- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-16
- Bylos Nr.
- 1-175-1117/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46281-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Nukentėjusysis
- K. Č.
- Kaltinamasis
- L. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. Š. 2020 m. lapkričio 22 d., apie 16.00 val., prie tvenkinio, esančio(duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su K. Č. būdamas prie pastarojo automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarp jo ir K. Č. kilus konfliktui, tyčia šiam sudavė penkis smūgius kumščiu į galvos sritį, tokiais savo veiksmais K. Č. sukėlė fizinį skausmą, padarė paviršinius galvos sužalojimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis L. Š. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad nukentėjusįjį K. Č. pažįsta nuo 2020 m. rugpjūčio mėn., susipažino dėl darbinių reikalų. 2020 m. rugpjūčio 5 d. jie pasirašė sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo nupirkti K. Č. priekabą automobiliams vežti ir priekabos pirkimui iš K. Č. gavo 2000 Eur. Jis pirko iš K. Č. automobilius, parvežtus iš (duomenys neskelbtini), taip tęsėsi jų bendradarbiavimas, kol nekilo konfliktų dėl nukentėjusiojo parduodamų netinkamos eksploatacijos automobilių ir jo turimos nupirkti priekabos. Tiksliai datos neatsimena, bet gali būti 2020 m. lapkričio 22 d., apie 16 val. jis su K. Č. susitiko prie tvenkinio aiškintis santykių, apsitarti kas kam skolingas, kas kam ir kiek turi atiduoti pinigų. Buvo sutarę, kad nukentėjusysis pas jį atvažiuos, jis pasiūlė susitikti prie tvenkinio, nes buvo netoliese. Iš dalies buvo suinteresuotas, kad K. Č. atvyktų vienas, kad nebūtų spaudimo. Susitikę pradėjo derėtis kas kiek pinigų prarado, kiek pinigų turi skoloj. Nukentėjusysis nesutiko su jo sąlygomis, o jis nesutiko su K. Č. sąlygomis. Jis norėjo, kad K. Č. atlygintų nuostolius ir jie civilizuotai išsiaiškintų dėl priekabos. Būtų daugiau nei pusę K. Č. skolingų pinigų atidavęs tuoj pat, o likusią dalį - per savaitę. Bekalbant rado sprendimą, pradėjo rašytis sutartį, kurioje buvo nurodyta konkreti data iki kada grąžinami pinigai, minusuojant jo nuostolius iš 2000 Eur. Tada K. Č. sugalvojo tą sutartį griebti jam iš rankų ir suplėšyti. Nukentėjusysis puolė ant jo, jie susikivirčijo. Pripažįsta, kad konflikto metu sudavė tris smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, po to K. Č. įbėgo į mašiną ir pradėjo važiuoti. Jis iš inercijos griebė už durelių, bandė išjungti automobilio variklį, kad K. Č. nepabėgtų. Jį, besilaikantį už durelių, K. Č. automobiliu tempė gal 200 metrų, paskui jis pasileido ir tuo viskas baigėsi. Nuo jo suduotų smūgių galėjo atsirasti galvos sužalojimai, bet kaklo ne. Laikantis už durelių K. Č. jį tempė, su kaire ranka jis laikėsi už durelių rankenos, o su dešine - už vairo. Tiksliai pamena, kad nukentėjusiajam sudavė tik tris smūgius, tai, jog K. Č. buvo suduoti du ar trys smūgiai akistatos metu nurodė ir nukentėjusiojo mergina O., kuri buvo įvykio vietoje, sėdėjo automobilyje. Iš kur atsirado nubrozdinimai ant nukentėjusiojo kaklo reikėtų klausti jo paties, kur jis trynė kaklą. Nukentėjusysis tikrai nepatyrė neturtinės žalos, su civiliniu ieškiniu nesutinka. Savo veiksmus vertina neigiamai, pasikarščiavo, gailisi, tačiau pats K. Č. pradėjo konfliktą. Atsiprašo nukentėjusiojo už suduotus tris smūgius.
Nukentėjusysis K. Č. parodė, kad 2020 m. lapkričio 21 d. vakare pradėjo tartis su L. Š. dėl susitikimo, tarėsi susitikti lapkričio 22 d. Sutarė, kad jis atvažiuos į (duomenys neskelbtini), o būdamas netoli paskambins. Sekančią dieną susiskambinus, L. Š. jam nurodė kur sustoti ir laukti. Kai L. Š. atvyko, jis išlipo iš savo automobilio, priėjo prie kaltinamojo automobilio, tada jie tarėsi dėl pinigų grąžinimo. Sutarė, jog kaltinamasis jam grąžins 1750 Eur. L. Š. pasakė, jog duos pusę pinigų, o likusią dalį atiduos kai jis atvažiuos be draugės. Jis nesutiko, ėjo link savo automobilio. L. Š. liepė palaukti ir pasakė „tu nenorėk, kad aš išlipčiau iš savo automobilio, nes aš tave užmušiu“ ir pridėjo „ką mes čia kalbam, aš viską įrašinėju, apgalvok ką kalbi“. L. Š. priėjo prie jo automobilio ir sakė „susirašom sutartį“. Berašant sutartį, jis pasakė, kad pasirašys, kai bus visi pinigai. Nesutikus iš karto pasirašyti sutarties, L. Š. ją paėmė, o jis atėmė ir suplėšė. Jis ėjo link mašinos, tada kaltinamasis prie mašinos sudavė jam kelis smūgius į galvą. Buvo suduoti penki smūgiai vienas po kito, po smūgių buvo kažkoks laiko intervalas, kai L. Š. jam suėmė už kaklo. Įlipus į mašiną ir pradėjus važiuoti, L. Š. atsidarė duris, suėmė jį už kaklo (sprando), bandė ištraukti iš mašinos ir nusukti į griovį šalia tvenkinio. Jis važiavo toliau ir kaltinamasis pasileido. Dėl L. Š. veiksmų patyrė skausmą, buvo nustatytas galvos sumušimas ir kaklo nubrozdinimas. Kaklo nubrozdinimas atsirado, kai kaltinamasis bandė jį ištraukti iš automobilio. Jo draugė negalėjo visų L. Š. veiksmų matyti, nes ji sėdėjo automobilio priekyje dešinėje pusėje, o viskas vyko prie vairuotojo pusės galinių durelių ir galinio sparno. Jis liepė draugei filmuoti tuo momentu, kai įlipo į automobilį ir L. atidarė dureles. Dėl trijų smūgių atleidžia, bet liko dar du. Turtinę žalą sudaro dėl atvykimo į policiją ir į teismą patirtos kuro išlaidos, važiavo savo automobiliu BMW525, atstumas virš 300 km į vieną pusę iš (duomenys neskelbtini). Neturtinę žalą sudaro tai, jog pakenkė jo verslui, neteko pajamų, negalėjo miegoti, sutrikdė sveikatą, skaudėjo galvą. Dirba pagal individualią veiklą, po įvykio nedirbo tris savaites, negalėjo niekur išvažiuoti, atsirado nemiga, baimės jausmas. Dėl nemigos kreipėsi į psichologą, tačiau įrodančių dokumentų neturi.
Liudytoja O. G. parodė, kad pirmą kartą jos draugas K. su L. susitiko dėl priekabos 2020 m. rugpjūčio mėn. Tada jie pasirašė sutartį, kad K. duoda 2000 Eur užstatą už priekabą, o L. privalo tą priekabą pristatyti. Toliau jie bendravo žinutėmis, skambučiais, L. vis keitė priekabos atvežimo datą, nustatytu laiku priekaba nebuvo pristatyta. Važiavo su K. Č. 2020 m. lapkričio 22 d. susitikti su kaltinamuoju. Apie 16 val. susitiko prie tvenkinio netoli(duomenys neskelbtini), tikslios vietos nežino. K. išlipo iš automobilio ir nuėjo kalbėtis su L.. Apie ką jie kalbėjosi, nežino. K., grįždamas į mašiną, pasakė, kad važiuojame. Prie jų priėjo L., siūlė atiduoti kitą sumą, mažiau nei 2000 Eur dėl patirtų išlaidų. Iš pradžių K. sutiko, L. pasiūlė rašytis raštelį. K. nenorėjo pasirašyti, kad gavo pinigus, nes tų pinigų jis negavo. L. buvo parodęs pinigus, bet nežinia kiek ten jų buvo. Besirašant raštelį L. ėmė sakyti „pasirašyk, kad gavai pinigus“, K. atsisakė pasirašyti ir bandė tą lapelį paimti iš L., kad nepadirbtų jo parašo. Tada L. pagrasino „aš tau trenksiu į galvą“, apkabino K. kaire ranka ir iš dešinės rankos sudavė, kiek matė du ar tris smūgius į galvą. K. sėdosi į mašiną, ji visa tai filmavo. K. jai pasakė filmuoti. L. kabinosi į mašinos vairą ir bandė nusukti automobilį, kad nuvažiuotų į griovį. K. važiavo toliau, L. atsikabino ir krito, o jie nuvažiavo. Matė suduodant du smūgius, mano, kad galėjo jų būti ir daugiau, nes kol ji jungė kamerą, smūgiai tęsėsi. Pirmus smūgius pamatė prieš pradedant filmuoti. Nepamena, ar L. buvo sugriebęs K. už kaklo. Vaizdo įraše matosi pati konflikto pabaiga. K. buvo guzas galvos srityje, skaudėjo, jis nemiegodavo naktimis, po įvykio buvo labai išsiblaškęs. Nepamena, ar K. po įvykio sakė, kiek buvo suduota smūgių. Nežino, ar po įvykio K. kreipėsi į gydytojus.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra prie tvenkinio, esančio(duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Ten stovi automobilis VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šalia važiuojamosios kelio dalies, ant žolės matosi automobilio paliktos provėžos (1 t., b. l. 21-25).
Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 22 d., laikotarpiu nuo 18.20 val. iki 18.25 val. apžiūrėjus K. Č., virš jo dešinės ausies stebimas patinimas bei kaklo dešinėje pusėje matomos įbrėžimo žymės (1 t., b. l. 65-69).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2056/2020 (03) nurodyta, kad K. Č. nustatyti paviršiniai galvos bei kaklo sužalojimai (sumušimo žymės už dešinės ausies, paraudimas kaklo dešinėje pusėje) atitinka įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti buka jėga, galėjo gautis sudavus kumščiais - sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ( 1 t., b. l. 89).
Ekspertas D. V., teikdamas paaiškinimus dėl 2020 m. gruodžio 7 d. specialisto išvados papildomai paaiškino, kad pagal pateiktus medicininius dokumentus (greitosios medicinos pagalbos kortelės išrašą) K. Č. buvo mažiausiai du poveikiai: sumušimo žymės už dešinės ausies ir paraudimas kaklo dešinėje pusėje. Paraudimas kaklo srityje nebūtinai galėjo būti dėl smūgio, gali būti ir kitas poveikis, pvz. suspaudimas, prispaudimas tempiant iš automobilio, drabužių poveikis. Vien tik paraudimas nėra sužalojimas, turėtų būti patinimas, skausmingumas. Išvadą davė įvertinę greitosios medicinos pagalbos felčerio aprašymą. Jo supratimu, tai paraudimas ant kaklo buvo poveikio žymė, nes jaunas, sveikas žmogus, dėl ko kito jam tas kaklas bus paraudęs. Jeigu teismas turi duomenų, kad nukentėjusiajam nebuvo paveiktas kaklas, tai tą sužalojimą galima atmesti. Bet kokia objektyvi sužalojimo žymė, sumušimo žymė ar išoriškai stebimas sumušimas, nubrozdinimas, kraujosruva, žaizda yra laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu, nepaisant to, kiek smūgių suduota. Galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas yra nežymus sveikatos sutrikdymas.
Iš apžiūros protokolo ir teisiamajame posėdyje peržiūrėtos fotonuotraukos bei vaizdo įrašo matyti, kad nuotraukoje pavadinimu "IMG_3305" matomas fotografuotas vaizdas, kurį atspindi automobilio galinio vaizdo veidrodėlis. Veidrodėlyje matomas iš galo stovintis automobilis VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šviesios spalvos. Prie šio automobilio vairuotojo pusės durelių matyti pasilenkęs ir į dureles atsirėmęs K. Č.. Vaizdo įraše pavadinimu "IMG_3307" matyti, kad yra filmuojama iš automobilio, per galinį stiklą. Matyti galu į kamerą stovintis automobilis VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šviesios spalvos. Prie priekinių automobilio keleivio durelių stovi K. Č., kuris yra galva pasirėmęs į automobilio korpusą ties automobilio priekinėmis keleivio pusės durelėmis. Vaizdo įraše pavadinimu "IMG_3309" matyti atidarytos automobilio vairuotojo pusės durelės. Dalinai matoma automobilio salono priekinė dalis. Girdimas merginos šauksmas. Vaizdo įraše matomi prie automobilio esantys du vyriškiai - L. Š. ir K. Č.. Vaizdo įraše matyti, jog K. Č. yra priekiu pasilenkęs ir atsisukęs į automobilio saloną, o jam už nugaros priekiu stovi L. Š.. Matyti, kad palei K. Č. kairįjį šoną nusileidžia L. Š. kairė ranka, kurios kumštis yra sugniaužtas. Tuo metu K. Č. yra šiek tiek nuleidęs galvą ir kaire ranka dengiasi galvos sritį. Po to matyti, kad K. Č. dengiasi galvos sritį ir dešine ranka, kurioje laiko galimai popieriaus dalį. Tuo metu automobilyje esanti mergina šaukia: "baik, ką tu darai". K. Č. susilenkus ir kaire ranka įsikibus į automobilio dureles, L. Š. šį dešine ranka pastumia ties nugaros sritimi ir K. Č. įsėda į automobilio vairuotojo vietą sakydamas: "skambink policijai". Toliau girdimas merginos šauksmas ir matoma automobilio salono priekinė dalis. Ant vairo matomos K. Č. ir L. Š. kairios rankos. Tuo metu girdimi vyriški balsai: "kurva, paleisk" ir "skambink policijai", dar girdimas moteriškas šauksmas: "viskas, baigiat" (1 t., b. l. 77-78).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Iš byloje ištirtų ir anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad 2020 m. lapkričio 22 d. apie 16 val. kaltinamasis L. Š. susitiko su nukentėjusiuoju K. Č. prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini)., ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Susitikimo tikslas buvo susiderinti skolos grąžinimo klausimus, todėl jie rašėsi skolų suderinimo raštelį, sprendė kokiais terminais ir kokią sumą pinigų L. Š. turėtų grąžinti K. Č.. Būtent sutarties pasirašymo metu, būnant prie nukentėjusiojo automobilio, kilo konfliktas, kurio metu L. Š. sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį. Nors kaltinamasis nurodo ir pripažįsta, kad sudavė tris smūgius, tačiau nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, jog jam buvo suduoti ne mažiau penki smūgiai į galvos sritį. Būtent pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1-2), 2020 m. lapkričio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 14-19) nurodyta, kad L. Š. sudavė K. Č. 5 smūgius, o 2020 m. gruodžio 4 d. apklausos metu nukentėjusysis detalizavo nurodydamas, kad iš pradžių kaltinamasis jam sudavė vieną smūgį, tada du kartus, o jam nuo galinės automobilio dalies pabėgus prie priekinės automobilio dalies, sudavė dar du smūgius (1 t., b. l. 39-41). Savo parodymus dėl penkių suduotų smūgių patvirtino ir akistatos su kaltinamuoju metu (1 t., b. l. 146-148). Nukentėjusiojo parodymus apie suduotų smūgių skaičių patvirtina ir liudytoja O. G., nurodydama, kad ji matė suduodamus du smūgius, tačiau smūgių galėjo būti ir daugiau, kadangi tik po šitų pirmų kelių smūgių, K. Č. jai sušuko filmuoti ir kol ji jungėsi telefono kamerą, smūgiai tęsėsi. Tuo tarpu kaltinamasis savo parodymuose nebuvo nuoseklus: ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė sudavęs K. Č. du smūgius, akistatos metu nurodė, kad sudavė vieną smūgį, o teisiamajame posėdyje jau nurodė sudavęs tris smūgius. Tokie prieštaringi kaltinamojo parodymai teismo vertintini, kaip siekis sušvelninti atsakomybę, sumenkinti savo veiksmų pobūdį. Kaip minėta nukentėjusiojo parodymai dėl smūgių sudavimo išliko nuoseklūs nuo pat įvykio dienos, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Dėl L. Š. suduotų penkių smūgių K. Č. buvo padaryti paviršiniai galvos sužalojimai.
L. Š. buvo kaltinamas ir tuo, jog po smūgių sudavimo K. Č. įsėdus į automobilį, jis, norėdamas K. Č. ištraukti iš automobilio, sugriebė ranka nukentėjusįjį už kaklo ir taip padarė kaklo sužalojimą. Dėl šios aplinkybės (suėmimo už kaklo) byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi ir, teismo vertinimu, nepakankami spręsti, jog kaltinimas šioje dalyje pasitvirtino. Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą duomenų apie tai, kad kaltinamajam buvo suimta už kaklo, nenurodyta. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad L. Š., suėmęs už kaklo esą bandė smaugti nukentėjusįjį. Ikiteisminio tyrimo metu K. Č. nurodė, jog L. Š. jį suėmė už kaklo, norėdamas ištempti iš automobilio. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo suimta už sprando. Liudytoja O. G. nurodo, kad nepamena, ar L. Š. buvo suėmęs K. Č. už kaklo. Kaltinamasis kategoriškai neigia, kad buvo suėmęs už kaklo. Teigia, jog stengėsi sustabdyti automobiliu važiuojantį K. Č., griebė viena ranka už vairo, kita ranka laikėsi už automobilio durelių ir buvo velkamas automobiliu apie 200 metrų, kol nepasileido. Iš esmės tokias pačias aplinkybes dėl L. Š. įsikibimo į automobilį nurodo ir nukentėjusysis K. Č. bei liudytoja O. G.. Vaizdo įraše nematyti, kad K. Č. įsėdus į automobilį būtų suimta už kaklo ar bandoma ištempti, tačiau matomos ant vairo skirtingų žmonių rankos, kas patvirtina L. Š. nurodytas aplinkybes, kad jis tiesiog stengėsi sustabdyti automobilį.
Nors apžiūros metu ant K. Č. kaklo užfiksuoti įbrėžimai, o greitosios medicinos pagalbos medikų duomenimis ant jo kaklo nustatytas paraudimas, tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių vienareikšmiškai spręsti, jog tokios žymės atsirado būtent dėl kaltinamojo veiksmų. Pažymėtina, jog teikiant užduotį atlikti objektų tyrimą bei specialisto išvados grafoje „bylos aplinkybės“ ekspertui apskritai nebuvo nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis sugriebė už kaklo nukentėjusiajam (1 t., b. l. 84-85, 89). Ekspertas K. Č. kaklo sužalojimą nustatė tik pagal nurodytus duomenis, kad kaklo dešinėje pusėje stebimas paraudimas. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas D. V. patvirtino, kad paraudimas pats savaime nėra sužalojimas, o teismui nenustačius, jog buvo suimta už kaklo, šį sužalojimą galima atmesti. Ekspertas išsakė prielaidas, kad K. Č. yra jaunas sveikas žmogus, tai nuo ko kito galėjo tas paraudimas atsirasti. Taip pat ekspertas paaiškino, kad vien tik K. Č. padaryti paviršiniai galvos sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Baudžiamajame procese visi aukščiau aptarti neaiškumai, prieštaravimai, vadovaujantis in dubio pro reo principu turi būti vertinami kaltinamojo naudai, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog L. Š., norėdamas ištraukti K. Č. iš automobilio, sugriebė ranka šiam už kaklo ir taip padarė kaklo sužalojimus. Pažymėtina, jog šios aplinkybės pašalinimas nekeičia nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes vien tik suduodant smūgius K. Č. patyrė fizinį skausmą ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Byloje ištirtų, tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamasis L. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis, mušdamas nežymiai sužalojo nukentėjusįjį.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).
Skirdamas L. Š. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę: neteistas (1 t., b. l. 119-124), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 112-118); tai kad nusikalstama veika padaryta žala, nukentėjusysis K. Č. reiškia civilinį ieškinį (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Kaltinamasis tik iš dalies pripažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo dėl trijų suduotų smūgių, nurodė, kad gailisi dėl savo poelgio, o nukentėjusysis jam dėl trijų smūgių atleido. Įvertinus šias aplinkybes, L. Š. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis), jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis. Iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.
Nukentėjusysis K. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 98,72 Eur turtinės žalos bei 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 45-47), o teisiamojo posėdžio metu patikslino savo civilinį ieškinį, pareikšdamas papildomą reikalavimą dėl 66,02 Eur turtinės žalos ir 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (2 t., b. l. 34).
Civiliniame ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir jo atstovas nurodė, kad turtinę žalą sudaro patirtos kuro išlaidos vykimui: 1) į 2020 m. lapkričio 22 d. susitikimą su L. Š.; 2) į apklausą Telšių apskrities VPK; 3) į teisiamąjį posėdį. Baigiamosiose kalbose nukentėjusiojo atstovas nurodė, kad reikalavimo atlyginti kuro išlaidas, patirtas dėl vykimo į susitikimą su L. Š., nebepalaiko, sutinka su prokuroro nuomone, jog tai negali būti laikoma nusikalstama veika padaryta turtine žala, nes pati nusikalstama veika dar nebuvo padaryta. Tokia nukentėjusiojo atstovo pozicija laikoma dalies civilinio ieškinio atsisakymu, todėl dėl 45,63 Eur turtinės žalos atlyginimo nesprendžiama. Kitą dalį - 119,11 Eur kuro išlaidų nukentėjusiojo atstovas baigiamųjų kalbų metu prašė laikyti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo. Kuro išlaidoms pagrįsti nukentėjusysis pateikė du kuro kvitus (2020 m. gruodžio 3 d. (1 t., b. l. 48) ir 2021 m. kovo 19 d. (2 t., b. l. 34), automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo kopiją (2 t., b. l. 51), žemėlapio maršrutą (2 t., b. l. 52).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. Proceso išlaidos nukentėjusiajam atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (BPK 104 straipsnio 1 dalis). Būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 524 patvirtintas Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių nusižengimų teisenoje tvarkos aprašas reglamentuoja liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams, dalyvaujantiems baudžiamajame procese ar administracinių nusižengimų teisenoje, išmokėtinų sumų dydžių nustatymą ir apmokėjimą.
Šiuo atveju, nukentėjusiajam ir jo atstovui teisiamojo posėdžio metu du kartus buvo paaiškinta, kad proceso išlaidos yra atlyginamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kad tam reikalinga pateikti teismui prašymą, kelionės išlaidas patvirtinančius duomenis, kad būtų galima spręsti dėl kelionės išlaidų atlyginimo iš teismo lėšų. Nukentėjusysis K. Č. nurodė, kad į ikiteisminio tyrimo įstaigą (policiją) dėl kelionės išlaidų, patirtų vykstant į apklausą, nesikreipė. Teismui taip pat nebuvo pateiktas atitinkamos formos prašymas ir visi reikalingi duomenys (kokiu maršrutu, kokiu automobiliu, kiek kartų vykta), kad teismas galėtų apskaičiuoti ir apmokėti kelionės išlaidas. Kadangi nesilaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos tvarkos, nukentėjusiojo K. Č. nurodytos 119,11 Eur kuro išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą vertina 1000 Eur. Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.
Nukentėjusysis nurodė, jog po įvykio jam skaudėjo galvą, atsirado baimės jausmas, kankino nemiga, dėl ko sutriko jo darbinė veikla, kelias savaites negalėjo dirbti visa apimtimi. Dėl patirtų išgyvenimų kreipėsi į psichologą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų pateikti negali. Liudytoja O. G. nurodė, kad po įvykio K. Č. buvo išsigandęs, prastai miegojo naktimis, buvo išsiblaškęs. Byloje duomenų, kad nukentėjusysis K. Č. po įvykio kreipėsi į kitus medikus (išskyrus į įvykio vietą atvykusius greitosios pagalbos medikus), jam buvo atlikti kokie nors laboratoriniai tyrimai ar skirtas koks nors gydymas, nėra. Iš apžiūros protokolo bei specialisto išvados galima spręsti, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nebuvo dideli, nes atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nėra jokių duomenų apie sužalojimo liekamuosius reiškinius, ilgalaikį sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis L. Š. padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, akivaizdu, kad dėl to K. Č. patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Šitie išgyvenimai pripažintini neturtine žala ir įvertintini pinigais, todėl iš kaltinamojo priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad konfliktas tarp L. Š. ir K. Č. truko neilgai, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, smūgiai buvo suduoti į gyvybiškai svarbią sritį – galvą, jokių objektyvių duomenų apie K. Č. nedarbingumą, apie sužalojimo liekamuosius reiškinius, ilgalaikį sveikatos sutrikdymą byloje nėra, darytina išvada, kad pareikštas 1000 Eur civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti viršija analogiškose bylose teismų priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje priteisiamos sumos svyruoja nuo 100 Eur iki 3000 Eur). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, neturtinę žalą įvertinant 700 Eur ir šią sumą priteisiant iš L. Š. nukentėjusiajam (CK 6.250, 6.263, 6.279 straipsniai, BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Taip pat nukentėjusysis prašė šioje byloje priteisti atstovavimo išlaidas. Iš byloje esančių pinigų priėmimo kvito, advokato orderio (1 t., b. l. 51, 2 t., b. l. 34) matyti, kad nukentėjusysis turėjo 1500 Eur išlaidų, susijusių su civilinio ieškinio surašymu, atstovavimu ikiteisminio tyrimo įstaigoje ir teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taip pat teismui suteikta prerogatyva šių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018).
Nagrinėjamu atveju byla išnagrinėta per du posėdžius, iš kurių vienas vyko nuotoliniu būdu, bendra teisiamojo posėdžio trukmė 2 val. 10 min. Byla nėra sudėtinga, kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti tik keturi asmenys, todėl teikiama teisinė pagalba nukentėjusiajam K. Č. sumokėjusiam už pagalbą pinigus, pagal savo pobūdį nebuvo didelės apimties. Surašytas civilinis ieškinys yra nedidelės apimties, jis nebuvo susijęs su sudėtingais teisės aiškinimo ar taikymo klausimais ir situacijomis. Be to, civilinis ieškinys tenkintas tik iš dalies. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į sąžiningumo ir protingumo principus, teismo vertinimu prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės, todėl mažintinos iki 1000 Eur sumos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis L. Š. yra suimtas kitame ikiteisminiame tyrime, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 3 d. nutartimi kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad už L. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatei mokėtina suma – 307,11 Eur. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo L. Š. turtinė padėtis būtų tokia sunki (jis yra nedirbantis, tačiau jauno amžiaus, darbingas), jog neturėtų galimybės valstybei apmokėti už advokato darbą, todėl iš kaltinamojo išieškotini valstybei 307,11 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinis diskas su fotonuotrauka ir vaizdo įrašais, paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Iš L. Š. priteisti K. Č. 700 Eur (septynis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti, 1000 Eur (vieną tūkstantį Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Iš L. Š. išieškoti valstybei 307,11 Eur (tris šimtus septynis Eur 11 ct) išlaidų už suteiktą antrinę teisinė pagalbą (įmokos kodas 5630).
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinį diską su fotonuotrauka ir vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistojo L. Š. atžvilgiu nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.