Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Šumskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-195/2013

Teisėja Aušra Valinskienė Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01693-2012-4

2013 m. kovo 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 dalimis skirta bausmė subendrinta su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė šeši mėnesiai laisvės atėmimo ir 5 MGL (650) litų dydžio bauda, įskaičius 2 MGL, t.y. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-01-27 iki 2010-01-28. Taip pat iš V. B. priteista 400 litų turtinei žalai atlyginti G. K. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. rugsėjo 28 d., apie 17 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie namo Architektų g. 9, Vilniuje, priėjęs prie nepilnamečio E. L., iš pastarojo striukės kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5130“ 150 Lt vertės, priklausantį V. L., po ko jam iš rankos išplėšęs mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5530 Express Music“ 500 Lt vertės, priklausantį G. K., kuriame buvo įdėta „Tele 2 Pildyk“ SIM kortelė, 5 Lt vertės, priklausanti V. L. - su minėtais telefonais pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, V. L. priklausantį 155 Lt vertės turtą ir G. K. priklausantį 500 Lt vertės turtą. Šiais veiksmais V. B. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl V. B. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., jo veiksmų juridinis vertinimas teisingas.

Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, įrodymai byloje surinkti, ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatų. Esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadaryta.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 str. 2 d. kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

Nors apeliantas, neginčija paties vagystės fakto, tačiau neigia jam inkriminuojamo mobilaus ryšio telefono, t.y. telefono „Nokia 5130“ pagrobimą, tačiau V. B. kaltė įrodyta teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais, byloje esančiais įrodymais: E. L. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais, kad V. B. paėmė iš jo telefoną „Nokia 5530 Express Music“, kurį jis laikė rankoje, o kitą telefoną „Nokia 5130“ ištraukė iš jo kišenės. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis E. L. apklaustas 2012 m. rugsėjo 28 d., t.y. įvykio dieną nurodė tik vieną iš jo pavogtą telefoną, tačiau jis jau ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu, o vėliau ir bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad jam svarbiausia buvo grąžinti iš draugo pasiskolintą telefoną, todėl jis iš pradžių nenorėjo sakyti apie antro telefono pagrobimą, nes tokį telefoną jis buvo prieš tai pardavęs, o vėliau nusipirkęs tokį patį, apie ką jo tėvai nežinojo (1t. b.l.14-15, 17-18; 2t. b.l.5-7). Šiuos nukentėjusiojo paaiškinimus patvirtino E. L. motina nukentėjusioji V. L. nurodydama, kad ji iš savo sūnaus E. L. sužinojo, kad iš jo pagrobė draugo telefoną bei jo paties telefoną Nokia, kurį jie jam buvo nupirkę. Nurodė, jog sūnus jai papasakojo, kad savo telefoną jis buvo pardavęs, nuo jo liko dėžutė, vėliau nusipirko tokį patį (1t. b.l.9; 2t.b.l.7-8). Patikrinus nukentėjusiųjų parodymus, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad byloje esantys prieštaravimai nėra pagrindas abejoti nukentėjusiojo E. L. parodymais, kad buvo pagrobti du telefonai.

Byloje esančius E. L. ir V. L. parodymus patvirtina M. P. parodymai duoti ikiteisminio bylos nagrinėjimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu, kad jis matė kaip V. B. paėmė iš rankų pas E. L. mobilaus ryšio telefoną, o vėliau iš jo kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ ir pabėgo (1t b.l.29,32; 2t.b.l.18-19). Taip pat liudytojo L. K. parodymai, kad jis matė kaip E. L. pasiskolino iš G. K. mobilaus ryšio telefoną ‚Nokia“ liečiamu ekranu, bet tuo pat metu turėjo ir savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, pastarasis jo manymu, neveikė (1t. b.l.41; 20-21). Liudytojo G. K. bylos nagrinėjimo teisme duoti parodymai, kad jis E. L. paskolino telefoną „Nokia 5530 Express Music“, o vėliau iš jo sužinojo, jog šis telefonas iš E. L. atimtas (1 t.b.l.36; 187-189). Pažymėtina, kad nuteistajam pranešus apie įtarimą dėl dviejų telefonų vagystės, jis apklausiamas įtariamuoju to neneigė, savo kaltę pripažino, tik atsisakė duoti konkretesnius parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes (1t. b.l.108).

Atpažinimo protokolai patvirtina, kad E. L. bei M. P. atpažino V. B. kaip asmenį pagrobusį mobiliuosius telefonus (1t b.l.25-28; 32-35).

Visos šios aplinkybės nustatytos ne tik iš nukentėjusiųjų E. L. ir V. L., bet ir liudytojų M. P., G. K., L. K. parodymų, kurie pagrindžia bei papildo vieni kitus ir jokių abejonių nekelia, todėl laikytina, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad buvo pavogti du telefonai.

Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad nubaustasis mobilaus ryšio telefonus pagrobė iš E. L. ir iš įvykio vietos pasišalino, taip pilnai užvaldė pagrobtą turtą, todėl jo veika laikytina baigta. Nustatyta, kad jis veikė tyčia, savo veiksmų pavojingumą bei jo padarinius suvokė ir to sąmoningai siekė. Tokiu būdu darytina išvada, kad V. B. veika pagal BK 178 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš bylos dokumentų matyti, kad V. B. nuteistas už nusikalstamos veikos nuosavybei padarymą, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), būdamas darbingas niekur nedirba. Be to, jis ne kartą buvo teistas tame tarpe ir už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, tačiau iš to išvadų nedaro, savo kriminalinių polinkių neatsisako. Todėl, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, V. B. už jo padarytą veiką, pagrįstai parinko straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kadangi kitos rūšies bausmių, jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti, nebepakanka.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.