- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-16
- Bylos Nr.
- 1A-262-876/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34169-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Petraškienė, Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- N. T.
- Kategorijos
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
- 20.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 25.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo N. T., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. N. T. pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį (straipsnio redakcija įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.), ir jam paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę – 20 parų arešto bausmę, ir N. T. paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir N. T. paskirta sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuosprendžiu paskirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta ir likusia nesumokėta baudos dalimi – 1 691,08 Eur, prie nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant visą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir nesumokėtos baudos dalį – 1 691,08 Eur, ir N. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo ir 1 691,08 (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt vieno euro ir aštuonių centų) Eur dydžio bauda.
N. T. pripažintas recidyvistu.
Nuspręsta laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio N. T. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, N. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkerius) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešti akcinei bendrovei „Regitra“.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš N. T. valstybės naudai išieškota Ž. Z. priklausančio konfiskuotino automobilio „BMW 3ER Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 6 150 Eur (šeši tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt eurų).
N. T., iki bausmės vykdymo pradžios, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. N. T., Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2024 m. rugsėjo 1 d. apie 20.23 val., ties (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW 3ER Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 1 d. 20.42 val. jam nustatytas 3,23 promilių neblaivumas.
2. Be to, N. T. žinodamas, kad 2022 m. liepos 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas penkerių metų laikotarpiu naudotis specialia teise – vairuoti motorines kelių transporto priemones, ir būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2024 m. kovo 19 d. planu Nr. (duomenys neskelbtini), vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2024 m. rugsėjo 1 d., apie 20.23 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 3ER Reihe 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2024 m. rugsėjo 1 d. 20.42 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 3,23 promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas N. T. kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo konstatavo, kad jo pačio prisipažinimu bei įrodymų visuma nustatyta, kad N. T. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje. Kauno apylinkės teismas nustatė N. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinęs N. T. charakterizuojančius duomenis (teistas penkiolika kartų, paskutiniu jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytos baudos nesumokėjęs, inkriminuojamą nusikaltimą įvykdė praėjus pusmečiui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas pilnametis, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, dėl analogiško nusikaltimo padarymo teisiamas jau penktą kartą) pripažino N. T. recidyvistu ir šią aplinkybę pripažino sunkinančia jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas skirdamas N. T. bausmę taip pat atsižvelgė į padarytų veikų pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas bei charakterizuojančius duomenis (teistas penkiolika kartų, teistumas neišnykęs, baudos bausmės nesumokėjęs, keturis kartus teistas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, antrą kartą teisiamas dėl BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo), paskyrė griežčiausias sankcijose numatytas bausmes. Teismas taip pat, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Apylinkės teismas, įvertinęs N. T. charakterizuojančias aplinkybes, sprendė, kad jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos.
4. Nuteistasis N. T., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nuosprendį pakeisti ir taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą.
Šalies argumentai
4.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme ir mano, kad skiriant jam bausmę neatsižvelgta į bendruosius bausmės skyrimo principus bei netinkamai spęstas klausimas dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo taikant BK 75 straipsnio nuostatas.
4.2. Apeliantas pažymi, kad jis kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo viso baudžiamojo proceso metu pripažino, davė tikrovę atitinkančius parodymus ir tuo padėjo nustatyti objektyvią tiesą byloje. Pasirinkdamas tokią poziciją turėjo vilties, kad tokia aktyvios atgailos forma sudarys galimybę teismui jo atžvilgiu taikyti bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba skirti žymiai švelnesnę bausmę. Apeliantas neginčija, kad praeityje buvo ne kartą teistas, tačiau pažymi, kad visi jo anksčiau padaryti nusikaltimai nepriskiriami sunkiems ir šie teistumai nėra kliūtis paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu ar paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti. Apelianto nuomone, nors apylinkės teismas konstatavo, kad jis anksčiau teistas penkiolika kartų, anksčiau skiriamos švelnesnės bausmės, o taip pat ir griežčiausia - laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, tačiau bausmės individualizavimo principas leidžia kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tuo metu susidariusias kaltinamojo gyvenime asmenines aplinkybes, nagrinėti ir bausmės švelninimo klausimą.
4.3. Apeliantas nurodo, kad turi pastovią gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Gyvena vienas, savo šeimos nėra sukūręs, tačiau gyvena su garbingo amžiaus motina, ja rūpinasi ir prižiūri. Motina yra silpnos sveikatos, dabartiniu metu gydoma (duomenys neskelbtini). Daugiau artimų asmenų nėra, todėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas sukels mamai rimtų problemų. Apeliantas nurodo suprantantis, kad jo neapgalvoti veiksmai iššaukė tokią situaciją, teigia suvokiantis padėties rimtumą. Atkreipia dėmesį, kad yra gydęsis ambulatoriškai (duomenys neskelbtini), kreipėsi ten savo iniciatyva, dabartiniu metu taip pat lankosi šiame centre. Apeliantas nurodo, kad nežiūrint į tai, kad jo biografijoje yra ne vienas teistumas, šioje konkrečioje situacijoje jis padarė išvadas ir pažada teisei priešingų veiksmų nedaryti.
4.4. Apeliantas nurodo, kad jo padaryta viena iš veikų priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kita baudžiamajam nusižengimui, todėl šiuo aspektu nėra kliūčių BK 75 straipsnio nuostatų taikymui. Apelianto nuomone, teistumai taip pat nėra teisine kliūtimi taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliantas pažymi, kad atidedant bausmės vykdymą taip pat gali būti taikomi intensyvi priežiūra, gali būti skiriami kodekse numatyti apribojimai bei pareigos. Šios priemonė yra veiksminga nuteistojo veiklos ir gyvenimo būdo kontrolė, tuo labiau, kad pažeidus nustatytus reikalavimus, visada yra galimybė bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti ir bausmę vykdyti.
Atsiliepimas
5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Rita Raulynaitienė pateikė atsiliepimą į N. T. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, taikytina tik esant įstatymo numatytoms sąlygoms ir padarius motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai konkrečiam nuteistajam bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su veikas padariusiu asmeniu susijusias teisiškai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nenustatė duomenų, leidžiančių teigti, jog N. T. bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. Prokurorė taip pat pažymi, kad apelianto nurodomos aplinkybės dėl sergančios mamos bei jo lankymosi (duomenys neskelbtini) dėl priklausomybės alkoholiui, nepaneigia jo asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. T. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kauno apylinkės teismas pagrįstai N. T. pripažino kaltu ir jo nusikalstamoms veikoms kvalifikuoti tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme bei jo atžvilgiu netaikytų BK 75 straipsnio nuostatų.
7. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. T. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir skirdamas bausmę tinkamai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir atitinka bausmės paskirtį.
8. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė recidyvistas), į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą ir rūšį (veikta tiesiogine tyčia), į nuteistojo asmenybę (nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, anksčiau teistas penkiolika kartų, dėl analogiško nusikaltimo padarymo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teisiamas jau penktą kartą, nusikalstamą veikas įvykdė praėjus pusmečiui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjęs).
9. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, N. T. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios galutinės šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.
10. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
11. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad N. T. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. N. T. teistas 15 kartų, tame tarpe keturis kartus už tokios pat rūšies nusikalstamos veikos padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus bei praėjus pusmečiui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Iš ankstesnių nuteistojo N. T. teistumų matyti, kad jam ne kartą buvo skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės bei ne kartą buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai N. T. teigiamo poveikio nepadarė – jis nekeitė savo elgesio, toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus N. T. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priimti priešingą išvadą neleidžia ir apeliacinio skundo argumentai dėl sergančios mamos priežiūros bei apelianto turima priklausomybė. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nepaneigia apelianto asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl nuteistojo prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo atmestinas.
12. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
13. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad N. T. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, objektyvaus pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo N. T. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.