Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui V. A., dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Nustatytos reikšmingos faktinės bylos aplinkybės

1. Iš ieškovo pateiktos vaizdinės medžiagos fragmentų nustatyta, kad 2022 m. liepos 4 d. apie 16 val., atsakovas į ieškovo kiemą, per tvorą iš gretimo kiemo įmetė plastikinį butelį su skysčiu. Atsakovas šios aplinkybės neginčija ir pripažįstą, kad įmetė į ieškovo kiemą buteliuką su skysčiu.

2. Ieškovas patvirtino, kad žoliapjovę, kuri užvažiavo ant atsakovo įmesto butelio su skysčiu bandė tvarkyti pats, bet nepavyko, dėl ko įsigijo kitą. Ieškovas taip pat patvirtino, kad veją atsėjo pats, tvoros uždangalą pakeitė pats. Patvirtino ir tai, kad ieškinyje nurodytų sumų dėl vejos atsėjimo ir tvoros uždangalo keitimo jis nepatyrė, čia pateikė tik paslaugas teikiančių įmonių tuo metu jam pateiktus atsakymus dėl preliminarių darbų kainos.

Dėl turtinės žalos.

3. Ieškovas ieškiniu prašo pritiesti iš atsakovo sugadinto roboto žoliapjovės STIGA ModekAutoclip 127- Type: 075EVO kainą - 2400 eurų. 60 eurų už 2-jų kvadratinių metrų ploto trinkelių plovimą, 130 eurų už aplietą tvoros užtiesalą (pakeista 10 kvadratinių metrų) 155 eurų už 10 kvadratinių metrų išdegintos žolės atsėjimą.

4. Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatą, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos sąvoka, kuria žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.246 straipsnis). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę konkrečioje byloje būtina identifikuoti jos rūšį, kad būtų galima tinkamai nustatyti tos atsakomybės rūšies taikymo sąlygas.

5. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama. Taigi, ieškovas, prašydamas taikyti deliktinę atsakomybę, visų pirma turi pareigą įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą (CPK 178 straipsnis).

6. Kaip jau minėta, siekdamas žalos atlyginimo, ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kad tie veiksmai sukėlė žalą, priežastinį ryšį ir kaltę. Šiuo atveju, iš ieškovo pateikto 7 min. 10 sek. trukmės vaizdo įrašo matyti, kad robotas žoliapjovė kelis kartus pervažiuoja plastikinį, po to skleidžia įvairius įprastam žoliapjovės darbui nebūdingus garsus, dirba toliau, bet galiausiai sustoja.

7. Tame pačiame vaizdo įraše bei 4 min. 34 sek. trukmės pateiktame vaizdo įraše taip pat matyti, kad ieškovo veja nėra vientisai žalia, yra išgedusių vietų, ar vietų kuriose veja nesudygo, ar kitokie vejos pažeidimai.

8. Byloje kilo ginčas ir dėl skysčio, buvusio butelyje turinio. Ieškovas teigia, kad tai buvo degus skystis, o atsakovas teigia, kad ten buvo skaidrus vanduo. Nors byloje yra pateikta ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvada dėl skysčio tyrimo (degus skystis), tačiau butelis policijai buvo perduotas ne įvykio vietoje įvykio metu, o po kelių dienų, kas galėtų sudaryti prielaidas aplinkybei, jog skysčiai butelyje galėjo būti ir pakeisti, ką iš esmės siekė įrodyti atsakovas. Tačiau teismui detaliai peržiūrėjus ieškovo pateiktą vaizdo medžiagą, teismas priėjo išvados, kad butelyje tikrai buvo ne skaidrus vanduo, kaip teigė atsakovas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad į kiemą įkrenta ir iš jo išsilieja ne skaidrus, o tamsus, galimai šiek tiek gelsvas skystis, kas atitinka specialisto išvadoje pateiktą dyzelino apibūdinimą.

9. Taip pat iš pateikto vaizdo įrašo teismas laiko įrodyta aplinkybe, jog skystis iš butelio apliejo ir tvoros uždangalą, veją, bei dalį trinkelių.

10. Taigi, ieškovas įrodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų - butelio (su degiu skysčiu įmetimo į ieškovo kiemą), buvo aplieta ieškovo tvora, veja ir trinkelės. Ieškovo robotas žoliapjovė užvažiavęs ant butelio jį įtraukė, dar kurį dirbo, bet galiausiai sustojo.

11. Byloje yra pateiktas UAB „Elektris“ 2022 m. liepos 15 d. defektinis aktas, kuriame pažymima, kad ieškovo žoliapjovė sugedo neremontuojamai.

12. Nors ieškovas ir nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovo veiksmų jo veja išdegė, tačiau teismas sprendžia, kad šios aplinkybės įrodinėti nereikia, nes ji yra akivaizdi. Tokiai cheminei medžiagai kaip dyzelinis kuras išsiliejus ant vejos, neišvengiamai veja yra pažeidžiama.

Dėl turtinės žalos dydžio.

13. Pažymėtina, kad ieškovas teismui nepatiekė įrodymų nei dėl sugadintos žoliapjovės įsigijimo, nei dėl patirtų išlaidų plaunant trinkeles, įsigyjant ar nuplaunant tvoros užtiesalą, ar vejos atstatymą.

14. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ši įstatymo nuostata reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio; sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

16. Kadangi ieškovas teismui nepateikė įrodymų, nei dėl žoliapjovės įsigijimo, nei dėl patirtų išlaidų plaunant trinkeles, įsigyjant ar keičiant analogišką tvoros užtiesalą, ar vejos atstatymą, todėl šių nuostolių dydį nustato teismas. Teismas įvertinęs ieškovo turėtos žoliapjovės modelį, jos amžių ir iš viešai prieinamų duomenų (pvz. https://m.skelbiu.lt/skelbimai/stiga-autoclip-127-vejos-robotas-konturo-kabelis-73939029.html) esančią informaciją apie naudotos analogiškos žoliapjovės vertę rinkoje, sprendžia, kad teisingas atsakovo sugadintos ir ieškovui priklausiusios žalos atlyginimo dydis yra 190 eurų.

17. Taip pat teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti 60 eurų už trinkelių plovimą yra neįrodytas ir objektyviai yra per didelis. Tepalo/riebalinių dėmių valiklis parduotuvėse įprastai kainuoja apie 10 eurų, todėl ši suma laikytina teisinga, atlyginant ieškovui už atsakovo aplietų trinkelių ir tvoros uždangalo plovimą. Pažymėtina, kad ieškovas neįrodė būtinybės keisti tvoros uždangalo dėl atsakovo įvykdyto apliejimo. Teismo vertinimu, apliejus tvorą ar jos neaiškios paskirties uždangalą, nėra būtina keisti tvoros ir uždangalo, galima juos ir nuplauti. Teismo vertinimu dėmių pašalinimas nuo tvoros uždangalo tam skirtu plovikliu/valikliu kuris naudojamas ir tokio pobūdžio dėmių šalinimui nuo trinkelių yra proporcinga žalos atlyginimo priemonė. Tokio tipo aplietos medžiagos keitimas nauja laikytinas pertekliniu ir neproporcingu atsakovo atliktų veiksmų ir jų padarinių atžvilgiu.

18. Teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti 155 eurų už 10 kvadratinių metrų išdegintos žolės atsėjimą yra neįrodytas ir objektyviai yra per didelis. Vejos sėklos 20-40 plotui atėsti įprastai parduotuvėje kainuoja apie 10 eurų, todėl ši suma laikytina teisinga, atlyginant ieškovui už atsakovo aplietos vejos atsėjimą.

19. Viso, ieškovui iš atsakovo priteistina 210 eurų turtinės žalos atlyginimui.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

20. Ieškovas prašo taip pat priteisti iš atsakovo ir 1500 eurų neturtinės žalos. Nurodo, kad kol buvo vykdomas tyrimas, atsakovas žadėjo žalą atlyginti, bet neatlygino. Paskutiniu metu pradėjo rodyti vidutinį pirštą, kas ieškovui buvo baisus sukrėtimas, nenaudingas poveikis. Nurodo, kad bijo atsakovo.

21. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už asmens teisės į tinkamą teismo procesą (kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) laiką) pažeidimą.

22. Teismas vertindamas ieškovo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos, kurią sukėlė atsakovas įmesdamas butelį į ieškovo kiemą, sprendžia, kad atsakovas jos neįrodė, todėl šio prašymo netenkina. Ieškovas teismui nepaaiškino ir neaiškino, kaip šis atsakovo veiksmas sukėlė ieškovui fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinis sukrėtimus, emocinę depresija, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ar bendravimo galimybių sumažėjimą. Kita vertus, nors ieškovas ir nurodo, kad pats atsakovo bijo, bet kaip jau šioje byloje buvo nustatyta (2025 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu teikti šalių paaiškinimai) po 2025 m. sausio 23 d. vykusio teismo posėdžio ieškovas sekė paskui atsakovą iš teismo. Ieškovas nurodė, kad ėjo paskui atsakovą apie 10 – 15 metrų atstumu kurį laiką, kol atsakovas pastebėjo jį. Teismo vertinimu, yra neįtikėtina, kad ieškovas bijantis ir atsakovo, jo lauktų po teismo posėdžio ir jį sektų, o ne pasirinktų visiškai priešingą kryptį, norėdamas bet kokiu būdu išvengti pakartotinio kontakto su asmeniu, kurio bijo. Kita vertus, byloje dalyvavę liudytojai – ieškovo kaimynai, ieškovą charakterizavo kaip itin konfliktišką asmenybę, provokuojančią konfliktus ir keliantį nepagrįstas bylas teismuose. Pastaruosius liudytojų paaiškinimus, patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys.

23. Ieškovas taip pat prašo skaičiuoti delspinigius nuo priimto nutarimo, tačiau nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu neįrodinėjo delspinigių kilmės ar pagrindo, dėl ko šis reikalavimas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė duomenis apie byloje patirtas 127 eurų bylinėjimosi išlaidas sumokant žyminį mokestį už ieškinio pareiškimą. Ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinus 5 % reikalavimų), proporcingai mažintina ir ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo dalis, t. y. jas mažinant nuo 127 eurų iki 6 eurų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

25. Teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pritiesti ieškovui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 210 eurų turtinės žalos atlyginimui ir 6 eurus bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.