Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas:

2009-05-14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 258 straipsnio 2 dalį, paskirta 4 MGL, tai yra 520 Lt bauda, 2010-05-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi 2009-05-14 baudžiamuoju įsakymu paskirta 520 Lt bauda pakeista į dvi arešto paras. Bausmę atliko; 2010-02-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė - 7 MGL, tai yra 910 Lt bauda; 2012-05-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis bausmė subendrinta su 2010-02-26 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams ir 5 MGL (650 Lt) bauda, įkaičius 2 MGL, tai yra laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-01-27 iki 2010-01-28, laisvės atėmimo bausmę atliko, skirta bauda nėra sumokėta;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2011 m. rugsėjo 28 d., apie 17 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie namo (duomenys neskelbtini), priėjęs prie nepilnamečio E. L., iš pastarojo kairės pusės striukės kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5130“ 150 Lt vertės, priklausantį V. L., po ko jam iš rankos išplėšęs mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5530 Express Music“ 500 Lt vertės, priklausantį G. K., kuriame buvo įdėta „Tele 2 Pildyk“ SIM kortelė, 5 Lt vertės, priklausanti V. L. - su minėtais telefonais pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, V. L. priklausantį 155 Lt vertės turtą ir G. K. priklausantį 500 Lt vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Taip V. B. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. B. savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad 2011 metais, tikslios datos nepamena, jis buvo susitaręs susitikti su E. L., kuris jam buvo skolingas 500 Lt. Jie susitiko Lazdynuose, prie „Rimi“ parduotuvės, tikslaus adreso neprisimena. Kartu su E. buvo kažkoks jo draugas, o su kaltinamuoju buvo jo pažįstamas, vardu Laurynas. Susitikę jie vaikščiojo, kalbėjo apie pusvalandį. E. skambinėjo draugam, bandė skolintis pinigų. Kadangi E. L. buvo jam skolingas, kaltinamasis paėmė telefoną kaip užstatą, garantiją, kad skola bus grąžinta. Pasakė iki vakaro surasti pinigus, paskambinti, tada jis atiduos telefoną. E. telefoną laikė rankose, kai kaltinamasis priėjo ir paėmė. Niekas nepaskambino, todėl jis telefoną pasiėmė. Tai buvo Nokia Express Music, veikianti. Nežino, kam ji priklausė. Kaltinamasis jį pardavė už 350 Lt, nežino kam. Kito telefono nebuvo, jis jo nematė. Į E. L. striukės kišenę kaltinamasis rankų nekišo. Su G. K. pareikštu 500 Lt ieškiniu sutinka pilnai. Su V. L. ieškiniu 155 Lt sumoje nesutinka, nes antro telefono nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. apklaustas 2012-04-26 savo kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė (t. 1, b. l. 103). Apklaustas 2012-05-28 kaltinamasis nurodė savo kaltę pripažįstantis ir nuoširdžiai besigailintis, tačiau nurodyti įvykio aplinkybes atsisakė (t. 1, b. l. 108).

Teisiamojo posėdžio metu V. B. patikslino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino kaltę tik dėl vieno telefono, galimai ne taip suprato pranešimą apie įtarimą.

Nukentėjusysis G. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2011 m. rudenį, tikslios datos nepamena, susitiko su E. L., L. K. ir M. P.. Visi buvo pas L. K.. E. L. paprašė jo (G. K.) paskolinti telefoną, sakė, kad jam reikia kažkur nuvažiuoti, su kažkuo susitikti, kad greitai atvažiuos. Jis jam paskolino savo telefoną Nokia 5530 Express Music. Jame buvo atminties kortelė ir SIM kortelė. Pastarąją išėmė. E. L. išvažiavo su M. P.. Po kiek laiko E. L. paskambino iš M. P. telefono ir pasakė, kad telefoną pavogė. Atvažiavo pas L. K. ir pasakė, kad tai padarė asmuo, pravarde „K.“. Jo vardo, pavardės nežino. E. L. turėjo ir kitą telefoną, bet nepamena, ar matė jį. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį iš dalies 400 Lt sumoje, nes už telefoną 200 Lt jam sumokėjo E. L..

Nukentėjusysis E. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad datos tiksliai nepamena, maždaug prieš metus, kartu su M. P. važiavo į Lazdynus susitikti su draugu. Netoli Lazdynų baseino, prie penkiaaukščių namų, sutiko V. B. ir iš jo buvo atimti du telefonai. Kaltinamąjį jis pažinojo iš matymo. Jis buvo su draugu. Jie priėjo, pasisveikino. Po to iš niekur nieko kaltinamasis paėmė iš jo telefoną. Pasakė: „Duok paskambinti“ ar panašiai. Nukentėjusysis telefoną laikė rankoje ir atsakė, kad neduos. Kaltinamasis paėmė telefoną, o po to kitą ranką įkišo į kišenę ir paėmė joje buvusį kitą telefoną. Kišenė buvo mažytė ir vizualiai matėsi, kas joje yra. Pirmasis telefonas buvo nukentėjusiojo draugo. Tai buvo Nokia 5530 Express Music, naujas. Antrasis telefonas buvo Nokia 5130. Jis ir V. B. neturi jokių tarpusavio skolinių įsipareigojimų. Įvykio vietoje M. P. stovėjo atokiau, per du metrus, atrodo šnekėjo telefonu, tačiau viską matė. Vitalijaus draugas stovėjo greta. Po to, kai buvo paimti telefonai, jie dingo. Nukentėjusysis pasikvietė M. P., jie bandė susisiekti su kaltinamuoju. Kitas draugas davė jo telefono numerį. Sakė, kad grąžintų telefoną, kitaip eis į policiją. Jam buvo svarbiausia grąžinti draugo telefoną. Tačiau V. B. pasakė eiti į policiją. Jie tą ir padarė. Pirmojo telefono vertė buvo apie 400 Lt. Jis davė draugui už jį 200 Lt ir jie atsiskaitė. Tame telefone buvo įdėta nukentėjusiojo SIM kortelė, kuri yra bevertė, gal 1 Lt kainuoja. Antrasis telefonas priklausė jo motinai, jo vertė yra maždaug 130 Lt. Iš pradžių jis nenorėjo sakyti apie antro telefono pagrobimą, nes kai jam buvo 16 metų, jis savo tokį patį telefoną buvo pardavęs, tačiau tėvai apie tai nieko nežinojo. Vėliau jis nusipirko lygiai tokį patį telefoną ir visai apie tai pamiršo. Kai papasakojo motinai apie įvykį, ši pasakė, kad reikia parašyti pareiškimą ir dėl šio telefono.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju 2011-09-28 E. L. nurodė tik apie iš jo pagrobtą G. K. priklausiusį mobilaus ryšio telefoną (t. 1, b. l. 14).

Papildomų apklausų metu 2011-09-29, 2012-12-09 E. L. nurodė ir apie iš jo pagrobtą jo paties mobilaus ryšio telefoną. Kitas įvykio aplinkybes nurodė iš esmės analogiškai kaip ir teisiamojo posėdžio metu (t. 1, b. l. 15, 17-18).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad apie nagrinėjamą įvykį sužinojo iš savo sūnaus E. L.. Šis grįžo ir pasakė, kad iš jo paėmė draugo telefoną. Vėliau jie išsiaiškino, kad buvo paimtas ir antras telefonas Nokia. Šis telefonas buvo mėlynu dėklu, gulėdavo bare, ji jį matydavo. Sūnui jie buvo nupirkę naują telefoną Nokia, tad tą kitą jis naudojo tik kartas nuo karto. Jis nuolat gulėdavo namuose. Sūnus jai papasakojo, kad šį telefoną jis buvo pardavęs. Nuo jo dėžutė liko namuose. Vėliau nusipirko tokį patį, kad gulėtų „ant akių“. Apie telefonų pagrobimą sūnus jai pasakojo, kad buvo su draugu Lazdynų mikrorajone. Priėjo iš matymo pažįstamas asmuo ir paėmė telefoną. Jai nėra žinoma, ar tarp jos sūnaus ir kaltinamojo yra kokie nors skoliniai įsipareigojimai. Materialinių pretenzijų dėl pagrobto jos telefono ji kaltinamajam neturi, atsisako civilinio ieškinio. Svarbiau, kad būtų grąžintas telefonas arba pinigai sūnaus draugui G..

Liudytojas M. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad datos tiksliai nepamena, 2011 metų rudenį, jam paskambino E. L. ir paprašė nuvažiuoti su juo susitikti su kažkuo. Jie nuvažiavo, susitiko su kaltinamuoju. Po kažkiek laiko liudytojui paskambino ir jis nuėjo toliau pakalbėti. Buvo gal už 50 metrų, tiksliai negali pasakyti. E. L. liko klabėti su kaltinamuoju. Matė, kaip pastarasis paėmė du telefonus, ištraukė iš kišenės ir pasišalino. E. L. priėjo prie jo, pasakė, kad paėmė du telefonus. Jie grįžo į Justiniškes, vėliau nutarė nueiti ir parašyti pareiškimą policijai. E. L. nesakė, kokiu tikslu buvo susitikimas. Negirdėjo, apie ką kalbėjo nukentėjusysis ir kaltinamasis. Įvykis buvo Lazdynuose, tikslaus adreso nežino. Kaltinamasis buvo su draugu, kuris stovėjo greta ir nieko nedarė. Telefonai buvo Nokia, vienas mėlynas, kitas – liečiamas. Vieną jų E. L. buvo pasiskolinęs iš G. K.. Kai pamatė, kad kaltinamasis traukia telefonus, jis ėjo link jų, bet kaltinamasis su draugu nubėgo. E. kažką rėkė, nepamena ką.

Liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad maždaug prieš metus jie buvo susirinkę pas jį. G. K. trumpam paskolino E. L. telefoną Nokia, liečiamu ekranu. Šis ėjo su kažkuo susitikti. Jie išvažiavo. Vėliau M. P. jam paskambino ir pasakė, kad telefoną iš Edgaro pavogė. Sakė, kad stovėjo toliau ir pamatė, kaip iš Edgaro rankos buvo paimtas telefonas. Detaliau nieko nesakė. Pats E. dar turėjo kažkokį neveikiantį Nokia telefoną, įvykio dieną jis jį berods matė. Jam žinoma, kad telefoną paėmė kaltinamasis, taip yra girdėjęs. V. B. pravardė yra „K.“, jis taip yra girdėjęs. Asmeniškai jo nepažįsta, nėra jo matęs. Jam žinoma, kad buvo paimti du telefonai. Tiksliai žino, kad paėmė G. telefoną Nokia liečiamu ekranu.

Įvykio vieta ties Architektų gt. 9 namu, Vilniuje, buvo apžiūrėta, apžiūros duomenys fiksuoti apžiūros protokole (t. 1, b. l. 5-7).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu nukentėjusysis E. L. atpažino V. B. (t. 1, b. l. 21-22, 23).

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis E. L. taip pat atpažino V. B. kaip asmenį, pagrobusį iš jo du mobilaus ryšio telefonus (t. 1, b. l. 25-28).

Asmens parodymo atpažinti metu liudytojas M. P. atpažino V. B. kaip asmenį, apvogusį E. L. (t. 1, b. l. 32-35).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą minėtų teisėtai gautų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad jie patvirtina kaltinime V. B. inkriminuotas faktines aplinkybes.

Tiek kaltinamojo paaiškinimai, tiek nukentėjusiųjų E. L., G. K., V. L., liudytojų M. P., L. K. parodymai, įvykio vietos, atpažinimo protokolai patvirtina, kad V. B. 2011 m. rugsėjo 28 d., apie 17 val., prie namo Architektų g. 9, Vilniuje, iš nukentėjusiojo E. L. rankos paėmė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5530 Express Music“, 500 Lt vertės, priklausantį G. K. (kaltinime nurodytą nukentėjusiojo vardą „S.“ teismas vertina kaip rašymo apsirikimą, kurį koreguoja), kuriame buvo įdėta „Tele 2 Pildyk“ SIM kortelė, 5 Lt vertės, priklausanti V. L., ir iš įvykio vietos pasišalino. Visuma šių įrodymų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas detaliau neanalizuodamas šias aplinkybes pripažįsta nustatytomis.

Kaltinamasis V. B. neigia jam inkriminuojamą antrojo mobilaus ryšio telefono Nokia 5130 pagrobimą tvirtindamas, kad tokio telefono pas nukentėjusįjį nebuvo, jis jo nematė. Tačiau jo pozicija nėra nuosekli. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2012-04-26 jis savo kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė, tuo tarpu apklaustas 2012-05-28 jis jau nurodė savo kaltę pripažįstantis ir nuoširdžiai besigailintis, tačiau nurodyti įvykio aplinkybes vėlgi atsisakė. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino pripažinęs kaltę tik dėl vieno telefono pagrobimo, kad galimai ne taip suprato pranešimą apie įtarimą, tačiau 2012-05-28 apklausos protokole jis nurodė suprantantis, kuo yra įtariamas, tai patvirtina jo paties parašas. Apklausa atlikta dalyvaujant advokatui. Tuo tarpu nukentėjusysis E. L. teisiamojo posėdžio metu kategoriškai teigė, kad įvykio metu kaltinamasis be G. K. telefono pagrobė ir kitą, o būtent iš jo (E. L.) striukės kišenės ištraukė ir ten buvusį mobilaus ryšio telefoną Nokia 5130. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis, apklaustas įvykio dieną, tai yra 2012-09-28, nurodė tik apie vieną iš jo pagrobtą telefoną, tačiau E. L. teisiamojo posėdžio metu detaliai paaiškino tokių savo parodymų prieštaravimų priežastis, o būtent, kad jam svarbiausia buvo grąžinti iš draugo pasiskolintą telefoną, kad iš pradžių nenorėjo sakyti apie antro telefono pagrobimą, nes tokį telefoną jis buvo prieš tai pardavęs, o vėliau nupirkęs tokį patį, apie ką jo tėvai nieko nežinojo. Šie nukentėjusiojo paaiškinimai teismo vertinimu yra logiški, įtikinami, juos patvirtino E. L. motinos nukentėjusios V. L. parodymai, tad minėti prieštaravimai teismui abejonių dėl nukentėjusiojo E. L. parodymų patikimumo nesukėlė. Be to, nukentėjusiojo E. L. teiginius dėl antrojo telefono pagrobimo be jau minėtų V. L. parodymų patvirtina ir liudytojų M. P., L. K. parodymai. Visi šie asmenys parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Pagrindo apkalbėti V. B. teismas nenustatė. Remdamasis šiais argumentais teismas vadovaujasi pastaraisiais įrodymais ir pripažįsta nustatytomis kaltinime nurodytas ir antrojo mobilaus ryšio telefono pagrobimo faktines aplinkybes.

Kaltinamasis mobilaus ryšio telefonus pagrobė E. L. akivaizdoje, iš įvykio vietos pasišalino, turėjo galimybę disponuoti pagrobtu turtu, ką ir padarė, tad veika baigta. Jis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jos padarinius ir to siekė. Pagrobto turto vertė neviršijo 250 MGL. Šių argumentų pagrindu spręstina, kad V. B. veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, veika baigta, yra padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į pagrobto turto vertę, į tai, kad jis buvo pagrobtas iš tuo metu nepilnamečio asmens. Visuma šių aplinkybių apibūdina veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: V. B. yra jauno amžiaus, tačiau jau ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Jis taip pat ne kartą trauktas ir administracinėn atsakomybėn. Visuma šių duomenų leidžia spręsti, kad V. B. nedaro jokių išvadų, o skiriamos bausmės ir nuobaudos savo prevencinių tikslų nepasiekia. Jis šeimos nėra sukūręs, išlaikytinių neturi, nedirba. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą nėra įrašytas. Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos trukmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis.

V. B. yra atlikęs 2012-05-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau minėtu nuosprendžiu skirtos 5 MGL (650 Lt) baudos, įkaičius 2 MGL, tai yra laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-01-27 iki 2010-01-28, jis nėra sumokėjęs. Nagrinėtą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neatlikęs šios bausmės, todėl 2012-05-02 nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalis bendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis visiškai sudedant.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. L. byloje buvo pareiškusi 155 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 11), kurio atsisakė (t. 2, b. l. 11), tad šioje dalyje procesas nutrauktinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis G. K. ikiteisminio tyrimo metui pareiškė 500 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 38), kurį patikslino tiesiamojo posėdžio metu sumažindamas reikalavimus iki 400 Lt. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko. Byloje esantys jau minėti įrodymai patvirtina, kad G. K. prarado jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną Nokia Express Music nusikalstamų V. B. veiksmų pasėkoje, pareikštų reikalavimų dydis yra pagrįstas, tad G. K. civilinis ieškinys tenkintinas pilnai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nekeistina, jam įsiteisėjus – naikintina, o V. B. nukreiptinas atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi visiškai sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę – šešis mėnesius laisvės atėmimo ir 5 MGL (650 Lt) baudą, įkaičius 2 MGL, tai yra laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-01-27 iki 2010-01-28.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. B. patalpinimo į laisvės atėmimo vietą dienos.

Baudos bausmę vykdyti remiantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžio pagrindu priimtais vykdomaisiais dokumentais.

Priteisti iš V. B. G. K. naudai 400 (keturis šimtus) Lt turtinei žalai atlyginti.

Procesą dėl V. L. civilinio ieškinio nutraukti.

V. B. skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nekeisti, o jam įsiteisėjus – panaikinti ir V. B. nukreipti atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.