- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-04
- Bylos Nr.
- e2YT-2726-1080/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33335-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Baradinskienė
- Pareiškėjas
- J. O.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. O. (J. O.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas J. O. kreipėsi į teismą su pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo:
1.1. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, paveldėjimo tikslu, kad pareiškėjo J. O. motina J. O. (mergautinė pavardė V.), gimusi (duomenys neskelbtini) (įrašas metrikacijos knygoje (duomenys neskelbtini)), mirusi (duomenys neskelbtini), ir I. P. (mergautinė pavardė V. – gimusi (duomenys neskelbtini)), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys;
1.2. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, paveldėjimo tikslu, kad R. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris mirė (duomenys neskelbtini), po motinos I. P., mirusi (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti turtą;
1.3. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, paveldėjimo tikslu, kad J. O. po pusbrolio R. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris mirė (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti turtą.
2. Pareiškime nurodo, kad po pareiškėjo motinos J. O. (mergautinė pavardė V.), mirusios (duomenys neskelbtini), sesers I. P. (mergautinė pavardė V.), mirusios (duomenys neskelbtini), ir jos sūnaus R. P. (pareiškėjo pusbrolio), mirusio (duomenys neskelbtini), mirčių, liko palikimas – paveldimas turtas – namo dalis, esanti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šį turtą tvarkė ir tvarko iki šiol: moka komunalines, šiukšlių bei elektros išlaidas, draudžia turtą, prižiūri, valdo, tvarko, saugo ir kitaip juo rūpinasi. Pareiškėjo pusbrolis R. P. po motinos I. P. mirties palikimo priėmimo į notarą nesikreipė dėl sunkios sveikatos būklės, tačiau jį priėmė faktiškai valdydamas – gyvendamas minėtame turte nuo gimimo iki savo mirties. Pareiškėjo pusbroliui mirus, pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau priėmė turtą faktiškai jį valdydamas.
3. Teisme gautas suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimas į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriame nurodė, kad pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, visapusiškai patvirtinančių jo giminystės santykius su palikėjais ir, kad palikėjų palikimai buvo priimti per CK nustatytus terminus, todėl jis turėtų pateikti įrodymus.
4. Teisme gautas suinteresuotos asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimas į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriame nurodė, jog ji nėra pradėjusi procedūrų palikimui priimti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepridėjo dokumentų kaip po R. P. mirties rūpinosi likusiu turtu.
5. Teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiliepimas į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui J. O. (J. O.) ir I. P..
8. Byloje esantis pareiškėjo J. O. (J. O.) gimimo liudijimas patvirtina aplinkybę, kad jo tėvai buvo J. O. ir G. A. O.. Iš pareiškėjo mamos J. O. gimimo liudijimo nustatyta, kad jos tėvai buvo I. V. ir A. V..
9. Byloje esanti 2023 m. rugsėjo 28 d. gyventojų registro pažyma Nr. GR.3A-8679 patvirtina, kad I. P. mirė (duomenys neskelbtini), turėjo vaikus R. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini), R. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini). I. P. sutuoktinis S. P. mirė (duomenys neskelbtini). Jos tėvai I. V. ir A. V. taip pat mirę.
10. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo mama J. O. ir I. P. buvo seserys. Šis faktas reikšmingas nustatant pareiškėjo ir jo pusbrolio R. P. giminystės ryšį.
11. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas nustato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2001). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-421/2023, 17 punktas).
12. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20–21 punktai).
13. Šiuo atveju, pareiškėjo teigimu, nėra dokumentų patvirtinančių seserų J. O. (mergautinė pavardė V.) ir I. P. giminystės ryšį. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo teiginiu.
14. Byloje pateiktas pareiškėjo mamos J. O. (V.) gimimo liudijimas patvirtina, kad jos tėvai buvo I. V. ir A. V.. 2023 m. rugsėjo 28 d. Gyventojų registro pažymoje Nr. GR.3A-8679 matoma, kad I. P. tėvai buvo I. V. ir A. V.. Tiek J. O., tiek I. P. tėvo vardas ir pavardė sutampa, tačiau skiriasi mamos vardo ir pavardės rašyba. Teismui pareikalavus duomenų iš gyventojų registro apie I. P. artimuosius giminaičius, gauta 2026 m. kovo 4 d. gyventojų registro pažyma Nr. GR.3A-2504, kuri nustato, kad I. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo seserį J. O., gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog byloje esantys duomenys – tiek 2023 m. rugsėjo 28 d., 2026 m. kovo 4 d. Gyventojų registro pažymos, tiek J. O. gimimo liudijimas – patvirtina J. O. ir I. P. giminystę, todėl pareiškėjo prašymas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą atmestinas, esant minėtiems duomenims.
15. Pareiškėjo teigimu, jo pusbrolis R. P. po savo motinos I. P. (duomenys neskelbtini) mirties dėl palikimo nesikreipė į notarą, tačiau faktiškai gyveno palikimą sudarančiame name, (duomenys neskelbtini), todėl priėmė palikimą faktiniu valdymu. Byloje pateikti Testamentų registro išrašai patvirtina aplinkybę, kad I. P. nebuvo sudariusi testamento, nėra duomenų apie palikimo priėmimą ar atsisakymą. Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad pareiškėjo pusbrolis savo gyvenamąją vietą nuo 1987 m. liepos 9 d. iki (duomenys neskelbtini) (mirties) buvo deklaravęs adresu, (duomenys neskelbtini).
16. Pareiškėjas po pusbrolio mirties, būdamas šeštos eilės įstatyminiu įpėdiniu, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau byloje pateikti 2022 m. rugsėjo 23 d., 2022 m. lapkričio 15 d. komunalinių paslaugų čekiai, 2023 m. rugpjūčio 26 d. draudimo įmokų mokėjimas patvirtina, kad po I. P. ir R. P. mirčių namas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo prižiūrimas.
17. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo J. O. pusbrolis R. P. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė valią priimti savo mamos I. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. jis atliko aktyvius veiksmus (name gyveno), kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas J. O. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė valią priimti savo pusbrolio R. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. jis atliko aktyvius veiksmus (prižiūrėjo ir rūpinosi namu), kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimo reikalavimai: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, paveldėjimo tikslu, kad R. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris mirė (duomenys neskelbtini), po motinos I. P., mirusi (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti turtą; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, paveldėjimo tikslu, kad J. O. po pusbrolio R. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris mirė (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti turtą, tenkintini (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
19. R. P. juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas I. P. palikimui priimti.
20. Pareiškėjui juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas R. P. palikimui priimti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjo J. O. (J. O.) pareiškimą iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P. (gimęs (duomenys neskelbtini)) (miręs (duomenys neskelbtini)) po mamos I. P. (gimusios (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po pusbrolio R. P. (gimusio (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas R. P. I. P. palikimui priimti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjui J. O. (J. O.) R. P. palikimui priimti.
Kita pareiškimo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.