Vilniaus apygardos teismo sprendimas

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Gretai Obadauskaitei, atsakovo atstovui advokato padėjėjui Laurynui Jurgaičiui, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro atstovei Astai Virbickienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Jungtinių Amerikos Valstijų įmonės Motorola Trademark Holdings, LLC ieškinį atsakovui Kinijos įmonei Shenzhen Motoma Power Co., Ltd. dėl 2015 m. spalio 27 d. Valstybinio patentų biuro apeliacinio skyriaus sprendimo 2Ap-1720 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2016 m. balandžio 26 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovo Motorola Trademark Holdings, LLC ieškinys atsakovui Shenzhen Motoma Power Co., Ltd., kuriuo prašoma pakeisti Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2015 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 2Ap-1720 ir atsisakyti suteikti atsakovo Shenzhen Motoma Power Co., Ltd. tarptautinio prekių ženklo „MOTOMA“ (fig) registracijai Nr. 1213556 teritorinę apsaugą Lietuvoje.

7. Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai, atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Valstybinio patentų biuro atstovė prašė ieškinį atmesti ir palikti nepakeistą Valstybinio patentų biuro apeliacinio skyriaus sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui Jungtinių Amerikos valstijų įmonei Motorola Trademark Holdings, LLC nuosavybės teise priklauso ankstesni nacionaliniai ir Europos Sąjungos prekių ženklai, tarp kurių yra „MOTOROLA“ (LT Reg. Nr. 6505), kurio prioritetas Lietuvoje yra nuo 1992 m. gruodžio 2 d. ir kuris registruotas Nicos klasifikacijos 9 klasės prekėms; „MOTOROLA“ (ESPŽ Reg. Nr. 003458676), kuris Lietuvoje saugomas nuo 2004 m. gegužės 1 d. ir kuris registruotas Nicos klasifikacijos 7, 9, 11, 12, 16, 25, 28, 35, 37, 38, 41, 42 prekėms ir paslaugoms; „MOTO“ (ESPŽ Reg. Nr. 012314761), kurio prioritetas Lietuvoje yra nuo 2013 m. lapkričio 15 d. ir kuris registruotas Nicos klasifikacijos 9 ir 38 klasių prekėms ir paslaugoms (el. bylos I tomas b. l. 9-20). Atsakovas Kinijos korporacija Shenzhen Motoma Power Co., Ltd yra tarptautinio prekių ženklo „MOTOMA“ (fig) registracijos (Tarpt. Reg. Mr. 1213556), kurios paraiškos padavimo data Lietuvoje yra 2015 m. kovo 17 d. ir kuri registruota Nicos klasifikacijos 9 klasės prekėms savininkas (el. bylos I tomas b. l. 21-30). 2015 m. spalio 27 d. VPB AS priėmė sprendimą Nr. 2Ap-1720, kuriuo atmetė ieškovo protestą Nr. PTZ-158 ir suteikė apsaugą Lietuvoje atsakovui priklausančio prekių ženklo „MOTOMA“ (fig) tarptautinei registracijai Nr. 1213556 (el. bylos I tomas b. l. 32-35).

Atsakovo prekių ženklas Ieškovo prekių ženklai MOTOROLA MOTO 10. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, jog vėlesniam atsakovo prekių ženklui „MOTOMA“ (fig) (Tarpt. Reg. Nr. 1213556) yra prašoma suteikti teritorinę apsaugą Lietuvos Respublikoje, pateikė Valstybiniam patentų biuro Apeliaciniam skyriui protestą Nr. PTZ-158, prašydamas atsisakyti suteikti atsakovo prekių ženklui teritorinę apsaugą Lietuvos Respublikoje. Ieškovas, pateikdamas protestą, rėmėsi tuo metu galiojusio Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu. 11. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras 2015 m. spalio 27 d. VPB AS priėmė sprendimą Nr. 2 Ap-1720, kuriuo atmetė ieškovo protestą Nr. PTZ-158 ir suteikė apsaugą Lietuvoje atsakovui priklausančio prekių ženklo „MOTOMA“ (fig) tarptautinei registracijai Nr. 1213556. 12. VPB Apeliacinis skyrius 2015 m. spalio 27 d. sprendime Nr. 2 Ap-1720 nurodė, jog protestuojamas prekių ženklas „MOTOMA“ yra vaizdinis, sudarytas iš žodinio elemento MOTOMA, užrašyto standartiniu šriftu, lotyniškos abėcėlės didžiosiomis raidėmis bei grafinio elemento (išlenktos linijos). Konstatavo, jog grafinis elementas protestuojamame prekių ženkle tėra dekoratyvinis, todėl pagrindiniu šio prekių ženklo elementu laikytinas žodinis elementas. 13. Apeliacinis skyrius nurodė, jog lyginamuosiuose prekių ženkluose „MOTOROLA“ ir „MOTOMA‘ sutampa žodžių pradžios (MOTO), tačiau lyginamųjų prekių ženklų pabaigos dėl skirtingo ilgio (iš kurio seka skirtingas lyginamųjų prekių ženklų skiemenų skaičius) ir tik vienos sutampančios raidės laikytinos pakankamai skirtingomis: -Rola ir -Ma. Dėl to sprendė, kad lyginamieji prekių ženklai MOTOROLA ir MOTOMA laikytini tiek vizualiai, tiek fonetiškai skirtingais, o semantinio panašumo įvertinimas nėra galimas, nes prekių ženklus sudarantys žodiniai elementai yra dirbtinai sukurti. 14. Vertindamas prekių ženklų MOTO ir MOTOMA panašumą, VPB Apeliacinis skyrius pažymėjo, jog protestuojamas prekių ženklas MOTOMA turi dvi papildomas raides žodžio pabaigoje, dėl to skiriasi ženklų ilgis ir atitinkamai skiemenų skaičius, tokiu būdu sukuriant papildomą vizualų ir fonetinį skirtingumą. Itin reikšmingą aplinkybę nurodė tai, jog prekių ženklas MOTO turi aiškią semantiką (posaki, šūkis), todėl vidutiniam vartotojui prekių ženklą sudarantis žodis MOTO bus aiškia suvokiamas, tuo tarpu protestuojamas prekių ženklas yra dirbtinis žodis, kurį vartotojas atsimins pagal jį sudarančių raidžių derinį. 15. Kadangi nebuvo konstatuotas lyginamųjų ženklų panašumas, VPB Apeliacinis skyrius pažymėjo, jog prekių, kurioms ženklai registruoti, tapatumo ar panašumo nustatymas neturi teisinės reikšmės, nes ta aplinkybė, kad lyginamieji ženklai registruoti tokioms pat ar panašiomis prekėms, negali atsverti ar kompensuoti ženklų panašumo nebuvimo. Dėl Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo 16. Nagrinėjamam ginčui spręsti yra aktuali Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) PŽĮ redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d. 17. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualios PŽĮ redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. 18. Tam, kad prekių ženklo registracija būtų pripažinta negaliojančia minėtos teisės normos pagrindu, turi būti nustatyta kumuliatyvių sąlygų visuma: ieškovui priklausantis prekių ženklas turi būti ankstesnis negu ginčijamas prekių ženklas; lyginamieji prekių ženklai turi būti tapatūs arba klaidinamai panašūs; prekės ir (arba) paslaugos, kurioms žymėti yra skirti lyginamieji prekių ženklai, turi būti tapačios arba panašios; turi būti konstatuota galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2019 34 punktą). Dėl prioriteto ir prekių klasifikacijos 19. Byloje nėra ginčo, jog ieškovo prekių ženklai „MOTOROLA“ (LT Reg. Nr. 6505), ir „MOTO“ (ESPŽ Reg. Nr. 012314761) yra ankstesni prekių ženklai PŽĮ 7 straipsnio 2 dalies prasme nei atsakovo prekių ženklas „MOTOMA“ (fig) (Tarpt. Reg. Nr. 1213556). Taip pat byloje nustatyta, jog tiek ieškovo, tiek atsakovo prekių ženklai registruoti ir toms pačioms prekėms pagal Nicos klasifikaciją (9 klasė). Dėl prekių ženklų tapatumo ar klaidinamo panašumo 20. Pagal teismų praktiką ginčo žymenys turi būti lyginami, laikantis šių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi būti vertinama žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumų aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrą žymenų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panašumą, turi būti atsižvelgiama į tą aplinkybę, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius žymenis ir išvadą dėl žymenų panašumo ar skirtingumo daro pagal bendrą atmintyje išlikusį įspūdį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-969/2016; 2016 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016). 21. Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo, patvirtintų Valstybinio patentų biuro direktoriaus 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28, 2.2 punkte nustatyta, kad ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas bei sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų. 22. Kaip teisingai nurodė VPB Apeliacinis skyrius skundžiamame sprendime, ieškovo prekių ženklai „MOTOROLA“ (LT Reg. Nr. 6505), „MOTO“ (ESPŽ Reg. Nr. 012314761), užrašyti standartinėmis lotynų abėcėlės didžiosiomis raidėmis. Atsakovo prekių ženklas „MOTOMA“ (fig) registracijos (Tarpt. Reg. Mr. 1213556) yra vaizdinis, sudarytas iš žodinio elemento MOTOMA, užrašyto taip pat standartiniu šriftu, lotyniškos abėcėlės didžiosiomis raidėmis bei grafinio elemento (išlenktos linijos). 23. VPB Apeliacinis skyrius skundžiamame sprendime konstatavo, jog protestuojamame prekių ženkle pagrindiniu elementu yra žodinis elementas, o grafinis elementas tėra deklaratyvus. 24. Teismo vertinimu nors atsakovo prekių ženkle MOTOMA, susidedančiame iš žodinių, tiek vaizdinių elementų, neabejotinai žodinis elementas turi didesnę įtaką vartotojo suvokimo įspūdžiui, tačiau tai automatiškai nereiškia, kad žodinis elementas turi būti visada laikomas dominuojančiu – kai kuriais atvejais vaizdinis sudėtinio prekių ženklo elementas dėl jo formos, dydžio, spalvos ar padėties ženklo kompozicijoje gali būti vienodai reikšmingas ar net reikšmingesnis nei žodinis prekių ženklo elementas. Nagrinėjamu atveju, atsakovo prekių ženkle dominuoja žodinis elementas MOTOMA, tačiau tuo pačiu vaizdinis elementas (išlenkta linija) nors ir nežymiai, visgi išsiskiria iš kitų lyginamų prekių ženklų, nes ieškovo prekių ženklai, kaip minėta, sudaryti tik iš žodinių elementų. 25. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad lyginami prekių ženklai MOTOROLA ir MOTOMA yra laikytini vizualiai skirtingais, nes lyginamų ženklų pabaigos dėl skirtingo ilgio ir tik vienos sutampančios raidės pakankamai skirtingos. Lyginant kitus du prekių ženklus MOTO ir MOTOMA, protestuojamas ženklas turi papildomas dvi raides žodžio pabaigoje, todėl skiriasi ženklų ilgis ir atitinkamai skiemenų skaičius, tokiu būdu sukuriamas vizualus ir fonetinis skirtingumas. 26. Ieškovas nesutinka su šia VPB Apeliacinio skyriaus išvada, nurodydamas, kad tai prieštarauja suformuotai teismų praktikai, kurioje teigiama kai prekių ženklas yra pilnai inkorporuotas į kitą prekių ženklą, ženklai laikomi panašiais. 27. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovo argumentais. Visų prima, pagal nuosekliai teismų formuojamą praktiką ir nustatytas prekių ženklų vertinimo taisykles, turi būti vertinamas kiekvienas ginčijamas prekių ženklas individualiai ir išvada priklauso nuo konkretaus atvejo aplinkybių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gemaga“ v. UAB „Angolita“, bylos Nr. 3K-3-188/2013, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika, remiantis ESTT praktika). Antra, ieškovas neatsižvelgia į tai, kad lyginami turi būti tokie prekių ženklai, kokie yra registruoti, neišskiriant tik vieno prekių ženklo elemento, vengiant lyginamų ženklų skaidymo atskiromis dalimis (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95). Trečia, ieškovo nurodyta kaip teismų praktika - Bendrijos prekių ženklų nagrinėjimo Vidaus rinkos derinimo tarnyboje gairės (Ieškinio 22 punktas) nėra prilyginama teismų praktikai CPK 4 straipsnio prasme (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). 28. Teismo vertinimu, įvertinus tai, jog lyginamuose prekių ženkluose MOTOROLA ir MOTOMA sutampa tik žodžių pradžios (MOTO), o šių prekių ženklų pabaigos (ROLA ir MA) yra visiškai skirtingos (skirtingo ilgio, sutampa tik viena raidė -A, ieškovo prekių ženklas turi daugiau skiemenų) akivaizdu, jog lyginami prekių ženklai vizualiai yra skirtingi. Dėl panašių priežasčių (atsakovo prekių ženklas yra ilgesnis, turi papildomas dvi raides žodžio pabaigoje, dėl to atitinkamai skiriasi skiemenų skaičius) vizualiai yra skirtingi ir kiti lyginami ieškovo ir atsakovo prekių ženklai MOTO ir MOTOMA. Vien tai, kad atsakovo ir ieškovo lyginamuose prekių ženkluose sutampa kai kurios raidės ar kad prekių ženklo raidės yra inkorporuotas į kitą prekių ženklą nėra pakankama išvadai, jog ženklai yra panašūs. Įvertinęs lyginamų prekių ženklų visumą, teismas daro išvadą, jog VPB Apeliacinis skyrius padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad esant skirtingiems žodiniams elementams vizualaus panašumo tarp prekių ženklų nėra. Svarbi aplinkybė, kad lyginamų prekių ženklų žodiniai elementai skiriasi (nesutampa ženklų ilgis, ženklų pabaigos, raidės, skiemenų skaičius ir kt.), todėl skiriasi bendras jų sukuriamas vizualinis įspūdis. 29. Nėra pagrindo konstatuoti ir tai, kaip nurodo ieškovas, kad lyginami prekių ženklai yra panašūs pagal bendrą regimą įspūdį. Kaip minėta, nepaisant to, kad pagrindiniai (dominuojantys) žodiniai elementai yra išpildyti lotynų kalbos abėcėlės didžiosiomis raidėmis artimu standartiniam šriftu, tačiau ginčijamas prekių ženklas pakankamai ženkliai skiriasi savo ilgiu ir dalimis, be to atsakovo ženkle gana aiškiai matosi ir grafinis elementas (išlenkta linija). Pažymėtina, kad nors pirmoji žymenų, turinčių žodinį elementą, dalis paprastai yra ta, į kurią vartotojas pirmiausia atkreipia dėmesį, tačiau tai nėra taisyklė taikoma visais atvejais, o vertinama individualiai, atsižvelgiant į visas konkrečiam atvejui svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo pritarti ieškovo nurodytai išvadai, kad ieškovo prekių ženklo MOTOROLA pradžios elementas MOTO laikytinas svarbesniu ir geriau įsimenamu nei likusi ženklo dalis. 30. Europos Sąjungos teismų praktikoje taip pat yra paaiškinta, kad vertinant dviejų prekių ženklų panašumą nereiškia, kad reikia atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu. Priešingai, šį palyginimą būtina naudoti nagrinėjant prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, vertinant kiekvieno iš jų visumą, tačiau tai nereiškia, kad vienas ar keli elementai negali dominuoti bendrame sudėtinio prekių ženklo įspūdyje, sukurtame atitinkamos visuomenės atmintyje (ESTT 2004 m. balandžio 28 d. sprendimas byloje Nr. C-3/03P). Prekių ženklai yra saugomi tokie, kokie yra registruoti, o ne atskiromis jų dalimis – paprastas vartotojas paprastai prekių ženklą suvokia kaip visumą ir nenagrinėja jo atskirų detalių (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje C-251/95). 31. Teismo vertinimu, neegzistuoja ir fonetinis lyginamų prekių ženklų panašumas, kadangi fonetiškai ieškovo prekių ženklai bus tariami atitinkamai MO-TO-RO-LA, MO-TO, tuo trapu atsakovo ženklas bus tariamas MO-TO-MA. Nepaisant to, kad tariant šiuos žodžius sutampa pirmieji skiemenys (keturi garsai išdėstytu tokia pat tvarka ženklo pradžioje), tačiau skiriasi pabaiga ir skiemenų skaičius (atitinkamai 4 ir 3 skiemenų ir 2, 3 skiemenų). Ženklų fonetinį skirtingumą patvirtina ir ženkluose esantys besiskiriantys garsai, tarimo ritmas, nulemtas skirtingų kirčių lyginamuose prekių ženkluose. Dėl to akivaizdu, kad atsakovo ženklas savo tarimu yra skirtingas nuo ieškovo prekių ženklų, jį sudaro kitokia žodžio pabaiga, skiriasi skiemenų skaičius, visa tai leidžia atskirti lyginamus prekių ženklus ir vertinti juos kaip fonetiškai skirtingus. Sutampanti žodžių dalis MOTO yra atsakovo prekių ženklo pradžioje ir nors visa inkorporuota į atsakovo prekių ženklą, tačiau nesudaro atskiro žodžio, kas rodo lyginamų prekių ženklų fonetinį nepanašumą. 32. Semantinis (prasminis) palyginimas šiuo konkrečiu atveju nėra tikslingas, nes toks palyginimas atliekamas tik tada kai abu lyginami žymenys turi prasmę. Nagrinėjamu atveju, nors prekių ženklas MOTO turi prasmę ir gali būti suprantamas kaip „trumpas epigrafas“, „posakis“, „šūkis“ arba asocijuotis su motociklais, kiti lyginami prekių ženklai MOTOROLA MOTOMA jokios prasmės neturi, šie žodiniai elementai yra dirbtinai sukurti ir neturi prasminio turinio, todėl ženklai semantiškai negali būti palyginami. Teismas pažymi, jog ir pats ieškovas neginčija šios aplinkybės ir sutinka, jog lyginamų prekių ženklų semantinis panašumo vertinimas yra negalimas. 33. Teismas pažymi, jog nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti yra reikšminga ir tai, jog ieškovo prekių ženklas MOTO turi aiškią prasmę, dėl to vidutiniam vartotojui žodis Moto neabejotinai bus suvokiamas ir suprantamas, tuo tarpu atsakovo prekių ženkle esantis žodinis elementas MOTOMA, kaip ir ieškovo kito prekės ženklo MOTOROLA yra dirbtinis, neturintis visiškai jokios prasmės, kurį vartotojas atsimins pagal jį sudarančių raidžių darinį. Lyginant prekių ženklų MOTO ir MOTOMA panašumą, būtina įvertinti ir tai, jog šis ieškovo prekių ženklas MOTO yra silpnas, nes sukelia aiškias asociacijas, todėl aplinkybė, kad šis elementas lyginamuose prekių ženkluose sutampa, nėra pakankama išvadai, jog ženklai yra klaidinamai panašūs. 34. Ieškovas be kita ko, nurodo, kad VPB Apeliacinis skyrius, nevertindamas lyginamų prekių ženklų prekių tapatumo ar panašumo suklydo priimdamas sprendimą atmesti ieškovo protestą. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovo argumentais, kadangi prekių palyginimas atliekamas nustačius, kad lyginami prekių ženklai yra klaidinamai panašūs bent vienu iš palyginimui svarbių kriterijų (vizualiai, fonetiškai ar semantiškai). Nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime konstatuota, jog prekių ženklai nėra klaidinamai panašūs, todėl VPB Apeliacinis skyrius visiškai pagrįstai nevertino šalių prekių ženklų prekių tapatumo ar panašumo. Šių aplinkybių (prekių tapatumo ar panašumo) neįrodinėja ir pats ieškovas, apsiribodamas tik deklaratyviais teiginiais, jog skundžiamas sprendimas nėra pakankamai motyvuotas (CPK 178 straipsnis). Nors nenustatyta, jog lyginami prekių ženklai yra klaidinamai panašūs, tačiau teismas pažymi, jog ieškovo prekės ženklų MOTOROLA ir MOTO bei ginčijamo atsakovo prekės ženklo MOTOMA prekės didžiąją dalimi yra skirtingos, sutampa tik nedidelė dalis prekių (el. bylos I tomas b. l. 9, 16, 26). 35. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovo ir atsakovo prekių ženklai nėra klaidinamai panašūs vizualiai, fonetiškai ar semantiškai. Dėl visuomenės suklaidinimo tikimybės 36. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, ginčo prekių ženklai turi būti lyginami laikantis šių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi būti vertinama prekių ženklų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų elementus, siekiant nustatyti bendrą jų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panašumą turi būti atsižvelgiama į tai, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius prekių ženklus, o išvadą dėl jų panašumo ar skirtingumo daro pagal bendrą jo atmintyje išlikusį įspūdį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016 26 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką). 37. Aplinkybė, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamą vaidmenį, globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja atskirų ženklo detalių. Dėl šių priežasčių, globaliai (bendrai) vertinant, vidutinis vartotojas turi būti laikomas protingai gerai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu. Tačiau dėmesys turi būti atkreiptas į tą aplinkybę, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus. Paprastai vidutinis vartotojas turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais) ženklų atvaizdais, kuriuos išlaikė savo atmintyje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003). 38. Teismas, spręsdamas klausimą, egzistuoja ar ne visuomenės suklaidinimo tikimybė, remiasi tiek analitinio pobūdžio kriterijais (žymenų panašumo laipsniu, prekių (paslaugų) ar veiklos panašumo laipsniu, vartotojo atidumo laipsniu), tiek empiriniais kriterijais (vartotojų apklausomis bei įrodymais apie faktinį suklaidinimą). Vartotojų apklausos yra svarbus įrodymas, teismui sprendžiant dėl klaidinančio žymenų panašumo, tačiau nėra vienintelis leistinas ar būtinas įrodymas visuomenės suklaidinimo tikimybei įvertinti (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-491-823/2016). 39. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, teigdamas, kad ginčijamo atsakovo prekių ženklo panašumas į ieškovo prekių ženklus MOTOROLA, MOTO klaidina visuomenę, jokių objektyvių įrodymų (tarp jų ir vartotojų apklausų), patvirtinančių šią nurodytą aplinkybę nepateikia (CPK 178 straipsnis). Kaip jau nurodyta anksčiau, nagrinėjamu atveju lyginami prekių ženklai yra tiek vizualiai, tiek fonetiškai skirtingi, o semantiškai nepalyginami. Esant nurodytoms aplinkybėms, negalima teigti, jog egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė. Pagal susiformavusią praktiką, vertinant suklaidinimo tikimybę atsižvelgiama į numanomą protingai atidaus bei apdairaus paprasto vartotojo suvokimą (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje C-521/95, 199 m. birželio 22 d. sprendimas byloje C-342/97). Taigi nesant lyginamų ženklų panašumo, prekių, kurioms šie ženklai registruoti, panašumas neatsveria ir nekompensuoja ženklų nepanašumo, todėl darytina išvada, kad neegzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė. Kita vertus, akivaizdu, jog tiek ieškovo, tiek atsakovo gaminamos prekės yra panašios, tačiau vien tik prekių tapatumo ar panašumo nepakanka, kad egzistuotų visuomenės suklaidinimo tikimybė, nes ieškovo ir atsakovo prekių ženklai nėra klaidinančiai panašūs. 40. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog ieškovo nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 2015 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 2Ap-1720, todėl ieškinys atmetamas.

41. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas patyrė bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

43. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 30 d.) dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

44. Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas, todėl atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodo, jog patyrė 2.400,00 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys atmetamas, o atsakovo prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomendacinių dydžių, teismas tenkina atsakovo prašymą ir priteisia 2.400,00 EUR atstovavimo išlaidų iš ieškovo.

45. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, teismas patyrė 7,96 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto (CPK 92 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išnagrinėtos civilinės bylos procesinį rezultatą, iš ieškovo Motorola Trademark Holdings, LLC valstybei priteistina 7,96 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės

46. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo Motorola Trademark Holdings, LLC ieškinį atmesti.

Palikti nepakeistą Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 2015 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 2Ap-1720.

Priteisti iš ieškovo Motorola Trademark Holdings, LLC atsakovui Shenzhen Motoma Power Co., Ltd. 2.400,00 EUR (du tūkstančiai keturi šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo Motorola Trademark Holdings, LLC 7,96 EUR (septyni eurai 96 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas išaiškina šalims, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.