., 6.390 str. normoms, nes pažeidžia vartotojų teises, todėl, vadovaujantis CK 1.80 str., 6.225 str. 1 ir 2 d., 6.226 str., tokia sutarties norma niekinė ir negalioja ex nunc. Teismas spręsdamas restitucijos klausimą nurodė, kad jis ieškovo prašomos restitucijos taikyti negali, nes sutartis buvo vykdoma, o vieno sutarties punkto negaliojimas nedaro visos sutarties negaliojančia. Sutartis turėjo pasekmes, sukūrė teises, prievoles. Ieškovas restitucijos prašo iš savanaudiškų paskatų, siekdamas panaikinti savo skolą atsakovui.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas (ieškovas) SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2012 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams R. A., Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji asmenys V. D., SĮ „Vilniaus miesto būstas“, dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo, yra aktuali šiai bylai ir ja reikia remtis sprendžiant ginčą šioje byloje.Ieškovo manymu šioje byloje turėjo būti taikoma restitucija. Neteisėtai nutraukusi sutartis su nuomininkais UAB „Vilniaus energija“, remdamasi Sutarties 30 punkto nuostatomis, reikalavimus dėl šiems butams (nuomininkams) pateiktos šilumos energijos apmokėjimo reiškia SĮ „Vilniaus miesto būstui“, apskaitydama tai kaip SĮ „Vilniaus miesto būsto“ skolą ir neišskirdama įtraukia ją į teikiamas apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras. Sandorį pripažinus negaliojančiu nė viena jo šalis negali nieko įgyti ar sutaupyti kitos sandorio šalies sąskaita. Ieškovas nereikalavo grąžinti sumokėtų UAB „Vilniaus energijai“ gautų iš nuomininkų pinigų už butams suteiktas paslaugas, tačiau reikalavo/reikalauja panaikinti neteisėto sandorio - niekinio Sutarties 30 punkto pasekmes, t.y. UAB „Vilniaus energijos“ reiškiamus ir niekinio Sutarties 30 punkto pagrindu buhalterinėje apskaitoje apskaitomus reikalavimus SĮ „Vilniaus miesto būstui“, nesumokėtus iki teismo sprendimo, tame tarpe numatant/aptariant visų UAB „Vilniaus energijai“ priklausančių lėšų ir/ar reikalavimo teisių už butams pateiktas paslaugas apmokėjimą perdavimą/grąžinimą UAB „Vilniaus energijai“. Atsakovo interesai dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo niekaip nėra/ negali būti pažeidžiami ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašoma taikyti restitucija (jos būdu).Ginčijamo sprendimo pagrindu atsakovas UAB „Vilniaus energija“ niekinio Sutarties 30 punkto pagrindu, t.y. be teisinio pagrindo įgyja/sutaupo vėluojančių atsiskaityti nuomininkų skolų administravimo/išieškojimo sąskaita. Vėlgi ieškinyje jau buvo pasisakyta, kad UAB „Vilniaus energija“ pažeidžiant Vyriausybės nutarimais ir LAT suformuota praktika nustatytą delspinigių skaičiavimo ir išieškojimo tvarką be pagrindo skaičiuoja ir reikalauja S Į „Vilniaus miesto būstas“ sumokėti delspinigius už neapmokėtas skolas butams, kurių gyventojai neatsiskaito ir dėl to su jais buvo nutrauktos Sutartys pagal Sutarties 30 punktą. Akivaizdu, kad tokiu būdu Sutarties 30 punkto nuostatų taikymu pelno siekiančio subjekto veiklos rizika, susijusi su atsiskaitymų vėlavimu ir/ar galimu nemokumu, perkeliama SĮ „Vilniaus miesto būstui“, tame tarpe ir apeinant aukščiau minėtą LAT suformuotą ir Vyriausybės nutarimais nustatytą mokėjimų ir delspinigių skaičiavimo tvarką.Apeliantas (atsakovas) UAB „Vilniaus energija“ prašo panaikinti 2016-10-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2010-10-08 sudarytos trišalės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties 30 punkto pripažinimo niekiniu ir panaikinimo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir ieškinį šioje dalyje atmesti, o Sprendimą dalyje dėl restitucijos netaikymo palikti nepakeistą. Apeliantas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 dienos nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-431/2012 priimta esant kitoms faktinėmis aplinkybėms, nei siekia įrodyti ieškovas. Nurodo, kad tuo pačiu metu galioja sutartis ir su savivaldybe. Teismas visiškai nevertino ir neaiškino Sutarties sistemiškai, 30 punkto neaiškino visos Sutarties kontekste, nesiaiškino tikrosios Sutarties šalių valios. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutarties 6 punkte apibrėžtas ir jos 1 priede išvardintas Ieškovo patikėjimo teise valdomas turtas, kad Ieškovas 8 punkte nurodomas kaip šilumos vartotojas. Taigi, Sutarties 30 punktas turėjo būti aiškinamas sistemiškai (kartu su kitais punktais), visos Sutarties kontekste.Atsakovas vadovaudamasis CK nuostatomis, bei atsižvelgdamas į tai, kad konkretus nuomininkas ilgą laiką vengė atsiskaityti už jam išnuomotam butui suteiktas paslaugas ir nėra pagrindo tikėtis, jog sutartis ir ateityje bus vykdoma tinkamai, ir pasinaudodama jai Sutarties 30 p., individualios šilumos pirkimo-pardavimo sutarties 22 p., įstatymų (CK 6.217 str. 1 d., 6.218 str. 1 d.) suteikta teise vienašališkai nutraukti sutartį, Atsakovas šią savo teisę įgyvendina taip, kaip turto savininko (Savivaldybės) yra nurodyta / numatyta Savivaldybės (kaip Šilumos vartotojo ir turto, kuriam tiekiama šilumos energija, savininko) sudarytos Sutarties 30 p.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Byloje keliami subjekto, atsakingo už skolas už patiektą šilumos energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui, kurį savivaldybė yra išnuomojusi, o nuomininkas sudaręs su šilumos tiekėju atsiskaitymo už patiektą šilumos energiją sutartį, taip pat teisės nutraukti su buto nuomininku sudarytą šilumos tiekimo sutartį, kai nuomininkas nemoka ar moka ne už visą tiekiamą energiją, klausimai.

Dėl sutarties 30 p. teisėtumo

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Pagal CK 4.106 str. 1 d., patikėjimo teisė - tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti.Pagal SĮ “Vilniaus miesto būstas” įstatus, pagrindinis įmonės veiklos tikslas yra administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias ir negyvenamąsias, skirtas gyventojams naudoti kaip pagalbinėmis, patalpas, ir, laikantis teisės aktų reikalavimų, atstovaujanti Vilniaus miesto savivaldybės interesams.SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su asmenimis, kuriems yra išnuomojamos Savivaldybės gyvenamosios patalpos, sudaro nuomos sutartis, pagal kurias nuomininkai įsipareigoja sudaryti (ir sudaro) individualias sutartis su paslaugų tiekėjais, tarp jų ir šilumos tiekėja - UAB „Vilniaus energija“ dėl šilumos energijos bei karšto vandens tiekimo.2010-10-08 UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudarė trišalę Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Sutartis). Pagal Sutarties 7 punktą UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo tiekti šilumos vartotojai SĮ „Vilniaus miesto būstas“ šilumos energiją, o SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įsipareigojo priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti Sutartyje aptarta tvarka ir atvejais iki Sutarties IX skyriuje ir 28 punkte nustatyta tvarka UAB „Vilniaus energija“ nesudarys individualios šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties su SĮ „Vilniaus miesto bustas“ administruojamų Vilniaus miesto savivaldybei (toliau - Savivaldybė) priklausančių butų nuomininkais.Nagrinėjamu atveju yra ginčija šalių Sutarties 30 p. nuostata, kurioje nustatyta, kad „Šalys susitaria, kad jei Nuomininkas ilgiau nei 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų uždelsia atsiskaityti su Šilumos tiekėju už suteiktas paslaugas arba Nuomininko skola viršija 1500 LTL sumą, Šilumos tiekėjas turi teisę vienašališkai ir nesikreipdamas į teismą nutraukti su Nuomininku sudarytą šilumos pirkimo - pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį.[...] Apie būsimą (ar numatomą) sutarties nutraukimą Šilumos tiekėjas privalo iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų raštu informuoti Šilumos vartotoją ir konkretų Nuomininką. Tokiu atveju [...] šilumos tiekėjo ir Šilumos vartotojo tarpusavio santykiams taikomos atitinkamos šios Sutarties nuostatos (įskaitant, bet neapsiribojant šios Sutarties 17.2punktą). “Energijos pirkimo–pardavimo sutarties vienašalio nutraukimo sąlygos nustatytos CK 6.390 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už suvartotą energiją; daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų namo butų gyventojams. Jeigu abonentas yra juridinis asmuo, tai energijos tiekimo įmonė turi teisę vienašališkai atsisakyti sutarties CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais, jeigu sutartis nenumato ko kito. Taigi, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo valią reglamentuoti viešosios sutarties institutą, bendrosiose energijos tiekimo sutartį reglamentuojančiose teisės normose nustatyti atvejai, kada energijos tiekimo įmonė turi teisę vienašališkai nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį – turi teisę nutraukti tik su juridiniu asmeniu sudarytą šilumos pirkimo–pardavimo sutartį ir tik tokiu atveju, kai yra esminis sutarties pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartimi, kurioje buvo išnagrinėtas ieškovo UAB „Vilniaus energija“ kasacinis skundas civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2012 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams R. A., Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji asmenys V. D., SĮ „Vilniaus miesto būstas“, dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo.Kasaciniame skunde (byloje) UAB „Vilniaus energija“ buvo keliamas ir teismų išnagrinėtas klausimas dėl subjekto, atsakingo už skolos sumokėjimą už Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui patiektą šilumos energiją, kurį Savivaldybė yra išnuomojusi, o nuomininkas sudaręs su šilumos tiekėju atsiskaitymo už patiektą šilumos energiją sutartį. Byloje taip pat buvo sprendžiamas ir teismų išnagrinėtas klausimas dėl UAB „Vilniaus energija“ teisės nutraukti su Savivaldybės buto nuomininku sudarytą šilumos tiekimo sutartį, kai nuomininkas nemoka ar moka ne už visą tiekiamą šilumos energiją, klausimai.Taigi konstatuotina, kad 2012-10-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2012 suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika pagrįstai buvo vertinama šioje nagrinėjamoje byloje sprendžiant ginčijamo Sutarties 30 punkto teisėtumą dėl UAB „Vilniaus energija“ teisės nutraukti sutartis su butų nuomininkais bei tokio nutraukimo išvestinių pasekmių. Be to, civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2012 pateiktas šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykių reguliavimo išaiškinimas yra tiesiogiai susijęs su ieškiniu keliamu Sutarties 30 punkto nuostatų vykdymo teisėtumo klausimu. Bendrosiose viešąją šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančiose teisės normose imperatyviai nustatyta, kad teisę vienašališkai nutraukti tokią sutartį turi fizinis asmuo (vartotojas); energijos tiekimo įmonė tokią teisę turi tik su juridiniu asmeniu sudarytai šilumos pirkimo–pardavimo sutarčiai ir tik CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais. Specialiuosiuose šilumos ūkį reglamentuojančiuose teisės aktuose sutarčių nutraukimas kitaip nei nustatyta bendrosiose teisės normose nereglamentuojamas, t. y. nenustatyta teisės energijos tiekimo įmonei vienašališkai nutraukti sutartį su daugiabučio namo vartotoju – fiziniu asmeniu, kai šis nemoka ar moka ne už visą tiekiamą šilumos energiją. Nesant imperatyviosiose energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose nustatyto leidimo nutraukti su fiziniu vartotoju sudarytą sutartį, šilumos tiekėjas negali nutraukti su patalpų nuomininku, kai jis skolingas už šilumos energiją, sutarties. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos atveju trys juridiniai asmenys, neatsižvelgdami į įstatymo leidėjo vartotojų teisių gynimo reglamentavimą CK 6.188 str. (neteko galios nuo 2014 m. birželio 13 d.), 6.390 str. normose, šalių susitarimu susitarė dėl vartotojui taikomų energijos pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo, nutraukimo sąlygų, kurios neatitinka įstatymų leidėjo valios ir priimtų norminių aktų reglamentavimo. Sudarytos 2010-10-08 trišalės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties 30 punktas prieštarauja CK 6.188 str. (jau netekusiai galios), 6.383 str.3 d., 6.390 str. normoms, nes pažeidžia vartotojų teises, todėl, vadovaujantis CK 1.80 str., 6.225 str. 1 ir 2 d., 6.226 str., tokią sutarties normą teismas pripažino niekinė ir negalioja ex nunc.

Dėl restitucijos

Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (plačiau žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. ir S. J. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-124-701/2016; kt.). CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes.Šioje byloje nustatyta, kad sutarties, kurios vienas punktas ginčijamas buvo sudaryta 2010-10-08. Jos objektas – šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo ir atsiskaitymo sąlygos, tai šalių veiksmai, turint tikslą aprūpinti Vilniaus miesto savivaldybės vartotojus šilumos energija ir karštu vandeniu, surinkti mokesčius už paslaugą. Sutartis buvo vykdoma, atsirado šalių teisės ir pareigos, suponuotos sutarties sąlygų. Bylos duomenys apie ginčo sandorio objektą, šio sandorio vykdymą ir atsiradusias teisines pasekmes suponuoja galimybę padaryti išvadą, kad šiuo atveju šalių grąžinti į padėtį, buvusią iki sudarant jungtinės veiklos sutartį, ir pripažinti sandorį negaliojančiu ab initio negalima. Atsakovas prievolę vykdė 6 metus, o ieškovas, naudodamasis vartotojų teisių gynimu, nuginčijo sutarties punktą, prieštaraujantį įstatymams, ir siekia išvengti prievolės įvykdymo, panaikinti nenaudingas sąlygas atgaline data. Teismas pagrįstai netaikė ieškovo prašomos restitucijos, o tik pripažino sandorio sąlygą negaliojančią nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kaip pagrįstai sprendė teismas Sutartis buvo atlygintinė, jos sąlyga nebuvo naudinga ieškovui, tačiau atsakovas prievolę įvykdė ir turi teisę reikalauti iš kitos sandorio šalies piniginės prievolės už suteiktas paslaugas įvykdymo pagal sutartyje numatytas sąlygas.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.