- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-28
- Bylos Nr.
- e2S-1049-372/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. M. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4154-169/2016 pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo A. B. 17796,76 Eur skolos, 1215,63 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visų prievolių įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis. Nurodė, jog atsakovas skolos negrąžina ilgą laiką, atsakovo finansinis pajėgumas nėra žinomas, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovo D. M. prašymo netenkino.
3. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad tarp dviejų fizinių asmenų susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, ieškovas atsakovui paskolą suteikė 2015 m. balandžio 3 d. septyniolikos dienų laikotarpiui, atsakovas iki ieškinio pareiškimo dienos paskolintos sumos nėra grąžinęs. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog per pusantrų metų laikotarpį reiškė atsakovui pretenzijas dėl skolos grąžinimo. Nors ieškovas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, jog jam nežinoma atsakovo finansinė padėtis, teismui buvo akivaizdu, jog skolindamas atsakovui 20 000 USD sumą, kuri fiziniam asmeniui laikytina didele, tokiam trumpam laikotarpiui buvo įvertinęs atsakovo galimybes grąžinti pasiskolintą pinigų sumą. Be to, ieškovas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog atsakovas yra nesąžiningas ir piktybiškai vengia padengti įsiskolinimą, slepia, ketina ir (ar) perleidžia savo turtą. Nesant byloje duomenų apie atsakovo nesąžiningumą ir sunkią jo finansinę padėtį, teismas nematė realios grėsmės, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikė.
III. Atskirojo skundo skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas D. M. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo D. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti: taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą, pagal pareikštą 19104,19 Eur reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė tuo, kad nėra byloje duomenų apie atsakovo nesąžiningumą ar sunkią jo finansinę padėtį. Pirma, atsakovo nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad jis, esant terminuotai prievolei, pasibaigus jos įvykdymo terminui, ne tik negrąžino pinigų, tačiau neatsako telefonu ir neįsileidžia į namus. Antra, neprašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones visam skolininko turtui, o tik pagal pareikštą ieškinio reikalavimą. Trečia, reikalavimą sudaro 17796,76 Eur skolos bei 1215,63 Eur palūkanų, ir tai atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele suma. Apelianto teigimu, atsakovo turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovui. Apeliantas įsitikinęs, kad egzistuoja objektyvi palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė, o tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turto atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, galbūt ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka jų taikymo būtinybės pagrindimo pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl priteisimo, ieškovas turi pateikti tiek įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu.
7. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas ir atskirajame skunde grindžia atsakovo nesąžiningumu, didele ieškinio suma, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymu.
8. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad nėra byloje duomenų apie atsakovo nesąžiningumą ar sunkią jo finansinę padėtį. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra paneigta, jog ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju vertinamos konkrečios faktinės bylos aplinkybės. Pasisakant dėl minėto skundo argumento svarbu pažymėti, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti lemianti ir vertinama kaip besąlyginis pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas galėtų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir ateityje vengti jam nepalankaus sprendimo vykdymo(Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1429-464/2016). Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas fiziniam asmeniui dėl 17796,76 Eur skolos bei 1215,63 Eur palūkanų priteisimo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tokios sumos pareiškimas, nesant duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir jo nesąžiningumą, pats savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
9. Apelianto teigimu, nebuvo prašoma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių visam skolininko turtui, o tik pagal ieškinio reikalavimo dydį. Svarbu pažymėti, kad vien ieškinio pateikimas savaime nepatvirtina grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Byloje nėra išsamių ir tikslių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje vien ieškinio sumos kriterijus nėra pakankamas konstatuoti grėsmę ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo realiam įvykdymui ir pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms atsakovui taikyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, atsakovui apie tai nepranešama ir byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų turėjęs galimybę pateikti savo turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, todėl šiuo atveju neteisus apeliantas teigdamas, kad atsakovo turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovui.
10. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nesąžiningus atsakovo veiksmus, kuriais atsakovas pasiskolinęs didelę pinigų sumą, jos negrąžina, neatsako į telefono skambučius ir neįsileidžia į namus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą atliekamas tik preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo aspektu. Apelianto skunde nurodomi su ieškiniu reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumu susiję argumentai dėl atsakovo veiksmų sąžiningumo vertinimo tirtini bei aplinkybės nustatinėtinos tolesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje – teismui bylą nagrinėjant iš esmės, ištyrus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juos kvalifikavus, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip patvirtinančios atsakovo nesąžiningumą, ieškovas nei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde nenurodė.
11. Ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nesant tam pakankamo pagrindo, galėtų sukelti neproporcingai sunkias turtines pasekmes atsakovui bei pažeisti šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Kartu akcentuotina, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tarp jų ir aplinkybėms, kurios leistų daryti išvadą, jog atsakovas ėmėsi nesąžiningų veiksmų siekdamas išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, ieškovui išlieka teisė pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
12. Esant nurodytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir procesinių pažeidimų nepadarė. Skundžiamą nutartį naikinti nėra teisinio pagrindo, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.